- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1-409-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21710-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V. 2019 m. gegužės 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), stovint laiptų aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį V. Ž., dėl ko V. Ž. nukrito ant laiptų pakopų, taip padarė V. Ž. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą, tokiu būdu sukėlė V. Ž. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 5 metus gyvena (duomenys neskelbtini)Nukentėjusysis yra vienas iš artimiausių kaimynų. Visus 5 metus V. Ž. yra vadinamas parazitu, banditu. Jis dėl to neįsižeisdavo, nes kaimynas elgiasi pagal nuotaiką, vieną dieną sveikinasi, būna geros nuotaikos, jie pakalba, o kitą dieną V. Ž. jį banditu vadina. D. V. pasistatė namą ir jo statybos leidime yra aiškiai nurodyta įvažiavimo į sklypą kryptis. Tačiau, ten kur nurodytas įvažiavimas, V. Ž. buvo pasistatęs tvorą, kuri buvo visa griūnanti ir ji galop nugriuvo. Visi kaimynai tą tvorą kartu pašalino ir padėjo pas V. Ž. sklype. Dėl tos tvoros pašalinimo D. V. net buvo iškelta administracine byla, bet vėliau bylą nutraukė. DĖl naudojimosi keliuku jis su kaimynu bandė geruoju tartis. Pagal jo turimą planą rodo, kad D. V. turi per tą kelią važiuoti, bet vėliau sužinojo, kad tai yra servitutas ir juo gali naudotis 10 namų, tačiau D. V. į tą skaičių nepatenka. V. Ž. tą kelią visaip ardo, užstumia blokais, iškasa duobes ir net neleidžia pravažiuoti teisėtiems to servituto asmenims. D. V. visada su visais sveikinasi ir tikrai negalėtų prieš nieką pakelti rankos. Grįžęs įvykio dieną iš darbo jis pakėlė V. Ž. ranką, norėdamas pasisveikinti. Ir jis jam ranką pakėlė. Tada jis sustojo prie kaimyno įvažiavimo, jam pasigirdo, kad V. Ž. jam kažką pasakė, gal kad jis ateitų. Kaltinamajam atėjus prie V. Ž., jis pradėjo sakyti, kad ,,dink iš čia, parazitas“. Jis jam pasakė: ,,Kas yra, V., kas jums yra, kodėl jūs trukdot man patekti į namus“. Jis vėl rėkė, liepė dingti, tada kaltinamasis apsisukęs išėjo. Jis eidamas pas kaimyną neturėjo jokių blogų kėslų, nes ėjo pas žmogų, kuris kieme turi 8 kameras, lipo laiptukais pas jį ir tos kameros buvo atsuktos į jį, tai kaip jis galėjo pastumti V. Ž.. Eidamas kalbėtis su V. Ž., jis manė ir garantuoja, kad visos kameros veikia, nes jos yra naujos, prieš metus sustatytos ir nuolatos atvyksta įmonė, kuri tas kameras prižiūri. Jis žinojo, kad V. Ž. yra problematiškas žmogus, jis jautėsi ramus eidamas pas jį spręsti esamą problemą dėl keliuko, nes manė, kad viską filmuoja kameros. Jis pats nėra stebėjęs ką rodo per nukentėjusiojo vaizdo kameras, jis minėjo, kad kamerų tiek daug dėl to, kad niekas jo tvoros nepavogtų. Kaltinamasis su V. Ž. žmona D. Ž. palaiko gerus santykius, ji dažnai paravi to servitutinio kelio žoles. Jis nesupranta, kaip ji galėjo pasakyti, kad jis, D. V., stūmė jos vyrą V. Ž.. Kaltinamasis mano, kad ją įtakojo jos vyras. V. Ž. nuolatos mini, kad visiems uždraus važiuoti tuo keliu. Jis teismo keliu prisiteisė tą kelią, tačiau V. Ž. fiziškai neleidžia naudotis tuo keliu. Kaltinamasis žino, kad nukentėjusiojo sūnus nuolatos geria, nukentėjusysis ir pats vartoja alkoholį, ten namuose nuolatiniai riksmai. Grįžta tas sūnus namo, jo neįleidžia, tai jis pradeda mėtyti akmenimis, ką nors sudaužo. Po to dėl langų sudaužymų V. Ž. kaltina D. V., dėl to kaltinamajam buvo iškelta 10 ar 11 bylų policijoje, bet nei vienoje neįrodė, kad D. V. išdaužė langus.. 2019 m. gegužės 24 d. jis užėjo pasikalbėti su V. Ž., iš anksto nebuvo to suplanavęs. V. Ž. ėjo iš garažo, jie susimojavo. Jis atėjo ir užlipo laiptukais iki kaimyno, tačiau visai priėjęs prie jo nebuvo, nes žinojo, kad turi likti prie kamerų. Jis stebėjo kameras ir žiūrėjo į V. Ž., liko laiptų aikštelėje, toliau eiti negalėjo, nes būtų kamera nebemačiusi. Su V. Ž. jie kalbėjo apie tvoros reikalus, pokalbis truko apie minutę laiko, o po to iš namo išėjo V. Ž. žmona ir pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Įvykio metu jis nepalietė V. Ž. ir jo nestūmė. Negali tiksliai įvardinti, kiek laiko jis buvo pas V. Ž.. Pokalbis baigėsi eile V. Ž. keiksmažodžių jo atžvilgiu ir kaltinamasis išėjo iš kaimyno kiemo. V. Ž. liko stovėti laiptų aikštelėje ir jam sakė, kad bus iškviesta policija. Kaltinamasis nematė, kaip nukentėjusysis skambino, nes išvažiavo ir daugiau nieko nematė. Jis į nukentėjusiojo kiemą atvykusios greitosios pagalbos nematė. Kaltinamasis mano, kad V. Ž. ekspertų nustatytus sužalojimus padarė jo sūnus. Jis nemano, kad nukentėjusysis po jų susitikimo galėjo save susižaloti. Jis tiki, kad tie teismo ekspertų nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai yra, bet iš kur jie atsirado, neįsivaizduoja. D. V. nesutinka su civiliniu ieškiniu. Jei tada V. Ž. nebūtų pakėlęs rankos, kaltinamasis nebūtų pas jį ėjęs. Tik po šio teismo suprato, kad V. Ž. problematiškas žmogus. Jis labiau buvo nuotaikos žmogus, nes ir kitiems kaimynams, kai statėsi namus, vieną dieną elektrą skolindavo, o kitą atjungdavo, o po to vėl siūlydavo, gal reikia elektros. Kaltinamasi niekada nėra niekam blogo linkėjęs.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė kaltinamojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10–11).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). V. Ž. yra jo kaimynas, kuris gyvena priešais, adresu (duomenys neskelbtini). V. Ž. ne kartą ant jo yra rašęs įvairaus pobūdžio pareiškimus. Maždaug nuo 2016 metų ant jo su sutuoktine V. Ž. yra parašyti apie 15 pareiškimų, iš kurių nei vienas nėra išaiškintas, pareiškimai rašomi nepagrįstai, jie yra nuolatos dėl to kviečiami į apklausas, taip trukdomas jo asmeninis ir darbo laikas. 2019 m. gegužės 24 d., laiko neprisimena, jis sustojo šalia V. Ž. sklypo ir pakėlė jam ranką, taip parodydamas ženklą, kad nori su juo bendrauti. V. Ž. jam taip pat atkėlė ranką. Supratęs, kad V. Ž. nori su juo bendrauti, todėl nuėjo į jo namo kiemą, palipo laiptais prie jo įėjimo į namus. Visą laiką stebėjo, kad būtų stebimas V. Ž. privačiomis vaizdo kameromis, nes žino, kad kaimynas yra konfliktinis ir norėjo išvengti bet kokių nesusipratimų, todėl jautėsi pakankamai saugus ir drąsus, nes žinojo, kad bus neapkaltintas nebūtais dalykais. Jis pas V. Ž. atėjo su tam tikrais ketinimais, norėjo V. Ž. parodyti kelio atkarpą, kurioje jų visa bendruomenė prieštarauja jo tvoros statybai. Tada V. Ž. pradėjo jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais: „bybgalvi, eik tu nachui iš mano teritorijos“, neva jis yra ne dievas ir V. Ž. darys, ką jis norės. V. Ž. visą laiką stovėjo šalia jo, maždaug 1 metro atstumu, taip pat palipęs aukščiau nei jis, stovėjo laiptų aikštelėje, o jis ant laiptų kiek žemiau. Tuo metu iš namų išėjo V. Ž. žmona Danutė, ir tada jai Ž. pasakė „kviesk policiją, kad išmestume tą parazitą lauk“. Jis atsakė: „Vidai, mes bet kokiu atveju tau neleisim statyt tvoros, nes tai yra tavo pareigų normų viršijimas“, ir išėjo iš V. Ž. kiemo. Jis nebuvo nei nukritęs, nei pastumtas. To tikrai nebuvo. Tai visiškas melas ir šmeižtas. Jis V. Ž. nestūmė, jo nesužalojo (2 t., b. l. 10–11, 21). Kaltinamasis patvirtino savo parodymus.
Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais ir kitais įrodymais.
Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta, jis gyvena priešais - (duomenys neskelbtini), santykiai blogi, kaltinamasis jau 4 metus jį terorizuoja. Dėl visų įvykių jis yra kreipęsis į policiją, tačiau D. V. nenubaustas. Konfliktas vyksta dėl sklypo tvoros, nes D. V. nori atimti iš jo sklypo dalį ir pasidaryti pravažiavimą, dėl to jie bylinėjosi teisme. Jo tvorą nugriovė, dėl ko jis kreipėsi į policiją, tačiau policija nenustatė, kas tai padarė, o pats kaltinamasis D. V. pripažino, kad nugriovė tvorą. Vėliau buvo išdaužti du vitrininiai langai, o pastačius kameras, jas sugadindavo. Jis uždraudė D. V. ateiti į jo kiemą. Sklype vakare yra rakinami vartai, jų tik dieną nerakina. 2019 m. gegužės 24 d. jis dirbo garaže ir baigęs darbus ėjo link namų. Pamatė, kad D. V. savo mašina atbulas privažiuoja prie jo sklypo vartų. Jis užlipo laipteliais prie namo durų ir atsistojęs laiptų aikštelėje matė, kad D. V. išlipo iš savo mašinos ir eina į jo kiemą. Jis pradėjo šaukti, kad D. V. yra nepageidaujamas jo kieme, bet kaltinamasis į tai nereagavo, ėjo žiūrėdamas į kamerą, šypsojosi, tačiau į jo žodžius nekreipė dėmesio ir laiptais ėjo link jo stovinčio viršuje laiptų aikštelėje. Nukentėjusysis norėjo iškviesti policiją, todėl siekė išsitraukti telefoną iš kišenės ir tuo metu pajuto smūgį į kairį petį. Nors kaltinamojo suduotas smūgis nebuvo stiprus, tačiau nukentėjusysis neišsilaikė, jo viena koja atsidūrė ant laitų krašto ir jis nukrito nuo laiptų, jo petys atsirėmė į laiptų kampą. Žmona būdama name pamatė, kad jį pastūmė, jam pasikėlus nuo laiptų į kiemą išėjo žmona. Jis pasakė jai kviesti policiją. Kol žmona kvietė policiją, matė, kad D. V. išeina iš jų sklypo, jis dar pasakė, kad ,,tau dar ne taip pasibaigs“. Greitai atvažiavo vienas ekipažas policijos. Pareigūnai pamatę, kad jis šlubuoja, iškvietė greitąją pagalbą. Jį iš karto nuvežė į klinikas, peršvietė koją, nustatė raiščių patempimą. Todėl jis turėjo koją gydyti, tam vartojo vaistus. Kaip vėliau pamatė, kad šis įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis, nes jų stebėjimo kampas nesiekė įvykio vietos, tik buvo užfiksuota kaip iki įvykio vietos kaltinamasis atėjo, o po įvykio nuėjo. Jį paleidus iš gydymo vietos, kitą dieną jis nuvyko pas medicinos ekspertus. Po įvykio jis kreipėsi į medicinos ekspertą, jam konstatuotas dešiniojo žasto sužalojimas. Kadangi jam padaryta tiek moralinė, tiek psichologinė žala, nes jis juto skausmą, patyrė emocinę skriaudą, turėjo gerti vaistus nuo spaudimo. Jo kraujospūdis yra padidėjęs, bet dėl šio įvykio jis dar labiau padidėjo, todėl vaistus jam reikdavo gerti po 3 tabletes į dieną, kai prieš tai užtekdavo pusės tabletės. Dėl padarytos žalos jis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo patirtą žalą atlyginti. Civilinio ieškinio mažinimo klausimą palieka spręsti teismui. Kaltinamasis prieš jį smurtauja ir jį pastūmė ne pirmą kartą, jis buvo užpuolęs 2017 m. balandžio 4 d., jam buvo suplėšyti marškiniai. 2019 m. gegužės 2 d. jis vėl tampė jį už baltinių, tas kartas yra užfiksuotas vaizdo medžiagoje. 2019 m. gegužės 6 d. kaimynas D. V. buvo atėjęs į jo privatų kiemą, nors jis to neleido, todėl iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Paskutinį kartą, 2019 m. gegužės 24 d., kai vyko įvykis, tą kartą kameros buvo nukreiptos pagal tvorą, į tą pusę, kur kaimynas anksčiau jo atžvilgiu darė nusikaltimus. Kameros filmuoja kiemo perimetrą, filmuoja ne tą patį tašką, kur buvo įvykis. Įvykio metu veikė visos 8 kameros. Policijai pateikė į bylą tik tą įrašą, kuriame matosi įvykio vieta. D. V. atliko nukentėjusiojo atžvilgiu veiksmus, jų kameros neužfiksavo. Kaltinamasis žinojo kamerų išsidėstymą, nes jis dažnai eina aplink jo namą ir visi jo ėjimai perduoti policijai, kad būtų padaryta kituose tyrimuose ekspertizė dėl jo judesių. Po įvykio jis kameras pareguliavo, todėl dabar kamera apima ir laiptus. 2019 m. gegužės 24 d. jis taip pat neleido D. V. įeiti į kiemą, sakė, kad iškvies policiją ir liepė eiti lauk. D. V. tik pasakė, kad jis tvoros nepastatys ir grasino. Nežino, kodėl D. V. ateina pas jį, jis labai įžūlus. Nugriovus tvorą D. V. susistatė jo sklype mašinas, nors teismas liepė jas patraukti, jis to nedaro. Įvykio metu necenzūrinių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu nesakė.. Byloje (1 t., b. l. 117) esančioje Nr. 5 fotonuotraukoje yra užfiksuota tai, kad tyrėjai liepė pavaizduoti, kur jis buvo nukritęs. Jie, matyt, fotografuodami tokį momentą pagavo, kuris yra byloje, bet jis jiems rodė , kaip po kaltinamojo smūgio jis nukrito ant laiptų aikštelės kampu į ją su dešiniu pečiu, jis net buvo atsigulęs ant laiptų. Jis be pašalinės jėgos pats nebūtų savaime nugriuvęs, nes jo koordinacija gera. Tiksliai kaip D. V. jam sudavė, jis negali pasakyti, nes tuo metu ėmėsi iš kišenės telefoną. Jis nesakė, kad kaltinamasis norėjo suduoti jam į veidą, nes tuo metu nestebėjo kaltinamojo. Policijai jis nepateikė įvykio vaizdo įrašo tą pačią įvykio dieną, nes buvo iš karto nuvežtas į ligoninę.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad nukentėjusysis V. Ž. yra jos buvęs sutuoktinis, jie išsituokę, tačiau gyvena tame pačiame name. Namas padalintas, ji su sūnumi gyvena pirmame aukšte, o V. Ž. – antrame. Santykiai su V. Ž. normalūs. Kaimyną D. V. pažįsta mažai, matydavo tik pravažiuojantį, anksčiau nepažinojo. Ji asmeniškai su kaimynu nebendrauja. Nesutarimai prasidėjo prieš 2-3 metus, nes šalia sklypo eina keliukas, dėl kurio vyksta teisiniai ginčai, nes pagal visus parametrus keliukas priklauso Ž., todėl anksčiau sklypas buvo aptvertas tvora. Dabar jos buvusio vyro pastatytos tvoros nebėra, nes kažkas ją nugriovė. Ant namo sudėtos vaizdo kameros, kadangi sklypo teritorija yra stebima, nes buvo nekartą išdaužyti namo langai, ištepliotos sienos. Kas ištepliojo, išdaužė, nežino, tai aiškinasi policija. Įvykio dieną ji buvo name, kambaryje išgirdo triukšmą ir kai priėjo prie lango, pamatė, kad kaimynas D. V. V. Ž. stūmė nuo laiptų, ji pamatė, kad V. Ž. griūna, todėl nieko nelaukusi išėjo į kiemą ir iškvietė policiją. D. V. ir V. Ž. stovėjo ir buvo šalia vienas kito ant laiptų aikštelės. Į kurią vietą kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, nepastebėjo. Juos per langą ji matė iki pusės. Negali pasakyti, ar kaltinamasis jos vyrą stūmė su viena ranka, ar abiem rankomis. Kai atidarė duris, jos vyras jau buvo atsistojęs. Matė, kad vyrui nėra gerai, jis buvo susiėmęs už rankos. Gal pasakė, kad iškvietė policiją, o gal tik galėjo pasakyti, kad kviečia policiją.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos D. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 134–135).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, kad gyvena kartu su V. Ž.. Apie V. Ž. santykius su kaimynu D. V. žino tik tiek, kad jie turi kažkokių reikalų dėl kelio, tiksliai visko nežino. Jai žinoma, kad jų sprendžiamos problemos dėl žemės yra pasiekusios teisminį nagrinėjimą, tačiau tame ji visiškai nedalyvauja. 2019 m. gegužės 24 d. 13.55 val. būdama namo pirmame aukšte, virtuvėje išgirdo triukšmą. Priėjo prie lango ir pamatė ant laiptų aikštelės stovintį D. V. ir V.. Jų atvaizdus matė maždaug iki liemens. Kai priėjo pamatė, kaip D. rankomis stumia V.. Viskas įvyko greitai, tai buvo akimirka, kai ji priėjusi pro langą pamatė, kaip V. stumia. Kadangi vaikšto pasirėmusi lazda, kol priėjo prie lauko durų ir jas atidarė, pamatė juos jau abu stovinčius. Atidariusi duris pasakė: „aš jau kviečiu policiją“ ir paėmusi savo telefoną pranešė apie konfliktą. Telefonu pasakė, kad kaimynas nustūmė V. nuo laiptų. Tuo momentu labai jautriai sureagavo, nematė, ar V. buvo sužalotas (1 t., b. l. 134–135). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Ir patikslino, kad ji matė, kaip D. V. stumia V. Ž., bet kaip jis griuvo nematė. Pirma ji išgirdo dviejų vyrų garsų ginčą, apie ką jie ginčijosi negirdėjo. Kiek truko triukšmas pasakyti negali. Jų kieme kaimyno D. V. niekas nelaukė, nekvietė. Ž. pastatyta tvora niekam nekliudė iki tol, kol atsikraustė D. V.. Keliuku visi naudojosi ir V. Ž. niekam netrukdė. Į Bendrąjį pagalbos centrą ji paskambino pamačiusi, kad kaimynas stumdosi, o kas darosi toliau ji nematė. Vyras neprašė skambinti, ji pati paskambino. Po to įvykio V. Ž. parodė ištinusią koją, alkūnę, nubrozdintą ranką. Tuo metu ji buvo kambaryje, virtuvėje. Vyras neprašė skambinti, ji pati paskambino. Ar D. V. išeidamas iš jų sklypo kažką sakė, negali pasakyti. Jų sūnus įvykio nematė, gal tuo metu jo nebuvo namie. Su kitais kaimynais jų santykiai normalūs.
Žemesnės instancijos teismas
Iš liudytojos D. Ž. parodymų patikrinimo protokolo matyti, kaip ji parodė, kur 2019-05-24 apie 13,50 val. ji kambaryje žiūrėjo televizorių, kai išgirdo kieme triukšmą. Po to ji nuėjo į virtuvę ir iš jos per langą kieme, laiptų aikštelėje, šalia įėjimo į namą, pamatė kaip jos vyrą V. Ž. pastūmė kaimynas D. V., kaip ji išėjo į tarpdurį tarp kiemo ir namo. (2 t.,b.l. 137-142).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo stenogramos matyti, kad 2019 m. gegužės 24 d. 13.53 val. D. Ž. paskambinusi pasakė, kad atvažiuotų milicija (policija) į jų namus, nes čia jų privačioje valdoje (duomenys neskelbtini), kieme kaimynas trukdo, stumdosi, ji nurodė, kad matė kaip jis pastūmė jos vyrą (1 t., b. l. 82–83).
Liudytojas E. G. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyr. tyrėju. Salėje esančių asmenų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) neprisimena dėl registruojamų įvykių, nes jie kasdien važiuoja į įvykio vietas ir jas fiksuoja. Šis įvykis kažkuo išskirtinis nebuvo, todėl mano, kad gali būti, kad jis dalyvavo 2019 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūroje adresu (duomenys neskelbtini).
Teisėjui perskaičius įvykio vietos apžiūros protokolą (1 t., b. l. 64–66), liudytojas E. G. parodė, kad, greičiausiai, nukentėjusysis negalėjo pateikti vaizdo įrašų. Dažniausia visada išima vaizdo įrašus, jeigu yra galimybė. Šiuo metu yra nurodymas įteikinėti reikalavimus dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų pateikimo, tačiau tuo momentu dar taip nebūdavo. Pasitikėdavo žmonėmis, jeigu sakydavo, kad yra vaizdo įrašai. Pareigūnai neturi savo laikmenų, dažniausiai jie priima kompaktiniame diske įrašytą vaizdo įrašą. Jie neturi galimybių paimti kietąjį diską, tokios priemonės neišduotos. Jeigu žmonės įrašo vaizdo įrašą į kompaktus, tada juos paima. Jeigu yra galimybė įsirašyti pareigūnai įrašo į savo laikmenas, tada jie grįžę į skyrių perrašo iš kieto disko informaciją į kompaktinį diską. Jeigu byloje nėra įrašų, vadinasi nebuvo galimybės to atlikti. Jis neatsimena, ar buvo įvykio vietoje, nukentėjusiojo neprisimena. Paprastai, esant galimybei, įvykio vietoje peržiūri įrašus, jeigu tokios galimybės nėra, jų neperžiūri.
Liudytoja A. N. parodė, kad ji dirba Kauno rajono policijos komisariate vyr. tyrėja, darbo stažas 6 metai. Kaltinamasis ir nukentėjusysis jai yra žinomi, nes atliko ikiteisminį tyrimą. Įvykio vietoje ji nebuvo. Ji atliko parodymų patikrinimą vietoje, kartu dalyvavo K. D.. Buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini). Parodymų patikrinime buvo užfiksuota, kad vaizdo stebėjimo kamera veikė, bet buvo nusukta į kitą pusę. Ar išėmė vaizdo įrašus neatsimena, reikia remtis tuo, kas yra byloje. Prisimena tik faktą, kad įvykio metu įvykio vietą galėjusi fiksuoti kamera buvo nusukta į šoną, po to ją nukentėjusysis atsisuko. Įvykio dieną ji nebuvo nukentėjusiojo kieme, rašė iš nukentėjusiojo žodžių, pati kameros užfiksuoto vaizdo įrašo nežiūrėjo ir nepatikrino visų vaizdo kamerų įrašų. Neprimena, ar parodymų patikrinimo metu dalyvavo nukentėjusysis. Protokoluose ji nieko neprikurdavo. Apklausų metu nukentėjusysis viską aiškiai paaiškindavo, viskas buvo nuosekliai fiksuojama apklausos protokole iš jo žodžių. Nukentėjusysis ne kartą perskaitė protokolą, darė pataisymus, jeigu jam pasirodydavo žodis ne vietoje, ar jis kitaip norėdavo išsireikšti. Visi parodymai sklandžiai vyko. Parodymus fiksavo kompiuteriu. Pataisė gal pora kartų. Nukentėjusysis V. Ž. jai pretenzijų dėl apklausos nepareiškė. Neprisimena, ar priešais esantis kaimynas ar kaimynė įvykio metui ir po jo buvo apklausti. Parodymų patikrinimo protokolą dažniausiai surašo pagal įvykio vietoje padarytas nuotraukas. Nuotraukoje Nr. 5 (1 t., b. l. 117) nukentėjusysis parodė vietą, kurioje vietoje jis nukrito, ji aplinkybių neprisimena, todėl reikėtų paklausti jo, kodėl jis užfiksuotas klūpintis. Kaip užfiksuota nukentėjusiojo apklausos protokole, jo parodymai buvo aiškus, sklandūs, ji nevertė jo taip klūpėti. Nukentėjusiojo V. Ž. apklausos protokole (1 t., b. l. 88) užfiksuoti tokie parodymai, kokius jis davė. Visi protokolai suforminti įvykio vietoje.
Liudytojas D. G. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo kaimynai, vienas gyvena per kelią, kitas šalia. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kam priklauso kelias, nežino. Žino, kad V. Ž. kaltina D. V., kad jis kažką padarė. Tai įvyko 2019 m. gegužės 25 d., nežino, ar tai buvo vidurys savaitės. Pas juos vyksta kaimynų susiėjimai, jų dienos keičiasi. Tą dieną po pietų, į vakarą pas jį namuose vyko šventė, bendruomenės susiėjimas. Šventėje dalyvavo D. V., o V. Ž. nebuvo. Jis užfiksavo, kad D. V. privažiavo prie sklypo teritorijos ir nuėjo iki kaimyno V. Ž., palypėjo laiptais. Nežino, kiek laiko praėjus apsisuko, įlipo į mašiną ir išvažiavo. Jis nepastebėjo, kad jie stumdytųsi, muštųsi. Jis buvo pas senelius arbatos atsigerti, pasibūti, jie irgi yra kaimynai, ten gyvena jo dėdė ir teta. Įvykį matė pro langą, virtuvė yra trečiame aukšte. Virtuvės langai yra į pievą, į jo namą, į V. Ž., D. V. ir į kitų kaimynų kiemus. Konfliktas vyko prie namo, terasoje. Jam namo kampas neužstojo, žiūrint iš virtuvės. Niekas nebuvo nukritęs, D. V. tik palypėjo kaiptais ir nuėjo į mašiną. Tai buvo prieš šventę. Šventės nuotraukų gali paprašyti iš kaimynų. Neklausė D. V., apie ką jis kalbėjo su kaimynu V. Ž., jam nepasirodė tai įtartina. Kokie D. V. santykiai su V. Ž. nežino, juos visus sieja kaimynystė. Matė, kad pas kaimynus važiavo policija, bet kažko išskirti negali. Įvykio dieną vieno kaimyno mašina sustojo prie kito kaimyno vartų. Iš mašinos išlipęs kaimynas D. V. nuėjo įstrižai link V. Ž. laiptų iš priekinės namo pusės ir palipo laiptais. Jeigu jis būtų palipęs prie durų, jis jo nebūtų matęs. Kaltinamasis D. V. atėjo tiesiai ir palipo laiptais. Jam žiūrėti niekas neužstojo, gerai matėsi. Tiksliai judėjimo kreivės negali įvardinti, neįsivaizduoja, kiek galėjo būti metrų. Kaltinamasis ėjo tiesiai link laiptų. Jis matė kaltinamąjį sustojus mašinai, išlipus ir einant link laiptų, ir palypėjus laiptais. Kiek laiptelių palypėjo kaltinamasis, negali pasakyti, du ar tris laiptelius, bet palypėjo, ne iki viršaus. Jis matė kaimynus D. V. ir V. Ž. ant laiptų. Stebėjo juos, greičiausiai jie kalbėjosi, nes artimų veiksmų nepastebėjo, negali pasakyti, kiek tai truko minutėmis, nuo minutės iki dvidešimt minučių. Nuo kaltinamojo atvykimo iki išvykimo praėjo 20-30 minučių. Kaimynų pokalbio negirdėjo. Rankose lyg nieko neturėjo. Pokalbio metu jie per daug nejudėjo, nebuvo taip, kad pokalbio metu paliptų iki viršaus. Jie kalbėjo per atstumą vienas nuo kito, atstumo įvardyti negali. Kaltinamasis D. V. buvo palypėjęs, o V. Ž. buvo ant terasos. Pokalbio metu jie pozicijos nekeitė. Kai D. V. išvyko, jis nužingsniavo. Jis atėjo ir grįžo prie mašinos ta pačia kryptimi panašia trajektorija. Jis žiūrėjo į D. V., nežino, ką darė V. Ž.. Kur link D. V. nuvažiavo, negali pasakyti. Po įvykio policijos nematė, matė medikus. Šis įvykis įstrigo, nes po jo pasirodė medikai. Kiek laiko praėjo po pokalbio, negali pasakyti. Apie kaltinimus D. V. sužinojo sausio pirmoje pusėje. D. V. kalbėjosi su jo tėvais ir tada jis pasakė, ką matė. Prisimena, kad tą dieną buvo kaimynų šventė, kaimynai kalbėjosi ir medikai atvažiavo. Jis matė faktą, net negali pasakyti laiko. Po to, kai D. V. išvažiavo, jis neliko stebėti, nes nebuvo dėl ko stebėti. Greitoji pagalba važiavo gatvele, iš priekio nuo gatvės pusės. Teismo posėdžio metu liudytojas parodė ir nubraižė teismo pateiktoje fotolentelėje esančioje fotografijoje Nr.1 D. V. judėjimo per nukentėjusiojo V. Ž. valdą link nukentėjusiojo ir po to atgal iki D. V. automobilio. (2 t.,b.l. 107).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti 2020 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teisme duotų šio liudytojo parodymų patikrinimas vietoje (2 t., b. l. 125–133). Pareigūnams su liudytoju D. G., kaltinamuoju D. V., jo gynėju advokatu A. A. atvykus į liudytojo D. G. nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini). ir paklausus D. G., ar jis sutinka parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyti aplinkybes, užfiksuotas jo liudytojo apklausos protokole (Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 8 d.), o būtent, parodyti vietą, iš kurios matė įvykio aplinkybes, nurodytas apklausoje, ir pastarajam sutikus, D. G. parodė virtuvę/svetainę, iš kurios matė įvykį. Paprašius parodyti konkrečią vietą, iš kurios matė įvykį, liudytojas atsistoja prie dešinės pusės sienos lango ir ranka parodė kryptį į V. (kaimyno) namo pusę ir paaiškino, kad kaimynas D. V. atvažiavo prie V. namo vartų ir sustojęs išlipo bei nuėjo link matomos pakylos (terasos). Nurodė, kad šiuo metu medžiai yra didesni ir labiau apžėlę. D. G. nurodė, kad matė, kaip D. V. palipo pora laiptelių ir pradėjo kalbėtis. Uždavus klausimą, „Ar liudytojas visą laiką stebėjo, kas vyksta tarp kaimynų?“, D. G. atsakė, kad taip akylai visko nestebėjo, grynai be perstojo nežiūrėjo. Liudytojas dar kartą parodo ranka vietą prie lango esančios spintelės, prie kurios stovėjo, ir langą, pro kurį matė įvykį. Vaizdo įraše matyti V. Ž. namas, kurio vaizdą dalinai užstoja medžiai ir krūmai. D. G. papildomai pasako: „Bet jei kas, tai tikrai būčiau pastebėjęs, tuo labiau, kad buvo atstumas tarp jų“. Advokatas pateikė klausimą: „Sakykit, liudytojau, ar tiksliai galit pasakyt, kokia trajektorija ėjo D. V. link Ž., tai yra ar tiesiai, ar lanku“. D. G. atsakė: „Trajektorija buvo matoma, bet tiksliai neįvardinsiu, ar tiesi, ar kažkaip šonu, dėl to, kad neatsimenu, bet aiškiai buvo matyt, kad nuėjo ir atstumas buvo tarp jų“. Tyrėjos klausimas: „Koks buvo matomumas įvykio metu?“. D. G. atsakė, kad dabar matomumas į kaimyno kiemą yra blogesnis, nes apaugę medžiai ir jie didesni. Šiuo metu krūmai yra apaugę, jie sukuria pagrindinį vaizdą. Ar tuo metu, kai matė, krūmai neužstojo vaizdo, liudytojas atsako, kad ne. Advokatui uždavus klausimą, ar matė fizinį kontaktą, D. G. atsakė, kad ne. Nematė, nes buvo atstumas ir jis visą laiką žiūrėjo. Advokato klausimas: „Ar visą laiką žiūrėjo?“, liudytojas atsako, kad taip, bet, kaip ir minėjo, prieš tai kartais nusisukdavo, kažką padarydavo, bet tas nusisukimas nebuvo toks, kad pamestų vaizdą. Advokato klausimas: „ar tuo metu, kai V. priėjo prie Ž., visą laiką stebėjot?“, atsakė, kad taip. Daugiau klausimų dalyvavę asmenys neturėjo, liudytojas D. G. papildomai išėjus į kiemą parodė langą, pro kurį matė įvykį bei ranka parodė į V. Ž. namą. Taip pat liudytojas D. G. prie V. Ž. namo parodo vietą, kurioje D. V. pasistatė automobilį. Parodymų patikrinimas baigiamas (2 t., b. l. 125–133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G1300/2019(02) matyti, kad V. Ž. konstatuota poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 104).
Specialistė Z. M. teisme paaiškino, kad V. Ž. buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 27 d. Iš medicininių dokumentų matyti, kad V. Ž. 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę ir skundėsi, kad skauda dešinės čiurnos sąnarį. Apžiūros metu čiurna buvo patinusi, skausminga, bet lūžio požymių nebuvo rasta. Specialistės išvadoje konstatuota, kad V. Ž. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenktus į kietą, buką daiktą. Sužalojimas padarytas panaudojant jėgą, kurios skaitmeniniam dydžiui nustatyti medicininių duomenų nėra. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į laiptų pakopą, nes sužalojimas padarytas atsitrenktus į kietą, buką daiktą. Čiurnos raiščių patempimas pasireiškia skausmingumu, patinimu. Sužalojimas išryškėja įvairiai, gali atsirasti iš karto arba po valandos. Teismo posėdžio metu Z. M. nurodė, kad teoriškai neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti nugriūvant pačiam ir atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Kairio peties sužalojimų konstatuota nebuvo. Nukentėjusysis apklausos metu pasakė, kad kaimynas konflikto metu vieną kartą sudavė per kairį petį, dėl ko jis nukrito nuo laiptų. Ant kairės rankos sužalojimų nebuvo. Ji apžiūros metu foto nuotraukų nedaro. Specialistė nurodė, kad pagal teismo posėdžio metu proceso dalyviams nukentėjusiojo parodytą įvykio situaciją ir kokioje pozoje nugriuvęs buvo nukentėjusysis, ji mano, kad prie tokių aplinkybių galėjo atsirasti jos išvadoje nurodyti nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai. Pagal Nr. 5 (1 t., b. l. 117) nuotrauką matosi, kad tik nukentėjusiojo plaštakos kontaktuoja su grindiniu, todėl tokioje padėtyje minėti sužalojimai negalėjo atsirasti. Ji ant kairio nukentėjusiojo peties sužalojimų nerado, bet ji neatmeta galimybės, kad buvo, galėjo būti vidiniai sužalojimai be išreikštų išorinių sužalojimo požymių. Jai tiriamasis paaiškino, kad jam ranka sudavė per kairį petį ir ji užfiksavo, kad kairiame petyje sužalojimų nėra, bet jis buvo apžiūrėtas po 3 dienų, tai jei buvo koks nors paraudimas, jis jau galėjo išnykti. Žmogaus amžius kritimą inicijuoja įvairiai, visada kritimas dėl pašalinės jėgos priklauso nuo panaudotos jėgos stiprumo.
Liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra kaimynai. Nežino dėl ko ši byla, bet mano, nes jie nesutaria dėl įvažiavimo. Jo valdos jungiasi su V. Ž. valda. Su kaimynais bendrauja pagal galimybes, kartais kartu švenčia. Praeitais metais kaimynų šventėje nebuvo. Neatsimena, kur buvo pernai gegužės 24 d., kas vyko tą dieną. Nežino nieko apie kaimynų konfliktą tą dieną. Jie namie retai būna. Galimai matė policijos ekipažus, tačiau kada, negali pasakyti. Pačio 2019 m. gegužės 24 d. konflikto nematė, todėl pasakyti ar būtent 2019 m. gegužės 24 d. buvo pas V. Ž. atvykę ekipažai ir greitoji, nežino. Apie šį įvykį girdi pirmą kartą. Nuo jo iki V. Ž. kiemo yra apie 50-100 metrų. Abu kaimynus charakterizuoja teigiamai.
2019 m. birželio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. parodė vietas, kur paliko savo automobilį, kryptį, kuria nuo vartų ėjo link V. Ž., vietą, kurioje stovėjo pokalbio su V. Ž. metu, vietą, kurioje stovėjo V. Ž., vietą, kur stovėjo D. Ž. bei vietą, kurioje pritvirtinta vaizdo kamera, kuri, jo teigimu, turėjo užfiksuoti įvykio vietą (2 t., b. l. 31–37).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. N. sudarytos fotolentelės, kuri yra 2019 m. birželio 3 d. apžiūros protokolo priedas, matyti D. V. judėjimo trajektorija, kaip prie vartų sustoja automobilis, kaip D. V. eina gyvenamojo namo link ir po to išeina iš kiemo (2 t., b. l. 107).
2019 m. birželio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. Ž. parodė vietas, kur įvykio metu, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. apie 13.50 val. jis stovėjo, kai pamatė ateinantį D. V., vietą kur stovėjo D. V., vietą kur stovėjo, kai iš kišenės traukėsi telefoną, vietą kur buvo nukritęs bei vietą, kur stovėjo iš namo išėjusi D. Ž. (1 t., b. l. 112–120).
2019 m. gruodžio 9 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Ž. parodė rankos vietą, kurią jis susižalojo krisdamas 2019 m. gegužės 24 d. nuo laiptų. Pastarasis parodė į dešinės rankos vietą tarp alkūnės ir peties (1 t., b. l. 108–111).
Iš 2019 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas V. Ž. pateiktas vaizdo įrašas. Iš įrašo matyti, kad filmuojama kiemo dalis į gatvės pusę. Įraše matyti, kad kiemas nuo gatvės pusės yra aptvertas tvora bei matyti atverti kiemo vartai. Laike 24-05-2019 13:50:00 matyti, kaip atbulas važiuojamąja kelio dalimi privažiuoja tamsiai mėlynos spalvos mikroautobusas, kurio valstybinių numerių nematyti. Automobilis privažiuoja šalia vartų ir sustoja. Matyti, kaip vairuotojo pusėje sėdi asmuo, kuris prasivėręs langą žiūri į filmuojamos kiemo dalies pusę. Laike 13:51:10 tas pats asmuo išlipa iš automobilio ir rankoje nešinas knygą ar kitus dokumentus eina link gyvenamojo namo, prie kurio pritvirtinta vaizdo kamera. Asmeniui priėjus arčiau kamerų, matyti, kad tai D. V.. Jis nueina toliau, kur vaizdo kamera vaizdo nefiksuoja. Laike 13:53:28 D. V. išeina iš nefilmuojamos zonos ribų ir ta pačia kryptimi grįžta link automobilio. Eeidamas jis du kartus atsisuka į kameros pusę ir matyti, kad stabtelėjęs kažką šneka. Stabtelėja trumpai ir toliau nusisukęs nueina. Išėjęs pro vartus, sėda į automobilį ir laike 13:54:14 jis išvažiuoja keliuku. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų šiame vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 148–153).
2019 m. gegužės 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Šiuo adresu yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio teritorija aptverta tvora. Prie namo įėjimo matyti laiptai. Namo teritorija stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 64–67). Sklypo detaliame plane užfiksuoti sklypų (duomenys neskelbtini)išsidėstymas, ribos (2 t., b. l. 135).
Iš 2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu kaltinamojo pateiktų fotonuotraukų matyti įrengtos vaizdo kameros, esančios V. Ž. namo valdoje (2 t., b. l. 75–77).
Teismo posėdžio metu kaltinamojo pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos 2019 m. gegužės 24 d. kaimynų šventės akimirkos (2 t., b. l. 136).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis D. V. savo kaltę neigė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Parodė, kad jokio smurto kaimyno V. Ž. atžvilgiu nenaudojo. V. Ž. yra konfliktiškas, nuotaikos žmogus, jie turi nesutarimų dėl keliuko, dėl jo vyko ginčai teismuose. 2019 m. gegužės 24 d. grįžęs namo jis pasisveikindamas pakėlė ranką kaimynui, V. Ž. atsakė tuo pačiu ir pasakė jam ateiti. D. V. atėjo į V. Ž. namo kiemą ir palipo laiptais, norėdamas pakalbėti apie ginčo keliuką ir buvo V. Ž. iškeiktas visokiais žodžiais. Jie buvo 1 metro atstumu. V. Ž. stovėjo laiptų aikštelėje, o jis, D. V., ant laiptų kiek žemiau. Išėjusiai žmonai V. Ž. liepė kviesti policiją. Jis V. Ž. nesužalojo, mano, kad tai galėjo padaryti V. Ž. sūnus. 2019 m. birželio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. parodė vietas, kur paliko savo automobilį, kryptį, kuria nuo vartų ėjo link V. Ž., vietą, kurioje stovėjo pokalbio su V. Ž. metu, vietą, kurioje stovėjo V. Ž., vietą, kur stovėjo D. Ž. bei vietą, kurioje pritvirtinta vaizdo kamera, kuri, jo teigimu, turėjo užfiksuoti įvykio vietą (2 t., b. l. 31–37).
Kaltinamasis neprisipažįsta, jo duoti parodymai teisme laikytini siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina kad buvo padaryta D. V. inkriminuojama nusikalstama veika ir jis ją padarė.
Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. jis dirbo garaže ir baigęs darbus ėjo link namų. Pamatė, kad D. V. atbulas privažiuoja prie jo vartų ir išlipęs iš mašinos eina į jo kiemą. Jis šaukė, kad D. V. yra nepageidaujamas, bet jis nereagavo ir ėjo laiptais link jo. Jis bandė išsitraukti telefoną iš kišenės ir pajuto smūgį į kairį petį. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau jis neišsilaikė, jo viena koja atsidūrė ant laitų krašto ir jis nukrito nuo laiptų. Pasikėlus nuo laiptų į kiemą išėjo žmona, jis pasakė jai kviesti policiją. Kol žmona kvietė policiją, matė, kad D. V. išeina ir dar pasakė, kad ,,tau dar ne taip pasibaigs“.
Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytoja D. Ž., nukentėjusiojo V. Ž. žmona, parodė, kad būdama namie ji išgirdo triukšmą ir priėjusi prie lango pamatė, kad kaimynas D. V. nustūmė V. Ž. nuo laiptų, todėl nieko nelaukusi iškvietė policiją. Ji matė, kad D. V. ir V. Ž. buvo šalia vienas kito ir ji pamatė, kad V. Ž. griūna. Į kurią vietą stūmė, nepastebėjo. Žmones matė iki pusės. Negali pasakyti, ar stūmė su viena ranka, ar abiem rankomis. Kai atidarė duris, vyras jau buvo atsistojęs, jo koja buvo sutinusi.
Bendrojo pagalbos įraše užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 24 d. 13.53 val. paskambinusi D. Ž. nurodė, kad Garliavoj kaimynas trukdo, stumdosi, matė kaip vyrą stumdė (1 t., b. l. 82–83). Šis garso įrašas patvirtina, kad tuoj po įvykio paskambinusi D. Ž. iš karto nurodė, kad D. V. stūmė V. Ž.. Jos parodymais abejoti teismui nėra jokio pagrindo.
Nukentėjusiojo V. Ž. ir liudytojos D. Ž. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G1300/2019(02), kurioje įtvirtinti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai. Iš specialisto išvados matyti, kad V. Ž. konstatuota poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 104). Specialisto išvadoje konstatuotas išvadas ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus specialistė Z. M. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. gruodžio 9 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Ž. parodė rankos vietą, kurią jis susižalojo krisdamas 2019 m. gegužės 24 d. nuo laiptų. Pastarasis parodė į dešinės rankos vietą tarp alkūnės ir peties (1 t., b. l. 108–111).
Liudytojas D. G. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. įvykį tarp kaimynų D. V. ir V. Ž. matė iš savo artimųjų namų 3 aukšto langą. Jis matė, kaip privažiavęs D. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo link V. Ž. namų, jis teismo posėdžio metu nurodė ir nupiešė ant jam pateiktos fotolentelės kaltinamojo D. V. judėjimo po nukentėjusiojo sklypą trajektorijas, tiek jam nueinant iki nukentėjusiojo V. Ž. namų, tiek grįžtant į savo automobilį, kurį kaltinamasis buvo palikęs prie nukentėjusiojo sklypo vartų (2 t., b.l. 107), jis teigė matęs kaip kaimynai kalbėjosi, tačiau nematė, kad D. V. būtų sudavęs V. Ž.. Pripažino, kad kaimynų veiksmų visą laiką akylai nestebėjęs, nusisukdavo tačiau mano, kad būtų pamatęs, jei kas nors tarp jų būtų vykę. Liudytojas nurodė, kad be D. V. ir V. Ž. nieko nebuvo, tačiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad į lauką buvo išėjusi D. Ž.. Pažymėtina tai, kad liudytojas nurodė netikslią D. V. judėjimo trajektoriją, kas rodo, kad detaliai ir teisingai įvykio aplinkybių nupasakoti jis negali. Liudytojas teigia, kad būtų pastebėjęs, jei kas būtų įvykę tarp D. V. ir V. Ž., tačiau šiuo atveju kalbama tik apie vieno smūgio nukentėjusiajam V. Ž. sudavimą, ko pasekoje jis nukrito nuo laiptų, kas, akivaizdu, truko trumpai. Darytina išvada, kad D. G. parodymai nėra patikimi ir pakankamai informatyvūs, todėl jie vertinami kritiškai. Tiek nukentėjusysis V. Ž., tiek kaltinamasis D. V. parodė įvykio metu tokią pačią kaltinamojo judėjimo trajektoriją nuo nukentėjusiojo sklypo vartų iki nukentėjusiojo namų, o po to atgal, kokia užfiksuota vaizdo kamera padarytame įraše. Tačiau liudytojas D. G., kuris teigia, kad stebėjęs šias aplinkybes iš savo namo virtuvės per langą, nurodo visai kitą trajektoriją (2 t., b.l. 107), be to jis nurodo, kad nematė kaltinamojo pastūmimo, ką nurodo tiek V. Ž., tiek jo žmona, ko pasekoje, anot nukentėjusiojo V. Ž., jis griuvo ir buvo sužalotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis D. V. , įvertinęs tai, kad po šio įvykio nukentėjusiajam buvo nustatyti kūno sužalojimai, sutinka su teismo ekspertų išvadomis, bet mano, kad šie sužalojimai atsirado pačiam nukentėjusiajam nukritus ant laiptų aikštelės arba jį galėjo jam tik išėjus, kol atvyko policija, sužaloti nukentėjusiojo sūnus, su kuriuo, anot kaltinamojo, nukentėjusysis konfliktuoja. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, liudytojas D. G. ir šių kaltinamojo nurodytų galimų nukentėjusiojo susižalojimo pačiam, nukritus ar sūnaus sukelto sužalojimo, nematė. Kartu liudytojas D. G. teigia nematęs iš karto po įvykio atvykusios policijos automobilio ir greitosios medicininės pagalbos automobilių ir jų personalo.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai, kad galimai įvykį matė liudytojas D. G., paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme ir tai teismui nurodžius pačiam kaltinamajam. Svarbi aplinkybė yra tai, kad liudytojas D. G., teismo inicijuotame jo parodymų patikrinimo vietoje metu teigė, kad jis ištisai nestebėjo tiriamo šioje byloje įvykio, nes ruošdamasis virtuvėje akis nukreipdavo nuo lango, todėl teismo manymu neatmetama galimybė, kad būtent tokiu, D. G. laikino nestebėjimo įvykio vietos prie nukentėjusiojo namų metu kaltinamasis ir stūmė nukentėjusįjį, ko pasekoje jis ir buvo sužalotas. Kartu atkreiptina aplinkybė, kad nuo liudytojo D. G. namų iki įvykio vietos prie nukentėjusiojo laiptų aikštelės, yra apie 150 metrų ir įvykio metu šią vietą galėjo užstoti, kaip matyti parodymų patikrinimo metu, matymo krypties lauke žaliuojantys aukšti medžiai, kurių augimas per metus yra nežymus, priešingai jei tai būtų užstoję augantys krūmai, kuria paaugimas per metus yra žymiai didesnis nei suaugusių medžių.
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tiek nukentėjusiojo V. Ž. parodymai, tiek liudytojo D. Ž. parodymai, dėl nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamojo D. V. vartoto smurto yra teisingi ir nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis. Jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jokių duomenų, leidžiančių abejoti jų patikimumu, byloje nėra. Bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu surinkti irteismo posėdžių metu patikrinti duomenys leidžia kategoriškai teigti, kad joks kitas asmuo negalėjo V. Ž. sukelti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.
Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. J. skundą dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtos Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo V. Ž. skundas dėl minėtos prokurorės 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, priėmė 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, kurioje konstatavo, jog tyrimo medžiagoje esančiu vaizdo įrašu neginčijamai nustatyta, kada tiksliai D. V. atėjo pas V. Ž. į kiemą ir konkrečiai išėjo. Incidentas tarp vyrų truko vos kelias minutes ir iš karto po jo tiesioginė liudytoja D. Ž. paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją, policija buvo iškviesta tuoj pat po fizinio smurto panaudojimo, kas paneigia įtariamojo versiją, kad kaimynas su savo žmona jį sąmoningai šmeižia ir siekia sukompromituoti kurdami nebūtas istorijas.| Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką V. Ž. nurodė, kad įvykio metu, kilus žodiniam konfliktui su kaimynu D. V., šis vieną kartą ranka sudavė jam per petį, dėl ko jis susvyravęs nukrito nuo laiptų. Iš pirminės informacijos, nurodytos į įvykio atvykusių policijos pareigūnų, matyti, kad pareigūnus pasitiko nukentėjusysis su žmona D. Ž., kurie paaiškino, kad į jų namo kiemą atėjo nekviestas D. V., kuris pradėjo stumdyti V. Ž., dėl ko šis užkliuvo už laiptų ir susižeidė koją. Po konflikto kaimynas grasindamas namo savininkui, kad šis ilgai negyvens. S. B. pagalbos centrui stenograma patvirtina, jog D. Ž. pranešė apie tarp kaimynų įvykusį konfliktą, nurodydama, kad matė, kaip kaimynas stumdė jos vyrą. Apklausta kaip liudytoja D. Ž. parodė, kad su V. Ž. yra išsiskyrusi, tačiau gyvena kartu tame pačiame name, jų santykiai normalūs. Kad buvęs sutuoktinis nesutaria su kaimynu D. V. dėl sklypų ribų žino, tačiau tuo nesidomi ir į šį ginčą nesikiša. 2019 m. gegužės 24 d., apie 13.55 val., būdama pirmame namo aukšte esančioje virtuvėje, išgirdo triukšmą lauke ir, priėjusi prie lango, pamatė ant laiptų aikštelės stovintį D. V. ir V. Ž.. Jų atvaizdus matė iki pusės, t. y. maždaug iki liemens. Tuo metu D. V. rankomis stūmė jos buvusį sutuoktinį. Viskas įvyko greitai, kokioje padėtyje stovėjo abu vyrai (vienas priešais kitą, ar kuris nors iš jų buvo nūs nugara ir pan.), ji neįsidėmėjo, kadangi iš karto ėjo prie durų ir jas atidariusi pasakė, jog kvies policiją. Aukštesnysis teismas konstatavo, kad įvertinus šiuos parodymus, matyti, kad įtariamojo atlikti smurtiniai veiksmai nors ir nebuvo užfiksuoti stebėjimo kamerų, įrengtų prie nukentėjusiojo namo, tačiau buvo pastebėti pašalinio asmens. Vien dėl to, kad D. Ž. gyvena kartu su nukentėjusiuoju, nėra pagrindo nesivadovauti jos parodymais ar juos vertinti kritiškai. Juo labiau, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad jos santykiai su kaimynu taip pat būtų konfliktiški.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su aukštesniojo teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad tai, kad namo duris atidariusi D. Ž. pamatė abu vyrus jau stovinčius, nereiškia, jog (nukentėjusiojo) kritimo ar suklupimo nebuvo, t. y. nukentėjusysis galėjo suspėti atsikelti per tą laiką, kai liudytoja iš virtuvės atėjo iki durų, juo labiau, kad tyrimo medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, jog D. Ž. sunkiai vaikšto. Todėl teigti, kad nukentėjusiojo parodymai prieštarauja D. Ž. parodymams, nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu nustatant byloje objektyvias bylos aplinkybes svarbi aplinkybė yra ir konfliktavusių asmenų amžiaus skirtumas. Bylos teisminio nagrinėjimo metu akivaizdžiai buvo matyta ne tik ši aplinkybė, bet ir abiejų konfliktavusių pusių kūno sudėjimai. Nukentėjusysis V. Ž. yra garbaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini)m., vidutinio kūno sudėjimo, o kaltinamasis D. V. - dvigubai jaunesnis, gim. (duomenys neskelbtini)m., stambaus kūno sudėjimo. Todėl akivaizdu, jog vyresnio amžiaus ir smulkesnio sudėjimo asmuo net ir dėl ne itin stipraus pastūmimo ar smūgio sudavimo gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti ar suklupti, nepriklausomai, ar vienas kito atžvilgiu stovi tame pačiame lygyje, ar šalia, tik apie 20 centimetrų žemiau, kaip nurodo kaltinamasis, kuris apie 30 centimetrų yra aukštesnis už nukentėjusįjį, nes šios faktinės aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo nustatytos ir jos nėra teisiškai svarbios ir turinčios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teismas konstatuoja, kad D. V., puikiai žinančiam apie tai, jog jis kaimyno, su kuriuo vyksta teisiniai ginčai, namų teritorijoje yra nepageidaujamas, nebuvo jokio pagrindo eiti į privatų kiemą ir tokiu būdu kelti kaimyno pasipiktinimą, ko pasekoje prasidėjo konfliktas, kurio metu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jam padarė kūno sužalojimą.
Todėl visų aukščiau išvardintų byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu ir išvardintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis D. V. 2019 m. gegužės 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), stovint laiptų aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį V. Ž., dėl ko V. Ž. nukrito ant laiptų pakopų, taip padarė V. Ž. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą, tokiu būdu sukėlė V. Ž. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad yra nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 177–178), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 179–187), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 190), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 192), dirba pagal verslo liudijimą.
Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus vieną švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra laisvės apribojimą. Laisvės apribojimo terminas skirtinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. Ž. pareiškė 3000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 68–70). Nurodė, kad kaltinamasis jo atžvilgiu įvykdė ne tik šią nusikalstamą veiką, todėl jis kieme įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 eurų.
Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam V. Ž. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad D. V. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jis jautė fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis vyresnio amžiaus žmogui sukėlė stresą, jaudulį, nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo V. Ž. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 1500 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 34, 155; 2 t., b. l. 133) paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. V. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusiojo V. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti V. Ž. iš kaltinamojo D. V. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.