- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- 1-367-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21512-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- A. Š., R. Š.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mariui Mauriui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atliekantis bausmę, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016-06-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2016-10-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 376,60 Eur dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, kuris 2017 m. balandžio 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas - vykdant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
3) 2018-01-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį 90 parų arešto bausme, kuri to paties teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi subendrinta su 2016 m. spalio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir 376,60 Eur baudą. Pagal 2019 m. liepos 25 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį, E. P. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos 11 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2016 m. spalio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu;
4) 2021-05-24 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu,
5) 2021-08-19 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu,
6) 2023-04-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
7) 2023-12-13 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis pagal 2023-12-13 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2023-04-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. P. 2023-06-13, apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. Š. metu, tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į nosį bei vieną kartą į pakaušį, taip nukentėjusiajam padarydamas pakaušio kairės pusės (už ausies) sumušimą su poodine kraujosruva ir nosies odos nubrozdinimą, kas nukentėjusiajam A. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023-06-16, apie 17.00 val(duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. Š. tyčia kumščiu sudavė smūgį į kairę akį ir nenustatytą skaičių smūgių į kairįjį šoną, kas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, dėl sudavimo į kairę akį nukentėjusiajam buvo padaryta kairės akies junginės kraujosruva, kas nukentėjusiajam R. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
I. Byloje surinkti įrodymai
3. Kaltinamasis E. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino. Dėl 2023 m. birželio 13 d. įvykio parodė, kad tą dieną, jau buvo sutemę, jis pasiskambino į taksi įmonę, kad jam reikia iš (duomenys neskelbtini) miestelio nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Taksistas atvažiavo, jis pasakė, kad važiuosime į (duomenys neskelbtini) prie seno turgaus ir iš karto informavo, jog prie savęs neturi pinigų, tačiau pasakė, jog nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) pinigus paduos paėmęs juos iš draugo. Taksistas sutiko jį vežti. Tačiau vėliau duodamas parodymus teismui nurodė, jog įsėdęs į taksi automobilį be vietos kur jį nuvežti, jis taksistui daugiau nieko nepasakė. Taksi jį nuvežė prie seno turgaus. Jis dar bevažiuojant taksi skambino draugui, su kuriuo buvo susitaręs, kad jam duos pinigus už kelionę, tačiau draugas neatsiliepė. Sustojus, jam taksistas sakė niekur nelipti, liepė dar skambinti. Jis nurodė, jog draugas netoli gyvena, tai jis nueis iki jo ir paims tuos pinigus. Taksistas jam neleido išlipti, turbūt galvojo, kad pabėgs. Įvyko kivirčas, jis bandė išlipti, bet taksistas, sėdėdamas vairuotojo vietoje, jam neleido, pradėjo jį tampyti, draskyti. Jis mosikavo rankomis, ištrūko ir išlipo iš automobilio. Taksistas automobilyje buvo su akiniais, kai jis mosikavo rankomis, jis negali tiksliai pasakyti ar tie akiniai liko ant taksisto veido ar nukrito. Matyt kažkiek su ranka už akinių užkliuvo. Jis niekaip negalėjo užlipti ant akinių, nes jam po kojomis tikrai nenukrito, kad jis užliptų. Taksistui po kojomis galėjo akiniai nukristi, todėl pastarasis pats galėjo užlipti ant jų. Jam išlipus iš automobilio, išlipo ir taksistas, ėjo link jo, pradėjo jį draskyti, tampyti ir jam gal tuo momentu nukrito tie akiniai ir atsirado tas įbrėžimas. Jis nuo taksisto gynėsi, norėjo išsivaduoti, gal jis rankos mostu ir užkliuvo kažkiek ir visas tas smūgis. Teigė, jog taksistas išlipęs iš automobilio buvo be akinių, bet 100 proc. negalėjo patvirtinti. Jis nuo taksisto traukėsi ir pats apvirto užkliuvęs už bortelio. Nurodė, jog lauke mosikuodamas jis negalėjo kliudyti taksisto veido, nes visą laiką traukėsi nuo taksisto. Jam apvirtus, taksistas grįžo į automobilį, turbūt skambinti policijai, o jis atsistojo ir nuėjo pagrindiniu keliu, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir atvežė jį prie taksisto. Jis nebėgo jokiais kiemais. Jokių mėginimų nebuvo taksistui sutrenkti ar suduoti. Šio įvykio metu jis buvo neblaivus, gal 3 dienas girtavo, bet jautėsi normaliai, viską labai gerai atsimena. Iki šio įvykio jis nepažinojo taksisto, matė jį pirmą kartą. Po įvykio su taksistu taip pat nebendravo. Dėl byloje pareikšto nukentėjusiojo A. Š. civilinio ieškinio: dėl 30 eurų už suteiktas ir neapmokėtas taksi paslaugas jis sutinka, bet kada gali pervesti tuos pinigus, o dėl 178 eurų turtinės žalos už sulaužytus akinius, tai jis negali pasakyti, kad jis sulaužė, nes jeigu žinotų, kad tikrai sulaužė, tai jam nebūtų sunku sumokėti, bet jis palieka teismui vertinti. Pripažįsta, jog jam buvo suteiktos taksi paslaugos, žalos nukentėjusiajam neatlygino. Nemano, jog taksistas turi pagrindo jį apkalbėti. Tie sužalojimai, kurie yra padaryti nukentėjusiajam, jo nuomone atsirado kaip tik nuo akinių, nes kaip tik už ausies tas rėmelis yra, ir prie akies yra tas kur užsideda, tai jis galvoja nuo tų pačių akinių yra tie sužalojimai. Jeigu jis užkliuvo už akinių, tai gal taksistui kažkaip ir prasibrėžė, kad ta kraujosruva atsirado. Jis neneigia, kad galėjo jo ranka užkliudyti akinius, bet kad jie sulūžtų tai ne.
4. Kaltinamasis E. P. duodamas parodymus dėl nukentėjusiojo R. Š. sužalojimų nurodė, jog tai visiškas absurdas. Jis tą dieną net nebuvo nukentėjusiojo namuose. Jam paskambino R. E., kuris buvo kaltinamas dėl televizoriaus vagystės, neva, kad jis su R. kartu buvo pas nukentėjusįjį, tačiau vėliau tas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo nutrauktas, nes nukentėjusysis pats neatsiminė ką davė, ir pasakė, jog R. Š. yra sužalotas. Iš tikro tą dieną jis nebuvo su R. E. pas nukentėjusįjį. R. E. pas Š. buvo vienas. Tą dieną, t. y. 2023-06-16 puikiai atsimena. Tą dieną jis iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama, atvažiavo su autobusu į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo apie 16.30 val. ar 16.15 val., nes iš (duomenys neskelbtini) stotelės autobusas išvyksta 16 val. Atvykęs nuėjo pas V. S. į svečius. Pastarasis paklausė ar jis nebuvo sutikęs R. E.. Jis nurodė, kad ne. V. pasakė, jam, kad R. E. vaikšto po (duomenys neskelbtini) miestelį ir siūlo visiems pirkti televizorių. Jis nurodė, jog nematė E.. Pas V. jis išbuvo apie dvi valandas, gal iki 18 val., paskui jam 18.45 val. buvo autobusas atgal į namus. V. jį palydėjo iki stotelės. Kol jis laukė stotelėje su mašina grįžo R. E.. Pastarąjį parvežė Š.. Š. E. paleido stotelėje. E. jam nurodė, jog grįžo iš (duomenys neskelbtini) pardavęs televizorių lombarde. Jie dar keliais žodžiais persimetė su juo. Jis paklausė iš kur E. grįžo. Pastarasis nurodė, kad buvo pas Š., ten gėrė, pritrūko pinigų, tai sugalvojo televizorių parduoti. E. pardavė jį ir sakė eina atgal pas Š.. Atvažiavo autobusas ir jis išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Po savaitės ar dviejų R. E. jam pats paskambino ir pasakė, kad R. Š. parašė pareiškimą, kad jis trenkė Š., o E. pavogė televizorių. Nurodė, jog R. Š. pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. Pas R. Š. namie (duomenys neskelbtini) yra buvęs gal prieš 3-4 metus. Tą dieną jis buvo visiškai blaivus. Kad nukentėjusysis kaltina jį, nurodė, kad Š. taip elgiasi, nes jie kai geria, prisimąsto visokių būdų, kaip gauti išgerti. Jo nuomone, Š. galvojo, kad jis ateis, pripirks alaus ir Š. atsiims tą pareiškimą. Yra buvę, kad Š. skambindavo E. ir klausdavo su kuo esi, pastarasis pasakydavo, kad su juo, matyt Š. pasąmonėje gal ir užsifiksavo, kad pas jį galėjo jis ateiti. Tai Š. pavogė televizorių, paskui išsiaiškino, kad niekas nepavogė, kad pats davė. Kiek jis žino, kai Š. prisigeria išvis nevaikšto, tai jo nuomone, Š. bandė nueiti ar nusišlapinti ar kažkur ir pats virto. Kad ten ateitų kas nors Š. sumuštų, jis netiki. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 1470,45 eurų R. Š. gydymo išlaidų jis nepripažįsta .
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 31 d. apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimo prieš A. Š. E. P. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2023 m., galimai birželio 13 d., jis iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio, išsikvietė taksi, nes norėjo, kad jį iš (duomenys neskelbtini), parvežtų į (duomenys neskelbtini). Jis norėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) esantį naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Kai atvyko taksi, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur taksi vairuotojui pasakė, kad šis nuvažiuotų pas draugą, prie seno turgaus. Jis norėjo nueiti ir iš draugo pasiimti pinigų, kad galėtų atsiskaityti už paslaugą. Jį taksi vairuotojas nuvežė pas vieną draugą, tačiau šis pinigų jam nepaskolino. Tada taksi vairuotojo paprašė nuvežti pas kitą draugą. Tuomet taksi vairuotojas ant jo supyko ir priėjęs jį pastūmė. Nuo stūmimo jis pargriuvo ant žemės. Jis taksi vairuotojui jokių smūgių nesudavė ir net nemėgino jam suduoti. Kai jis atsistojo, taksi vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link turgaus aikštės, o jis nuėjo pagrindiniu keliu link (duomenys neskelbtini) stoties. Kiek buvo valandų kuomet įvyko konfliktas, jis nežino. Sutinka, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau viską prisimena. Vairuotojas pats pirmas ant jo puolė ir jį pastūmė (3 t., b. l. 20-23).
6. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 31 d. apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimo prieš R. Š. E. P. savo kaltės taip pat nepripažino. Parodė, kad jis pas R. Š. namuose nesilanko. Yra buvęs Š. namuose, tačiau tai buvo gal keli metai atgal. Daugiau nėra buvęs pas jį ar su juo vartojęs alkoholio. Nesutinka, kad jis sužalojo R. Š. suduodamas smūgius. Jis pamena, kad iš (duomenys neskelbtini), autobusu atvykus į (duomenys neskelbtini), jis išgirdo, kad R. E. siūlė pirkti Š. televizorių. Kai E. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jiems susitikus E. pasakė, kad jis nuėjo gerti pas Š.. Š. pats pasiūlė parduoti jo televizorių ir už gautus pinigus nupirkti alkoholio. Jis matė kaip R. E. nešėsi šampano pas Š., bet jis kartu nėjo, o autobusu išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad R. Š. buvo sužalotas jis sužinojo iš R. E., kuris jam pasakė apie tai, kad ant jo ir R. Š. yra parašytas pareiškimas, dėl to, kad neva jie sužalojo R. Š.. Jis nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas R. Š.. Mano, jog R. Š. tyčia jį kaltina, kadangi nori iš jo pasipelnyti, gauti naudos (3 t., b. l. 34-37, 43-46).
7. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Š. parodė, kad buvo vasara, nakties metas, po 24 val., kai jis atvyko į (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą. Pilietis, dabar žinoma E. P., paprašė jo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Šis pilietis buvo neblaivus, tai matėsi iš išvaizdos, jautėsi iš kvapo. Kai P. atsisėdo į taksi automobilį, jis neinformavo jo kaip ir kokiu būdu atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Prieš (duomenys neskelbtini) E. P. pradėjo muistytis, skambinėti tai vienam, tai kitam, ieškojo pinigų. Iš pradžių nuvežė E. P. į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau toje gatvėje jis nebuvo išlipęs iš automobilio. P. pasakė, kad ne čia, reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada jis nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo. Tuo metu P. dar kažkam skambinėjo, tačiau nepriskambino. P. tuomet jam sako, kad eina pas brolį paimt pinigų. Jis liepė palikti P. telefoną, pasakė atneši pinigus, pasiimsi telefoną. Bet P. telefono jis nebuvo paėmęs. Tačiau E. P. šoko pro automobilio dureles į lauką. Su automobiliu jis buvo sustojęs prie bordiūro, o P. darė automobilio dureles, padėjo koją ir dar pats nuvirto. Jis taip pat išlipo iš automobilio ir P. pasigavo, pačiupo jį už rūbų. Tuomet P. pradėjo mosikuotis kumščiais, trenkė porą kartų jam į veidą, nukrito ir sulūžo akiniai. Nežino ar akiniai nukrito po pirmo ar antro smūgio. Tik pajuto, kad jie yra jau nukritę. Akiniai nukrito nuo P. smūgių. Nežino ar ant akinių kažkas užlipo, kai jie buvo nukritę ant žemės. Kol rinkosi akinius, P. pabėgo. Jo nuomone, P. jam tyčia sudavė į veidą. P. atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko, pastarojo nestumdė. Jam nuo smūgių buvo sužalota nosis, sulaužyti akiniai. Automobilio viduje nieko nebuvo, jokio fizinio kontakto su P.. Viskas vyko lauke, išlipus iš automobilio. Prieš tą įvykį buvo sveikas ir ant jo veido sužalojimų tikrai nebuvo. P. pabėgus, jis išsikvietė policiją, kuri viską surašė, nufotografavo. Jis atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 208 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes jam padarė žalą už akinius ir už pavežimo paslaugas. 30 eurų kainuoja naktis, dar ten stovėjo, važinėjos, parašė tiek, kiek rodė taksometras. Kaltinamasis jam žalos neatlygino.
8. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Š. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį, su juo draugais nėra. Nelabai pamena įvykio detalių, praėjo daug laiko nuo įvykio ir tuo metu buvo neblaivus, todėl neprisimena. Tik pamena, kad buvo sumuštas, išvežtas greitosios medicinos pagalbos. Galėjo būti 2023 m. birželio 16 d. vakaras. Neatsimena, kas tą dieną buvo pas jį namie. Atsimena, tik kad kaltinamasis jį sumušė. P. buvo dar su kažkuo pas jį namuose, tačiau neatsimena su kuo. Tą dieną pas jį namuose daugiau nieko nebuvo, tik jie, t. y. P. ir dar kažkas su juo. Tą dieną jis vartojo namie alkoholį, o paskui nuėjo miegoti. Jam bemiegant, į jo namus atėjo P. su dar kažkuo. Jis prabudo ir liepė jiems išeiti. Žino, tik kad gavo nuo P., už tai, kad liepė išeiti. Pastarasis jam davė į veidą ir jis prarado sąmonę. Nežino kiek smūgių gavo. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Pats nesusimušė. Iki svečiams ateinant į jo namus, jis jau buvo vartojęs alkoholio. Ne viską atsimena, nežino su kuo buvo atėjęs P.. Neatsimena ar kitas asmuo buvo priėjęs prie jo lovos. Iki to įvykio, kol buvo sumuštas P., pastarasis kažkada vieną kartą gal prieš metus ar pusę metų yra buvęs pas jį namuose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė teisingus parodymus, tyrėjai nemelavo. Galima tais parodymais remtis, nes jie yra teisingi. Iki to įvykio buvo sveikas, jo kūne nebuvo kažkokių sužalojimų. Turėjo problemų su nugara, vaikšto normaliai. Paaiškino, jog alėjo būti atskiros dienos, kai televizorius buvo išneštas ir kai jis buvo sumuštas.
9. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiojo R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 26-29, 141-142, 145-147; 149-150). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus nukentėjusysis R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
10. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. E. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį E. P., santykiai nėra priešiški. Iš R. Š. jis girdėjo, kad pastarąjį buvo sumušę. Kartu su E. P. R. Š. namuose tikrai nėra buvęs. Pas Š. yra lankęsis su kitais draugais. Tikrai P. pas Š. namuose nebuvo. Jis užeidavo pas Š., kai jam paskambindavo, pas jį yra buvęs ne vieną kartą. Š. tą dieną davė jam leidimą paimti ir į lombardą nuvežti televizorių. Sakė, kad telefono negali užstatyti, nes kartais reikia greitąją išsikviesti. Tą dieną Š. namuose buvo tik dviese: jis ir Š.. Tą dieną, kai pardavė televizorių, Š. nebuvo sužalotas. P. Š. televizorių, jis vienas sugrįžo pas Š. į namus. Nupirko alaus, degtinės ir su Š. toliau vartojo alkoholį. Kai jis išėjo namo, jau buvo vėlokai, buvo tamsu. Tą vakarą su Š. išsiskyrė taikiai. Kai jis išėjo iš Š. vėlai vakare, tuo metu Š. buvo sveikas. Pastarasis nesiskundė sveikatos problemomis. Tą dieną su E. P. nebendravo, nebuvo jo susitikęs. Po kažkiek dienų jis nuėjo pas Š. ir jį pamatė sužalotą. Jo akis buvo raudona ir pamėlynavusi, paklausė kas atsitiko. Š. pasakė, kad P. jį sumušė. Nesakė, dėl ko jį P. sumušė. Buvo jau praėjusios kelios dienos nuo to televizoriaus pardavimo. Daugiau nėra matęs sumušto Š.. Nežino ar P. su Š. yra pažįstami.
11. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad yra truputį pažįstamas su E. P., tačiau su juo nebendrauja. Galėjo būti 2023 m. vasara, kai jam paskambino kaimynas (R. Š.), kurį mažai pažinojo, ir paprašė pagalbos, nes pastarajam būdavo blogai. R. Š. prašydavo jo parvežti cigarečių, alaus. Po Š. skambučio jis nuėjo pas jį. Š. akis buvo uždaužta. Sužalojimus matė tik paakyje. Tuo metu pas Š. namuose nieko daugiau nebuvo. Š. jam nieko nepasakojo, o jis ir nesidomėjo ir neklausė kas jį sumušė. Jis taip pat neklausė Š. kas tą dieną pas jį buvo atėję į namus. Jis pasakė, jog nieko padėti negali, pats pašalpą gauna. Tuomet Š. iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji, tačiau pasakė, kad nieko negali daryti, nes Š. yra išgėręs. Greitosios medikai iškvietė policijos pareigūnus. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis išėjo namo. Dabar su Š. nebendrauja. Š. nėra piktybinis žmogus. Išgėręs Š. niekur nevaikščiodavo. Truputį Š. yra jam pamelavęs. Mano, kad Š. sužalojimus galėjo gauti kitam asmeniui jį sumušus.
12. 2023 m. birželio 13 d. A. Š. pareiškime, nurodyta, kad 2023-06-13 (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam buvo suteiktos taksi paslaugos, neatsiskaitė už jas bei sudavė vieną kartą į nosies sritį, antrą smūgį sudavė į pakaušį. Smūgių sudavimo metu buvo apgadinti jam ant veido buvę regėjimą gerinantys akiniai, kurių vertė 178 Eur (1 t., b. l. 1-3).
13. 2023 m. birželio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo priede - fotolentelėje užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini) bei sulaužyti akiniai (1 t., b. l. 2, 13-19).
14. 2023 m. birželio 13 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog A. Š. nustatyti veido minkštųjų audinių sužalojimai, sutinimas (1 t., b. l. 81-83).
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1303/2023 (02) užfiksuota, kad A. Š. po incidento 2023-06-13 greitosios medicinos pagalbos specialistai konstatavo pakaušio kairės pusės (už ausies) sumušimą su poodine kraujosruva ir nosies odos nubrozdinimus. Sužalojimai ir nubrozdinimai padaromi kietais bukais daiktais ar paviršiais statmeno arba įstrižo, galimai slystančio dinaminio trauminio kontakto būdu. Traumuojančiu gali būti bet koks kietas bukas daiktas, kas šiuo atveju galėjo būti ir kumštis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 88-89).
16. 2023 m. birželio 13 d. 2.03 val., alkoholio matuokliu E. P. nustatytas 2,72 promilių girtumas, A. Š. 01.13 val. – 0,00 promilės (1 t., b. l. 56-58).
17. 2023 m. birželio 22 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis A. Š. atpažino asmenį - E. P. (nuotrauka Nr. 1), kuris panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu (1 t., b. l. 97-101, 102-104).
18. 2024 m. sausio 17 d. akistatos tarp nukentėjusiojo A. Š. ir įtariamojo E. P. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 110-115).
19. 2023 m. birželio 22 d. R. Š. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-06-17, apie 17.00 val., pas jį į namus atėjo pažįstami E. P. ir R. E., kurie išgertuvių metu jį sumušė ir pavogė televizorių „Samsung“ 800 Eur vertės, sportinius batus (kedus) 100 Eur vertės ir iš šaldytuvo išnešė įvairaus maisto už 50 Eur (1 t., b. l. 26-28).
20. 2023 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede - fotolentelėje užfiksuotas ir apžiūrėtas R. Š. gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 120-122, 123-126).
21. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų bazės išrašo matyti, kad 2023-06-16, 21.41 val., bendrajame pagalbos centre gautas A. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad užėjęs pas kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino, rado pastarąjį gulintį, nepasikeliantį, o jo akis „pamušta“. Mano, kad tai galėjo padaryti sugėrovai, kaimo gyventojai P., E. bei kiti asmenys. Pranešėjas iškvietė medikus jau prieš pusvalandį, tačiau tuomet nepastebėjo, kad kaimynas yra sumuštas (1 t., b. l. 127).
22. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog medikai 2023-06-16 21.48 val. buvo atvykę pas R. Š.. Minėtoje kortelėje pažymėtas skausmas veide. Jokie trauminiai sužalojimai nenurodyti. Preliminari diagnozė: akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Stebima kairės akies hematoma (sena), akies obuolyje kraujosrūva (2 t., b. l. 52-53).
23. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog medikai 2023-06-17 04.24 val. buvo atvykę pas R. Š.. Minėtoje kortelėje pažymėtas skausmas veide. Jokie trauminiai sužalojimai nenurodyti. Preliminari diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Kairės akies srityje hematoma (sena) (2 t., b. l. 54-55).
24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. 267/2023(10) užfiksuota, kad R. Š. nustatytas kairės akies junginės kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje, būdingesnis smūgio sudavimui. Dėl sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 177-178).
25. 2024 m. kovo 6 d. akistatos tarp nukentėjusiojo A. Š. ir E. P. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko (2 t., b. l. 72-75).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl kaltinimo epizodo, susijusio su A. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
27. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2023 m. birželio 13 d. apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. Š. metu, tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į nosį bei vieną kartą į pakaušį, taip nukentėjusiajam padarė pakaušio kairės pusės (už ausies) sumušimą su poodine kraujosruva ir nosies odos nubrozdinimą, kas nukentėjusiajam A. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
28. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
29. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą pažymi, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Teismas kaltinamojo E. P. parodymus tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, laiko kaip pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės, juo labiau, jog šias jo versijas paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuri pateikiama žemiau.
30. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl A. Š. sumušimo visiškai nepripažino. Nurodė, jog jam nesumokėjus už taksi paslaugas, taksistas A. Š. jį pastūmė dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Aiškino, jog taksistui jokių smūgių nesudavė ir net nemėgino suduoti. Jam atsistojus taksi vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link turgaus aikštės. Teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus E. P. įvykių versiją pakeitė. Tvirtino, jog jam neatsiskaičius už pavežimo paslaugą, taksistas neleido išlipti iš automobilio, todėl jie susikivirčijo, taksistas automobilio viduje jį pradėjo tampyti, draskyti. Jis mosikavo rankomis, gal galėjo kažkiek su ranka užkliūti už taksisto akinių. Nepamena ar akiniai nukrito. Jam išlipus iš automobilio, išlipo ir A. Š., kuris pradėjo jį draskyti, tampyti, jis gynėsi, gal rankos mostu ir užkliuvo, galbūt tuomet ir nukrito akiniai. Neneigė, jog ranka galėjo užkliudyti akinius. Vėliau duodamas parodymus tvirtino, jog lauke mosikuodamas negalėjo kliudyti taksisto, nes visą laiką traukėsi ir dar pats užkliuvęs už bortelio parvirto. Teismas kaltinamojo pateiktas versijas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, norint išvengti atsakomybės. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiojo, parodymai ir kiti surinkti bylos duomenys. Be to, E. P. teisme negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių nukentėjusysis galėtų melagingai jį apkaltinti smurtavimu.
Žemesnės instancijos teismas
31. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo grindžiamas kaltinimas yra nukentėjusiojo A. Š. parodymai. Taigi esminis dėmesys skirtinas nukentėjusiojo parodymų patikimumui įvertinti juos patikrinant ir palyginant, sugretinant su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo pateikiama informacija yra labai svarbi įrodomoji priemonė. Kiek ta informacija bus patikima, dažnai priklauso nuo pačio apklausiamo asmens gebėjimo tiksliai prisiminti ir papasakoti su nusikalstama veika susijusias detales. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).
32. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad atvykus į vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), E. P. neatsiskaitė už vežimo paslaugas, norėjo eiti pas brolį pasiimti pinigų, tačiau jis liepė palikti telefoną, kurį atiduotų atnešus pinigus. Tačiau E. P. šoko pro dureles į lauką, o kadangi mašina stovėjo prie šaligatvio, tai lipdamas E. P. užkliuvo už bortelio ir apvirto. Jis pačiupo E. P. už rūbų, tuomet pastarasis pradėjo mosikuotis kumščiais, trenkė porą kartų jam į veidą, nuo ko nukrito ir sulūžo akiniai. E. P. atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko, pastarojo nestumdė. Tvirtino, jog automobilio viduje jokio fizinio kontakto nebuvo.
33. Iš esmės analogiškas esmines aplinkybes nukentėjusysis parodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. A. Š. apklausos metu paaiškino, jog sustojus (duomenys neskelbtini), keleivis (vėliau paaiškėjo, kad E. P.) sakė, kad tuoj skambins broliui, kad išneštų pinigų susimokėti už suteiktas paslaugas. Taksistas liepė skambinti automobilyje, tačiau keleivis neklausė ir išlipo, norėjo pasišalinti. Jam priėjus prie keleivio, pastarasis pradėjo mosikuoti kumščiais, o jis tuo metu bandė jam sugriebti už rankų, kad šis jo nesužalotų. Kažkuriuo metu E. P. jam pataikė į veido sritį – nosį bei pakaušį, nuo vieno smūgio nukrito akiniai, kurie sudužo. Jam buvo perbrėžtas veidas.
34. Pastebėtina, kad A. Š. parodymai duoti skirtingu metu dėl tam tikrų detalių šiek tiek skiriasi, tačiau vis tik tai nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo A. Š. viso proceso metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį pavartoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visų apklausų metu nuosekliai parodė, kad jį sužalojo E. P. suduodamas jam smūgius. Tiesa, duodamas pirminius parodymus A. Š., negalėjo nurodyti keleivio vardo, pavardės, bet teigė jį atsimenantis. Iš 2023 m. birželio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą matyti, jog A. Š. iš pateiktų penkių skirtingų asmenų nuotraukų atpažino asmenį, t. y. E. P., kaip jį sumušusį asmenį. A. Š. parodymai nekito ir akistatos su E. P. metu. Iš 2024 m. sausio 17 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu A. Š. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų. Nukentėjusiojo parodymai teisiamojo posėdžio metu taip pat iš esmės atitiko jo anksčiau nurodytas aplinkybes, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.
35. Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad asmuo, kuriam suteikė taksi paslaugas, neatsiskaitė ir trenkė jam vieną kartą į nosies sritį, antrą kartą į pakaušio sritį, sulaužė jo akinius. Policijos pareigūnams nukentėjusysis aiškiai nurodė jo sužalojimo mechanizmą ir išsamiai apibūdino jį sužalojusį asmenį, kurį vėliau atpažino iš pateiktų nuotraukų. 2023 m. birželio 13 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo priede (fotolentelėse) užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini) bei sulaužyti akiniai.
36. Kaip matyti iš to, kas nurodyta, šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad E. P. išlipęs iš taksi automobilio jam trenkė du smūgius į galvos sritį, yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad tam tikras detales nukentėjusysis patikslino, ar kai kurias pamiršo, savaime nesuponuoja išvados dėl jo parodymų apie patirtą smurtą nepatikimumo. Nukentėjusiojo parodymus, apie tai, kad jį sužalojo E. P. patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog atvykę medikai į įvykio vietą užfiksavo A. Š. veido minkštųjų audinių sužalojimus, sutinimą. Iš specialisto išvados Nr. G 1303/2023 matyti, kad A. Š. po incidento 2023-06-13 greitosios medicinos pagalbos specialistai konstatavo pakaušio kairės pusės (už ausies) sumušimą su poodine kraujosruva ir nosies odos nubrozdinimus. Sužalojimai ir nubrozdinimai padaromi kietais bukais daiktais ar paviršiais statmeno arba įstrižo, galimai slystančio dinaminio trauminio kontakto būdu. Traumuojančiu gali būti bet koks kietas bukas daiktas, kas šiuo atveju galėjo būti ir kumštis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
37. Svarbu įvertinti ir tai, jog kaltinamojo E. P. duoti parodymai viso proceso metu vis tik nebuvo nuoseklūs, juose yra daug prieštaravimų. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis iš pradžių teigė, jog taksistas jį stumdė tik išlipus iš automobilio, vėliau aiškino, kad dar sėdint automobilio viduje taksistas jį draskė, tampė. Skiriasi ir jo nurodytos aplinkybės, susijusios su akinių sugadinimu. Iš pradžių E. P. nurodė, jog akiniai galėjo nukristi jam besiginant lauke, galėjo rankos mostu užkliūti. Vėliau teigė, jog lauke jis nekliudė taksisto veido ir nurodė, jog akiniai galėjo nukristi automobilio viduje jam mosikuojant. Teigė, jog išlipęs taksistas iš automobilio buvo be akinių. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. aiškino, jog taksistas jį nuvežė pas vieną draugą, tačiau šis pinigų jam nepaskolino. Po to jis paprašė nuvežti pas kitą draugą prie seno turgaus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teisme tvirtino, jog taksistas jį iš karto atvežė prie seno turgaus, niekur kitur jis nebuvo išlipęs. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. teigė, jog A. Š. jį pastūmė dėl ko jis nuvirto, tačiau teisme jau aiškino, jog pats užkliuvęs už bortelio parvirto. Taip pat tyrimo pradžioje kategoriškai tvirtino, jog visiškai jokių smūgių taksistui nesudavė, nemėgino suduoti, tuo tarpu duodamas parodymus teisme nurodė, jog mosikavo rankomis tiek automobilio viduje, tiek išlipus lauke. Taigi yra nemažai neatitikimų tarp E. P. ikiteisminio tyrimo metu skirtingu laiku duotų parodymų bei jo parodymų duotų teisiamajame posėdyje.
38. Kaltinamojo gynėjas teigė, jog pats nukentėjusysis A. Š. viršijo savo teises, ėmėsi aktyvių veiksmų, naudojo jėgą, ko pasekoje E. P. tik gynėsi. Tačiau tokio savo teiginio gynėjas nepagrindė jokiais konkrečiais argumentais, nepateikė jokių konkrečių objektyvių įrodymų. Nukentėjusysis viso proceso metu neigė smurtavęs prieš E. P., teigė jo nestumdęs. Teisme nurodė, jog keleiviui bandant pasišalinti nesusimokėjus už taksi paslaugas jis jį pačiupo už rūbų, tačiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį, o pastarasis turėjęs pagrindą gintis. Taigi būtent kaltinamojo prieš A. Š. panaudoti veiksmai rodo, jog E. P. smurtavo ne gynybos tikslais. Pastebėtina, jog E. P. iš tiesų neturėjo pinigų atsiskaityti už suteiktas pavežimo paslaugas, buvo neblaivus. To neneigė ir pats kaltinamasis. Taigi neatmestina galimybė, jog E. P. smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo siekdamas pasišalinti nesusimokėjęs už paslaugą.
Žemesnės instancijos teismas
39. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamasis E. P. sužalojo A. Š. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Aukščiau išdėstyti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis veikė tyčia, sudavė A. Š. kumščiu vieną kartą į nosį, kartą į pakaušį. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad E. P. suduodamas smūgius nukentėjusiajam neabejotinai suprato, jog taip jį sužalos. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų kitam asmeniui gali būti padaryti sužalojimai, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tarp kaltinamojo E. P. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad byloje yra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. Š., todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinimo epizodo, susijusio su R. Š. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
40. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
41. E. P. dėl jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo R. Š. atžvilgiu kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Davė nuoseklius parodymus, jog nukentėjusiojo R. Š. nemušė ir iš vis jo namuose nebuvo. Teisme E. P. tvirtino, jog R. Š. namuose yra buvęs tik kartą prieš kokius 3-4 metus. Nurodė, jog nukentėjusįjį pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. Tą dieną jis gerai atsimena, nes autobusu po 16 val. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) pas draugą V. S.. Pastarasis jo klausinėjo ar šis nematė R. E. vaikštinėjančio su televizoriumi. Pas draugą išbuvo apie porą valandų, o po to jam 18.45 val. buvo autobusas atgal į namus. Jam belaukiant autobuso stotelėje grįžo R. E., kuris jam papasakojo, kad gėrė pas R. Š., pritrūko pinigų alkoholiui, todėl sugalvojo parduoti televizorių. R. E. nurodė, jam jog eina pas R. Š. toliau gerti. Atvykus autobusui jis išvyko namo. Po savaitės ar dviejų jam paskambino R. E. ir pasakė, jog R. Š. parašė pareiškimą, kad jis jį sumušė, o R. E. pavogė jo televizorių.
42. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Tvirtino, jog pas R. Š. namuose nesilanko. Yra buvęs Š. namuose gal prieš kelis metus. Daugiau nėra buvęs pas jį ar su juo vartojęs alkoholio. Nurodė, jog pamena tą dieną, kai iš (duomenys neskelbtini), autobusu atvykus į (duomenys neskelbtini), jis išgirdo, kad R. E. siūlė pirkti Š. televizorių. Kai R. E. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jiems susitikus R. E. pasakė, kad jis nuėjo gerti pas R. Š.. Jis matė kaip R. E. nešėsi šampano pas Š., bet jis kartu nėjo, o autobusu išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad R. Š. buvo sužalotas jis sužinojo iš R. E., kuris jam pasakė apie tai, kad ant jo ir R. E. yra parašytas pareiškimas, dėl to, kad neva jie sužalojo R. Š..
43. Lyginant kaltinamojo E. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymus duotus teisiamajame posėdyje, matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu jis nuosekliai neigė atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tvirtino iš vis nebuvęs nukentėjusiojo namuose.
44. Kaltinamojo E. P. parodymai byloje nėra paneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.
45. Bylos duomenimis nustatyta, jog šio konflikto, t. y. nukentėjusiojo R. Š. nurodytą versiją, kad kaltinamasis jam sudavė kumščiu į kairę akį, nenustatytą skaičių smūgių į kairįjį šoną, ką kaltinamasis kategoriškai neigia, kiti asmenys tiesiogiai nematė. Byloje kaltinimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo pozicija, jog jį sužalojo E. P.. Esant tokiai situacijai, kai vieninteliai įvykyje galimai dalyvavę asmenys yra galimas kaltininkas ir nukentėjusysis, ypač svarbu ne tik atidžiai įvertinti jų parodymus, tačiau ir su nurodytais asmenimis susijusias kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos parodymų vertinimui, ir, be abejonės, visus pirminius duomenis, jeigu juose yra bent kokia dalimi tiesiogiai užfiksuota tiriamam įvykiui reikšminga informacija.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismo vertinimu nukentėjusiojo R. Š. parodymai procese nebuvo nuoseklūs. 2023 m. birželio 22 d. pirmą kartą apklausiamas policijos pareigūnų jis nurodė, jog birželio 17 d. apie 17 val. pas jį į namus atėjo E. P. ir R. E.. Nurodė, jog E. nekartą sakė, kad pas jį neitų. Kadangi jis yra sunkiai vaikštantis gulėjo lovoje, su R. gėrė alų, o E. buvo virtuvėje. Begeriant jis užmigo, o prabudęs pamatė, jog E. su R. ima jo televizorių. Jis neatsiminė ką jie sakė, tačiau jis vėl užmigo. Nurodė, kad kol E. buvo jo namuose elgėsi agresyviai, vis norėjo jį mušti ir kažkuriuo metu sudavė jam vieną smūgį į kairę akį ir kairės pusės šonkaulius. Ryte jam pabudus jis pasigedo televizoriaus ir kitų daiktų. 2023 m. birželio 27 d. papildomos apklausos metu R. Š. jau nurodė, jog 2023 m. birželio 16 d. namie vartojo alkoholį, kai apie 15 val. pas jį atėjo E. P. su R. E.. Pastarieji gėrė alų, o jis negėrė, buvo stipriai apsvaigęs. Jis užmigo, pabudo apie 17 val. ir pamatė, kad E. ima jo televizorių, todėl pradėjo šaukti. Tuomet E. priėjo ir sudavė smūgį kumščiu į kairę akį, dėl ko jis prarado sąmonę. Jam pabudus minėtų asmenų nebebuvo, nebebuvo ir televizoriaus. Jam skaudėjo akį, kairės pusės šoną, todėl jis išsikvietė medicinos pagalbą, kuri atvykusi jį išsivežė į ligoninę. 2023 m. rugpjūčio 30 d. papildomos apklausos metu nurodė, jog dėl girtumo galėjo susipainioti ir ne taip paaiškinti aplinkybes. Nurodė, jog R. E. jis leido nuvežti į lombardą užstatyti televizorių. Tačiau toliau tvirtino, jog jį sumušė E. P., bet jau nebeteigė, kad E. P. buvo su R. E.. Nurodė, jog galėjo būti ir su kažkuo kitu. 2023 m. gruodžio 18 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis tvirtino, jog jį sumušė E. P.. Juto vieną smūgį, po to prarado sąmonę. Neatsiminė su kuo E. P. buvo pas jį. Teismo posėdžio metu R. Š. nurodė, jog iš to įvykio atsimena tik tai, kad E. P. jį sumušė, todėl kad jis liepė jam išeiti. Nurodė, jog E. P. pas jį buvo su dar kažkuo, tačiau jis nepamena. Aiškino, jog E. P. jam davė į veidą ir jis prarado sąmonę. Nežino kiek smūgių gavo. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Iki to įvykio, kol buvo sumuštas P., pastarasis kažkada vieną kartą gal prieš metus ar pusę metų yra buvęs pas jį namuose. Paaiškino, jog galėjo būti atskiros dienos, kai televizorius buvo išneštas ir kai jis buvo sumuštas.
47. Nors viso proceso metu nukentėjusysis tvirtino neabejojantis dėl smūgius jam sudavusio asmens tapatybės, t. y. nurodė esąs įsitikinęs, jog smūgius jam sudavė būtent E. P., teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą abejoti šiais R. Š. parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
48. Visų pirma, nukentėjusysis maišėsi dienose kada buvo sužalotas. Iš pradžių teigė, kad birželio 17 d., vėliau - birželio 16 d. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog buvo sumuštas tą pačią dieną kai iš jo namų buvo išneštas televizorius, tačiau teisme jau aiškino, jog dienos kada jis davė R. E. televizorių, ir kada buvo sumuštas gali būti skirtingos.
49. Antra, pirmosiose apklausose tvirtino, jog tą dieną pas jį buvo atėję E. P. ir R. E., kuris pavogė jo televizorių, tačiau vėlesnėse apklausose jo parodymai keitėsi, pradėjo aiškinti, jog E. P. su kažkuo kitu pas jį buvo atėjęs, o R. E. televizoriaus nevogė, nes jis pats leido užstatyti televizorių lombarde.
50. Trečia, skiriasi ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl sąmonės praradimo bei atsidūrimo ligoninėje. Pirmos apklausos metu R. Š. tvirtino, jog E. P. jam sudavė jam vieną smūgį į kairę akį ir kairės pusės šonkaulius. Ryte pabudęs pasigedo daiktų. Taigi greitosios medicinos pagalbos tuomet jis nekvietė. Vėlesnėje apklausoje jau tvirtino, jog E. P. sudavė smūgį kumščiu į kairę akį, dėl ko jis prarado sąmonę. Jam pabudus minėtų asmenų nebebuvo. Jam skaudėjo akį, kairės pusės šoną, todėl jis išsikvietė medicinos pagalbą, kuri atvykusi jį išsivežė į ligoninę. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, jog E. P. jam davė į veidą ir jis prarado sąmonę. Nežino kiek smūgių gavo. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Tuo tarpu iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog apie įvykį pranešė pas R. Š. 2023 m. birželio 16 d. vakarą užėjęs kaimynas A. M.. Be to, atvykę medikai, R. Š. į ligoninę neišsivežė, tuo metu R. Š. buvo sąmoningas.
51. Ketvirta, liudytojas A. M. teisme paliudijo, jog po R. Š. skambučio nuėjo pas jį į namus. Matė, jog R. Š. akis buvo pamušta, tačiau R. Š. jam nieko nepasakojo, o jis ir nesidomėjo ir neklausė kas jį sumušė. Tuomet Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Papildomai nurodė, jog jam žinant R. Š. būdą ir elgesį jis nei vienu jo žodžiu netiki. Manė, jog jei R. Š. būtų buvęs sumuštas tai jis jam būtų pasakęs. Nurodė, jog R. Š. pats kur griūdamas galėjo susižaloti.
52. Taigi, nukentėjusiojo R. Š.parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas pripažįsta šiuos parodymus nepatikimais ir dėl jų nepatikimumo jais negalima pagrįsti nuosprendžio. Teismo vertinimu, besąlygiškai vadovautis R. Š. parodymais, nustatant E. P.inkriminuoto įvykio faktines aplinkybes ir sprendžiant dėl jo kaltės, negalima. Nukentėjusiojo aptartų parodymų analizė, jų vertinimas kitų byloje esančių objektyvių įrodymų kontekste, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusysis neprisimena visų įvykio aplinkybių, tyrimo metu nurodė skirtingą įvykio laiką, jo eigą, jo duodami parodymai nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Tokiu atveju svarbu įvertinti kitus byloje esančius įrodymus, juos sugretinti su R. Š.ir E. P.nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir tik tada daryti motyvuotas išvadas, ar E. P.padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
53. Liudytojo A. M. parodymai, teismo vertinimu, nei patvirtina, nei paneigia E. P. kaltę dėl R. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes šis liudytojas įvykio nematė, su R. Š. bendravo jau po įvykio. Tačiau liudytojo A. M. parodymai, tik patvirtina nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą dalyje, kur R. Š. teigė po smūgio praradęs sąmonę ir ją atgavęs tik ligoninėje. Liudytojas A. M. paliudijo, jog sulaukęs R. Š. skambučio pas jį atvyko, su juo bendravo ir pamatęs sumuštą akį paskambino bendruoju pagalbos centro telefono numeriu.
54. Šiuo atveju svarbūs liudytojo R. E. parodymai. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje R. E. tvirtino, jog tą dieną, kai užstatė R. Š. televizorių, pas R. Š. jis buvo vienas. Teisme tvirtino, jog kartu su E. P. R. Š. namuose tikrai nėra buvęs. Teigė, jog iki televizoriaus pardavimo bei po to, R. Š. namuose jis buvo vienas, jokių sužalojimų ant R. Š. veido nebuvo. Iš Š. jis išėjo vėlai vakare ir tuo metu R. Š. buvo sveikas. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu R. E. nurodė, jog kitą dieną, po televizoriaus pardavimo, jis buvo nuėjęs pas R. Š. ir jis nematė jokių sužalojimų ant R. Š.. Teisme aiškino, jog po keletos dienų jam vėl nuėjus pas R. Š., jis pamatė pamėlynavusią pastarojo akį.
55. Nagrinėjamu atveju R. Š. buvo nustatyta kairės akies junginės kraujosruva. 2023 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 267/2023(10) nurodyta, jog sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nors išvadoje nurodyta, jog sužalojimas būdingesnis smūgio ranka, kumščiu sudavimui, tačiau specialistas nepaneigė, jog sužalojimas galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Be to, nors kaltinime nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo suduotas nenustatytas skaičius smūgių į kairįjį šoną, tačiau specialisto išvadoje tokio pobūdžio sužalojimai neužfiksuoti.
56. Pastebėtina, jog įvykio dieną, nukentėjusysis visą dieną vartojo alkoholį. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nustatyta, jog 2023-06-16 apie 23 val. atvykus policijos pareigūnams R. Š. sunkiai orientavosi aplinkoje, dėl girtumo neįstengė nusistatyti girtumą. Pareigūnams aiškino, jog girtauja antra savaitė. Nurodė, jog greitosios medicinos pagalbos medikai pasiūlė išsiblaivyti ir tik tada kreiptis apžiūrai, o į gydymo įstaigą vežtis atsisakė. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog medikai 2023-06-16 21.48 val. buvo atvykę pas R. Š.. Minėtoje kortelėje pažymėtas skausmas veide. Jokie trauminiai sužalojimai nenurodyti. Preliminari diagnozė: akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Stebima kairės akies hematoma (sena), akies obuolyje kraujosrūva. Pas nukentėjusįjį medikai buvo atvykę ir po kiek daugiau nei šešių valandų, nes greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog medikai 2023-06-17 04.24 val. pakartotinai buvo atvykę pas R. Š.. Minėtoje kortelėje pažymėtas skausmas veide. Jokie trauminiai sužalojimai nenurodyti. Preliminari diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Kairės akies srityje hematoma (sena). Minėtuose dokumentuose neužfiksuoti jokie sužalojimai kairiame R. Š. šone.
57. Taigi, vertinant išdėstytas aplinkybes, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatytas tam tikras objektyvus sužalojimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, jog įvykio (konflikto, smurtavimo) tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nematė jokie kiti asmenys, teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo paaiškinimus iš dalies turi vertinti kritiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad nukentėjusiajam R. Š. kairės akies sužalojimą padarė būtent kaltinamasis E. P.. Vertinant tai kas išdėstyta, teismas negali nei pagrįsti, nei paneigti kaltinamojo teismo posėdžio metu išsakytų abejonių, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti ir kitu būdu.
58. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis E. P. tyčia kumščiu sudavė R. Š. smūgį į kairę akį ir nenustatytą skaičių smūgių į kairįjį šoną, kas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, dėl sudavimo į kairę akį nukentėjusiajam buvo padaryta kairės akies junginės kraujosruva, kas nukentėjusiajam R. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
59. Teismas konstatuoja, jog išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų E. P. veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį R. Š., visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
60. Pažymima, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).
61. Kadangi byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad E. P. tiesiogine tyčia panaudojo neteisėtus veiksmus R. Š. atžvilgiu ir jam sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakomybė E. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos padarymą R. Š., negali kilti. E. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
III. Bausmės skyrimas
62. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
63. Kaltinamasis E. P. yra teisiamas už nusikaltimo (BK 140 straipsnio 1 dalis), kurio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
64. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas tyčinis, baigtas, nusikaltimu sukeltos pasekmės - nežymus sveikatos sutrikdymas fiziniam asmeniui, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
65. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
66. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. P. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. P. teistas septynis kartus. Visais kartais už tyčines nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas 2023 m. gruodžio 13 d. už vagystę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad tai nėra atsitiktinė E. P. nusikalstama veika, o jis nusikalto dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, jo padaryta nusikalstama veika yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Toks jo elgesys rodo nenorą keisti savo gyvenimo būdą. Akivaizdu ir tai, kad anksčiau nuteistajam taikytos poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, reali laisvės atėmimo bausmė) teigiamos įtakos jam neturėjo, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. E. P. per paskutinių trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas 7 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 117-123). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Sprendžiant dėl bausmės rūšies už jo padarytą nusikalstamą veiką parinkimo, yra atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra jokių jį teigiamai galinčių charakterizuoti bylos duomenų.
67. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam E. P. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje nustatytas tokios bausmės rūšies vidurkis, t. y. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą padarytą nesunkų nusikaltimą E. P. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
68. E. P. nusikalstamą veiką padarė iki 2023 m. gruodžio 13 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio priėmimo, kuriuo E. P. buvo nuteistas galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie 2023 m. gruodžio 13 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu skirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės dalį ir skiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
69. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina E. P. pagal 2023 m gruodžio 13 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį atlikta bausmė.
IV. Dėl civilinių ieškinių
70. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
71. Nukentėjusysis A. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 208 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog E. P. jam nesumokėjo 30 Eur už pavežimo paslaugas bei neatlygino 178 Eur už sulaužytus akinius (t. 1, b. l. 96). Kaltinamasis dėl 30 Eur priteisimo už pavežimo paslaugas civilinį ieškinį pripažino. Dėl 178 Eur žalos už sulaužytus akinius, E. P. paliko spręsti teismui. Nurodė, jog jis negali pasakyti, kad jis sulaužė akinius, nes jeigu žinotų, kad tikrai sulaužė, tai jam nebūtų sunku sumokėti. Prašomos priteisti už sulaužytus akinius žalos dydžio kaltinamasis neginčijo. Teismui pripažinus E. P. kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Š., nėra abejonių, jog už šią žalą atsakingas kaltinamasis, jam kyla prievolė atlyginti žalą padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų. Duomenų, patvirtinančių dalinį ar visišką šio civilinio ieškinio atlyginimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. Š. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiant visą žalą – 208 eurus.
72. Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Ieškiniu ji prašo dėl nukentėjusiojo R. Š. gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 1470,45 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 187-188). Kartu su ieškiniu pateiktas 2024 m. balandžio 5 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. birželio 20 d. nukentėjusiajam buvo suteikta virškinamojo trakto obstrukcija – kai būklė sudėtinga.
73. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
74. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į tai, kad E. P. šiuo teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo R. Š. atžvilgiu, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1470,45 Eur turtinei žalai paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
75. Kaltinamajam E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
76. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 19 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam E. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatas Tomas Leščinskas) valstybė patyrė 295,83 Eur proceso išlaidas.
77. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
78. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo E. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo E. P. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Tomas Leščinskas.
79. Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).
80. Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam E. P. buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo E. P. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiam kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.
81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. P. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl R. Š. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2023 m. gruodžio 13 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu skirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės dalį ir E. P. skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. P. pagal 2023 m gruodžio 13 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį atliktą bausmę.
A. Š. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš E. P. priteisti A. Š. 208 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų) turtinę žalą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 1470,45 Eur turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam E. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.