Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Andriui Norbutui, Alinai Sauserei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ūkininkaujantis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2018-03-23, apie 22 val., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas licencijos prekiauti alkoholiu, neteisėtai versdamasis komercine veikla, pažeisdamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (1995-04-18 Nr. I-857) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytus apribojimus, pardavė T. Č. butelį „Bajorų“ degtinės 0,5 l talpos, 40 % alk. stiprumo, už kurį T. Č. S. D. sumokėjo 8 Eur. Šiais savo veiksmais S. D. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – LR ANK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. D. kaltės nepripažino. Nurodė, kad T. Č. pažįsta iš matymo, vieną kartą šis buvo atvažiavęs su draugu ir reikalavo parduoti degtinės. Alkoholio T. Č. nepardavė ir išprašė iš savo namų. Teigė, kad T. Č. jam grasino telefonu, apie grasinimus pranešė policijos pareigūnams. Nežino, kodėl T. Č. jam grasino bei teigia, kad iš jo pirko degtinės. Pripažino, kad anksčiau buvo baustas už neteisėtą prekybą alkoholiu ir cigaretėmis, bet po protokolų surašymo daugiau pažeidimų nepadarė.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai palaikė surašytą protokolą ir prašė S. D. skirti baudą. Nurodė, kad protokolas S. D. surašytas pagrįstai, abejonių dėl jo kaltės nekyla, o parodymai teismo posėdžio metu vertintini kaip gynybinė pozicija.

Liudytojas N. J. apie 2018-03-23 įvykį nieko pasakyti negalėjo. Parodė, kad asmeniškai alkoholio iš S. D. pirko tik vieną kartą 2017 m. 2018-04-07 T. Č. skambino S. D. iš jo mobiliojo telefono norėdamas nusipirkti alaus, bet atsiliepusi S. D. mama S. M. alaus nepardavė. Teigė, kad pokalbio metu T. Č. jokių grasinančių žodžių neišsakė, smurtu negrasino.

Liudytojo T. Č. nebuvo galimybės atvesdinti į teismo posėdį, nes jis galimai yra išvykęs į užsienį, gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje nerandamas (b. l. 41), todėl buvo pagarsinti jo administracinio nusižengimo tyrimo metu duoti parodymai. Duodamas paaiškinimus dėl 2018-04-07 galimo grasinimo S. M., be kita ko parodė, kad paskutinį kartą atvykęs į S. D. namus iš jo paties pirko alkoholinių gėrimų 2018-03-23, apie 22 val. Tada pirko „Bajorų“ degtinės 0,5 l butelį, už kurį sumokėjo 8 Eur. Pas S. D. buvo nuvykęs vienas pats jam priklausančiu automobiliu. Iš S. D. prieš tai daug kartų yra pirkęs alkoholinių gėrimų, t.y. alaus ir degtinės, bet konkrečių pirkimo datų negali nurodyti, nes nepamena (b. l. 10-11).

Administraciniu nusižengimu yra laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (LR ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jei nenustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (LR ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

LR ANK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą – neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Kvalifikuojant asmens veiką pagal LR ANK 127 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-354-327/2016).

LR ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

S. D. kaltė grindžiama liudytojų T. Č. ir N. J. parodymais tiriant pranešimą apie T. Č. ir N. J. galimą grasinimą administracinėn atsakomybėn traukiamo S. D. motinai S. M.. Be šių liudytojų parodymų byloje daugiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kad S. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apklaustas teisme dėl 2018-03-23 įvykio N. J. nieko paaiškinti negalėjo. Be to, liudytojo N. J. parodymai nėra visiškai nuoseklūs: teikdamas paaiškinimus dėl 2018-04-07 galimo grasinimo S. M. nurodė, kad iš S. D. paskutinį kartą alaus pirko 2018 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos negalėjo nurodyti, taip pat teigia pirkęs degtinės (b. l. 8-9), o posėdžio metu teigė, kad iš S. D. alkoholį pirko vieną kartą 2017 m. Liudytojo T. Č., kaip minėta, nebuvo galimybės teisme apklausti.

Liudytojai teigė, kad jiems esą žinoma, kad S. D. pardavinėja alkoholinius gėrimus (b. l. 8-12), tačiau, pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas kalbomis, nuogirdomis ar gandais, o turi būti pagrįstais konkrečiais objektyviais duomenimis. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 19-21) nustatyta, kad S. D. yra neteisėtai prekiavęs alkoholiu ir cigaretėmis, ir pats S. D. to neneigia, bet įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 127 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju S. D. kaltė iš esmės yra grindžiama vien T. Č. parodymais, o S. D. nurodė, kad jo santykiai su T. Č. yra konfliktiški, pastarasis esą yra jam grasinęs, todėl, byloje nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad S. D. iš tiesų 2018-03-23, apie 22 val., savo namuose pardavė T. Č. butelį degtinės už 8 Eur, vien minėto liudytojo parodymais S. D. kaltės grįsti negalima.

Administracinių nusižengimų bylose trauktino administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nesant byloje pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. D. padarė LR ANK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (LR ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 637, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną S. D. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 127 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.