- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-508-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00288-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- K. Š., P. B., V. B.
- Atsakovas
- L. V., T. B.
- Trečiasis asmuo
- A. P., V. P., V. L., L. Z., A. B., Ž. B., D. T., N. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. Š., P. B., V. B. atskirąjį skundą dėl Utenos aplinkės teismo Anykščių rūmų 2019-06-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2180-913-2019 pagal ieškovų K. Š., P. B., V. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. V., T. B. – G. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo administracinių aktų panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. P., V. P., V. L., L. Z., A. P., A. B., Ž. B., D. T., Ž. B., D. T., ir N. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. K. Š., P. B., V. B. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos mirties priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėję valdyti jai priklausiusį turtą.
2. Gavus byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus, paaiškėjo, kad mirusios motinos turtą nuosavybės teisėmis valdo atsakovė bei dalį turto yra padovanojusi dukrai. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ginčijo atsakovės teisių į palikimą įgijimą prašė pripažinti mirusiajai nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priklausiniais. 2019-06-03 teismas nutartimi įpareigojo ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus : nurodyti kokiu teisiniu pagrindu, t.y. kokių savo pažeistų teisių gynimui reiškia reikalavimus panaikinti administracinius aktus, į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus asmenis.
3. I. K. Š., P. B., V. B. 2019-06-04 pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms L. V., T. B. – G. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašo pripažinti, kad T. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, tvartą, klojimą, malkinę, pirtis, kiemo rūsį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažymą Nr. GP-95(1.16); prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., P. B. ir V. B., priėmė palikimą po T. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti; prašo panaikinti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. 69p-v ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimą Nr. 69-4280; prašo pripažinti niekine 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019-06-05 nutartimi dalį ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų: dėl 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. 69p-v ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. 69-4280 panaikinimo bei 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus (panaikinti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. 69p-v ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimą Nr. 69-4280, bei pripažinti niekine 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisę į kuriuos įgys tik tuo atveju, jei bus patenkinti kiti jų šioje byloje reiškiami reikalavimai. Patikslinto ieškinio pateikimo momentu ieškovai galiojančios reikalavimo teisės į nepriimamus reikalavimus neturi, nes ši teisė yra tik hipotetinė, atsirasianti tik tuo atveju, jei bus patekinti kiti jų ieškinio reikalavimai.
6. Teismo vertinimu, toks procesas teisme negali prasidėti, nes pirma – tokio proceso neleidžia įstatymai, kadangi ieškovai šiuo metu neturi galiojančios reikalavimo teisės reikšti tokius ieškininius reikalavimus ir neformuluoja jokių reikalavimų, kuriais būtų ginamos jų galimai pažeistos teisės (net ir tuo atveju, jei būtų patenkinti kiti jų patikslinto ieškinio reikalavimai, o būsima hipotetinė teisė įsigyti namų valdos žemės sklypą nėra formuluojama kaip ieškinio reikalavimas); į bylos nagrinėjimą yra įtraukiami atsakovai, kurie pirminėje proceso stadijoje negalėtų pareikšti savo pozicijos dėl šių reikalavimų, kadangi šiuos reikalavimus reiškia asmenys, ieškinio priėmimo metu neturintys tokios teisės bei neformuluojantys jokių iš to išplaukiančių materialinių teisinių reikalavimų šiems atsakovams; antra – teismui priėmus tokį ieškinį, teisminio bylos nagrinėjimo metu vis tiek turėtų būti priimami sprendimai, kurie nelemtų nei proceso operatyvumo, nei ekonomiškumo, nes tokie reikalavimai, kokie yra pareikšti šiuo patikslintu ieškiniu, suponuotų arba dalinio teismo sprendimo priėmimą, arba ginčo dalies išskyrimą į savarankišką bylą, kurios nagrinėjimas būtų stabdomas iki būtų išnagrinėta civilinė byla dėl reikalavimų, kurie atsakytų į klausimą ar ieškovai turi reikalavimo teisę ginčyti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. 69p-v ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimą Nr. 69-4280, bei reikalauti pripažinti niekine 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o tokios civilinės bylos teismingumo klausimas taip pat taptų aktualiu, nes reikėtų aiškintis, ar toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ar yra teismingas administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantai K. Š., P. B., V. B. prašo 2019-06-05 Utenos apylinkės teismo Anykščių teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą ieškovų ieškinį.
8. Mano, kad jų reikalavimai, kuriuos buvo atsisakyta priimti, yra nagrinėtini teisme, nes jokia kita institucija negali nuspręsti nei dėl šių administracinių aktų teisėtumo, nei dėl dovanojimo sutarties teisėtumo. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka.
Pagal teismo logiką, reikalavimas pripažinti T. B. nuosavybės teises į ginčo turtą gali būti reiškiamas tik tada, jei bus panaikinta Anykščių rajono savivaldybės Skiemonių pažyma, o reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tik tada, kai ieškovų motinai bus pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 3 p.).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Byloje iškilo ginčas dėl atsisakymo priimti dalį ieškovų ieškinio reikalavimų kaip nenagrinėtinų civilinio proceso tvarka pagrįstumo. Civilinio proceso kodeksas (136 str.) suteikia teisę ieškovui sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Ieškovai pretenduoja į mirusios motinos palikimą, kuris ieškinio pateikimo dieną nuosavybės teisėmis priklauso atsakovėms L. V., T. B. – G. Nors ieškovai tvirtina , kad palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti, tačiau paaiškėjus, kad turtas, kurį jie neva faktiškai valdo, priklauso atsakovėms, pareiškė reikalavimus, kuriais ginčija atsakovių nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, nes jos nuosavybės teises įgijo ne paveldėjimo būdu.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, dalies jo reikalavimų (dėl nuosavybės perėjimo atsakovėms pagrindų ginčijimo) atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės kvestionuoti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. 69p-v ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. 69-4280 , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę atsakovei L. V., o ne mirusiai motinai bei prašyti 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine. Su tuo sutikti negalima.
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią gynybos teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas –įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
14. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
15. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo atsisakyti priimti pareikštų ieškinio reikalavimų dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovai neįrodė turintys teisę į reikalavimo patenkinimą.
17. Ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais atsisakoma priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka tuomet, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, kai byla priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (administracine ar baudžiamąja tvarka).
18. Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai teigti, kad 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. 69p-v ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. 69-4280 panaikinimo yra nagrinėtinas administraciniame teisme negalima, o reikalavimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir ieškovų ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
19. Ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinį priimti. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.
20. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio dalį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, skundžiama teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
2019-06-05 Utenos apylinkės teismo Anykščių teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams nagrinėti iš naujo.