- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1439-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32212-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. J. S. 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.00 val. adresu Architektų g. 224, Vilniuje, prie daugiabučio esančio suoliuko, vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos delnu pastūmė D. B. į veidą, po ko nukentėjusiajam D. B. krentant lūžo dešinės kojos blauzdikaulis ir šeivikaulis, taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
2. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
3. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. S. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, vakare išėjo iš namų pasivaikščioti po miškelį. Sutiko D. B. su O., kurie sėdėjo ant suoliuko ir gėrė alų. Tris savaites prieš įvykį, pas D. B. abu gėrė alų, po to pastebėjo, kad ant jo kūno yra blakių įkandimo žymės, dėl to papriekaištavo D. B.. D. B. buvo išgėręs, iš jo pusės buvo įvairūs grasinimai, keiksmažodžiai, pagrasino užmušti, po to spjovė į veidą po to savo dešinę ranką įkišo į kelnių kišenę, todėl J. S. pastūmė D. B., sudavė jam į veidą, nes išsigando, nežinojo ką jis turi kišenėje. Nukentėjusysis pargriuvo tiesiai ant sėdmenų, atsisėdo ant žolės. J. S. grįžus namo, maždaug po 10 min. paskambino O. ir pasakė, kad reikia padėti D. B. įkelti į Greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kai J. S. atėjo, D. B. jau gulėjo automobilyje, jį išvežė į ligoninę. Po to atvyko policijos pareigūnai. Jis su O. motina nuvyko į ligoninę. D. B. buvo netekęs sąmonės, jam lūžo koja. Iki to laiko jų santykiai buvo geri. Galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau šis prašo 6000 Eur, tiek jis atsisako mokėti. Galėtų sumokėti 3000 Eur, pasiskolintų iš giminių. Sutinka padengti dalį žalos, nes D. B. nukentėjo dėl jo veiksmų, pastūmus pastarąjį. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamasis nurodė, jog prižiūri sergančią motiną, kuri nesikelia iš lovos. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje, jį ten laiko, kad prižiūri sergančią motiną, gauna socialinę pašalpą (t. 1, b. l. 231–233).
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. S. gynėja advokatė Julija Asovskaja prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Prašė prie bylos medžiagos prijungti kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymą, kuriame yra nurodytas terminas, suma ir būdas, t. y. sąskaita į kurią turi būti atliekamas bankinis pavedimas 3000 Eur ieškiniui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis J. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti dėl kaltinamojo sunkios finansinės padėties (t. 1, b. l. 234–235).
5. Nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad atsisako nuo dalies civilinio ieškinio, prašo sumokėti jam 3000 Eur per mėnesį laiko. Patvirtina, kad pateiktas jo ir kaltinamojo susitarimas atitinka jo valią, jie susitaikė (t. 1, b. l. 234 ).
6. Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas A. P. patvirtino, kad susitarta dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė. Prašo priteisti jo atstovavimo išlaidas iš kaltinamojo J. S., nors pažymos dėl išlaidų teisiamajame posėdyje nebuvo pateikta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiks pažymą dėl atstovavimo išlaidų (t.1, b. l. 234).
Motyvuojamoji dalis
7. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, teismas priėmė sprendimą įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 12 d. apklaustas kaltinamasis J. S. parodė, kad įtarimas jam yra įteiktas, jis jam yra suprantamas, aiškus. Savo kaltės nepripažįsta dėl įtarime nurodytų veiksmų, jis jam nespyrė ir kumščiu netrenkė, pripažįsta kaltę tik dėl savo stūmimo delnu D. B. į veidą. Psichiatrijos įstaigose yra gydytas vaikystėje, vaikystėje turėjo galvos traumą. Ligų priklausomybių centre nėra registruotas. Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, prižiūri negalią turinčią mamą ir gyvena iš valstybės paskirtos pašalpos. Su D. B. susipažino prieš daug metų, jie gyvena šalia vienas kito, yra kaimynai. Santykiai su D. B. buvo geri, bendravo draugiškai iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Jo žiniomis D. nuolat vartoja alkoholį. 2024 m rugpjūčio 9 d. vakare apie kelintą valandą tiksliai nepamena, Vilniuje Architektų g. 224 ant suoliuko sėdėjo D. B. ir D. draugas O., kurio tikslesnių duomenų nežino. Jis prie jų priėjo ir D. B. pasakė, kad jį apkandžiojo blakės, ir nurodė, kad dėl to kaltas jis, nes jis jam anksčiau buvo prisipažinęs, kad jo bute anksčiau buvo blakių. D. B. tai išgirdęs jį pasiuntė kelis kartus eiti toliau keiksmažodžiais, jis jam draugiškai kelis kartus pasiūlė apie tai pasikalbėti, tačiau D. B. į jo pasiūlymus nereagavo, jis buvo labai girtas, tai suprato iš D. nerišlios kalbos ir šalia stovinčios alaus taros. D. atsakydamas į J. pasiūlymą pakalbėti apie blakes grasino, kad jį užmuš, spjovė jam į veidą įkišo dešinę ranką į dešinę striukės kišenę. Nežinojo ką tuo metu galvojo D. B., kodėl jis grasino ir išsigando, kad iš striukės kišenės gali išsitraukti peilį ar kokį kitą daiktą su kuriuo galėtų jį sužeisti, todėl jis dešinės rankos delnu atstūmė D. B. į jo veidą. Po šio jo veiksmo D. B. nukrito ant užpakalinės kūno dalies ant žolės. Matė, kad D. po šio J. pastūmimo buvo sveikas, kaip įtarime minima jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, todėl jis išėjo namo, o D. liko sėdėti ant žolės. Šiam konfliktui vykstant O. viską stebėjo iš šalies sėdėdamas ant suoliuko, gal ką ir sakė, bet jis tiksliai nepamena. Kai grįžo namo po poros minučių jam paskambino O., paprašė padėti įsodinti į greitąją D., O. priežasties dėl ko D. reikia greitosios nenurodė, o jis neklausdamas pasakė, kad tuoj ateis. Kai atėjo greitoji buvo iškviesta prie suoliuko, prie kurio anksčiau tarp jo ir D. įvyko konfliktas, D. jau buvo paguldytas į greitosios automobilį, todėl jo pagalbos jiems nereikėjo. Kartu su D. greitąją į ligoninę išvažiavo ir O.. Išvažiavus greitajai atvyko policija, kuri išvyko kartu su greitąją. Išvykus greitajai pastebėjo O. mamą kuri stovėjo prie medžio netoliese, todėl su ja pasikalbėjo, ji jam pasakė, kad D. nuolat girdo jos sūnų O.. Praėjus kuriam laikui po maždaug 10 minučių jam paskambino O. ir pranešė, kad D. neteko sąmonės, todėl jis su O. mama nuvyko į Lazdynų ligoninę aplankyti D. B.. Ligoninės priimamajame D. gulėjo ant kušetės, buvo sąmoningas. Matė, kaip medicinos darbuotojai jį išvežė iš priimamojo į skyrių, kur tiksliai nežino. 2024 m. lapkričio 7 d. sėdėjo ant suoliuko esančio prie O. namo adresu Architektų gatvėje, Vilniuje tikslaus adreso nežino kartu su A., jo pavardės nežino kartu su juo gėrė alų, išgėrė apie 0,5 l alaus. Jiems geriant alų atėjo O., kuris buvo gerokai išgėręs, jis jį užkalbino, pasakė, kad susipyko su D. B., nurodė, kad O. ir D. sugalvojo jį apkaltinti, kad sulaužė D. koją, kadangi jis su D. susipyko. O. nurodė, kad dėl D. kojos lūžių kaltas jis pats, minėjo, kad pats D. savo koją išnarino. Nori papildyti, kad įvykį 2024 m. rugpjūčio 9 d. matė močiutė G. S., kuri sėdėjo šalia ant kito suoliuko. Taip pat prideda D. B. jam siųstą žinutę (t, 1, b. l 143–145).
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 21 įtariamuoju apklaustas J. S. parodė, kad įtarimas jam yra įteiktas, jis jam yra suprantamas, aiškus. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Su įtarime minimu pastūmimu D. B. į veidą rankos delnu sutinka, tačiau nesutinka, kad D. B. atsiradę sužalojimai atsirado nuo jo atlikto veiksmo tai yra pastūmimo. Po jo pastūmimo D. B. ramiai sėdėjo ant žolės, jis nešaukė, neprašė pagalbos, nematė ant jo kūno jokių sužalojimu. Jis sėdėjo ramiai, todėl jis išėjo namo. Kaip minėjo pirminėje apklausoje jam grįžus namo sulaukė O. A. skambučio, O. pasakė, kad D. B. reikia padėti įkelti į greitosios pagalbos automobilį, O. priežasties, kodėl reikia padėti D. B. įkelti į greitosios pagalbos automobilį jam nesakė, o jis pats neklausė, iš karto nuėjo padėti. Jam nuėjus į nurodytą vietą D. B. jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Jo nurodytas Aleksandras, po įvykusio įvykio 2024 m. rugpjūčio 9 d. jam pasakojo, kad prieš įvykį D. B. jau kurį laiko šlubavo dėl kojos (t. 1, b. l. 152–155).
10. 2024 m. rugpjūčio 19 d. D. B. pareiškime nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. Vilniuje, adresu Architektų 224, prie daugiabučio, ant suoliuko jį sumušė iš pažįstamas asmuo vardu J. (tikslių duomenų nežino). Jis du kartus smūgiavo jam po vieną smūgį į žandikaulį dešinėje pusėje, bei į nosies bei lūpų sritį kairėje pusėje, vieną kartą spyrė į dešinės kojos blauzdikaulį, sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 2–3).
11. 2024 m. rugpjūčio 19 d. liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.30 val. susitiko su savo draugu O. A., Vilniuje, adresu Architektų 224, prie daugiabučio, kur jis gyvena. Prisėdo ant suoliuko, vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Jis išgėrė apie litrą nestipraus alaus. Apie 19 val. iš šalia esančio miškelio atėjo jų bendras pažįstamas J., apie 56 m. gyvenantis galimai Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atrodė neblaivus. Jis iš karto pradėjo prie jo kabinėtis, prisiminė tarp jų kažkada įvykusį žodinį konfliktą, pasakė, kad Lazdynuose jis daugiau negyvens. Tada jis iš karto vieną kartą smūgiavo jam dešinės rankos kumščiu į žandikaulį į nosies bei lūpų sritį kairėje pusėje, bei vieną kartą kairės rankos kumščiu smūgiavo į žandikaulį dešinėje pusėje. Patyrė stiprų fizinį skausmą, šoką, ir pradėjo kristi ant žemės. Tuo metu jis jam vieną kartą spyrė koja į jo dešinės kojos blauzdikaulį, sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Nukritęs ant žemės jis iš karto iš skausmo susiėmė už kojos, suprato kad kojai atsitiko kažkas labai blogo. P. O., kad kviestų greitąją pagalbą, ką jis ir padarė. J. tuo metu pabėgo. Po kurio laiko atvyko medikai ir policiją, jį išgabeno į RVUL. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas dešinės kojos blauzdikaulio kūno lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu. RVUL buvo dispanserizuotas nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. 2024 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo atlikta operacija – blauzdikaulio osteosintezė. Šiuo metu jis yra nedarbingas, ir nedarbingumas truks dar mažiausiai 3 mėnesius, po 8 savaičių vyks į reabilitaciją. Visą įvykį matė O. A.. J. pavardės nežino, jis yra aukštas, stambaus kūno sudėjimo, juodų trumpų plaukų. Jis jį galėtų atpažinti iš kūno sudėjimo ir veido bruožų, kadangi jį pažįsta jau apie 20 metų (t. 1, b. l. 16–19).
12. 2024 m. rugpjūčio 9 d. liudytoju apklaustas O. A.nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.00 val. jis paskambino D. B., paklausė ką šis veikia, šis atsakė, kad sėdi už jo namo ant suoliuko, jis pasakė, kad tuoj nusileis išgerti kartu alaus. Jam atėjus jie su D. B. atsigėrė alaus po vieną butelį, jiems sėdint prie jų priėjo abiem pažįstamas asmuo vardu J., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). J. atėjus prie jų, šis pradėjo konfliktuoti su D. B., dėl ko kilo žodinis konfliktas jis nesuprato, vienu momentu jie kartu atsistojo nuo suolo ir pradėjo vienas kitą stumdyti, vėliau J. sudavė D. B. du kartus su kumščiu į veidą, o vėliau vieną kartą iš kojos sudavė į kairę koją, ko pasėkoje D. B. nukrito ant žemės, jis pamatė, kad jam bėga kraujas iš nosies bei ant kojos matėsi guzas, J. tuo tarpu nusisuko ir išėjo nieko nesakydamas. jis po įvykio iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 71–72)
13. 2024 m. rugpjūčio 22 d. liudytoju apklaustas O. A.nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.00 val. susitiko su savo draugu D., Vilniuje, adresu Architektų 224 prie „IKI“ parduotuvės. Kadangi jie buvo prieš tai susiskambinę, susitikę nuėjo už „IKI“ parduotuvės pagurkšnoti alaus. Atsisėdo ant suoliukų ir vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Jis išgėrė apie 2 litrus alaus. Maždaug apie 19.00 val. prie jų atėjo bendras pažįstamas J., pavardės pasakyti negali, asmeniui apie 50 metų, apie 2 metrų ūgio, pasportavęs, trumpų juodų plaukų, galimai turi tatuiruotę ant kairės rankos plaštakos, dėvėjo šortus, bei trumpomis rankovėmis maikę, kokios spalvos neprisimena, bendrauja rusiškai. Asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) name, tikslaus adreso pasakyti negali, nežino. A. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, matėsi nekoordinuoti judesiai, iš burnos sklido alkoholio kvapas, su savimi turėjo alaus, kokį kiekį, pasakyti negali, nepamena. Kad asmuo buvo su jais ir vartojo savo alkoholį tai atsimena. Jiems sėdint J. pradėjo konfliktuoti su jo draugu D. B., kuris buvo kartu ir vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti dėl ko jie susiginčijo, nepamena. J. su D. žodinio konflikto metu atsistojo nuo suoliuko ir pradėjo vienas kitą stumdyti. Kas stūmė pirmas pasakyti negali, neįsidėmėjo. J. dešine ranka jo akivaizdoje trenkė D. į veidą sugniaužtu kumščiu į žandikaulį, nosies bei lūpų sritį, bei vieną kartą kairės rankos kumščiu smūgiavo į žandikaulį dešinėje pusėje. D. nuo smūgių susvirduliavo, tada J. dešine koja susmūgiavo D. į kairę koją, ko pasėkoje D. nukrito ant žemės. Matėsi kairėje kojoje išniręs kaulas, galimai lūžo koja. Jis būdamas šoke ir nesuprasdamas kas vyksta pasikėlė nuo suoliuko, tačiau tuo metu J. lyg niekur nieko pabėgo po spyrio D. į koją. Jis būdamas šoko būsenoje paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Jam bendraujant su D., kuris tuo metu gulėjo ant žemės, pastebėjo išnirusi kaulą kairės kojos pusėje po oda, D. iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu D. jam sakė kviesk pagalbą, kadangi nejaučia kojos. Atvykus greitoji D. išvežė į gydymo įstaiga, taip pat vietoje buvo atvykę policijos pareigūnai. Nori paaiškinti, kad įvykis įvyko taip greit, kad nespėjo sureaguoti, tačiau visą įvykį matė ir tai jį sukrėtė, buvo šoko būsenoje, kai pamatė, kad D. kojoje išniręs kaulas. Asmenį, kuris sukėlė muštines atpažintų (t. 1, b. l. 74–77).
14. 2024m. gruodžio 3 d. papildomai liudytoju apklaustas O. A.nurodė, kad lieka prie savo pirminių parodymų, tačiau nori pasitaisyti. Pirmos apklausos metu nurodė, kad J., kurio pavardės nežino įvykus konfliktui tarp J. ir D. B., jis D. trenkė tris kartus, tai yra du kartus trenkė į veidą, o vieną kartą spyrė su koja, kuria nurodyti negali į D. B. dešinę koją. Nori paliudyti, kad iš tiesų J. D. B. trenkė du kartus į veidą, kuria ranka jis trenkė nepamena. T. J. ir D. įvyko konfliktas, tačiau dėl ko jie sukonfliktavo pasakyti negali, tačiau girdėjo iš jų abiejų pusės grasinimus vienas kitam. Girdėjo, kaip D. J. sakė, kad jis čia negyvens ir nevaikščios, J. D. B. atsakė tais pačiais grasinimais. Po šių J. smūgių D. B., D. nugriuvo ant žolės ir jam iš karto sulūžo jam rodosi, kad dešinė koja, tačiau tiksliai kuri nurodyti negali. Iš D. B. kojos matėsi išlindęs kaulas. Jis paskambino 112 numeriu ir iškvietė greitąją, su greitąją atvyko ir policija. Išvyko su D. B. į ligoninę. Po įvykio, kadangi įvykio metu viskas įvyko greitai, bei buvo stipriai išgėręs jam pasirodė, kad J. spyrė D. į koją, tačiau nurimęs, porą kartų gerai apgalvojęs, prisiminęs įvykį prisiminė, kad J. tikrai nespyrė D. B. į jo sulūžusią koją. Jo manymu, D. sulūžo koja, kadangi griūdamas ne taip pastatė koją. Į klausimą kodėl D. iš karto nerašė pareiškimo prieš J. pasakyti negali, jam to nepasakojo. Į klausimą ar žinojo, kad D. B. iš J. reikalavo sumokėti pinigų, kad jis nerašytų pareiškimo, nurodė, kad D. B. jam tą pasakojo, kad reikalavo J. sumokėti 6000 Eur, jog jis nesikreiptų į policiją, tačiau jo žiniomis J. nesutiko sumokėti D. B.. Į klausimą ar D. B. turėjo kažkokių problemų su įvykio metu sulūžusia koja, ar prieš įvykį ši koja buvo sveika, nurodė, kad prieš įvykį D. B. buvo sveikas, jokių sužalojimų neturėjo, sveikata nesiskundė (t.1, b. l. 80–83).
15. 2024 m. lapkričio 15 d. liudytoja apklausta A. S.nurodė, kad J. pažįsta daug metų, kadangi gyvena kaimynystėje, tai yra tame pačiame Lazdynų rajone. 2024 m. rugpjūčio 9 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena buvo skvere, šalia Architektų g., šalia dvylikaaukščių namų, tikslaus adreso nežino. Toliau ant suoliuko maždaug 20 metrų atstumu nuo jos sėdėjo du vyrai, kuriuos iš matymo pažįsta, žino, kad vieno vardas D. B., o kito O., o pavardės jo nežino. O. ir D. gėrė alų. Nuo miško pusės ėjo J. S., kai takeliu J. priėjo prie suoliuko ant kurio sėdėjo D. su O.. D. B. rūkydamas cigaretę, atsistojo ėmė grasinti J., keikti jį, ką tiksliai sakė nežino. J. stovėjo ir klausė visų grasinimų, keiksmų ir įžeidinėjimų. Po ko J. rankos delnu vieną kartą sudavė D. tikriausiai, kad į veidą, tiksliai nepamena į kurią vietą pateikė, po šio J. veiksmo D. nukrito ant žolės, o J. nuėjo namo. Tuo metu O. nesikišo į konfliktą ir sėdėjo ant suoliuko. D. nukritęs nešaukė, tiesiog ramiai sėdėjo. Kadangi pradėjo lyti, ji išėjo namo, kas vyko paskui ji nežino. J. jai nepasakojo, kas atsitiko tarp jo ir D., o ji neklausinėjo. Nematė kaip atvyko greitoji. Dėl ko galėjo kilti konfliktas tarp D. ir J., taip pat nežino (b. l. 86–89).
16. 2024 m. lapkričio 26 d. liudytoju apklaustas A. P.nurodė, kad jis J., kurio pavardės nežino pažįsta nuo 2024 m. vasaros pradžios, tikslios datos nepamena, D. B. ir O. O. pažįsta jau apie 6-7 metus. Su O. ir J. konfliktų nėra turėjęs, tačiau daug konfliktų yra turėjęs su D. B.. D. B., dažnai geria, o kai išgeria jis būna labai konfliktiškas, bei agresyvus, dėl šios priežasties jis nustojo bendrauti su D. B.. Jo žiniomis D. B. bei J. anksčiau prieš įvykį 2024 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena sutarė gerai, konfliktų neturėjo. Apie įvykį jam pasakojo ir J. ir O. tačiau jų pasakojimai skyrėsi. O. jam pasakojo, kad J. to įvykio metu D. trenkė ir rankos kumščiu ir spyrė į koją, ką tiksliai pasakojo nepamena. O J. pasakojo, kad D. J. grasino, įžeidinėjo, todėl jis rankos delnų sudavė D. po ko jis nukrito ant žolės, bet nesusižeidė. Visų pasakojimų detalių jis nepamena. 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, po darbo, sumąstė užsukti pas savo merginą, kuri gyvena Lazdynų rajone, Architektų gatvėje, tikslaus adreso nepamena, einant iš parduotuvės, pamatė sėdintį J. ant suoliuko, prisėdo prie jo, jie kalbėjo, gėrė alų, jiems bešnekant, po kokių 15-20 minučių prie jų priėjo O., kuris atrodė labai piktas ir susinervinęs, bei akivaizdžiai buvo išgėręs. Paklausė kas atsitiko, jis papasakojo, kad susipyko su savo draugu D. B., D. jam pagrasino, kad O. nužudys ir užmuš. P. O. ar verta ginti draugą, kuris taip su tavimi elgiasi (turėjome omenyje įvykį tarp D. ir J.), O. pasakė, kad jie yra teisūs bei papasakojo, kas iš tikrųjų įvyko. O. nurodė, kad D. B. koja jau prieš įvykį tarp J. ir D. buvo išnarinta, kadangi D. B. jau prieš įvykį šlubavo ir skundėsi. O. nurodė, kad važiuojant link ligoninės, greitojoje, D. su O. sugalvojo dėl kojos lūžio apkaltinti J., bei iš to pasipelnyti. Todėl sekančią dieną D. paskambino J. ir nurodė, jei J. nenori, kad D. kreiptųsi į policiją ir praneštu apie tai, kad J. sulaužė D. koją, pareikalavo J. duoti D. 6000 Eur. Pokalbio metu jis ir J. patarė O. pakeisti melagingus parodymus, ir papasakoti tiesą, nurodė, kad už melagingų parodymų davimą gręsią atsakomybė. Po šio pokalbio jis išėjo pas savo merginą, o J. su O. liko dviese, kalbėjosi toliau. Nori paminėti, kad tą dieną kai O. priėjo prie jo ir J., O. iš pradžių neprisiminė, kokia koja J. spyrė, į kokia koją pataikė, arba kokia ranka J. sudavė D. B., šias aplinkybes nurodžius O., kad jis nepamena jų, O. papasakojo jiems tiesą (b. l. 91–94).
17. 2025 m. sausio 3 d. Akistatos protokolu užfiksuota, kad atlikta akistata tarp įtariamojo J. S. ir nukentėjusiojo D. B.: Klausimas J. S.: Prašoma paaiškinti kas nutiko 2024 m. rugpjūčio 9 d. įvykio metu? Atsakymas: Išėjo iš namų adresu nurodytu asmens duomenų pažymoje, sutiko D. B., jo nebuvo matęs apie 3 savaites. D. sutiko šalia daugiaaukščių namų ant suoliuko, tikslaus adreso nežino. Turėjo su D. nesutarimų dėl blakių, įtarė, kad D. B. jį užkrėtė blakėmis. Sutikęs D. B. jo paklausė ar šis jį užkrėtė blakėmis. D. B. po šių žodžių į įvairiais necenzūriniais žodžiais iškoliojo. Jis bandė šį nuraminti, teiraudamasis iš kur pas jį galėjo atsirasti blakės. D. B. nenusiramino, toliau jį keikė. Priėjo artyn paklausė „kiek tu mane dar gali kolioti?“, šis į tai jam atsakė „tau pizda“, paklausė už ką tu nori jį užmušti, D. atsakė, kad jis lavonas, tuo pat metu jam spjovė į veidą ir dešinę ranką įkišo į striukės kišenę, pagalvojo, kad D. ketina jį sužeisti peiliu ir automatiškai rankos delnu pastūmė D. B. į veidą, po ko šis nukrito ant sėdmenų. Pažiūrėjo, kad D. B. sėdi ir išėjo namo. Klausimas D. B.: ar girdėjo ką sakė priešais sėdintis ar sutinka? Atsakymas: girdėjo, tačiau nesutinka. Sėdėjo ant suoliuko prie 226 namo Architektų gatvėje, bendravo su O. A.. Po kažkiek laiko priėjo J., jis su šiuo pasikalbėjo. Po kelių sekundžių J. pasiūlė nueiti šiek tiek atokiau pasikalbėti. Jis su J. nuėjo maždaug 1 metro atstumu nuo suoliuko ant kurio sėdėjo O.. Jis toliau eiti atsisakė, sakė, kad O. nėra svetimas ir gali kalbėtis prie jo. Tuomet šis pradėjo kalbėti apie blakes, kad neva jis šį ir šio draugus užkrėtė blakėmis. Šis jam pradėjo grasinti, kad šio kolegos jį susiras, sakė „tu Lazdynuose nevaikščiosi“. J. nurodė, kad pas jį jau 3 metus nėra blakių, nurodė, kad jei šis netiki gali eiti pas jį į namus patikrinti. Šis nurodė, kad jis turėjau blakių buteliuke, kuprinėje su savimi ir blakes išpylė, būdamas su J. ir J. draugais. Dar kartą pakartojo, kad neturi blakių ir niekas su kuo bendrauja jomis neužsikrėtė. Iš jo pusės J. minimų grasinimų jis šiam neišsakė, tik paminėjo, kad J. „paranojikas“ ir, kad šiam nėra gerai su galva. Po šių žodžių J. iš kairės rankos ir dešinės rankos trenkė jam į veido sritį, jei tiksliau į žandikaulį. Po ko jis krito ant žemės, tuo metu jam krentant šis jam spyrė į dešinės kojos blauzdos vidurį. Jis iš karto pajuto begalinį skausmą. Kadangi vilkėjo bridžus iš karto pamatė sulūžusią savo koją, po ko O. paprašė iškviesti greitąją. Iš kurios kojos J. jam spyrė jis nežino. Klausimas J. S.: ar girdėjo ką sakė priešais sėdintis, ar sutinka? Atsakymas: nesutinka, buvo taip kaip sakė jis. Klausimas: ar turi vieni kitiems klausimų? Gynėjos Julijos Asovskajos atsakymas: taip. Gynėjos Julijos Asovskajos klausimas J.: kas jam žinoma apie D. B. kojos sužalojimą? Atsakymas: nieko nėra žinoma, tik A. minėjo, kad D. B. jau kurį laiką šlubavo iki įvykio. Gynėjos Julijos Asovskajos klausimas D. B.: ar jūs buvo įspėtas apie melagingų parodymų davimą? Atsakymas: taip, buvo. Gynėjos Julijos Asovskajos klausimas D. B.: byloje atitinkamai su specialisto išvada kojos trauma atsirado kitu atveju nei nurodė savo parodymuose, todėl nori paklausti ar jis lieka prie savo parodymų, ar norėtų juos patikslinti? Atsakymas: Jis sakė taip kaip buvo, todėl lieka prie savo parodymų. Įgaliotas atstovas A. P. klausimas J. S.: ar išsiaiškino ar buvo blakės, kurios jam įkando ar tai kitokie įkandimai? Atsakymas: taip, tai buvo blakių įkandimai. Įgalioto atstovo A. P. klausimas J. S.: ar mano, kad D. B. buvo prisidėjęs prie jo blakių įkandimų? Atsakymas: jis tik norėjo įsitikinti, paklausti, kadangi manė, kad D. B. galėjo apkrėsti blakėmis. Įgalioto atstovo A. P. klausimas J. S.: ar D. B. trauma galėjo būti nuo jo veiksmų? Atsakymas: ne, kadangi spyrio nebuvo. Įgalioto atstovo A. P. klausimas J. S.: ar gali nurodyti, kodėl atsirado D. B. trauma? Atsakymas: nežino iš kur atsirado trauma. Gynėjos Julijos Asovskajos klausimas D. B.: šiandien duodamas parodymus minėjo, kad du kartus J. S. smūgiavo į veidą, nori paklausti kokios žymės buvo likusios po šių smūgių? Atsakymas: jokių žymių likusių ant veido nebuvo. Gynėjos Julijos Asovskajos klausimas D. B.: ar jis reikalavo 6000 Eur iš J. S.? Atsakymas: ne. Klausimas visiems: ar dar turi klausimų vieni kitiems? Atsakymas: ne. Akistata baigta (t. 1, b. l. 156–159).
18. 2024 m. rugpjūčio 26 specialisto išvadoje Nr. G 287/2024 (01) konstatuota, kad: D. B. nustatyti dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, kurie galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, nuo netiesioginio trauminio poveikio, galimai griūnant ir esant fiksuotai pėdai, kojai sukantis apie savo ašį. Sužalojimai visumoje dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. D. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 49–50).
19. 2024 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Architektų g. 224, Vilnius, apžiūros protokole nurodyta, kad patekimas į įvykio vietą nuo pagrindinės Architektų g. pusės kryptis tiesiai užėjus už Architektų g. 214, Vilnius PC „IKI“ parduotuvės. Einant tiesiai iki pat miškelio kur matosi daugiabutis namas su užrašu Architektų g. 224, Vilnius. Užėjus už jo šalia miškelio matoma suoliukų oazė su gėlynais, greta jų matomas raudonos spalvos suoliukas kur yra įvykio vieta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, dokumentų nepaimta ir neišimta (t. 1, b. l. 52–62).
20. 2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimas BPC garso įrašas, įrašo trukmė 1 min. 39 s. Vyras skambina BPC telefonu 1112, praneša, kad žmogus, šalia namo Architektų g. 224, susilaužė koją, negali stovėti, negali vaikščioti. Vyras 46 metų amžiaus. Jį sumušė pažįstamas. Praneša O. A. (t. 1, b. l. 66–68).
21. 2024 m. rugpjūčio 19 d. D. B. savanoriškai tyrimui pateikė RVUL medicininio išrašo kopiją (2 lapai) bei neįgaliojo pažymėjimo kopiją (2 lapai) (t. 1, b. l. 8–14).
22. 2024 m. rugpjūčio 22 d. parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojui O. A. buvo pateiktos 6 nuotraukos iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 5 – J. S.. O. A.pareiškė: iš pateiktų 6 nuotraukų atpažįsta, kad jo draugą D. sumušė 5-oje nuotraukoje esantis asmuo. Asmenį atpažįsta iš jo trumpai kirptu juodų plaukų, ausų padėties, kreivos nosies, juodu akių, kreivos lūpų linijos, stačiakampio formos galvos, bei kitų veido bruožų (t. 1, b. l. 95–102).
23. 2024 m. spalio 3 d. asmens parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam D. B. buvo pateiktos 6 nuotraukos iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 4 – J. S.. D. B. iš jam pateiktų atpažinti 6 nuotraukų atpažino 2024 m. rugpjūčio 9 d. dieną apie 19 val. jį užpuolusį asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 4. Šį asmenį atpažino iš jo akių, kaktos formos, nosies ilgio ir plaukų spalvos bei augimo linijos. Bendri bruožai labai panašūs į jį užpuolusio asmens. (t. 1, b. l. 103–108).
24. 2024 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal pateiktus liudininkų parodymus, asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) name, bei pateiktą telefono numerį. Tikrinant policijos duomenų bazę buvo nustatyta, kad minėtas telefono numeris priklauso J. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat asmens deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Liudininkui su kitomis asmenų nuotraukomis buvo pateikta J. S. asmens nuotrauka, atpažinimo metu liudininkas nurodė, kad tai yra tas pats asmuo, kuris sumušė jo draugą D. (t. 1, b. l. 109).
25. 2024 m. gruodžio 23 d. nukentėjusysis D. B. pateikė civilinį ieškinį 1400 Eur negauto darbo užmokesčio turtinės žalos (prarastas darbo užmokestis nuo sumušimo) ir 3000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 25).
26. 2024 m. lapkričio 18 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 3314,46 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 38–39).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
27. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024). Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir padarinių ryšys, taip pat kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
28. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad D. B. sužalojimai neatsirado nuo jo atlikto veiksmo, tai yra nuo pastūmimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. prie daugiabučio namo, esančio Architektų g. 224, suoliuko, žodinio konflikto su D. B. metu, delnu pastūmė D. B. į veidą, po ko D. B. krentant, galėjo lūžti jo dešinės kojos blauzdikaulis ir šeivikaulis. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiojo D. B. 2024 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimas, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų O. A. ir A. S., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. G 2687/2024(01), 2024 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. sausio 3 d. akistatos protokolo duomenys, 2024 m. rugpjūčio 22 d. parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolas bei kita bylos rašytinė medžiaga. Aplinkybę, kad tarp J. S. bei nukentėjusiojo D. B. prie daugiabučio namo, esančio Architektų g. 224, vyko konfliktinė situacija patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, kuriuos papildo liudytojų O. A. ir A. S., A. P. parodymai. Aplinkybę, kad J. S. pastūmė nukentėjusįjį D. B. į veidą, be kaltinamojo parodymų, patvirtina tarpusavyje sutampantys nukentėjusiojo ir liudytojo O. A., tiesiogiai dalyvavusio ir mačiusio įvykį, parodymai. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad matė, kaip po žodinio konflikto J. S. trenkė D. B. du kartus į veidą, po ko D. B. nugriuvo ant žolės ir jam iš karto sulūžo koja. Šie liudytojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad po žodinio konflikto su kaltinamuoju, šis trenkė jam į veido sritį, po ko nukentėjusysis pradėjo kristi ant žemės, nukritęs ant žemės suprato, kad kažkas blogo atsitiko jo kojai. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas įrodo specialisto išvada Nr. G 2687/2024(01), kuri patvirtina, kad D. B. nustatyti dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, kurie galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, nuo netiesioginio trauminio poveikio, galimai griūnant ir esant fiksuotai pėdai, kojai sukantis apie savo ašį. Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis specialisto išvada, bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, teismas sprendžia, kad nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų (padarinių). J. S. veiksmai ranka stumiant į veidą ant suoliuko sėdint nukentėjusiajam ir dėl šio smūgio jam griūnant nuo suoliuko buvo pagrindinė ir dėsninga priežastis, dėl kurios nukentėjusiajam griūnant lūžo koja. Nenustatyta, kad J. S. norėjo ir tiesiogiai siekė tokių padarinių, vis dėl to, veikdamas nustatytomis aplinkybėmis, J. S., nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (t. y. rankos delnu pastūmus D. B., po ko šiam nukritus ant žemės) gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau privalėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją ir tai numatyti. Teismas pripažįsta, kad J. S. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
29. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 38 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 38 straipsnio redakcija. Priimtais įstatymo pakeitimais buvo pakeistas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris vertinamas kaip sunkinantis teisinę padėtį pakeitimas, nes imperatyviai reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o veikos padarymo metu galiojusi redakcija to imperatyviai nereikalavo. Taip pat pakeista BK 38 straipsnio 2 dalis, kuri vertinama kaip lengvinantis teisinę padėtį įstatymo pakeitimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalies taikymas šiuo atveju nėra aktualus, tuo aspektu, kad nėra poreikio vertinti, kiek laiko praėjo nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo, nes J. S. atžvilgiu praeityje nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, o naujos redakcijos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas bendrai vertinamas kaip sunkinantis teisinę padėtį, šioje byloje, spręsdamas atleidimo nuo atsakomybės klausimą, vadovaujasi ir taiko veikos padarymo metu galiojusią BK 38 straipsnio redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) kaip palankesnę kaltinamojo situacijai.
31. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011).
32. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra sąlygų visuma, kuri leidžia taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kaltinamasis J. S. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 139 straipsnio 1 dalis), buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis J. S. ir nukentėjusysis D. B. pateikė 2025 m. balandžio 22 d. pasirašytą susitaikymą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo. Šiame susitarime kaltinamasis J. S. įsipareigojo įmokėti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) į D. B. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gegužės 23 d. Susitarime pažymima, kad J. S. nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad su kaltinamuoju J. S. susitaikė, jam atleido, susitarė su juo dėl 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) žalos atlyginimo. Prašė atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė informaciją, kad su J. S. sudarė „Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį“ Nr. 3552, kuria J. S. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 17 mėnesių nuo 2025 m. vasario 17 d. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 200,00 Eur (du šimtus eurų). Pirmos įmokos dydis 114, 46 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų, 46 ct). Byloje yra duomenys, kad J. S. 2025 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais atliko mokėjimus pagal susitarimą. Tai rodo, kad jis įsipareigojimą vykdo.
33. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). J. S. anksčiau neteistas (t, 1, b. l. 125–126). Administracine tvarka 2023–2025 m. tris kartus baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemones sustojo neleistinoje vietoje, paskirto baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 124), nedirbantis, nes prižiūri sergančią senyvo amžiaus mamą, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 240–246 ). Teismas vertina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, kai prisipažinimas yra asmeninės valios aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-788/2021). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pats svarbu pažymėti, kad J. S. rūpinasi savo sergančia motina, prižiūri ją. Nėra duomenų, kad J. S. būtų pripažintas pavojingu recidyvistu ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nagrinėjama nusikalstama veika buvo veikiau atsitiktinė, o ne sistemingo jo teisei priešingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. S. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.
34. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorė prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju J. S. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Be to, jis pasirašė susitarimus su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, žalą jau pradėjo atlyginti, pasirašyti susitarimai dėl žalos atlyginimo teismo patvirtinami, todėl turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, jų nevykdymas gali lemti teisines pasekmes numatytas BK 38 straipsnio 3 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) bei priverstinį vykdymą civilinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje netikslinga J. S. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.
V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
35. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3314,46 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo ( t. 1, b. l. 38–39). Teisminio nagrinėjimo metu byloje buvo pateikta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir J. S. susitarė dėl žalos atlyginimo per 17 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos 2025 m. vasario 17 d. (t. 1, b. l. 208–210), civilinis ieškovas prašo šią sutartį patvirtinti, todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalimi, pateikta taikos sutartis tvirtintina, o procesas dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 3314,46 Eur priteisimo iš kaltinamojo nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Išaiškintina, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir, jei šalis nevykdo įsipareigojimo, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis).
36. Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1400 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį sumažina, pateiktame susitaikymo patvirtinime nurodė, kad sutaria dėl 3000 Eur žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (t. 1, b. l. 248). Byloje yra pateiktas susitaikymo raštas, kuriuo sutarta dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, iš kurio nustatyta, kad J. S. ir D. B. susitarė dėl žalos (3000 Eur) atlyginimo iki 2025 m. gegužės 23 d., todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 140 straipsnio 3 dalimi, pateiktas susitarimas tvirtintinas, o procesas dalyje dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. ieškinys nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Išaiškintina, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir, jei šalis nevykdo įsipareigojimo, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis).
37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. balandžio 23 d., t. y. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, pateikė pažymą dėl advokato A. P. – 293,75 Eur užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam D. B., priteisimo iš kaltinamojo J. S. valstybės naudai. Nors nukentėjusiojo atstovas advokatas dar teisiamojo posėdžio metu nurodė prašantis priteisti išlaidas, tačiau nebuvo patektas joks išlaidas pagrindžiantis dokumentas, kuriame būtų tiek prašymas, tiek konkreti suma ir jos dydį patvirtinantys duomenys. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais, kai VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nukentėjusiojo atstovavimą pateikiama pavėluotai, klausimas dėl išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos apeliacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-478/2024, 1A-101-1076/2024). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo pateikė jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, proceso dalyviai dėl pažymos turinio neturėjo galimybės pasisakyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš J. S. valstybės naudai priteisti 293,75 Eur dėl nukentėjusiojo D. B. atstovavimo teisme paliekamas nenagrinėtu.
38. J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 163–166), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
39. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
40. J. S. nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5, dalimi, 313 straipsniu.
nusprendžia:
J. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu D. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti J. S. ir nukentėjusiojo D. B. 2025 m. balandžio 22 d. sudarytą taikos susitarimą, kuriuo J. S. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam D. B. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) padarytos žalos iki 2025 m. gegužės 23 d., nurodytą sumą sumokant į D. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Procesą dėl nukentėjusiojo D. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Patvirtinti 2025 m. vasario 17 d. žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3552, pasirašytą tarp J. S. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės, šiomis sąlygomis: J. S. įsipareigoja atlyginti 3314,46 Eur žalą per 17 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos 2025 m. vasario 17 d., kiekvieną mėnesį mokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, po 200 Eur (du šimtus eurų); pirmos įmokos sumą – 114,46 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų, 46 ct) – sumokant iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą J. S. privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.
Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš J. S. nukentėjusiojo D. B. advokato A. P. paslaugoms apmokėti valstybės naudai 293,75 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus, 75 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą palikti nenagrinėtu. J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.