Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. ( A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vedęs, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2011 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs, bauda sumokėta 2011-12-19;2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia reise – vairuoti transporto priemones 3 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, A. Z. pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustato:

Kaltinamasis A. Z. kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto ir nuosavo kapitalo: laikotarpyje nuo 2010-10-01, užimdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir vadovaudamas bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri vandens tankeru-surinkėju (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-12-15 bendrovei (duomenys neskelbtini) išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr.00017, vykdo pavojingų atliekų surinkimą, įskaitant naftos atliekų iš mašinų skyrių, nuotekų ir šiukšlių, surinkimą nuo Klaipėdos jūrų uosto krantinėje stovinčių laivų, bei privalėdamas vykdyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-07-09 įsakymu Nr.3-245 patvirtintų „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių“ XI skyriuje „Laivų žurnalai (dienynai) ir jų pildymo tvarka“ 118 punkto reikalavimus, kur nurodoma, kad „1. Laivo žurnalas yra dokumentas, kuriame žymima laivo veikla ir jo mechanizmų darbo parametrai, įgulos darbo ir poilsio režimas, kurio įrašai visada pripažįstami objektyviais, jei neįrodoma priešingai. .. 5. Laivo žurnalą valstybine kalba pildo eigos pamainos vyresnysis arba budėjimo vyresnysis. Laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas tikrina žurnalo pildymą, tvirtindamas savo parašu...6. Laivo žurnalas pildomas rašalu arba tušinuku chronologine tvarka aiškiai ir įskaitomai. Įrašai turi būti trumpi, be dviprasmybių...10. Neteisingi įrašai užbraukiami plona linija, kad juos būtų galima perskaityti, ir turi būti suskliausti. Toliau įrašomas teisingas tekstas. Prireikus taisyti įrašą teksto viduryje, šis įrašas užbraukiamas plonu brūkšniu ir turi būti suskliaustas, po skliaustelių rašomas taisymo eilės numeris, kuris kartojamas teksto pabaigoje, ir toliau įrašomas teisingas tekstas. Visa tai patvirtinama parašu. Tekstą taisyti gali tik jo autorius. Trinti, skusti bei taisyti raides draudžiama... 14. Skyriuje „Pagrindinių ir pagalbinių variklių darbas“ žymimas variklių paleidimas ir sustabdymas. Šio skyriaus pabaigoje esančias skiltis „Variklis dirbo per parą“, „Nuo mėnesio pradžios“, „Sunaudota degalų per parą, litrais“ ir „Sunaudota tepalų per parą, litrais“, tačiau šiuos reikalavimus vykdė aplaidžiai, vandens tankerio-surinkėjo (duomenys neskelbtini) laivo žurnale iš penkiolikos kuro įpylimų užfiksuoti tik keturi atvejai, t.y. 2012-04-03, 2012-06-13, 2012-10-26 ir 2014-07-02. Taip pat laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2016-03-24 laivo žurnale duomenys apie variklių darbo laiką ir sunaudotą degalų kiekį įrašyti pieštuku, o laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2016-04-17 nenurodytos žurnalą užpildžiusių ir atsakingų asmenų pavardės bei žurnale šie asmenys nepasirašė, dėl šių pažeidimų nėra galimybės patikrinti ir sulyginti vandens tankerio-surinkėjo (duomenys neskelbtini) laivo žurnaluose nurodytų duomenų apie kuro panaudojimą, su dyzelinio kuro panaudojimo ataskaitose nurodytų duomenų tikrumo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; ...“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos duomenimis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl tokių veiksmų iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-07-07. Šiais veiksmais kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo 19 metų, jis, kaltinamasis, eina bendrovės direktoriaus pareigas. Bendrovei priklausantis laivas (duomenys neskelbtini) surenka laivuose susidarančias atliekas bei perduoda jas perdirbti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai bendrovės veiklą tikrina kelis kartus per metus. Taip pat bendrovės veiklą nuolat tikrina ir Mokesčių inspekcijos pareigūnai, tačiau jokie pažeidimai nustatyti nebuvo. Tikrinimo metu buvo patikrintos laivo (duomenys neskelbtini) kuro talpyklos Nr. 6 ir Nr. 7, ten esantis kuras buvo pareigūnų išpumpuotas ir išmatuotas. Jis, kaltinamasis, Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybai perdavė laivo brėžinius, kuro apskaitos žurnalus. Tikrinimas buvo atliktas, kadangi kažkas pranešė, kad minėtose kuro talpyklose yra kuro. Į laivą buvo atvykęs tyrėjas, nufotografavo kuro talpyklas. Paaiškino, kad laivo varikliai veikia ir kuras naudojamas kiekvieną dieną. Kuras į laivą buvo įpiltas balandžio mėnesį. Už sausį, vasarį ir kovą kuro panaudojimo ataskaitų nebuvo. Kuras į laivą pilamas po vieną kubinį metrą. Nurodė, kad laivo žurnalo vieną pusę pildo kapitonas, o antrą pusę lapo pildo budintis mechanikas. Žurnale įrašomas variklio ir generatorių veikimo laikas, o mėnesio ataskaitos teikiamos mokesčių inspekcijai. Kadangi mechanikų darbo užmokestis nėra didelis, darbuotojai nuolat keičiasi. Jis, kaltinamasis, pats apmoko naujus darbuotojus. Žurnalas buvo pildomas pieštuku, kadangi nauji darbuotojai daro daug klaidų. Vėliau, patikrinus įrašytus duomenis, jie būdavo įrašomi rašalu, žurnale pasirašydavo kapitonas. Jis, kaltinamasis, netikrino kiekvienos dienos įrašytų duomenų. Dėl didelio darbo krūvio laivo atliktos operacijos ir darbų duomenys į žurnalą būdavo įrašomi ne tą pačią dieną, o sekančią, nurodant atgalinę datą. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Minėtą pažeidimą padarė dėl aplaidumo, tyčios jo veiksmuose nebuvo. Mokesčių inspekcijai dyzelinio kuro ataskaitos buvo teikiamos kiekvieną mėnesį. Laivų žurnalas buvo pildomas teisingai, tik kai kurie įrašai padaryti pieštuku. Visos įmonės finansinės operacijos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė T. V.. Negali nurodyti, ar visi kuro įpylimai buvo užfiksuoti laivo žurnale, kadangi žurnalai iš laivo yra paimti, to patikrinti negali. Pripažįsta aplaidžiai pildęs laivo žurnalą. Laivo žurnalo pildymo tvarka jam yra žinoma. Nepastebėjo, kad žurnale nebuvo atsakingo asmens parašo. Kuro įpylimo atvejai nėra fiksuojami laivo žurnale, tai fiksuojama kuro apskaitos žurnale. Iš pradžių kuras gaunamas darbinėse cisternose. Laivo brėžinius jis, kaltinamasis, įteikė tyrėjui, juose pažymėtos dvi darbinės cisternos. 2387 litrų kuro, apie kurį nurodyta specialisto išvadoje, buvo laikoma darbinėse (einamosiose) cisternose. Iš talpyklų Nr. 6 ir Nr. 7 kuras į variklius niekaip negali pateki. Minėtose talpyklose buvo laikomi lijaliniai vandenys. Lijaniniai vandenys- tai mišinys mazuto ir dyzelinio vandens. Patikrinimo metu darbinės cisternos tikrintos nebuvo. Atvykę Kauno tyrėjai neklausė, kur laikomas kuras, tai ir jis, kaltinamasis, ir nerodė kur tas kuras. Tankai Nr. 6 ir Nr. 7 Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruoti kuro laikymui. Kai pirkdavo didesnį kiekį kuro – apie 10-15 kubų, jį sutalpindavo į tankus Nr. 6 ir Nr. 7.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos vyriausioji specialistė L. J. parodė, kad surašė specialisto išvadą Nr. 5-2/178. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus dyzelinio kuro likutis laive 2015-12-31 sudarė 2387 litrus už 1169 eurus. Tą patvirtino metinė kuro inventorizacija. Pagal pateiktą laivo žurnalą matyti, kad jame nėra duomenų, kad laivas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 naudojo degalus, tačiau Kauno apskrities VPK pareigūnai, atlikę patikrinimą laive (duomenys neskelbtini), kuro talpyklose Nr. 6 ir Nr. 7, kurios buvo registruotos mokesčių inspekcijoje kaip kuro talpyklos, šito kuro nerado, o jo vietoje buvo rastas skystas kuras. Atlikus tyrimus nustatyta, kad kuras buvo be žymėjimo medžiagų ir jo atsiradimas apskaitos dokumentais bendrovėje nebuvo įformintas. Nerastas kuro likutis, kuris turėjo būti fiksuojamas laive įmonės apskaitos dokumentais, t.y. 2387 litrai, be to, talpyklose buvo rastas kitoks skystas kuras 6767 litrų, kurio įsigijimas neįformintas jokiais dokumentais. Visos ūkinės operacijos turėjo būti apskaitytos ir įformintos dokumentais, kurie turėjo būti išrašyti įvykus ūkinei operacijai. Šių dokumentų duomenys turi būti įrašyti į apskaitos registrus. Tikrinimo metu buvo tirti visi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kurių pagrindu buvo daromi buhalteriniai įrašai apie kuro įsigijimus ir panaudojimus. Tikrinant laivo žurnalą ir įrašus apie sunaudotą degalų kiekį per parą, bandyta sulyginti esančius duomenis su kuro panaudojimo ataskaitomis, kurios buvo daromos kiekvieną mėnesį ir kuriuose pasirašydavo laivo kapitonas ir buhalterė. Šitų ataskaitų pagrindu buvo teikiamos ataskaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai apie kuro panaudojimą. 2016-01-20 atvykus pareigūnams į laivą, kuro talpyklose nebuvo rastas kuras, kuris pagal apskaitą turėjo būti laive. Buvo patikrinta, kad po inventorizacijos, iki pareigūnų atvykimo į laivą, žurnale esančiais duomenimis kuras buvo nesunaudotas. Padarytos išvados, kad buvo nefiksuojamos ūkinės operacijos dėl kuro panaudojimo, nes jo nebebuvo. Pagal laivo (duomenys neskelbtini) išdėstytą schemą ir nurodytas patalpų paskirtis, tankuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 , Nr. 5, Nr. 8, Nr. 9 buvo kaupiami užteršti lijaliniai vandenys. Mokesčių inspekcijoje užregistruota, kad talpos Nr. 6 ir Nr. 7 tai talpos, kuriuose leista laikyti kurą laivui. Šiuo atveju talpoje Nr. 6 ir Nr. 7 buvo rastas mazutas, kuris neapskaitytas įmonės apskaitoje. Ji tokią išvadą padarė remiantis poėmio aktu ir laboratoriniu tyrimu. Pagal įmonės dokumentus, kuras laikomas buvo tik šitose talpyklose. Kitos talpos laivo kurui laikyti nenumatytos, išskyrus talpyklas Nr. 6 ir Nr. 7. Laivo žurnale, kuriame fiksuojamas kuro įpylimas ir panaudojimas, nebuvo kiekvieną dieną surašomos atliktos operacijos arba buvo rašomos pieštuku. Įpylimas nebuvo fiksuojamas taip, kaip privalėjo būti fiksuojamas. Pagal pateiktus įsigijimo dokumentus, per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-07-07 UAB (duomenys neskelbtini) kurą laivui įsigijo pagal 15 sąskaitų-faktūrų, o žurnale užregistruoti įpylimai tie, kurie paminėti specialisto išvadoje. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima lijalinių vandenų ir kitų teršalų surinkimu, tai specialisto išvadoje yra pažymėta. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo leidimo atlikti teršalų valymo. Mazutas ar kuras buvo gautas, kai darbuotojai išvalė lijalinius vandenis. Leidimo tai daryti ir įrenginių laive (duomenys neskelbtini) nerasta, ir tai dokumentuose neatsispindi. Laive tikrinamos tos talpos, kurios deklaruotos kaip kuro laikymo talpos. Jose kuras ir turėjo būti laikomas. Turėjo būti teikiama ataskaita apie kuro ir tepalo panaudojimą laive (duomenys neskelbtini). Tai dokumentas, kuris yra teikiamas mokesčių inspekcijai ir kurį patvirtina laivo kapitonas ir vyr. mechanikas, kuris susijęs su kuro panaudojimu. Duomenys rašomi iš vidaus apskaitos dokumento apie dyzelinio kuro panaudojimą. Jai, L. J., buvo pateiktas laivo žurnalas ir buvo nustatytas trūkumas, kad žurnalas buvo pildomas netinkamai. Kuro panaudojimas ir užpylimas buvo įrašytas neaiškiai arba ne visais atvejais buvo įrašytas.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) upeiviu. Dirba laive (duomenys neskelbtini) ketverius metus. Jokių žurnalų nepildo. Jis, liudytojas, paduoda žarną kitam laivui, pumpuoja vandenis. Laive (duomenys neskelbtini) dar dirba šturmanas, mechanikas. Dyzelinis kuras, kuris naudojamas laivo varikliui, laikomas einamosiose cisternose, kurios yra mašinų skyriuje. Kuru rūpinasi mechanikas. Laivo variklis dirba tik su dyzeliniu kuru. Kai buvo gaunamas dyzelinis kuras laivui, jis būdavo pilamas į einamąsias talpyklas, kurios yra po deniu. Iš minėtų talpyklų kuras paduodamas į variklius. Kitų laivų lijalinius vandenis pildavo ir į talpyklas Nr. 6 ir Nr. 7. Talpyklos Nr. 6 ir Nr. 7 niekada nebūdavo švarios. Jis, liudytojas, matė, kaip buvo atliekamas patikrinimas laive. Kiekvieno tanko tyrėjai netikrino.

Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) kapitonu laive (duomenys neskelbtini). Pagrindinis laivo kapitono darbas yra priimti nuo atplaukiančių laivų lijalinį vandenį, kurį laikė krovininiuose tankuose. Jis, liudytojas, pildė laivo žurnalą. Kiek laivas naudoja kuro, kontroliuoja vyresnysis laivo mechanikas, mechanikas taip pat pildo atitinkamus dokumentus. Laive yra vienas pagrindinis variklis ir du pagalbiniai - generatoriai. Yra laive nedidelė talpa mašinų skyriuje, kur laikomas kuras, kurį reikia perpumpuoti. Laivo žurnalą jis, liudytojas, pildė kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Kuro išeigos žurnalą pildo mechanikas, jis atsižvelgia į normatyvus, kurie nustatyti pagrindinio variklio darbui ir pagalbinio variklio darbui. Pagal tai mechanikas paskaičiuoja kiek buvo kuro išnaudota dirbant. Laivo žurnale pasirašydavo tik jis, liudytojas. Laive yra vienas laivo žurnalas, savo dalį jis pildė ir pasirašydavo, mechanikas pildė savo žurnalo dalį ir taip pat pasirašydavo. Kartais dėl didelio darbo krūvio tą pačią dieną žurnalo nepildė, tai darydavo sekančią dieną. Jis, liudytojas, žurnalą pildė tušinuku. Tačiau kartais, skubant, įrašai buvo daromi ir pieštuku, tačiau vėliau viską perrašydavo parkeriu. Kaltinamasis A. Z. eina bendrovės direktoriaus pareigas. Jis tikrino žurnalus. Laivo kurą priimdavo laivo mechanikas. Laivo kuras cisternose Nr. 6 ir Nr. 7 laikomas nebuvo. Kartais, gavus nurodymą, tankuose Nr. 6 ir Nr. 7 kurą laikė kaip krovinį (lijalinius vandenis, šlaką, atidirbtą alyvą). Nurodymus duodavo direktorius A. Z..

Liudytojas S. R. parodė, kad yra UAB „S.“ akcininkas, anksčiau ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Įmonė buvo sudariusi sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko lijalinius arba užterštus vandenis, kuriuos vėliau perdirbdavo. Tiesiogiai veikloje, t.y. šių vandenų perpumpavime, jis, liudytojas, nedalyvavo. Minėtus darbus atliko atsakingi darbuotojai. Lijaliniai vandenys buvo perdirbami į mazutą, skirtą kūrenimui.

Iš 2017-03-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas laivas (duomenys neskelbtini), prišvartuotas Klaipėdos uoste, jis yra 29,5 m ilgio, per denio plačiąją dalį 8,5 m pločio, laivas apžiūrimas nuo priekio, kur matyti inkaro grandinės (schemoje Nr. 1) ir brašpilis (schemoje Nr. 2), skirtas inkaro nuleidimui ir pakėlimui, toliau laivo kairėje boro dalyje yra siurblinės liukas (schemoje Nr. 3), borto dešinėje liukas į pagalbines patalpas ( schemoje Nr. 4), per laivo denio vidurį yra penktos cisternos liuko dangtis (schemoje Nr. 5), toliau pagal kairį bortą yra pirmos cisternos liuko dangtis (schemoje Nr. 6), o pagal dešinį bortą yra antros cisternos liuko dangtis (schemoje Nr. 7), toliau link denio centro pagal kairį bortą yra septintos cisternos liuko dangtis (schemoje Nr. 8), pagal dešinį denio bortą yra šeštos cisternos liuko dangtis (schemoje Nr. 9), toliau palei denio kairį bortą prie pat pagalbinių patalpų yra trečios cisternos liuko dangtis (schemoje Nr. 10), o pagal dešinį denio bortą yra ketvirtos cisternos liuko dangtis (chemijoje Nr. 11), toliau už pagalbinių patalpų, netoli laivo galo, ties denio viduriu yra devintos cisternos ( schemoje Nr. 12) ir aštuntos cisternos ( schemoje Nr. 13) liuko dangčiai. Toliau per duris (schemoje Nr. 14) patenkame į pagalbines patalpas ir kurių (schemoje Nr. 15) patenkame į mašinų skyrių, kuriame yra dvi einamosios talpos (schemoje Nr. 16 ir 17) po 1,4 m³ talpos kiekviena, ant kurių užrašas „dyzelinas“, iš šių einamųjų talpų dyzelinas vamzdžiais patenka į variklius, kurie yra apačioje po deniu (1 t., b.l. 53-65).

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus.

Šioje baudžiamojoje byloje A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra neužtikrino, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame vandens tankeryje (duomenys neskelbtini), kuris pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-12-15 išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr.00017, vykdo pavojingų atliekų surinkimą, įskaitant naftos atliekų iš mašinų skyrių, nuotekų ir šiukšlių, surinkimą nuo Klaipėdos jūrų uosto krantinėje stovinčių laivų, laivo žurnalas būtų pildomas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-07-09 įsakymu Nr.3-245 patvirtintų „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių“ reikalavimų, tai yra (duomenys neskelbtini) laivo žurnale iš penkiolikos kuro įpylimų užfiksuoti tik keturi atvejai, t.y. 2012-04-03, 2012-06-13, 2012-10-26 ir 2014-07-02. Taip pat laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2016-03-24 laivo žurnale duomenys apie variklių darbo laiką ir sunaudotą degalų kiekį įrašyti pieštuku, o laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2016-04-17 nenurodytos žurnalą užpildžiusių ir atsakingų asmenų pavardės bei žurnale šie asmenys nepasirašė, dėl ko nėra galimybės patikrinti ir sulyginti vandens tankerio-surinkėjo (duomenys neskelbtini) laivo žurnaluose nurodytų duomenų apie kuro panaudojimą, su dyzelinio kuro panaudojimo ataskaitose nurodytų duomenų tikrumo. Minėtais veiksmais A. Z. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 12 straipsnių reikalavimus, aplaidžiai tvarkęs teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl tokių veiksmų iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-07-07.

A. Z. pareikštas kaltinimas grindžiamas specialisto išvada. 2016-12-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/178 nurodyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal 2015-12-31 būklei atliktos kuro inventorizacijos dokumentus, dyzelinio kuro likutis laive (duomenys neskelbtini) 2016-01-01 sudarė 2387 litrus už 1169,29 Eur, o pagal išrašus Vidaus vandenų laivo žurnale Nr. 1, laikotarpiu nuo 2015-12-31 (paskutiniai įrašai atlikti 2015-12-30) iki 2016-01-19 (pirmi įrašai 2016 metais atlikti 2016-01-20) nėra duomenų, kad laivas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 naudojo degalus, o Kauno apskrities KPENTV pareigūnai 2016-01-20 patikrinimo metu laivo (duomenys neskelbtini) kuro talpyklose Nr. 6 ir Nr. 7 dyzelinio kuro 2387 litrų nerado (rasta 6760 litrai nežymėto skysto kuro (mazuto), kurio KN kodas 2710 19 62), todėl bendrovė (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): - 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; ...“; - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; -12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „ Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988); -13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; ...“, reikalavimus. Tai yra, padaryta išvada, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 galimai atliko ūkines operacijas, susijusias su (turto) atsargų dydžio pasikeitimu, tačiau šių operacijų neįformino dokumentais ir neužregistravo apskaitoje, dėl ko bendrovės apskaita tapo netinkama, o pagal tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-07-07 (1 t., b.l. 176, 177). Specialisto išvadai patikslinti teisiamajame posėdyje buvo apklausta specialisto išvadą surašiusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos vyriausioji specialistė L. J., kuri patvirtino specialisto išvadoje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad pagal laivo (duomenys neskelbtini) išdėstytą schemą ir nurodytas patalpų paskirtis, tankuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 , Nr. 5, Nr. 8, Nr. 9 buvo kaupiami užteršti lijaliniai vandenys. Talpose Nr. 6 ir Nr. 7 leista laikyti kurą laivui. Šiuo atveju patikrinimo metu talpoje Nr. 6 ir Nr. 7 buvo rastas mazutas, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, mazuto įsigijimas neįformintas jokiais dokumentais. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus dyzelinio kuro likutis laive 2015-12-31 turėjo būti 2387 litrus už 1169 eurus, tačiau Kauno apskrities VPK pareigūnai patikrinimo metu laive (duomenys neskelbtini) minėto kuro neaptiko. Pagal pateiktą laivo žurnalą matyti, kad jame nėra jokių duomenų, kad laivas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 naudojo degalus. Padarytos išvados, kad buvo nefiksuojamos ūkinės operacijos dėl kuro panaudojimo, nes jo nebebuvo. Be to, nustatyta, kad nebuvo tinkamai pildomas laivo žurnalas. Kuro panaudojimas ir užpylimas buvo įrašytas neaiškiai arba ne visais atvejais buvo įrašytas. Kaltinamasis A. Z. kaltės nepripažino, parodė, kad atlikto tyrimo metu buvo patikrintos laivo (duomenys neskelbtini) kuro talpyklos Nr. 6 ir Nr. 7, ten esantis kuras buvo pareigūnų išpumpuotas ir išmatuotas. Pažymėjo, kad minėtose cisternose buvo saugomas ne laivui skirtas dyzelinis kuras, o tik į kurą panašūs lijaliniai vandenys (mazutas), surinkti iš kitų laivų. Patikrinimo metu darbinės cisternos, kuriose laikomas dyzelinis kuras, tikrintos nebuvo. Atvykę Kauno tyrėjai tikrino tik cisternas Nr. 6 ir Nr. 7. Priešingai nei teigiama specialisto išvadoje, 2387 litrų kuro buvo laikoma darbinėse (einamosiose) cisternose. Laivo varikliai veikia ir kuras naudojamas kiekvieną dieną. Pripažįsta netinkamai kontroliavęs laivo žurnalo pildymą. Dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos įrašai buvo daromi sekančią dieną po darbų atlikimo, be to kartais įrašus darydavo pieštuku. Teigia, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Mokesčių inspekcijai dyzelinio kuro teisingos ataskaitos buvo teikiamos kiekvieną mėnesį. Teisme apklausti laivo (duomenys neskelbtini) įgulos nariai R. B. ir V. K. parodė, kad laivo (duomenys neskelbtini) variklis veikia su dyzeliniu kuru, kuris laikomas einamosiose cisternose mašinų skyriuje. Kitų laivų lijalinius vandenis pildavo į talpyklas Nr. 6 ir Nr. 7. Kadangi talpyklos Nr. 6 ir Nr. 7 nebūdavo švarios, kuras jose nebuvo laikomas. Patikrinimo metu pareigūnai visų laivo cisternų netikrino. Iš 2017-03-09 laivo (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo nustatyta, kad laivo mašinų skyriuje yra dvi einamosios talpos-cisternos po 1,4 m³ talpos kiekviena, ant kurių yra užrašas „dyzelinas“, iš šių einamųjų talpų-cisternų dyzelinas vamzdžiais patenka į variklius, kurie yra apačioje po deniu (1 t., b.l. 53-65). Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2016-01-20 patikrinimo akto Nr. 20-JL-6773 (1 t., b.l. 27-28) matyti, kad iš laivo talpyklų Nr. 6 ir Nr. 7 paimta 6760 litrų skysčio, turinčio dyzelino kvapą.

Įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. Z. veiksmuose galimai yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau klausimas dėl jo kaltės (nekaltumo) nagrinėjimas šioje proceso stadijoje yra negalimas, kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų teismas savo iniciatyva ištaisyti negali.

Kaltinamasis aktas yra svarbus ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nuo kurio priklauso bylos nagrinėjimas teisme, todėl šiame dokumente negali būti nei turinio, nei formos esminių trūkumų. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus, t. y. iš jo turi būti aišku, kokiais įrodymais grindžiamas kaltinimas. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Be šių reikalavimų, kaltinamajame akte turi būti nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas), be kita ko – BK straipsnis, jo dalis ir punktas, numatantis atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad kaltinamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių ( negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti- ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių.

A. Z. pareikštame kaltinime nurodant nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – faktines aplinkybes, A. Z. inkriminuoti veiksmai – neužtikrino bendrovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio vandens tankerio (duomenys neskelbtini) laivo žurnalo tinkamo pildymo laikantis norminio akto reikalavimo - (duomenys neskelbtini) laivo žurnale iš penkiolikos kuro įpylimų užfiksuoti tik keturi atvejai, t.y. 2012-04-03, 2012-06-13, 2012-10-26 ir 2014-07-02. Taip pat laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2016-03-24 laivo žurnale duomenys apie variklių darbo laiką ir sunaudotą degalų kiekį įrašyti pieštuku, o laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2016-04-17 nenurodytos žurnalą užpildžiusių ir atsakingų asmenų pavardės bei žurnale šie asmenys nepasirašė. Kaip minėta anksčiau, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymas suformuluotas neaiškiai, kas trukdo jį suprasti ir tuo pačiu teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnio, 13 straipsnio reikalavimus, kadangi pagal UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus dyzelinio kuro likutis laive (duomenys neskelbtini) 2016-01-01 turėjo būti 2387 litrai už 1169,29 Eur, tačiau minėtas kuras patikinimo metu laive rastas nebuvo. Vidaus vandenų laivo žurnale Nr. 1 laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-01-19 nėra duomenų, kad laivas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 naudojo degalus. Patikrinimo metu rasta 6760 litrų nežymėto skysto kuro (mazuto). Remiantis išdėstytu, padaryta išvada, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-19 galimai atliko ūkines operacijas, susijusias su (turto) atsargų dydžio pasikeitimu, tačiau šių operacijų neįformino dokumentais ir neužregistravo apskaitoje, dėl ko bendrovės apskaita tapo netinkama, o pagal tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-07-07 (1 t., b.l. 176, 177). Tačiau minėti veiksmai kaltinamajam surašytame kaltinamajame akte nėra inkriminuojami, kaltinime pagal BK 223 straipsnio 1 dalį A. Z. inkriminuojama tai, kad (duomenys neskelbtini) laivo žurnale iš penkiolikos kuro įpylimų užfiksuoti tik keturi atvejai, be to žurnalas nebuvo pildomas taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-07-09 įsakymu Nr.3-245 patvirtintos „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklės“. Visiškai nėra aišku, kaip minėti veiksmai (pažeidimai) įtakojo kilusias pasekmes, tai yra tai, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-07-07, nes specialisto išvadose apie tai nepasisakyta. Tik tai įvertinus spręstina, ar veika yra nusikalstama, ar ne.

Kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamajam A. Z. inkriminuojama nusikalstama veika nėra aprašyta detaliai ir aiškiai, kaltinime nurodytos inkriminuotos veikos aprašytos aplinkybės skiriasi nuo faktiškai byloje nustatytųjų. Kaltinimas yra nesuprantamas ir neaiškus. Dėl tokio netinkamai suformuluoto kaltinimo pažeista kaltinamojo teisė sužinoti ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šie paminėti kaltinamojo akto trūkumai, netinkamas kaltinamojo akto turinys, trukdo nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį. Pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinimo pakeitimo tvarką, kai kaltinime nurodytos veikos aplinkybės keičiamos iš esmės skirtingomis, nustato BPK 256 straipsnio 1 dalis. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikaltamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. BK 223 straipsnio dispozija yra blanketinė, tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais atitinkamais teisės šaltiniais. Kaltinime būtina nurodyti, kokius buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ar kitus teisės aktus kaltinamasis pažeidė ir kuo pasireškė toks pažeidimas. Įvertinus tai, kad kaltinamajame akte nenurodyti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, turėję įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir tai keičia ir nusikaltimo padarymo būdą, todėl yra suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą. Būtina kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių pažeidimus ir atitinkamai naujai išdėstyti nusikaltamos veikos padarymo būdą. Prokuroras BPK 256 str. 1d. nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė. Šie kaltinamojo akto turinio trūkumai, nekonkretus kaltinimas, pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokį kaltinamąjį aktą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, nes nežino nuo ko gintis. Kaltinamasis neturi galimybės ne tik aiškiai suprasti, kuo jis yra kaltinamas, bet ir tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo.

Teismas savo iniciatyva negali svarstyti kaltinime nenurodytų aplinkybių nepažeisdamas nagrinėjimo teisme ribų. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, nes kaltinamajam turi būti įteiktas tinkamas pranešimas apie įtarimą, kaltinamasis turi būti apklaustas pagal pareikštą kaltinimą ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, kaltinamajame akte pateikiama formuluotė negali kaltinamajam tapti staigmena. BPK 44 str. suformuojant principines asmens teisių apsaugos nuostatas baudžiamojo proceso metu, numatyta, jog kiekvienas dėl nusikalstamos veikos įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo (įtarimo) pobūdį bei pagrindą, duota pakankamai laiko ir sudarytos sąlygos pasirengti gynybai.

Šie aukščiau paminėti pažeidimai, nekonkretus kaltinimas, trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, atitinkantį baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame nenurodytos svarbios kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės bei trūksta duomenų, pagrindžiančių dalį kaltinimo, ir tai trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, todėl byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, tinkamam kaltinamojo akto surašymui.

Dėl paminėtų aplinkybių baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. (A. Z.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio l dalį, perduoti Kauno apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.