Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-417/2015

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00941-2014-6

2015 m. balandžio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. F. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. F., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė keturiasdešimties (40) parų arešto bausmė. Bausmė paskirta atlikti areštinėje.

UAB „Norfos mažmena“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš kaltinamojo T. F. priteistas UAB „Norfos mažmena“ 27,59 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. F. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2014 m. spalio 31 d., apie 21 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), iš UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės „Norfa“ pagrobė 27,59 Lt vertės butelį 0,7 l talpos degtinės „Sobieski Superior“, tuo padarydamas UAB „Norfos mažmena“ 27,59 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. F. teigia, kad teismo skirta bausmė yra per griežta, tvirtina, kad gali pasitaisyti ir netaikant arešto – trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės. Padarytą nusikaltimą pripažįsta ir gailisi dėl jo padarymo. Nuteistasis prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendį pakeisti ir skirti laisvės apribojimo bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, pagrobto turto vertę, į tai, kad T. F. neatlygino bendrovei padarytos žalos, nuteistojo jauną amžių, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat taikė BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jam paskirta bausmė per griežta ir jis gali pasitaisyti ir netaikant arešto – trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės. Šioje byloje svarbi aplinkybė skiriant nuteistajam bausmę, jog nuteistasis anksčiau teistas net tris kartus už tokio pat pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir vėl padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką nuosavybei neišnykus teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Apygardos teismo nuomone, nuteistasis T. F. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, niekur nedirba, aktyviai darbo neieško, darbo biržoje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nevedęs, nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti bei paklusti įstatymams nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių.

Visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti T. F. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam T. F. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Teismo paskirtoji T. F. keturiasdešimties parų arešto bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl švelninti jos, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. F. apeliacinį skundą atmesti.