- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 2YT-28397-466/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo klausimą, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), pateikė antstoliui skundą (b. l. 2–3), nesutikdama su priimtu 2018 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-354777, kuriuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pakeitė skolininkę G. K. O. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. paveldėjo mirusios skolininkės sukauptas pensijų lėšas, kurių vertė buvo 81,02 Eur ir mano, kad antstolis nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš pareiškėjos dėl 786,17 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų. Skunde teigiama, kad buvo praleistas teisės aktų nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir nurodoma, kad kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinį reikalavimą galėjo pareikšti iki 2015 m. balandžio 4 d., tačiau nei kreditorius nei antstolis per 3 mėnesius po palikėjo mirties nepranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai apie turimus kreditorinius reikalavimus, taip pat pareiškėja neturi duomenų, kad antstolis per nustatytą terminą būtų kreipęsis į notarą ar išviešinęs turto areštą skolininkės vykdomojoje byloje. Pareiškėja skunde pažymi, kad antstolis tik 2017 m. gruodžio 5 d. informavo pareiškėją apie skolininkės turto paveldėjimą ir nurodė duomenis apie vykdomąją bylą, t. y. pateikė informaciją praleidęs trijų mėnesių terminą ir nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į teismą dėl termino atnaujinimo, o teismas tokį prašymą būtų tenkinęs. Atsižvelgus į tai, pareiškėja prašo antstolio procesinį veiksmą, kuriuo mirusi skolininkė buvo pakeista nauju skolininku, t. y. Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2018 m. birželio 15 d. patvarkymą Nr. S-18-35477.
Šalies argumentai
Antstolis Dainius Šidlauskas su pareiškėjos skundu nesutinka ir nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog antstolis būtų per 3 mėnesių laikotarpį prieš arba po skolininkės mirties areštavęs skolininkei priklausantį turtą, tačiau pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja apie vykdomąją bylą skolininkės atžvilgiu buvo informuota 2017 m. lapkričio 29 d. raštu. Antstolis nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į notarą dėl skolininkės G. K. O. palikimo priėmimo, t. y. tuo metu pareiškėja jau žinojo apie vykdomąją bylą, taip pat jau buvo išviešinti skolininko turto arešto duomenys viešajame registre. Atsižvelgus į tai, antstolis mano, kad toks pareiškėjos informavimas apie skolininkės įsiskolinimus laikytinas tinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) prasme, todėl prašo atmesti pareiškėjos skundą.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01904 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6654-574/2008 (vykd. b. l. 1–2), pagal kurį kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ naudai iš skolininkės G. K. O. (mirusi (duomenys neskelbtini)) išieško 786,17 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkė G. K. O. mirė 2015 m. sausio 4 d. (vykd. b. l. 92). Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2017 m. rugsėjo 6 d. nustatė, kad skolininkė turėjo sudariusi pensijų kaupimo sutartį su bendrove UAB „Invl Asser Management“ (vykd. b. l. 97), todėl 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S17-59801, kurio mastas 823,59 Eur ir įregistravo Turto arešto aktų registre (vykd. b. l. 98–100). UAB „Invl Asser Management“ 2017 m. rugsėjo 13 d. informavo antstolį, kad skolininkė buvo sukaupusi 81,02 Eur pensijos (vykd. b. l. 102). Tuo pagrindu, antstolis 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. S17-79933 informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie skolininkės vykdomąją bylą dėl išieškomos 786,17 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir apie jai priklausantį 81,02 Eur turtą bei pasiūlė perimti minėtą turtą valstybės nuosavybėn (vykd. b. l. 105). Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-37441 informavo antstolį, kad gavus pranešimą apie turimą turtą, pradėjo veiksmus dėl mirusiosios skolininkės turto paveldėjimo ir pažymėjo, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, valstybė už palikėjų skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (vykd. b. l. 106). Remiantis Testamentų registro išrašu Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, 2018 m. balandžio 23 d. priėmė palikimą iš G. K. O. (vykd. b. l. 108). Tuo pagrindu, antstolis 2018 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-35477, kuriuo pakeitė skolininką vykdomajame procese, t. y. mirusią skolininkę G. K. O. pakeitė į skolininkę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos (vykd. b. l. 110). Pareiškėja su priimtu patvarkymu nesutiko ir pateikė skundą antstoliui, prašydama minėtą patvarkymą panaikinti (b. l. 2–3), tačiau antstolis pareiškėjos skundą atmetė ir prašo teismo jo netenkinti (b. l. 1).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnį, antstolis gali savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti skolininką vykdymo procese į jo teisių perėmėją, tačiau turi suinteresuotus asmenis tinkamai informuoti apie esamus kreditorinius reikalavimus. Remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinis teismas, inter alia, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tinkamus informavimo būdus yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Tinkamą šios sąlygos įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Taigi kreditoriai turi pareikšti apie savo reikalavimą įpėdiniams nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu priima palikimą. Kreditorius, laiku nepareiškęs reikalavimo, vėliau negali prašyti atnaujinti terminą remdamasis vien tuo, kad pavyzdžiui, jis tik po trijų mėnesių nuo termino pabaigos sužinojo, kad atsirado galimybė patenkinti jo reikalavimą, nes palikimas yra priimtas ne pagal turto apyrašą ir įpėdiniai atsakys už palikėjo skolas ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu, arba kad palikimą priima valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Kasacinis teismas yra nurodęs, kai kreditorius praleido trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti, vėliau tokį reikalavimą jis gali pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui, jei šie sutinka su šiuo reikalavimu arba jei teismas atnaujina terminą reikalavimui pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir ginčui aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad teisė išieškoti skolą iš skolininko turto paveldėtojo sietina su 3 mėn. terminu pranešti apie kreditorinių reikalavimų buvimą, o ne su žinojimu apie vykdomosios bylos buvimą ir skolos faktą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 3 mėn. terminas pranešti apie kreditorinį reikalavimą yra praleistas, nes antstolis minėtos aplinkybės neginčija. Ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar antstolio 2017 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. S17-79933, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pranešta apie skolininkės G. K. O. palikimo priėmimo valstybės nuosavybėn galimybę, jos turimą įsiskolinimą ir po kurio, ji priėmė 81,02 Eur vertės turtą, yra tinkamas informavimas CK nustatyta tvarka.
CK 5.63 straipsnio 1 dalis, pagal kurią palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto yra imperatyvi ir išimčių minėta nuostata nenumato. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra akcentavęs 3 mėn. laikymosi privalomumą, pažymėdamas, kad šis terminas riboja kreditorių teises pareikšti kreditorinius reikalavimus ir jį praleidus kreditoriai praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams. Skolininkė G. K. O. mirė 2015 m. sausio 4 d., byloje nėra duomenų, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą per 3 mėn. laikotarpį būtų tinkamu būdu pranešęs kreditoriams apie kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad teisės aktų nustatytas imperatyvus 3 mėn. terminas pranešti apie kreditorinius reikalavimas buvo praleistas. Antstolis patvarkyme nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė palikimą jau žinodama apie esamą skolą, todėl laikytina, kad ji tinkamai informuota, tačiau su tokiais antstolio argumentais nėra pagrindo sutikti. Minėtais patvarkymo argumentais antstolis iš esmės paneigia CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyvumą ir jos privalomumą, todėl konstatuotina, jog antstolis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie esamą skolą pažeidęs CK 5.63 straipsnio nuostatas ir neteko teisės įgyvendinti reikalavimo teisę. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad antstolis prieš kreipdamasis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl palikimo priėmimo valstybės nuosavybėn, būtų kreipęsis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje nustatytas 3 metų terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, todėl šiuo metu, net antstoliui pareiškus prašymą tokį terminą atnaujinti, jo tenkinti nebūtų teisinio pagrindo.
Teismas ex officio taip pat pažymi, kad net jei ir būtų pripažinta, kad toks informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą yra tinkamas, tačiau pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, t. y. antstolis negalėtų išieškoti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos daugiau nei 81,02 Eur sumos, kurią ji paveldėjo iš G. K. O.
Atsižvelgus į byloje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad antstolis Dainius Šidlauskas praleido 3 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo skolininkės mirties, pranešti apie kreditorinius reikalavimus ir nepateikė teismui prašymo tokį terminą atnaujinti, todėl pripažintina, kad nepagrįstai 2018 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-354777 pakeitė mirusią skolininkę G. K. O. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas patvarkymas naikintinas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 straipsniai). Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas papildomai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2018 m. birželio 15 d. patvarkymą Nr. S-18-35477 vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01904.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.