- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-3924-1037/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00944-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. D., V. V., S. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Audrius Karpinskas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. prašymą dėl praleisto termino įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo, suinteresuoti asmenys G. D., V. V., S. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, ūkinį pastatą, inžinerinius kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 1991 m. rugsėjo 25 d, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1991 m. rugsėjo 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas už 17 000 rublių iš T. V. nusipirko nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais. Nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnyje buvo numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pareiškėjas pripažįsta, jog neįregistravo įgyto nekilnojamo turto tik dėl to, kad nežinojo galiojančio teisinio reguliavimo. Kita vertus, visi kiti faktiniai ir netgi teisiniai veiksmai buvo atlikti ir tik teisinė klaida sąlygojo atsiradusius padarinius. Pareiškėjas nuo nekilnojamo turto sandorio sudarymo pradėjo valdyti turtą, leisdavo savaitgalius su šeima sodyboje, vykdė pačių statinių priežiūros darbus, tvarkė į sodybą vedantį kelią, sprendė klausimus susijusius su elektros energijos tiekimu. Pasikeitus aplinkybėms apie 2020 m. pabaigą buvo nuspręsta minėtą nekilnojamąjį turtą parduoti. Radus nekilnojamojo turto pirkėją, 2021 m. gegužės 19 d. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pareiškėjui tapo žinoma, kad jo nuosavybės teisės nėra įregistruotos, nekilnojamasis turtas yra registruotas T. V. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame patvirtina, kad jo mama T. V. 1991 m. rugsėjo 25 d. pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui R. B.. Sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą buvo priimtas, nes T. V. dėl senyvo amžiaus negalėjo rūpintis pati ir persikėlė gyventi pas savo dukrą G. D. Pažymi, kad R. B. sumokėjo už nekilnojamąjį turtą T. V., gautas lėšas padalino savo vaikams. Teigia, kad matė, jog sodyba yra prižiūrima. Pretenzijų neturi, teismo prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimą į pareiškimą pateikė, su pareiškimu sutinka ir prašo teismo jį tenkinti. Patvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas buvo gerai apgalvotas, atitinkantis jo mamos T. V. norus ir tikslus. Pardavus nekilnojamąjį turtą, jo mama persikėlė gyventi pas savo dukrą G. D. iki pat mirties. Iš savo sesers G. D. yra girdėjęs, kad kelis kartus matė sodyboje tvarkantis R. B..
Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime į pareiškimą pareiškė, kad su R. B. pareiškimu sutinka, teismo prašo jį tenkinti. Patvirtina, 1991 m. rugsėjo 25 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo metu kartu dalyvavo. Nekilnojamojo turto pardavimas buvo gerai apgalvotas, dėl senyvo amžiaus mamai T. V. buvo nepatogu vienai gyventi, todėl ji persikraustė pas savo dukrą G. D.. Sudarius pirkimo – pardavimo sutartį nekilnojamuoju turtu T. V. daugiau nesinaudojo. Teigė mačiusi, kad buvo tvarkomas sodybos stogas, prižiūrima aplinka. R. B. padėjo surinkti visus reikiamus dokumentus, reikalingus pareiškimui teisme pateikti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių jis savo teisių į jo pareiškime nurodytą turtą nerealizavo daugiau kaip 20 metų. Teismo prašo pareiškimo netenkinti, bylą nagrinėti VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą pažymi, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas T. V. vardu. Nurodo, kad VĮ Registrų centras neturi kompetencijos spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismo prašo pareiškėjo reikalavimą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1991 m. rugsėjo 25 d. Telšių rajono notaro biure tarp pareiškėjo R. B. ir T. V. buvo sudaryta sutartis, notarinis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią T. V. pardavė, o pareiškėjas R. B. nupirko gyvenamąjį namą su dviem priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog pardavėja iš pareiškėjo R. B. gavo 17 000 rublių. Sutartyje buvo nurodyta, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 225 straipsnį sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota valstybės įmonėje „Telšių tarpmiestiniame technikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure“. Apie tai, kad neįregistravus sutarties, ji yra negaliojanti, sutartyje nepažymėta. Nekilnojamojo registro duomenimis sutartis per nustatytą 3 mėnesių terminą nebuvo įregistruota, turtas iki šiol registruotas T. V. vardu.
Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Pareiškime nurodyta, kad dėl teisinių žinių stokos ir nesupratimo, kad sutartis turi būti įregistruota, pareiškėjas per nustatytą trijų mėnesių terminą neįregistravo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau įsigytu turtu naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nors sandoris „Telšių tarpmiestiniame technikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure“ nebuvo įregistruotas per tris mėnesius (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jos sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių įsipareigojimai buvo visiškai įvykdyti: pareiškėjas siekė įsigyti ir įsigijo, o pardavėja T. V. pardavė nekilnojamąjį turtą. Konstatuotina, kad už turtą pinigai sumokėti, turtas perduotas ir naudojamas įgijėjo, sandoris patvirtintas notaro. Pareiškėjas nurodė svarbias priežastis, kurios lėmė įregistravimo termino praleidimą. Įvertinęs teismų praktiką ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios šiuo atveju laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nekilnojamojo turto įregistravimui yra pagrįstas bei įrodytas, dėl to tenkintinas (CPK 578 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nuosavybės teises į pagal 1991 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.