Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-2381-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
2S-2381-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16890-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Kreditorius
A. N.
Skolininkas
N. N.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2381-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16890-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; (S) 122.4; 125.11.1;
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-20993-451/2013 pagal kreditoriaus A. N. pareiškimą skolininkei N. N. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo teismo įsakymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorius A. N. pateikė teismui pareiškimą dėl 36 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus (nuo 2010-10-10 iki 2013-10-10) kai buvo nepilnametis ir po 1 000 Lt paramos mokamos periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pareiškėjo pilnametystės (nuo 2013-10-11 iki 2014-08-31), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, iš skolininkės N. N..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus A. N. pareiškimą skolininkei N. N. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo teismo įsakymu. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, jog pareiškėjas yra pilnametis ir mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazinėje klasėje pagal bendro ugdymo programą, kaip nurodyta 2013-09-16 pažymoje apie mokymąsi Nr. 17-614(4.10). Skolininkė yra pareiškėjo motina ir jai tenka pareiga teikti paramą pilnamečiam vaikui mokymosi laikotarpiu, tačiau ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Pareiškėjas taip pat reikalauja priteisti iš skolininkės 36 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį, kai pareiškėjas buvo nepilnametis. Pažymėtina, jog tokį reikalavimą gali paduoti nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas arba asmuo faktiškai teikęs išlaikymą. Pareiškėjui sulaukus pilnametystės jis turi teisę reikalauti paramos, kuri iš esmės skiriasi nuo išlaikymo teikiamo nepilnamečiam vaikui. Teismas nustatė, jog 2013 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13370-924/2013 nurodė, jog pareiškėjas būdamas nepilnamečiu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau institucija nustatė, jog nėra pagrindo kreiptis dėl nepilnamečio A. N. išlaikymo priteisimo, kadangi jo motina vykdo šią pareigą. Atsižvelgiant į tai, jog klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jau buvo nagrinėtas, o pareiškėjas nėra tinkamas subjektas reikalauti išlaikymo įsiskolinimo šis reikalavimas negali būti tenkintinas nes yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad teismo įsakymu negali būti patenkinama tik dalis reikalavimų, o vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra netenkintinas, todėl pareiškėjo pareiškimą priimti atsisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį, pareiškimą priimti, ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakęs priimti pareiškimą, nustatinėja ir vertina neiškeltos bylos aplinkybes. Teismas per daug savęs neapsunkintų, jeigu įvykdytų pareigą priimti teismo įsakymą ir išklausytų kreditoriaus mamos nuomonės. Teismas pagal pateiktus dokumentus gali suskaičiuoti, kad kreditoriaus mamos pajamos, po to kai antstoliai atskaito skolas yra ženkliai mažesnės nei vieno žmogaus minimalus darbo užmokestis. Kreditoriaus išlaikymu pasirūpintų tėvas, jeigu jį turėtų, tačiau esant tokiai padėčiai, kai vaiko teisių apsaugos tarnyba negynė kreditoriaus interesų būnant nepilnamečiu tik dėl kreditoriaus tautybės, kreditorius turi tik vieną teisėtą galimybę, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia pakankamam fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, t.y., kad kreditoriui reikalingas išlaikymas būtų skirtas priverstinai jį išieškant. Teismas šio pobūdžio bylose turi veikti aktyviai, tačiau šiuo atveju teismas arba atsisako priimti pareiškimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, nes kreditorius nepilnametis, arba nustato terminą trūkumams pašalinti ir tada pareiškimą atmeta kaip neatitinkantį keliamų reikalavimų, arba konstatuoja faktus, kurie nėra patvirtinti bylos medžiaga ir pareiškimo nepriima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti 36 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (nuo 2010-10-10 iki 2013-10-10) kai buvo nepilnametis ir po 1 000 Lt paramos mokamos periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pareiškėjo pilnametystės (nuo 2013-10-11 iki 2014-08-31), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, iš skolininkės N. N..

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo priteisimo teismo įsakymu. Teismas konstatavo, kad klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jau buvo nagrinėtas, t.y. jog Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-13370-924/2013 yra nurodęs, jog pareiškėjas būdamas nepilnamečiu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau institucija nustatė, jog nėra pagrindo kreiptis dėl nepilnamečio A. N. išlaikymo priteisimo, kadangi jo motina vykdo šią pareigą.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvai (motina, tėvas) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiantiems tėvams (motinai, tėvui). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13370-924/2013 atsisakė priimti ieškovo A. N. ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tuo pagrindu, kad ieškinį padavė asmuo neturintis visiško civilinio veiksnumo. Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad ieškovas buvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau minėta institucija, ištyrusi ieškovo nurodytas aplinkybes nustatė, kad nėra pagrindo ieškovo motinai, kaip nepilnamečio A. N. atstovei, kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kadangi jo motina vykdo išlaikymo pareigą. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1734-527/2013 apeliacinį procesą pagal ieškovo A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties nutraukė ir taip pat nurodė, kad ieškovas buvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau minėta institucija, konstatavo, kad ieškovo motina vykdo išlaikymo pareigą, todėl nėra pagrindo ieškovo motinai, kaip nepilnamečio A. N. atstovei, kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo įsakymu negali būti patenkinama tik dalis reikalavimų, o vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra netenkintinas, todėl pareiškėjo pareiškimą pagrįstai atsisakė priimti. Kreditoriui išaiškintina, kad tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė