Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-12-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-615-946/2017Nutartis · 2017-09-06Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-06Kauno apygardos teismas
  4. T-325-840/2018Nutartis · 2018-02-20Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1S-209-245/2018
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00687-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-245/2018Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00687-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. sausio 22 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. T. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2020 m. lapkričio 26 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. T. skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir patvirtinti 2018 m. sausio 22 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, tokiu būdu siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 nurodė, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąją taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimus dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą aiškiai ir detaliai argumentuoti. Akivaizdu, kad apylinkės teismas laikėsi priešingos pozicijos, nes lygtinį paleidimą traktavo kaip išimtį, ir šį sprendimą priėmė be jokių motyvų, kas yra pakankama priežastis skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Nuteistajam taip pat nesuprantama, kodėl teismas abejojo ir nepasitikėjo Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji neturi motyvacijos elgtis tinkamai.Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl nepakitusių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų. Tai, kad jie per pastaruosius pusę metų nesikeitė, stebina ir A. T.. Jis per nurodytą laikotarpį yra skatintas, kas reiškia, kad šie balai turėtų būti mažinami, tačiau tai priklauso ne nuo nuteistojo. A. T. taip pat pažymi, kad jis vykdo visas nustatytas socialinės reabilitacijos plane priemones, per trejus metus nėra gavęs jokių nuobaudų, o anksčiau jam paskirtos nuobaudos yra negaliojančios.Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo A. T. skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo, apskritai negali kvestionuoti Komisijos priimto sprendimo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje, klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas turi vertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartyje pagrįstai nenustatė visų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų ir tuo pagrindu priėmė BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors A. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (27 balai), tai yra jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su teismo išvada, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą.Sprendžiant dėl įstatymo reikalaujama pažangos A. T. mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad per paskutinius bausmės atlikimo metus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo minimaliai (vienu balu), o nuo paskutinio 2017 m. liepos 31 d. atlikto elgesio vertinimo ši rizika iš viso nesikeitė. Be to, kintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma (22 balai) sudaro beveik didžiąją dalį rizikos vertinimo, todėl nuteistasis turi visas galimybes pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinti. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad šios rizikos vertinimo pokytis nepriklauso nuo nuteistojo, atmetami kaip nepagrįsti.Atskirai pažymėtina, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, ką skunde nurodo A. T., bet ir šių priemonių bei programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo atveju abejonių pakankama A. T. elgesio korekcija kelia ir jam socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – atsakomybės už savo neteisėtą elgesį nepriėmimas. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. A. T. kaltės dėl šio nusikaltimo nei teisminio nagrinėjimo metu, nei atlikdamas bausmę nėra pripažinęs. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria A. T. požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pirminio vertinimo metu alkoholio poveikį menkino, ir šiuo metu problemų ar probleminių sričių savyje neįžvelgia. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, A. T. pataisos įstaigoje lankė tik įžanginės grupės užsiėmimus, tuo tarpu duomenų, kad jis būtų dalyvavęs anoniminių alkoholikų grupės veikloje ar išreiškęs norą dalyvauti bet kurioje kitoje su alkoholio vartojimo prevencija susijusioje programoje, nėra. Be to, jis buvo tris kartus drausmine tvarka baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą pataisos įstaigoje (nuobaudos negalioja). Kaip pažymi nuteistasis, paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta prieš daugiau nei dvejus metus, tačiau vien ši aplinkybė, byloje nesant jokių kitų patikimų duomenų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. T. iš tikrųjų pakeitė požiūrį į alkoholio vartojimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikus smurtinio rizikos vertinimo metodiką pagal HCR-20, A. T. nustatyta žema rizika. Todėl ši aplinkybė, taip pat tai, kad nuteistasis pasižymi teigiama darbine motyvacija, pagal galimybes atlygina iš jo priteistą civilinį ieškinį, yra skatinamas, vertinamos teigiamai.Teisėjų kolegija, įvertindama visus išdėstytus A. T. bausmės atlikimo metu tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad jo mąstymo ir nuostatų pokyčiai dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl bausmės tikslų pasiekimo. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad A. T. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo A. T. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys