Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

R. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria R. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje).

Nukentėjusiojo E. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką būdamas nepakaltinamas, tai yra, 2017 m. balandžio 12 d., apie 15.47 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį E. K. į krūtinę, taip padarė jam kiauryminį durtinį–pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su dešinio skilvelio pažeidimu, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė E. K. sveikatą.Kauno apylinkės teismas, pripažinęs, kad R. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, konstatavo, kad šią veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas ir, įvertinęs byloje esančius medicininius duomenis, padarė išvadą, kad R. K. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Apeliaciniame skunde R. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir priimti šioje dalyje naują nutartį: paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl paskirtų stebėjimo sąlygų nepagrįsta, kadangi teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 5 dalį, kur nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ir sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas ir gydomas specializuotame stacionare. Gynėjo nuomone, apylinkės teismas, skirdamas R. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis, neįvertino jo sveikatos būklės būtent po padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir gydymo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris buvo pradėtas dar liepos mėnesį ir tai galėjo lemti netinkamos priverčiamosios medicinos priemonės parinkimą ir taikymą. Teismas išimtinai rėmėsi tik ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad R. K. šiuo metu reikalingas stebėjimas sustiprinto režimo sąlygomis. Taip pat pateikė tik ekspertizės metu matytas ir išvadoje fiksuotas R. K. elgesio aplinkybes ir jų vertinimą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ekspertas visą R. K. gydymo laikotarpį jį betarpiškai stebėjo ir galėtų pateikti objektyvius duomenis. Iš paminėto akivaizdu, kad remtis eksperto paaiškinimais ir išvada, kuri ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateikta prieš kelis mėnesius, vienareikšmiškai negalima, nes R. K. sveikatos būklė šiuo metu objektyviai gali būti pasikeitusi. Skunde pažymima, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai. Tačiau yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata; 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Šiuo atveju teismas, paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę, neišsiaiškino asmens psichinės sveikatos, todėl paskyrė netinkamas stebėjimo sąlygas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.R. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas priverčiamosios medicinos priemonės parinkimo klausimas, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotais pakaltinamais <...> galimos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės nurodytos BK 98 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. Šias priemones asmeniui parenka ir jas paskiria teismas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, duomenis apie nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinę sveikatą, padarė išvadą, kad abejonių dėl to, kad R. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepakaltinamas, nekyla, asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir savo psichinės būsenos yra pavojingas visuomenei, todėl yra visos sąlygos taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas neginčija teismo išvadų dėl R. K. nepakaltinamumo, dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo reikalingumo, tačiau nesutinka su priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, tai yra, advokato nuomone, šiuo atveju yra pagrindas asmeniui taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto, o ne griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad apylinės teismo parinkta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, R. K. psichinę būseną, tai yra, priverčiamosios medicinos priemonės rūšis šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinkta tinkamai. Pagrindinis kriterijus parenkant priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. K. konstatuota paranoidinė šizofrenija. Akte nurodyta ir tai, kad nuo 2017 m. tiriamojo psichinė būsena pablogėjo, ambulatoriškai medikamentus vartojo nereguliariai, savo nuožiūra. Psichiatrinės ekspertizės metu psichikos būklėje stebimi psichozės reiškiniai – imperatyvinės klausos haliucinacijos, taip pat negatyvi simptomatika – emocijų, mąstymo, valios sutrikimai. Pagal savo psichikos būklę asmuo negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, tikslinga taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas byloje esantį ekspertizės aktą ir jame padarytas išvadas patvirtino. Taip pat ekspertas papildomai paaiškino, kad po suėmimo R. K. psichinės sveikatos būklė blogėjo, buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Liga yra progresuojanti ir mažai tikimybės, kad bus išgydyta. Vystosi defektas ir tikėtina, kad toliau būklė sunkės. Dėl gydymo režimo ekspertas paaiškino, kad ekspertizės akte yra rekomenduojama taikyti sustiprintą režimą, tačiau ekspertas neprieštarauja ir griežto režimo taikymui.BK 98 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas visuomenei ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. R. K., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri priskiriama nusikaltimams žmogaus sveikatai. Jam konstatuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, teismo psichiatro eksperto paaiškinimai teisme, liudytojo A. K., kuris yra R. K. tėvas, paaiškinimai apie sūnaus elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad R. K. dėl savo psichikos būklės yra ypač pavojingas aplinkiniams. Pirmosios instancijos teismas paminėtus duomenis ir nustatytas aplinkybes įvertino teisingai ir jų pagrindu pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju R. K. taikytinas stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia teismo išvada neprieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, atitinka esamą teisinį reglamentavimą, todėl laikytina pagrįsta ir teisėta.Advokato skunde nurodomi argumentai, kad šiuo metu R. K. būklė gerėja, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, esant pagrindui, teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.Kolegija, įvertinusi paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, priverčiamąją medicinos priemonę parinko tinkamai, jos parinkimą argumentavo ir pagrindė byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje), gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.