- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-1734-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- N. N.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-13370-924/2013 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei N. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovas, gim. (duomenys neskelbtini), 2013-06-13 ieškiniu prašė priteisti jam iš jo motinos (atsakovės) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki jo pilnametystės, taip pat 28 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-06-17 nutartimi (b. l. 7–8) ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškinį padavė asmuo, neturintis aštuoniolikos metų, t. y. neturintis visiško civilinio veiksnumo. Duomenų apie sudarytą santuoką ar emancipaciją byloje ieškovas nepateikė. Teismas nurodė, kad bylose dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiai nuo keturiolikos metų savarankiškai ginti savo teisių negali, nes jie neturi visiško civilinio veiksnumo (CPK 38 str. 3 d.). Ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo gali paduoti vienas iš jo tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.194 str. 1 d.). Ieškovas buvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau minėta institucija, ištyrusi ieškovo nurodytas aplinkybes, nustatė, kad nėra pagrindo jai, kaip nepilnamečio A. N. atstovei, kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kadangi jo motina vykdo išlaikymo pareigą.
II. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 11–12) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-06-17 nutartį, paskirti kuratorių ar atstovą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. 2013-06-13 ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovas nurodė, kad jo tėvas yra miręs (2001-02-21), o mama, iš kurios prašo priteisti išlaikymą, visiškai neskiria jam pinigų būtiniems poreikiams. Iš mamos turto ir pajamų yra vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus, butas, kuriame gyvena kartu su mama, yra areštuotas ir bus parduotas iš varžytynių. Mamos pajamos sudaro 600–700 Lt per mėnesį, kuriuos ji skiria tik būtiniems poreikiams, tame tarpe buto išlaikymui. Dėl tokios susidariusios situacijos jis ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo, nes jo teisių niekas negina, mama neturi galimybės juo pasirūpinti, ginti teises, pasisamdyti advokatą, be to, ji yra rusakalbė ir nesupranta gaunamų antstolių procesinių dokumentų. Nėra kito subjekto, kuris galėtų pateikti teismui ieškinį priteisti išlaikymą, priverstinai išieškomą iš atsakovės darbo užmokesčio kaip pirmos eilės išieškotiną sumą. Teismas, nustatęs šiuos procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, turėjo pareigą išaiškinti, kaip pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu. CPK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato terminą procesinio pobūdžio trūkumams, susijusiems su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, pašalinti. Tais atvejais, kai yra būtinas atstovavimas pagal įstatymą, o atstovo pagal įstatymą nėra, teismas kreipiasi į atitinkamą instituciją dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo ir šio CPK 39 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paskiria kuratorių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę leisti asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo (taip pat ir asmeniui, turinčiam tik ribotą civilinį procesinį veiksnumą), arba asmeniui, kuris neturi jam atstovaujančio organo, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tuo atveju, kai per nustatytą terminą trūkumai bus pašalinti, o atlikti procesiniai veiksmai patvirtinti įgalioto vesti bylą asmens. Ieškovui yra būtina pagalba, todėl teismas šio pobūdžio bylose turi veikti aktyviai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui trimis atvejais. Vienas iš jų – kai apeliacinį skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.).
Vadovaujantis CK 2.5 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 2.5 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui santuoką sudaryti anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja. CPK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą.
Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteistas pagal vieno iš jo tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pažymėtina, kad ieškovas buvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau minėta institucija, ištyrusi ieškovo nurodytas aplinkybes, nustatė, kad nėra pagrindo jai, kaip nepilnamečio A. N. atstovei, kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kadangi jo motina vykdo išlaikymo pareigą.
Kadangi ieškovas, gimęs (duomenys neskelbtini), atskirojo skundo padavimo teismui metu dar buvo nepilnametis, o duomenų apie sudarytą (ar buvusią sudarytą) santuoką ar teismo pripažintą emancipaciją su skundu nepateikta, be to, ieškinys dėl alimentų išieškojimo nėra priskiriamas ginčams dėl santykių, kuriuose asmenys turi visišką civilinį veiksnumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė neveiksnaus asmens atskirąjį skundą ir jį atsiuntė apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Tai, kad šiuo metu ieškovas jau yra sulaukęs pilnametystės, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, kadangi veiksnumo neturėjimas šiuo atveju negalėjo būti pašalintas per atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą.
Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudančios priimti ieškinį. Kadangi šiuo metu ieškovas jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl į teismą gali jis kreiptis su tuo pačiu ieškiniu iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovo A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties nutraukti.