Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam T. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 2259,60 ? (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 euro centų) bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 564,90 ? (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų devyniasdešimt euro centų) bauda. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 66 (šešiasdešimt šešių) MGL, t. y. 2485,56 ? (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 56 euro centų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta T. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 44 (keturiasdešimt keturių) MGL, t. y. 1657,04 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 4 euro centų) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant T. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei pilnai baigti gydymo kursą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirta T. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme – automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. J., perduotą saugoti R. D., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti D. J.; 2 (dvi) 50 (penkiasdešimties) eurų nominalo kupiūras Nr. X70181429258, Nr. S39886864846, perduotas į Kauno apskrities VPK finansų skyriaus depozitinę sąskaitą, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 12 d. apie 7.29 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Kaune, Technikumo g., ties namu Nr. 1A vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1, 68 promilių etilo alkoholio kraujyje). Be to, T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 12 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams D. Č. ir Ž. K., padėdamas dvi 50 eurų nominalo kupiūras prie rankinio stabdžio svirties, siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonę, esant apsvaigus nuo alkoholio. Be to, T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0, 83 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė bei gabeno su savimi iki 2017 m. vasario 12 d. apie 20.40 val., kuomet Kauno apskrities vyriausiajam komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), jo asmens apžiūros ir kratos metu, šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam T. M. skirtinos bausmės – baudos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalies, 259 straipsnio 2 dalies sankcijose, laisvės atėmimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi iš T. M. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį D. J., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde prokuroras nurodė kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio, t. y. nekonfiskavo automobilio, nuosavybės teise priklausančio D. J.. Baudžiamojoje byloje T. M. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 44 MGL, t. y. 1657,04 Eur bauda, paskiriant įpareigojimus, už tai, kad nusikaltimą padarė būtent vairuodamas neblaivus (neblaivumas 1,68 promilės kraujyje) automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroras nurodė, jog pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis.). Prokuroro teigimu, be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise D. J., turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Prokuroro nuomone, Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nenurodyti jokie argumentai dėl kokios priežasties netaikomas minėto automobilio konfiskavimas, nors, baudžiamojo įstatymo imperatyviai numatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskuojamos visais atvejais.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroro skundas atmestinas.Prokuroras su pirmosios instancijos nuosprendžiu nesutinka tik vienu aspektu, t. y. su tuo, kad nebuvo konfiskuotas automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurį vairavo nusikalstamą veiką padaręs asmuo T. M., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas tyčia ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.Remiantis bylos duomenimis, neginčytinai nustatyta, kad T. M. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nėra ginčijamos. Pirmosios instancijos teismas dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, nustatyta, kad automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įvykio metu priklausė ne pačiam kaltininkui. Apklausus VĮ „Regitra“ įregistruotą automobilio „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką T. G. buvo nustatyta, kad pastarasis automobilį pardavė 2017m. sausio 22 d. E. J.. Šios sutarties neįregistravo, pateikė sutarties kopiją. D. J. (kuris pirmos instancijos teismo pripažintas kaip teisėtas automobilio savininkas) teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį jis įsigijo iš E. J. dar prieš kelis mėnesius, tačiau pirkimo sandorio neįformino ir jo nedeklaravo. Šiuo metu automobilio nebeturi, nes jį pardavė. Įvykio metu, automobilis buvo jo, jis jį buvo davęs remontuoti T. M.. Kiek vėliau sužinojo, kad T. M. buvo sulaikytas neblaivus, vairuojantis jo automobilį, tai yra be jo žinios. Tai, kad automobilis policijos buvo perduotas R. D., jokios reikšmės neturi, nes automobilis jam buvo grąžintas. Nurodė, kad jis nežinojo, kad automobilio parduoti negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė, kuri buvo nusikaltimo padarymo priemonė, nebuvo T. M. nuosavybe. Automobilis tuo metu buvo D. J. nuosavybėje ir jis juo disponavo, neįteisinęs savo kaip savininko teisių VĮ „Regitra“. D. J. teigimu automobilis perleistas tretiesiems asmenims, kurie nėra nustatyti, transporto priemonės buvimo vieta nėra žinoma. BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenys patvirtina, kad D. J. apie tai, kad T. M. naudosis automobiliu būdamas neblaivus, nežinojo. Automobilį buvo perdavęs remontuoti, o ne naudotis juo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra nustatyta aplinkybių numatytų BK 72 str. 4 dalyje, dėl ko automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis nuosavybės teise ne T. M. turėtų būti konfiskuotas.Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar yra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos konfiskuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą ir ar yra šio straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių, kai reikia spręsti dėl konfiskuotino turto vertės pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašė pakeisti nuosprendį tik remiantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir konfiskuoti iš T. M. daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį D. J., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas pagal paduotus apeliacinius skundus ir tokias nagrinėjimo ribas nustato apeliacinis skundas, todėl dėl BK 72 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų taikymo šiuo atveju aukštesnysis teismas nepasisako, nes priešingu atveju nuteistajam padėtis negali būti pabloginta daugiau, nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde( BPK 320 str.4d.). Tik atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamo turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę, daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį keisti prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d nuosprendį palikti nepakeistą.