Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Jolitai Urbienei, atsakovui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Elitija“ ieškinį atsakovui T. P. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 135901,42 Lt turtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo valstybei 3718,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 146-149).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje, patikslintame ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 nutartimi UAB „Elitija“ iškelta bankroto byla (b.l. 9-10). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis šios įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2009-03-06 buvo atsakovas T. P. (b.l. 12-14). Byloje sprendžiamas atsakovo T. P. kaip UAB „Elitija“ vadovo civilinės atsakomybės klausimas (CK 2.87 str.), pardavus bendrovei priklausantį turtą už mažesnę nei jo likutinė vertė kainą bei išmokėjus daliai kreditorių pinigines lėšas, esant pritaikytam bendrovės turto bei lėšų areštui.

Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą, įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą kiekvienu atveju reikia nustatyti CK 6.245-6.255 straipsniuose nustatytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas (asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė), kurias konstatavus vadovui taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovas turi įrodyti pirmąsias tris sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Plėtodamas išdėstytus juridinio asmens vadovo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013).

Dėl 90 398,25 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-30 nutartimi civilinėje byloje nr. L2-2952-796/2009 areštavo UAB „Elitija“ pinigines lėšas, o jų nesant ar nepakankant, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą už 92629,21 Lt sumą. Duomenys apie taikytą areštą Turto arešto aktų registre įregistruoti 2009-02-02, areštas panaikintas 2009-02-11, išregistruotas 2009-02-20 (b.l. 17-18). Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-865-125/2009 iki UAB „Elitija“ iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Elitija“ turto bei lėšų areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą, ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nutartis buvo nukreipta vykdyti skubiai (b.l. 15-16). Įmonė, kuriai gresia bankroto bylos iškėlimas, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (CPK 675 str. 4 d., Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.). CPK 145 straipsnio 8 dalis numato, kad kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama asmeniui nedalyvaujant, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Kaip minėta, duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre nuo 2009-02-02 ir nepertraukiamai galiojo iki Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-16 nutarties panaikinti UAB „Elitija“ turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms banko įstaigose, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl preziumuojama, kad jie atsakovui turėjo būti žinomi (b. l. 15-16, 17-18). Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2009-03-06 iš UAB „Elitija“ kasos buvo išmokėta 60398,25 Lt piniginių lėšų už prekes ir paslaugas, bei 2009-02-18 išmokėtas 30000,00 Lt avansas už žemės sklypą pagal avansinę sutartį (b.l. 25-90, 107-108), t.y. galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užkirsti kelią jų galiojimo metu sumažinti įmonės turtą, taip apsaugant kreditoriaus (-ių) galimybes gauti visišką ar dalinį savo reikalavimo patenkinimą. Piniginių lėšų išmokėjimas iš įmonės kasos esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apie UAB „Elitija“ turto ir piniginių lėšų atžvilgiu pritaikytą areštą viešai paskelbta Turto arešto aktų registre 2009-02-02 (b.l. 17-18), disponavimo UAB „Elitija“ turtu apribojimas galiojo iki Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-16 nutarties panaikinti UAB „Elitija“ turtui ir piniginėms lėšoms esančioms banko įstaigose taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ginčo 90398,25 Lt sumos iš įmonės kasos išmokėjimas atliktas galiojant UAB „Elitija“ turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre, todėl darytina išvada, kad atsakovui, kaip apdairiam, rūpestingam juridinio asmens vadovui, ši informacija buvo žinoma. Piniginių lėšų išmokėjimu iš įmonės kasos buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės ir interesai visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Taip pat pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas teismų nutartimis pritaikytus disponavimo įmonės piniginėmis lėšomis apribojimus, elgėsi aiškiai nerūpestingai, neapdairiai ir aplaidžiai, tokie atsakovo atlikti neteisėti mokėjimai padarė BUAB „Elitija“ – tiek įmonei, tiek jos kreditoriams - turtinę žalą, už kurią atsakingas yra atsakovas, kaip buvęs UAB „Elitija“ vienasmenis vadovas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 90398,25 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 2.87 str. 7 d., 6.248 str. 3 d., 6.263 str. 2 d.).

Dėl 45503,17 Lt žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 45503,17 Lt žalos, kurią ieškovas patyrė atsakovui bendrovės turtą pardavus už mažesnę kainą nei šio turto likutinė vertė. Bylos duomenimis matyti, kad 2009-01-26 parduotas: vandens motociklas BRP SEA DOO RXP už 3600 Lt, kai jo likutinė vertė 30296,76 Lt (b.l. 109-110); vandens plaustas 8 Cruiser už 2000 Lt, kai jo likutinė vertė 2733,15 Lt (b.l. 109-110); tempimo kablys už 1848,74 Lt, kai jo likutinė vertė 2171,72 Lt; priekaba BT-450 už 1176,47 Lt, kai jos likutinė vertė 1362,38 Lt (b.l. 113-114); 2009-01-27 parduoti nešiojamieji kompiuteriai ir kopijavimo aparatas už 8152,08 Lt, kai jų likutinė vertė 9269,75 Lt (b.l. 116-117); baldai už 13915,97 Lt, kai jų likutinė vertė 17672,43 Lt (b.l. 119-120); 2008-10-23 parduotas automobilis Toyota Land Cruiser 100 už 38000,00 Lt, kai jo likutinė vertė 50690,24 Lt (b.l. 122-123). Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, kad šis įmonės turtas parduotas rinkos kaina, atsižvelgiant į jo būklę.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, bendrovės, kaip juridinio asmens, vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas 45503,17 Lt žalą įrodinėja ilgalaikio turto nurašymo aktais ir juose apskaičiuota turto likutine verte, žalos dydį skaičiuoja kaip skirtumą tarp turto likutinės vertės ir parduotos kainos (b.l. 109-124). Pažymėtina, kad buhalteriškai apskaičiuota turto vertė neatitinka tikrosios turto rinkos kainos, kuri visada priklauso nuo pasiūlos – paklausos santykio, rinkos dalyvių galimybių ir kitų prekių ir paslaugų kainas reguliuojančių veiksnių, t.y. turto vertę tam tikru laikotarpiu atspindi rinkos sąlygomis sudaryti realūs sandoriai, o ne turto vertės nustatinėjimas remiantis įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuota tokio turto verte. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui sudarant ginčo UAB „Elitija“ turto pardavimo sandorius, jų sudarymo aplinkybės neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų sąlygų. Be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad gautos lėšos iš turto pardavimo būtų panaudotos ne įmonės interesams. Atsakovas nurodo pardavęs įmonei nereikalingą, sugedusį ir nuolat vertę prarandantį turtą, o už gautas lėšas atsiskaitė su kreditoriais bei investavo į įmonės veiklą (b.l. 152-154) ir teismas neturi pagrindo tuo netikėti. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, kaip minėta, žalos dydį ieškovas įrodinėja tik buhalteriškai apskaičiuota likutine turto verte (b.l. 109-124), tačiau šie duomenys nėra pakankami nustatyti, kad atsakovas netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas ir kad jas vykdydamas atliko aplaidžius veiksmus. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad turtas buvo parduotas ne rinkos kainomis, iš bylos duomenų galima spręsti, kad sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai pagrįsti ir tikslingi, kadangi parduotas turtas nebuvo reikalingas tiesioginėje įmonės veikloje (b.l. 12-14), tuo tarpu gautos lėšos panaudotos įmonės veikloje, sudaryti sandoriai gali būti pateisinami bendrovės normalia ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurios sąlygomis sudarant sandorį ar jį vykdant egzistuoja tam tikras tokį rizikos sandorį sudariusiai šaliai naudos iš sandorio tikėtinumas ir iš anksto nėra žinomas tokio sandorio nuostolingumas, sandoriai sudaryti nesant jokių apribojimų juos sudaryti. Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Esan tokioms aplinkybėms iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisitna 2712,00 Lt žyminio mokesčio.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2360,50 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovo atstovų atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, į tai, kad patenkinta 67 procentai ieškinio reikalavimų, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1582 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad pateikė antstoliui vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo atsakovui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas nespręstinas (CPK 147 str. 6 d., 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BUAB „Elitija“ iš atsakovo T. P. 90398,25 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 90398,25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1582,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. P. 2712,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.