- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-384-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36420-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- UAB „Loksodroma“
- Kreditorius
- UAB „Kabsim“
Procesinio sprendinio kategorijos 129.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5.
2015 m. balandžio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Loksodroma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Loksodroma“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - išieškotoja UAB „Kabsim“, antstolė N. L.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas UAB „Loksodroma“ skundu prašė panaikinti 2014-10-02 turto areštą Nr. 0062/11/02125 TAA 2, kuriuo buvo uždėtas areštas papildomam turtui - transporto priemonei BMW 750LiA išieškotojo UAB „Kabsim“ išieškojimui pagal 2011-04-28 vykdomąjį raštą užtikrinti vykdomojoje byloje Nr. 0062/11/02125. Nurodė, kad išieškojimo procese taikyti areštai viršija išieškomą sumą, nes arešto mastas - 8871,89 Lt, areštuoto turto vertė - 3500000. Mano, jog skundžiamu turto areštu apribotas turtas nepriklauso skolininkui, kadangi jis buvo įgytas fizinio asmens lėšomis ir perduotas savininkui iki skundžiamo turto arešto taikymo. UAB „Loksodroma“ atliko transporto priemonės paruošimo ir registravimo procedūrą. Transporto priemonės registracija buvo atlikta 2014-06-04, o savininkui perduota 2014-10-02, 15.30 val. Kartu su automobilio savininku bendrovės atstovai atvyko pas antstolę V. M., kur nuimtas apribojimas. Apie taikytą apribojimą savininkas pranešė, kai norėjo atlikti transporto priemonės registraciją. Skolininkas yra įvykdęs didžiąją dalį prievolės, areštuoto iki skundžiamo turto arešto akto priėmimo, turto pakanka skolos likučiui grąžinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo, jog automobiliui galiojo kitų antstolių taikomi areštai. Teismas laikė, kad turto arešto panaikinimo faktą prieš trečiuosius asmenis pareiškėjas galėjo tik nuo duomenų išviešinimo momento - duomenų apie arešto panaikinimą įregistravimo viešajame registre. Atsižvelgęs į tai, kad antstolė N. L. patikslino skolininko turto arešto mastą, taip pat į tai, kad pareiškėjas yra skolininkas 32 vykdomosiose bylose, o jos nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo antstolės patvarkymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Loksodroma“ prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas nutartyje nurodė negaliojančio 293 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis. Pareiškėjo manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog transporto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo antstolės N. L. įregistruotas areštas, nes sutartis buvo sudaryta 2014-10-02 15.30 val., apie antstolės V. M. areštą pirkėjas buvo informuotas buvo informuotas ir tam neprieštaravo, transporto priemonė buvo iš karto perduota sudarius sutartį ir pareiškėjas kartu su pirkėju vyko pas antstolę V. M. dėl arešto nuėmimo. Antstolė surašė patvarkymą ir 16.43 val. perdavė turto arešto registrui. Antstolė pagal matomus turto arešto registro duomenis patvirtino, kad kitų apribojimų transporto priemonei nėra. Tuo metu antstolės N. L. ir antstolės I. K. areštų faktai nebuvo išviešinti. Pirkėjas ir pardavėjas apie taikomus areštus sužinojo tik sekančią dieną, kai pirkėjas kreipėsi dėl transporto priemonės įregistravimo jo vardu. Taigi antstolė N. L. areštas buvo paviešintas po sandorio sudarymo ir po antstolės V. M. turto arešto nuėmimo. Pažymi, kad transporto priemonė buvo įgyta už fizinio asmens lėšas, tačiau registruota pareiškėjo vardu, nes pareiškėjas buvo įsipareigojęs atlikti transporto priemonės pargabenimo ir teisinės registracijos Lietuvos procedūrą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl prašomo panaikinti antstolės patvarkymo nukentėjo trečiasis asmuo transporto priemonės pirkėjas J. Š., kuris dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo 2014-11-18 kreipėsi į teismą. Kadangi transporto priemonė buvo įgyta už fizinio asmens lėšas, todėl šios lėšos pareiškėjui nepriklauso. Antstolės N. L. areštuota pakankamai turto, o panaikinus iki antstolės buvusius apribojimus, jos vykdomas išieškojimas yra vykdomi pirmumo tvarka. Iš vykdomosios bylos matyti, kad panaikinus antstolės V. M. areštą, antstolei N. L. pagal išieškojimą tiesiogiai nurašomos lėšos nuo pareiškėjo banko sąskaitų. Nors teismas nurodo, kad nekilnojamojo turto areštas, kuriam įregistruota hipoteka sumenkina skolos užtikrinimo galimybes, tačiau nekilnojamasis turtas yra pakankamas pagrindas skolos užtikrinimui, o banko sąskaitų areštas ir tiesioginis lėšų nurašymas įsiskolinimo įvykdymui. Turto arešto mastas 2569,48 EUR ir šios sumos išieškojimui nereikalingi trys areštai. Teismas nevertino, kad pareiškėjas yra įvykdęs didžiąją dalį prievolės išieškotojui. Dėl antstolės arešto padidinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė N. L. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad surašant skundžiamą turto arešto aktą LR Kelių transporto priemonių registro duomenimis, 2014-10-02 16.35 val. transporto priemonei, registruotai skolininko vardu buvo taikomas disponavimo teisės apribojimas - antstolės V. M. areštas, kuris buvo priimtas 2014-10-02 16.35 val. Ant antstolės V. M. patvarkymo dėl skolininko turto arešto panaikinimo nurodytas data ir laikas - TAAR 2014-10- 02 16.45 val. Taigi skundžiamas turto areštas surašytas esant antstolės V. M. apribojimams skolininko turtui. Pareiškėjas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu žinojo, kad transporto priemonė areštuota ir bei galioja disponavimo teisės apribojimai. Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas yra pareiškėjas, kuris iš pirkėjo gavo 41 000 Lt, o kitokių sąlygų dėl gautų piniginių lėšų nuosavybės priklausymo tretiesiems asmenims nėra. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad areštuoto turto pakanka skolinio įsipareigojimo įvykdymui. Vykdymo procese areštuota skolininkui priklausantis pastatas, kuriam įregistruota hipoteka, todėl išieškojimas iš šio turto negalimas. Areštuoto skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Vykdymo procese skolininkas įgijo transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į tai, jog galimybių išieškoti skolą iš areštuoto turto nebuvo, todėl buvo areštuota minėta transporto priemonė. Pareiškėjas turėjo finansinių galimybių vykdymo proceso metu įgyti transporto priemonę, bet įvykdyti privalomo teismo sprendimą dėl skolos apmokėjimo, vengė. Pareiškėjas sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį bei gavęs pinigų taip pat turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, bet to nepadarė. Nuo 2014- 10-21 iki šiol iš skolininko nebuvo išieškota piniginių lėšų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto nevykdo nuo 2011 metų. Nors skolininkas nurodo, jog kreipėsi į teismą dėl delspinigių panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015- 01-06 sprendimu ieškinio netenkino. Skolininkas nebendradarbiauja su antstoliu, neteikia duomenų apie turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ir disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 str. 2 d. yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. L. vykdo 2011-04-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-45-155/2011 dėl 34 000 Lt skolos, 0,2 procentų delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Loksodroma“ išieškotojo UAB „Kabsim“ naudai (v.b.1.1, 3). Antstolė išsiuntė pareiškėjui 2011-08-08 raginimą įvykdyti sprendimą (v.b.l 4). Antstolė 2011-08-16 patvarkymu areštavo pareiškėjo turtą išieškomo skolos ribose ir turto arešto aktu areštavo pastatą (parduotuvę), esančią (duomenys neskelbtini), kuriam 2007-11-06 įregistruota hipoteka, užtikrinant 1700000 Lt prievolės įvykdymą (v.b.l. 40,41,62,63). 2014-10-02 patikrinus LR kelių transporto priemonių registro duomenis antstolė nustatė, kad pareiškėjui priklauso transporto priemonė BMW X3 ir BMW 750LiA (v.b.l. 123,124). Antstolė N. L. 2014-10-02 turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę BMW 750LiA, nurodydama, jog turto arešto mastas yra 2569,48 EUR (v.b.l. 125,126). Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2014-10-02 pranešimo Nr. TA2-14-117521 matyti, kad turto arešto aktas registre gautas 2014-10-02 16.36 val., o įregistruotas 2014-10-02 16.53 val. (v.b.l. 127). Antstolė V. M. 2014- 10-02 patvarkymu Nr. 26 15 2014 10 02 9926 panaikino 2014-10-01 turto arešto aktu įregistruotą skolininko UAB „Loksodroma“ turto areštą, antstolio patvarkyme ranka atlikus prierašą „TAAR 2014-10-02 16.45 val.“ (b.l. 4). Patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo Turto arešto aktų registre gautas 2014-10-02 16.43 val., o įregistruotas 2014-10-03 8.16 val. (b.l. 25,26). 2014-10-02 15.30 val. tarp pareiškėjo UAB „Loksodroma“ ir J. Š. buvo sudaryta transporto priemonės BMW 750 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas minėtą transporto priemonę pardavė už 41 000 Lt (b.l. 5).
CPK 675 straipsnio 4 dalis numato, kad turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Kaip minėta, antstolės N. L. pritaikytas transporto priemonei BMW 750LiA areštas viešajame registre gautas 2014-10-02 16.36 val., o įregistruotas 2014-10-02 16.53 val. (v.b.l. 127), kai tuo tarpu antstolės V. M. patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo Turto arešto aktų registre gautas 2014-10-02 16.43 val., o įregistruotas 2014-10-03 8.16 val. (b.l. 25,26). Taigi apeliantas 2014-10-02 15.30 val. sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu žinojo, jog pardavimo objektui taikomi apribojimai - antstolės V. M. taikomas areštas minėtai transporto priemonei, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad antstolė I. K. 2014-10-02 16.30 val. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštuotas tas pats automobilis BMW 750LiA, kuris Turto arešto registre įregistruotas 2014-10-02 16.49 val. (b.l. 14,15). Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį ir Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau tekste - TAARĮ) 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad turto disponavimo teisės apribojimas - teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-175/2013). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu turto areštų aktų registre buvo įregistruotas ir galiojo ginčo transporto priemonės areštas, ir į tai, kad įregistravus turto areštą yra laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (TAARĮ 4 straipsnis), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolės N. L. veiksmų.
Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog transporto priemonė buvo įgyta už fizinio asmens lėšas, o registruota pareiškėjo vardu, nes pareiškėjas buvo įsipareigojęs atlikti transporto priemonės pargabenimo ir teisinės registracijos Lietuvos procedūrą, tačiau šių savo aplinkybių apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Priešingai, iš 2014-10-02 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad sutarties šalys yra pardavėjas - UAB „Loksodroma“ ir pirkėjas J. Š. (b.l. 5). Duomenų apie tai, kad automobilio pirkimui buvo panaudoto fizinio asmens lėšos, byloje nėra.
Taip pat apeliantas teigia, kad antstolės N. L. areštuota pakankamai turto, o panaikinus iki antstolės buvusius apribojimus, jos vykdomas išieškojimas yra vykdomi pirmumo tvarka. Tačiau iš bylos duomenų tokios išvados daryti negalima. Vykdymo procese areštuotas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam įregistruota hipoteka, todėl nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo, išieškojimas trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto negalimas (CPK 747 str. 3 d.). Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad hipoteka užtikrinto turto pakanka hipotekiniam kreditoriui prievolės įvykdymui ir atlikti išieškojimus trečiųjų asmenų naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas piniginių lėšų sąskaitose neturi. Tokiu būdu nesant pakankamai turto išieškojimui vykdyti, o apeliantui vykdymo proceso metu įgijus transporto priemonę, antstolė areštavusi šį turtą, nepažeidė pareigos neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad išieškojimas pagal 2011-04- 28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-45-155/2011 dėl 34 000 Lt skolos, 0,2 procentų delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Loksodroma“ išieškotojo UAB „Kabsim“ naudai vykdomas nuo 2011 metų, kas patvirtina, kad apeliantas neturi pakankamai turto savo kreditoriniams įsiskolinimams padengti, o pats apeliantas nebendradarbiauja su antstoliu, aktyviai nepadeda jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
Nors apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė neteisingą CPK 293 straipsnį ir straipsnio neegzistuojančias dalis, tačiau šis nutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio nutartis turi būti panaikinta, kadangi iš nutarties motyvų ir padarytų išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai yra teisingi, o padarytos išvados yra pagrįstos ir paremtos visapusišku byloje esančių įrodymų ištyrimu, todėl iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.