Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-434-956/2019 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms D. M., Z. B., E. S. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. L., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Dėl tokio elgesio pablogėjo ieškovo sveikata. Jis apako, beveik apkurto, nuolatos jaučia nugaros skausmus, negali užmigti, svaigsta galva, sunku vaikščioti, patiria priepuolius. Per pastaruosius metus tris kartus stacionariai gydėsi ligoninėje. Gydytojai patarė nesinervinti.

5. Kadangi atsakovės suluošino jo sveikatą, ieškovas prašo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį ir 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalis, priteisti iš atsakovių neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. E. S. nuolatos stebi kas pas ieškovą ateina ir išeina bei pamačiusi pašalinius asmenis laikinai atsuka komunalinių paslaugų teikimą, tačiau, šiems asmenims išėjus, nedelsiant vėl užsuka. E. S. namo kieme primėto narkomanų panaudotų švirkštų, bent keletą kartų per savaitę ji su kompanija lėbauja ir trukdo ilsėtis. Jam grasinama ir tokiu elgesiu siekiama, kad jis išsikeldintų.

19. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas, kad jis neįrodė pirmiau nurodytų aplinkybių grindė vien tik atsakovių paaiškinimais, savo prielaidomis ir spėliojimais. Be to, nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, neįvertino trečiojo asmens I. L. paaiškinimų ir neapklausė jo nurodytų liudytojų.

20. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neįrodė jog atsakovė E. S. prižiūrėjo D. G. ir, kad ją su kitomis atsakovėmis siejo darbo teisiniai santykiai. Pabrėžia, kad E. S. nepateikė jokių įrodymų, kad turėtų kitas gyvenamąsias patalpas, kad tos kitos gyvenamosios patalpos būtų buvusios remontuojamos ir jai laikinai būtų buvęs reikalingas kitas būstas.

21. Apelianto įsitikinimu, teismas pervertino 2017 m. kovo 6 d. aktą, iš kurio galima spręsti, kad iš atsakovių buto įtakos ieškovo buto šildymo prietaisų veikimui padaryti negalima. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių komisijos narių kompetenciją ir nešališkumą. Be to, ieškovas nedalyvavo apžiūroje ir negalėjo pareikšti savo nuomonės, todėl šis įrodymas turėtų būti vertinamas kritiškai.

22. Mano, kad teismui nebuvo jokio pagrindo pasisakyti dėl jo konfliktų su kaimyne 2010 m., nes tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

23. Pabrėžia, kad jo klausa iki apsigyvenant bute (duomenys neskelbtini), buvo gera, o ji pablogėjo būtent dėl atsakovių veiksmų.

24. Atsakovės nuolatos jį nepagrįstai skundžia policijai, yra nuteikusios prieš jį ir kitus kaimynus. Tokių skundų egzistavimo faktą teismas turėjo vertinti kaip jo terorizavimo patvirtinimą, o ne laikyti ieškovą neigiamai charakterizuojančia medžiaga.

25. Teismui buvo nurodyti jo sveikatos sutrikimai, kuriuos sąlygojo E. S. elgesys. Jis pateikė ir VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos medicininius dokumentus, patvirtinančius, kokia yra tikroji jo fizinės ir psichinės sveikatos būklė. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti medicininę ekspertizę priežastiniam ryšiui tarp atsakovių veiksmų ir jo sveikatos būklės pablogėjimo, įrodyti. Tokiu būdu teismas sprendė klausimus, į kuriuos atsakyti būtinos medicinos žinios.

26. Apelianto nuomone, atsakovių neteisėtas elgesys jo sveikatos būklę iš esmės pablogino, priešingu atveju jis būtų sveikas tiek, kiek galima to tikėtis sulaukus jo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31. CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

32. V. S. prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, grindžiamas ieškovo nurodytų liudytojų apklausos ir klausimo skirti ekspertizę svarstymo apeliacinės instancijos teisme būtinybe. Ieškinyje V. S. nurodė, kad aplinkybę, jog ginčo bute nuolat šalta, gali paliudyti I. K. ir S. K., kurių dalyvavimu jis pasirūpins pats. Į bylos nagrinėjimą iš esmės, I. K. neatvyko, jokių įrodymų, kad ši liudytoja neatvyko dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių į bylą nėra pateikta. Asmens, prisistačiusio S. K. apklausa teisme neįvyko dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad teismo posėdžio atidėjimas šioje situacijoje neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmos instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad ieškovas turėjo užtikrinti jo nurodomų liudytojų atvykimą į teismo posėdį ir objektyvias galimybes teikti paaiškinimus dėl ginčo, tačiau šios pareigos tinkamai neatliko, todėl teismas, siekdamas, kad nebūtų vilkinamas procesas, pagrįstai sprendė, jog pagrindo atidėti teismo posėdį nėra.

33. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl atsisakymo skirti ieškovo prašomą ekspertizę. Ieškovas yra pateikęs medicininius dokumentus apie savo sveikatos sutrikimus, jų pobūdis ir eiga šiuose dokumentuose yra aiškiai išdėstyti, todėl tokio prašymo tenkinimas apeliacinės instancijos teisme būtų perteklinis.

34. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą ir susipažinusi su šalių parengtų procesinių dokumentų turiniu, jų pateiktais įrodymais, sprendžia, kad pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas dėl ieškovo nurodomų priežasčių yra būtinas, nėra. Visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Todėl kolegija bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir, nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka), bylą nagrinėja taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu I. L. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) m. Atsakovėms D. M. ir Z. B. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) m., kuriame iki savo mirties gyveno šių atsakovių motina D. G..

36. Ieškovas tvirtina, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų - komunalinių paslaugų butui, kuriame jis gyvena, blokavimo, triukšmo kėlimo, langų žemėmis apipylimo, panaudotų švirkštų kieme primėtymo, grasinimų, padaryta žala jo psichinei ir fizinei sveikatai, kurią jis vertina 100 000 Eur.

37. Civilinė atsakomybė (žalos atlyginimo, esant deliktinei atsakingo už žalą asmens atsakomybei) galima, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 straipsnis); atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis); realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Tai yra, asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

38. Atmestini ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, jog atsakovių neteisėti veiksmai byloje neįrodyti, grindė tik atsakovių paaiškinimais ir prielaidomis. Apylinkės teismas detaliai išanalizavo abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė nei atsakovių neteisėtų veiksmų, nei ieškovo sveikatai padaryto žalos fakto ir dydžio dėl ko būtų pagrindas atsakovių civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka ir papildomai pažymi, jog pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kaip, kad nurodo apeliantas, ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nagrinėjamoje byloje nėra.

39. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys konfliktuoja.. Atsakovės ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus dėl ieškovo elgesio, o ieškovas nurodo, kad yra atsakovių įvairiais būdais terorizuojamas, siekiant jo išsikėlimo iš buto.

40. Kaip minėta V. S. ir trečiasis asmuo I. L., su kuria jis gyvena atsakovių kaimynystėje, laikosi nuoseklios pozicijos, kad Z. B. ir D. M., pasitelkusios su jomis darbo teisiniais santykiais susijusią atsakovę E. S. atlieka nutarties 36 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus, kurie pakenkė ieškovo psichologinei ir fizinei sveikatai, apie ką byloja pateikti medicininiai dokumentai.

41. Iš 2017 m. kovo 6 d. akto, kurį pasirašė AB „Panevėžio energija“, AB „Panevėžio būtų ūkis“ atstovai, dalyvaujant atsakovei Z. B. matyti, kad patikrinus ar iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ar po juo esančio rūsio galima reguliuoti ar atjungti kito šio namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą, nustatyta, kad toks reguliavimas ar neigiama įtaka negalimi, nes pastato šildymo sistema yra dvivamzdė apatinio paskirstymo. Ieškovas neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmiau paminėto akto turinį, kad jokių galimybių iš atsakovių buto reguliuoti šildymo sistemos prietaisų trečiojo asmens I. L. butui, nėra.

42. Apeliacinio skundo teiginiai, kad aktas turėtų būti vertinamas kritiškai, atmestini kaip nepagrįsti. Šis dokumentas pasirašytas dviejų įmonių, kurios atsakingos už ginčui aktualių komunalinių paslaugų teikimą ir administravimą, atstovų, patikrinus atsakovių buto įrangą bei namo šildymo sistemą. Apeliantas nepagrindė kuo remiantis jis abejoja šių įmonių atstovų nešališkumu ir kompetencija. Dėl kitų komunalinių paslaugų pasisakytina, kad akivaizdu, jog centralizuotai I. L. butui teikiamos elektros ar vandens iš kito buto blokuoti ar savarankiškai reguliuoti negalima. Vien deklaratyvus vertinimas, kad bute šalta ar genda buities prietaisai dėl kaimyninio buto savininkių ar bute laikinai apsigyvenusios E. S. sąmoningų veiksmų ar kitokios įtakos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo šiuo klausimu. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad dėl šildymo problemų ar kitų komunalinių paslaugų trikdžių būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas, kurios būtų patvirtinę, kad tokie trikdžiai sąlygoti būtent atsakovių veiksmų.

43. Apeliantas ne kartą bylos nagrinėjimo metu pabrėžė klausos problemas, todėl teismas pagrįstai vertino, kad jo nurodomos aplinkybės dėl iš kaimyninio buto keliamo triukšmo yra abejotinos. Juolab, kad ir dėl analogiško pobūdžio kaimynų elgesio ieškovas reikšdavo pretenzijas ir kitose savo gyvenamosiose vietose. Skirtingai nei vertina apeliantas, byloje esantys duomenys apie jo atžvilgiu pradėtus procesus dėl administracinių nusižengimų, šiuo atveju nebuvo vertinti kaip jį neigiamai charakterizuojanti medžiaga, bet kaip ginčo situacijos vertinimui reikšminga informacija, susijusi su vienu iš ieškovo nurodomų neteisėtu veiksmu – triukšmo kėlimu.

44. Argumentai, kad atsakovės išsakydavo jo atžvilgiu grasinimus, nepagarbiai bendrauja, paremti tik ieškovo subjektyvia nuomone apie atsakoves, jo vertinimais apie jų netinkamą elgesį, nenurodant tokių grasinimų išsakymo tikslaus konteksto ir laikotarpio bei sąsajų su jam diagnozuotais sveikatos sutrikimais. Tai, kad atsakovės dėl jų vertinimu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų, kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nesudaro pagrindo spręsti, kad šias teises jos realizuoja neteisėtais būdais, siekdamos tik pakenkti ieškovui ar trečiajam asmeniui.

45. Dėl langų apipylimo žemėmis ar neva narkomanų panaudotų švirkštų primėtymo kieme, apeliantas apsiriboja kaltinančio turinio teiginiais, bet jokių įrodymų šiuo klausimu neteikė. Vien subjektyvi ieškovo ir su juo gyvenančios I. L. nuomonė, kad tai galėjo padaryti tik E. S. su kuria jie nesutaria, apeliacinės instancijos teismui neleidžia konstatuoti tokių faktų egzistavimo.

46. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas sudarė visas galimybes trečiajam asmeniui I. L. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimus, jos išsakyta pozicija dėl ginčo esmės atsispindi pirmosios instancijos teismo sprendime ir yra analogiška ieškovo pozicijai, kuri detaliai teismo įvertinta. Spręsti, kad teismas šiuo atveju pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo neobjektyvus ar išvadas darė neatsižvelgęs į abiejų ginčo pusių argumentus pagrindo nėra.

47. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir vertinti ar atsakovė E. S. realiai turėjo kitą gyvenamąją vietą, ar jos namuose buvo atliekamas remontas, ar jai tikrai buvo reikalingas laikinas būstas, niekaip nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas nuosavybės teisės pažeidimo klausimas, o aplinkybė, kad E. S. buvo leista pagyventi kitoms atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame bute, neįrodo, kad šiuos asmenis siejo darbo teisiniai santykiai, o tuo labiau, kad yra pagrindas kilti civilinei atsakomybei.

48. Ginčo tarp šalių, kad ieškovas turi sveikatos problemų nėra. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovo sveikata pablogėjo būtent dėl V. S. nurodomų atsakovių veiksmų. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2014).

49. Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).

50. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia tik aplinkybę, jog ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovas turėjo sveikatos problemų. Ieškovui 2015 m. nustatyta psichikos liga – organinė depresija, jis tris kartus gydytas stacionare, ambulatoriškai pas psichiatrus nesilanko ir medikamentų nevartoja. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad ieškovui nustatytos šios lėtinės ligos: pirminė II laipsnio arterinė hipertenzija (nuo 2011 m.), kardiovaskulinis nepakankamumas, išeminė širdies liga, krūtinės angina, abiejų akių katarakta, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, lėtinis pankreatitas.

51. Ieškovo į bylą pateikti duomenys apie jo sveikatos sutrikimus patvirtina ne tik lėtinį jam diagnozuotų ligų pobūdį, bet ir tai, kad jos diagnozuotos žymiai anksčiau nei atsakovių bute laikinai 2017 m. spalį – 2018 m. liepą buvo apsigyvenusi E. S., su kurios apsigyvenimu atsakovių bute, V. S. ir sieja jam daromos sveikatai žalos pradžią.

52. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad kardiologinio pobūdžio sveikatos sutrikimai, kurie ieškovui diagnozuoti dar 2011 metais, depresija, diagnozuota 2015 metais (kurios priežastys teismui nėra nurodytos), abiejų akių katarakta ar lėtinio pankreatito (kasos uždegimo) priežastimi būtų galima laikyti atsakovių veiksmus. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nefiksuota, kad V. S. būtų diagnozuotas klausos sutrikimas dėl triukšmingos aplinkos.

53. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nenustačius, kad ieškovo sveikata ėmė blogėti 2017 m. liepą ir toks pablogėjimas nulemtas ieškovo nurodomais atsakovių jo atžvilgiu atliktais veiksmais, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje byloje civilinei atsakomybei būtinų sąlygų visetas nenustatytas, todėl negali būti taikoma ir deliktinė civilinė atsakomybė.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadą, jog ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

56. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.