Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, Agnei Arlikevičiūtei, vertėjaujant Audriui Krušnai, Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Vandai Žitkauskaitei,

dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovei S. T., jos atstovei advokatei G. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. L. (I. L.) atstovei pagal įgaliojimą N. L., advokato padėjėjai Linai Alksnienei (Palionytei), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. L. (M. L.) atstovei Linai Alksnienei (Palionytei), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. K., L. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei S. T. ir atsakovės S. T. priešieškinį ieškovei R. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. J., J. K., I. L. (I. L.), M. L. (M. L.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal M. G. individualios įmonės 2015-02-12 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą:

ieškovei R. G. skirti naudotis žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „C“ (800 kv. m ploto);

atsakovei S. T., tretiesiems asmenims I. L., J. K. skirti naudotis žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „A“ (2600 kv. m ploto).

Ieškovė nurodė, kad 2006-10-03 sudaryta Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ji ir sutuoktinis įsigijo iš I. L. ir jo sutuoktinės T. L. 800/4200 dalių Žemės sklypo, kurio bendras plotas – 0,4200 ha. 2009-10-02 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi nurodyta Žemės sklypo dalis tapo ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji ir I. L. 2006-10-03 pasirašė Susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuriam pritarė ir trečiasis asmuo L. J., nustatydami, jog I. L. tenka naudotis Žemės sklypo dalis, pažymėta plane indeksu „A“, trečiajam asmeniui L. J. – Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, ieškovei – Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“. Ieškovės teigimu, ji nuolat ir nepertraukiamai naudojasi Žemės sklypo dalimi, kuri pagal 2006-10-03 Susitarimą dėl naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „C“, bendraturčių nesutarimų nebuvo iki 2013-06-06, kai po T. L. mirties dalį Žemės sklypo pagal testamentą paveldėjo atsakovė S. T. ir jos motina V. B. (kiekviena po 450/4200 dalių). Pasak ieškovės, nusistovėjusi naudojimosi tvarka atitiko visų bendraturčių interesus, atsakovė nepagrįstai jai prieštarauja, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu pagal matininko M. G. 2015-02-12 parengtą planą, kuriame nurodytos išorinės Žemės sklypo ribos 2015-07-15 suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriumi. Ieškovės teigimu, parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas maksimaliai atitinka visų bendraturčių interesus bei esminį susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, kuris buvo sudarytas ieškovei įsigyjant Žemės sklypo dalį.

atsakovei S. T. skirti naudotis žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksais 8-9-10-11-12;

ieškovei R. G. skirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksais 1-2-3-4-5;

nustatyti servitutinį kelią, pažymėtą plane indeksais 3-7-12-11-4.

Priešieškinyje nurodyta, kad Žemės sklypo bendraturčiai yra: R. G., I. L., J. K., L. J.. Žemės sklype pastatus turi tik I. L., kiti bendraturčiai statinių bendrame sklype neturi. Bendraturčiai I. L. ir J. K. yra tėvas ir duktė. Žemės sklypo naudojimo tvarka nustatyta tik vienam iš bendraturčių – L. J.. Priešieškinyje pažymėta, kad ieškovė, 2006-10-03 įsigydama 800/4200 dalių Žemės sklypo, įsigijo idealiąją bendro turto dalį, nes pirkimo metu konkrečiai nenustatė naudojimosi tvarkos. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, negali būti pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, įtvirtinti CK 4.93 straipsnyje. Priešieškinyje teigiama, kad atsakovė neprieštarauja, jog ieškovei būtų nustatyta naudojimo jai priklausančia Žemės sklypo dalimi tvarka, tačiau, sprendžiant šį klausimą, turi būti išspręstas ir atsakovės patekimo į jai priklausančią Žemės sklypo dalį klausimas. Pasak atsakovės, vienintelis privažiavimo į Žemės sklypo kelias, pažymėtas plane, yra toje Žemės sklypo pusėje, kurioje yra ieškovei ir L. J. priklausančios Žemės sklypo dalys. Pasak atsakovės, 2015 m. vasarą ji ir I. L. žodžiu buvo sutarę, kad atsakovei tektų Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais 8-9-10-11-12, su sąlyga savo lėšomis nugriauti ūkinį pastatą, tačiau, atsakovei atlikus nurodytus veiksmus bei investavus savo lėšas, I. L. pakeitė savo nuomonę. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovės teikiamas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiau atitinka visų bendraturčių interesus, yra racionalus ir maksimaliai priimtinas šalims, nepadarys neproporcingos žalos turto paskirčiai ir Žemės sklypo naudojimui.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta tokia, kad atitiktų visų bendraturčių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini

Byloje nustatyta, kad 0,4200 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) šiuo metu nuosavybės teise priklauso penkiems bendraturčiams: I. L. – 900/4200 dalys (nuosavybė įgyta 1996-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi); L. J. – 800/4200 dalys (nuosavybė įgyta 2006-06-13 dovanojimo sutartimi Nr. TJN-2543); R. G. – 800/4200 dalys (nuosavybė įgyta 2006-10-03 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, 2009-10-02 Turto pasidalijimo sutartimi Nr. DB-6210), J. K. – 800/4200 dalys (nuosavybė įgyta paveldėjimo pagrindu, 2009-04-07 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. ERN-605); S. T. – 900/4200 dalys (nuosavybė įgyta paveldėjimo ir dovanojimo pagrindais – 2013-06-06 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas Nr. 2-4929, 2015-10-14 Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis).

Vienas iš penkių bendraturčių – trečiasis asmuo L. J. – turi nustatytą naudojimosi jai priklausančia bendro sklypo dalimi tvarką pagal 2006-08-31 Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartį, sudarytą tuomečių Žemės sklypo bendraturčių – I. L. ir L. J. bei patvirtintą notaro. Šis bendraturčių susitarimas įregistruotas viešajame registre.

2006-10-03 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo I. L., veikdamas pagal įgaliojimą ir sutuoktinės T. L. vardu, pardavė ieškovei R. G. bei jos sutuoktiniui 800/4200 dalis (0,0800 ha) Žemės sklypo, kurio bendras plotas – 0,4200 ha. 2009-10-02 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi nurodyta Žemės sklypo dalis tapo ieškovės asmenine nuosavybe.

2006-10-03 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį, sudarymo metu Žemės sklypo bendraturčiai buvo: trečiasis asmuo I. L., jo sutuoktinė T. L. (kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė S. T.) ir trečiasis asmuo L. J..

Iš byloje esančio 2006-10-03 Susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos matyti, kad trečiasis asmuo I. L. ir ieškovė R. G. susitarė ieškovės nusipirktą 8 arų Žemės sklypo dalį išskirti iš I. L. priklausančios Žemės sklypo dalies, pažymėtos plane indeksu „A“, kuri yra šalia trečiajam asmeniui L. J. priklausančios Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“, ir pažymėti ieškovės sklypo dalį indeksu „C“. Susitarime taip pat nurodyta leisti R. G. parengti šios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo planą bei leisti šią sklypo dalį naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių. Prie Susitarimo pridėtas UAB „Geoksis“ parengtas Žemės sklypo planas. Nurodytas susitarimas pasirašytas ir trečiojo asmens L. J..

Teismo proceso metu nustatyta, kad ieškovė nuo 2006-10-03 faktiškai naudojasi ta Žemės sklypo dalimi, dėl kurios naudojimosi susitarta tuomečių Žemės sklypo bendraturčių 2006-10-03 Susitarimu.

Atsakovė S. T. ir jos motina V. B. paveldėjo po 450/4200 dalių Žemės sklypo po trečiojo asmens I. L. sutuoktinės T. L. mirties 2013 m. V. B. paveldėtą Žemės sklypo dalį 2015-10-14 padovanojo dukrai – atsakovei S. T., kuri šiuo metu nuosavybės teise turi 900/4200 dalis Žemės sklypo.

Bendraturčiai – atsakovė S. T., tretieji asmenys I. L. ir J. K. – nėra nusistatę konkrečios naudojimosi jiems priklausančiomis Žemės sklypo dalimis, kurios sudaro 2600 kv. m Žemės sklypo ploto, tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. G. prašo teismo tvarka nustatyti naudojimosi jai priklausančia 0,0800 ha ploto Žemės sklypo dalimi tvarką tokią, dėl kokios susitarta įsigyjant šią sklypo dalį, 2006-10-03 Susitarimu su tuomečiais bendraturčiais.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrųjų taisyklių

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre. Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiškia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymą. Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus:

naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas;

turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą;

jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje;

dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymima, kad siūlomoje naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, jog, nustatant naudojimosi tvarką, nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, reikšmingas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, ir daug šios kategorijos civilinėse bylose spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad teismas proceso metu daug kartų atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarydamas šalims galimybę ieškoti visus bendraturčius tenkinančio naudojimosi bendrąja nuosavybe esančiu Žemės sklypu tvarkos varianto.

2017-02-07 bendraturčiai parengė naudojimosi žemės sklypu planą, iš esmės atitinkantį jų visų interesus, tačiau tam reikėjo šiaurinėje ginčo Žemės sklypo dalyje suformuoti privažiavimo kelią per šiuo metu valstybės žemės fondui priklausančią žemę. Žemės sklypo bendraturčiai 2017-02-13 kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, kuris 2017-03-21 raštu atsisakė duoti sutikimą įrengti susisiekimo komunikacijas (papildomą įvažiavimą į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės pagal bendraturčių pateiktą UAB „GeoFormatas“ 2017-02-07 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, remdamasis tuo, kad susisiekimo komunikacijos negali būti tiesiamos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Išklausius bylos dalyvių paaiškinimų 2017-05-08 teismo posėdyje, nutarta išvadą byloje teikiančia institucija įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri priima sprendimus dėl laisvos valstybinės žemės sklypų formavimo. Teismas 2017-05-24 nutartimi kreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, įpareigodamas pateikti išvadą dėl ginčo šalių byloje keliamo klausimo – galimybės suformuoti įvažiavimo į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kelią iš šiaurinės pusės, UAB „GeoFormatas“ 2017-02-07 parengtoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą indeksu C114, per valstybinės žemės sklypą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-06-14 išvadoje nurodė, kad teritorijos, kurioje yra žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalusis planas nėra parengtas ir artimiausiu metu neplanuojama jo rengti. Šiam sklypui galioja Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, sprendiniai, pagal kuriuos sklypas yra verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinėje zonoje PR 3.1.3, kurioje nenumatoma plėtoti gyvenamosios statybos. Išvadoje nurodyta, kad įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įrengimas per besiribojančią šiaurinėje pusėje valstybinę žemę, tenkinant privačius interesus valstybinės žemės sąskaita, kai šalia sklypo iš rytų pusės yra kelias, būtų nepriimtinas ir neracionalus sprendimas, nes dėl to sumažėtų šiame valstybinės žemės plote ateityje numatomų formuoti sklypų dydžiai. Išvadoje pažymėta, kad Žemės sklypo bendraturčiams siūloma ieškoti visiems priimtino kompromiso, nusistatant tokią naudojimosi tvarką, kuri leistų naudotis vienu bendru įvažiavimu į sklypą, įrengtu iš rytų pusėje esančio kelio.

Gavus nurodytą išvadą, bendraturčiai nepateikė teismui naujų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektų. 2017-06-15, 2017-07-31 teismo posėdžiuose ieškovė prašė nustatyti naudojimosi jai nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi tvarką pagal M. G. individualios įmonės 2015-02-12 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą, o atsakovė prašė tenkinti priešieškinį ir nustatyti naudojimosi jai nuosavybės teise priklausančia 900 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi pagal UAB „GeoFormatas“ 2015-11-04 parengtą planą.

Pažymėtina, kad kiti bendraturčiai – tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, I. L., J. K., L. J. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka su ieškovė prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tuo tarpu atsakovės prašomai nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkai prieštarauja, nes ši pažeis ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų I. L. bei J. K. interesus.

Teismas, įvertinęs bylos dalyvių poziciją dėl ieškovės ir atsakovės pateiktų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektų, pirmiausia pasisako dėl atsakovės prašomos nustatyti naudojimosi jai nuosavybės teise priklausančia 900 kv. m Žemės sklypo dalimi tvarkos.

Dėl atsakovės prašomos nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos

Visų pirma, pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė nuo 2006-10-03, kai įsigijo 800 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, faktiškai naudojasi šio sklypo dalimi šalia trečiojo asmens L. J. naudojamos taip pat 800 kv. m ploto Žemės sklypo dalies rytinėje pusėje. Atsakovė ir tretieji asmenys I. L. bei J. K., kuriems nuosavybės teise atitinkamai priklauso 900 kv. m, 900 kv. m ir 800 kv. m Žemės sklypo, tarpusavyje iki šiol nėra aiškiai nusistatę, kokiomis konkrečiomis 2600 kv. m ploto Žemės sklypo dalimis kiekvienas iš jų naudosis.

Atsakovė, pateiktu priešieškiniu dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo jau identifikuoja savo dalį Žemės sklype (UAB „GeoFormatas“ 2015-11-04 plane pažymėta indeksais 8-9-10-11-12), nurodo ieškovei siūlomą skirti naudotis dalį, tuo tarpu kitiems bendraturčiams tenkančių naudotis sklypo dalių neapibrėžia.

Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje nurodė, jog 2015 m. vasarą ji ir I. L. žodžiu buvo sutarę, kad atsakovei tektų Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais 8-9-10-11-12, su sąlyga savo lėšomis nugriauti ūkinį pastatą, tačiau, atsakovei atlikus nurodytus veiksmus bei investavus savo lėšas, I. L. pakeitė savo nuomonę. Tačiau priešieškiniu atsakovė prašo nustatyti jai naudojimosi tvarką, skiriant naudotis būtent Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksais 8-9-10-11-12, ir šį reikalavimą adresuoja tik ieškovei R. G., nors kiti bendraturčiai – I. L., J. K., su kuriais atsakovė naudojasi 2600 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, – prieštarauja jos siūlomai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai.

2017-06-30 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovei buvo pasiūlyta svarstyti dėl bendraturčių, nesutinkančių su priešieškiniu, procesinės padėties keitimo, tačiau iki teismo posėdžio atsakovė tokio prašymo nepareiškė.

Darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis negali būti tenkinamas vien dėl teisinio suformuluotų reikalavimų ydingumo.

Antra, pabrėžtina tai, kad atsakovė siūlo nustatyti naudojimosi tvarką, numatant patekimo į jos siekiamą naudotis Žemės sklypo dalį per ieškovės naudojamą Žemės sklypo dalį, nors pagal ilgalaikį faktinį šio Žemės sklypo naudojimą įvažiavimo kelio atsakovės nurodomoje vietoje nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad per Žemės sklypo dalį, kuria faktiškai naudojasi ieškovė nuo jos įsigijimo 2006 m., kada nors būtų buvęs įvažiavimo į šį sklypą kelias. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir pati atsakovė bei liudytoja apklausta jos motina V. B., patvirtino, kad į Žemės sklypą visada buvo patenkama arba iš šiaurinės Žemės sklypo dalies per valstybinę žemę, arba per kaimyninio žemės sklypo savininko, t. y. trečiojo asmens M. L., įsirengtą įvažiavimą.

Trečiųjų asmenų I. L. bei M. L. atstovė advokato padėjėja teisingai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, svarbi reikšmė skiriama nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kuri gali būti keičiama, jeigu dėl to pateikiami svarūs argumentai. Taip yra dėl to, jog tais atvejais, kai faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Dėl to logiška, kad, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus bei turėtų mažiausiai įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Trečia, atsakovės prašymu parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtas įvažiavimo į Žemės sklypą kelias suformuotas pažeidžiant proporcingumo, bendraturčių interesų derinimo principus, iš esmės tik ieškovės naudojamos sklypo dalies sąskaita, esmingai suvaržant ieškovės galimybę naudotis jos dar 2006 m. įsigyta Žemės sklypo dalimi, kurios buvimo vieta konkrečiai apibrėžta jau pirkimo-pardavimo metu tuomečių Žemės sklypo bendraturčių susitarimu.

Bendro naudojimo kelias negali būti formuojamas išimtinai tik vieno iš bendraturčių sklypo dalies sąskaita. Bendro naudojimo teritorija, taigi ir bendro naudojimo kelias, turėtų būti formuojami visiems bendraturčiams proporcingai skiriant tam turimos sklypo dalies atitinkamą dalį.

Atsakovės argumentai, kad dėl to, jog trečiasis asmuo L. J. yra nusistačiusi naudojimosi jai tenkančia Žemės sklypo dalimi tvarką, įregistravusi ją viešajame registre bei įkeitusi bankui, bendraturčių patekimo į jiems tenkančias Žemės sklypo dalis kelias gali būti nustatytas tik per ieškovės naudojamą sklypo dalį, yra teisiškai nepagrįsti.

Tas faktas, kad vienam iš bendraturčių naudojimosi jam tenkančia Žemės sklypo dalimi tvarka yra nustatyta sutartimi, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, jog, pasikeitus aplinkybėms, ši tvarka negali būti keičiama ir toks bendraturtis turi teisę neprisidėti prie bendro naudojimo kelio formavimo.

Ketvirta, pripažintini teisiškai pagrįstais ieškovės bei trečiųjų asmenų, nesutinkančių su priešieškiniu, argumentai, kad atsakovė, būdama ginčo Žemės sklypo bendraturtė, neturi teisinio pagrindo prašyti nustatyti servitutinį kelią per kitos bendraturtės – ieškovės R. G. sklypo dalį.

Servitutas nustato teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu bendrosios dalinės nuosavybės atveju naudojimosi tvarka nustatoma į savą, kelių savininkų bendrą daiktą. Bendraturčių teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas. Bendraturčiai gali sutarti dėl sklypo dalių, kuriomis naudosis bendrai, o ne nustatant servitutus, panaudą ar nuomą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

Penkta, nėra pagrindo pripažinti pagrįsta atsakovės pozicijos, kad patekimo į ginčo Žemės sklypo kelias gali būti įrengtas tik iš rytinės sklypo pusės, kurioje yra ieškovės R. G. ir trečiojo asmens L. J. faktiškai naudojamos Žemės sklypo dalys. Teismo proceso metu bendraturčiai svarstė kitus privažiavimo į tą sklypo dalį, kuria siekia naudotis atsakovė, variantus, tačiau atsakovė alternatyvių variantų, išskyrus patekimą įrengiant įvažiavimą per ieškovės naudojamą Žemės sklypo dalį arba per šiaurinėje sklypo pusėje esančią valstybinę žemę, detaliau nesvarstė, neteikė kitų projektų, neprašė įtraukti dalyvauti byloje kaimyninių žemės sklypų savininkų, su kuriais, kitų bendraturčių nuomone, galėtų būti deramasi dėl patogaus privažiavimo prie atsakovės norimos naudotis Žemės sklypo dalies galimybių.

Šešta, siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo planas turi būti parengtas žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu konkretus žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovės prašymu parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra žymos, kad šiame plane nurodytos išorinės Žemės sklypo ribos yra suderintos su Nacionaline žemės tarnyba.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Žemės sklypo naudojimo tvarka pagal atsakovės prašymu parengtą planą negali būti nustatoma, nes ji esmingai pažeistų ieškovės interesus, be to, neatitiktų ir trečiųjų asmenų I. L. bei J. K. interesų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovės prašomos nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal M. G. individualios įmonės 2015-02-12 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą, skiriant naudotis ieškovei R. G. Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „C“ (800 kv. m ploto), o atsakovei S. T., tretiesiems asmenims I. L., J. K. – Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „A“ (2600 kv. m ploto).

Prašomą nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovė grindžia tuo, kad, 2006-10-03 pirkdama 800/4200 dalių Žemės sklypo, ji tą pačią dieną, t. y. 2006-10-03, su pardavėju I. L. pasirašė Susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuriuo jai suteikta teisė naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių nusipirkta 8 arų Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, esančia šalia trečiojo asmens L. J. naudojamos Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“, ir būtent nurodyta sklypo dalimi ji visą laiką faktiškai naudojasi, per naudojamą Žemės sklypo dalį niekada nebuvo pravažiavimo į kitų bendraturčių naudojamas šio sklypo dalis. Ieškovė pabrėžė, kad įsigydama ginčo Žemės sklypo dalį, ji sumokėjo didelę kainą būtent už galimybę naudotis nusipirkta 8 arų dalimi atskirai nuo kitų bendraturčių. Pasak ieškovės, įrengus atsakovės reikalaujamą kelią per jos naudojamos Žemės sklypo dalį, ieškovės sklypo dalis visiškai neteks vertės, nebus įmanoma įgyvendinti tikslo, kuriam ši sklypo dalis buvo įsigyta, sumokant didelę kainą.

Ieškovė visiškai teisingai nurodo, kad, 2006-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijusi Žemės sklypo dalį, ji su tuomečiais šio Žemės sklypo bendraturčiais susitarė, kokia konkrečia Žemės sklypo dalimi naudosis: 2006-10-03 Susitarime dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nurodyta, kad trečiasis asmuo I. L. ir ieškovė susitarė ieškovės nusipirktą 8 arų Žemės sklypo dalį išskirti iš I. L. priklausančios Žemės sklypo dalies, pažymėtos plane indeksu „A“, kuri yra šalia trečiajam asmeniui L. J. priklausančios Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“, ir pažymėti ieškovės sklypo dalį indeksu „C“. Šiam Susitarimui pagrįsti buvo pridėtas UAB „Geoksis“ parengtas Žemės sklypo planas, kuriame pažymėtos bendraturčiams tenkančios naudotis sklypo dalys. Aptariamas susitarimas pasirašytas ne tik ieškovės ir trečiojo asmens I. L., bet ir trečiojo asmens L. J..

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad, sudarydamas 2006-10-03 Žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei sutartį, trečiasis asmuo veikė tiek savo, tiek sutuoktinės T. L. vardu pagal šios išduotą notariškai patvirtintą įgaliojimą (taip nurodyta notarės patvirtintoje 2006-10-03 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje). Dėl to pripažintina, kad ir sudarydamas su ieškove 2006-10-03 Susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, trečiasis asmuo I. L. veikė tiek savo, tiek sutuoktinės T. L. vardu. Darytina išvada, kad ieškovė, 2006-10-03 nusipirkusi Žemės sklypo dalį, su visais tuomečiais šio Žemės sklypo bendraturčiais sudarė Susitarimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurį jai teko naudotis 800 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, esanti rytinėje sklypo pusėje, greta trečiojo asmens L. J. naudojamos taip pat 800 kv. m ploto šio Žemės sklypo dalies, kurios naudojimosi tvarka nustatyta 2006-08-31 Naudojimosi daiktu tvarkos sutartimi, patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės su bendraturčiais 2006-10-03 sudarytas Susitarimas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo patvirtintas notariškai, neįregistruotas viešajame registre, todėl jis asmenims, po šio Susitarimo sudarymo tapusiems Žemės sklypo bendraturčiais, neturi tokios teisinės galios, kokią turėtų notariškai patvirtintas ir viešajame registre įregistruotas bendraturčių susitarimas (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

Kita vertus, ta aplinkybė, kad 2006-10-03 Susitarimas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo patvirtintas notariškai, neįregistruotas viešajame registre, nedaro jo negaliojančio (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). 2006-10-03 Susitarimas, kaip ir bet kuri kita teisėtai sudaryta ir nenuginčyta sutartis, jį sudariusiems asmenims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), taigi įpareigoja laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006-10-03 Susitarime nurodyta R. G. teisė parengti jos Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo planą bei leisti šią sklypo dalį naudoti atskirai nuo kitų bendraturčių. Tokia Susitarimo sąlyga rodo, kad aptariamą Susitarimą sudarę tuomečiai bendraturčiai suvokė, jog tam, kad ieškovė įgyvendintų jai suteiktą teisę įsigyta Žemės sklypo dalimi naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių, turėtų parengti atitinkamą Žemės sklypo dalies planą.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovės nurodyta, kad, įsigydama Žemės sklypo dalį aptarusi su pardavėju jo vietą bei ribas, ji turėjo pagrįstą lūkestį, jog būtent tokių ribų žemės dalimi ir naudosis, kai turės pakankamai lėšų, parengs atidalijimo projektą paskirčiai keisti ir galės pasistatyti gyvenamąjį namą.

Sutiktina, kad ieškovė, Žemės sklypo dalies įsigijimo metu aptarusi su pardavėju, kokia konkrečia Žemės sklypo dalimi turės teisę naudotis, įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį naudotis būtent įsigijimo metu sutarta sklypo dalimi. Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįgyvendino savo tikslo atsidalinti įsigytą Žemės sklypo dalį tam, jog galėtų ja naudotis visiškai individualiai, nespręsdama iškylančių bendrų klausimų su kitais Žemės sklypo savininkais. Taigi iki šiol ieškovė yra Žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, bendraturtė ir turi teisę bei pareigą su bendro Žemės sklypo naudojimu susijusius klausimus spręsti kartu su kitais bendraturčiais (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Žemės sklypo kiti bendraturčiai iš esmės neginčija ieškovės teisės naudotis tas Žemės sklypo dalimi, dėl kurios naudojimo sutarta 2006-10-03 Susitarimu su tuomečiais šio sklypo bendraturčiais. Tretieji asmenys I. L. ir J. K. išreiškė sutikimą su ieškovės pateiktu ieškiniu prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismo proceso metu atsakovė taip pat išreiškė poziciją, kad sutiktų su ieškovės siekiama Žemės sklypo naudojimosi tvarka, jeigu atsakovė turėtų kitą galimybę patekti į jai tenkančią naudotis Žemės sklypo dalį kitaip, nes per ieškovės sklypo dalį iš vienintelio šiuo metu esančio įteisinto kelio rytinėje žemės sklypo pusėje.

Pasisakant dėl priešieškinio jau nurodyta, kad atsakovės siekis nustatyti patekimo į jai tenkančią naudotis Žemės sklypo dalį išimtinai per ieškovės naudojamą sklypo dalį, yra nepagrįstas.

Kartu pažymėtina, kad, nepaisant dalies bendraturčių išreikšto sutikimo su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, teismas turi pareigą vertinti visų bendraturčių interesus, analizuoti, ar nustačius naudojimosi tvarką, kuriai dauguma bendraturčių pritaria, bus išvengta naujų bendraturčių konfliktų, be to, ar nebus pažeisti teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu sklypu naudojimosi tvarką, reikalavimai.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad 2006-10-03 Susitarimo dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudarymo metu Žemės sklypo bendraturčiai buvo iš vienos šeimos, jiems nebuvo aktualus patekimo į Žemės sklypą iš viešojo kelio, esančio rytinėje Žemės sklypo pusėje, klausimas, nes pagal susiklosčiusį faktinį naudojimą trečiasis asmuo I. L. ir jo šeimos nariai patekdavo per jo sūnaus trečiojo asmens M. L. namų valdos žemės sklypą. Tačiau 2013 m. pasikeitė bendraturčių sudėtis, ir Žemės sklypo bendraturtėmis tapo I. L. mirusios sutuoktinės T. L. testamentinės įpėdinės. Teismo proceso metu bylos dalyviai paaiškino, kad po trečiojo asmens sutuoktinės mirties, palikėjos įpėdinės į Žemės sklypą patekdavo tuo pačiu keliu, kaip ir iki palikėjos mirties, t. y. per trečiojo asmens M. L. žemės sklypą. Bylos dalyviai nurodė, kad atsakovei iki šiol nedaroma kliūčių atvykti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį per trečiojo asmens žemės sklypą.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad privažiavimo į Žemės sklypą kelias, kuriuo faktiškai iki šiol naudojasi bendraturčiai, nėra oficialiai įteisintas patekimo į ginčo Žemės sklypą kelias. Prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-14 pateiktos šioje byloje išvados yra pridėtas Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis, iš kurio matyti, kad viešasis kelias, kuriuo galima privažiuoti iki Žemės sklypo, yra rytinėje sklypo pusėje; iš pietinės pusės galima patekti gatve, einančia iki gretimo žemės sklypo. Darytina išvada, kad iš Žemės sklypo pietinės ir vakarinės pusės nėra įteisinto privažiavimo į ginčo Žemės sklypą, bendraturčiai važiuoja trečiojo asmens M. L. įsirengtu keliu, be to, turi pravažiuoti per šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tam tikrą dalį. Suprantama, kad trečiasis asmuo geranoriškai leidžia važiuoti per jo sklypą tėvui I. L. ir seseriai J. K.. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atstovaujamasis iki šiol nedarė kliūčių patekti šiuo privažiavimu ir atsakovei. Tačiau pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo, teigdamas, jog neprieštarauja faktiškai susiklosčiusiam patekimui į Žemės sklypą, nepatvirtino, jog ir ateityje leis važiuoti per jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį visiems bendraturčiams. Iš bylos dalyvių paaiškinimų ilgai trukusio teismo proceso metu būtų pagrindas daryti priešingą išvadą. Trečiasis asmuo iki šiol sutiko, kad gretimo Žemės sklypo bendraturčiai į savo sklypą važiuotų per jo sklypo dalį, tačiau kai teismo proceso metu bendraturčiai svarstė įvairias privažiavimo į Žemės sklypą galimybes, galimybė įteisinti privažiavimą, kuriuo faktiškai naudojamasi, net nebuvo svarstoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo nesutiktų įteisinti faktiškai naudojamo privažiavimo į ginčo Žemės sklypą per jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, viena vertus, pripažįstant ieškovės teisėtą interesą naudotis ta Žemės sklypo dalimi, dėl kurios naudojimo buvo sutarta Žemės sklypo dalies įsigijimo metu su tuomečiais bendraturčiais, visgi Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės užsakymu parengtą 2015-02-12 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą negali būti tvirtinama teismo tvarka, nes pateiktame plane nėra numatyta privažiavimo į Žemės sklypo dalį, kuria naudojasi atsakovė bei tretieji asmenys I. L. bei J. K., oficialiai įteisintu privažiavimo keliu.

Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovė ir tretieji asmenys I. L. bei J. K. pagal susiklosčiusią faktinę naudojimosi Žemės sklypu tvarką, į jų naudojamą Žemės sklypo dalį patenka arba per valstybinę žemę neįteisintu keliu, arba per kaimyninio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens M. L. – įsirengtą įvažiavimą, t. y. taip pat teisiškai neįteisintu būdu. Patvirtinus tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kai atsakovė ir tretieji asmenys neturi oficialiai įteisinto patekimo į jų naudojamą Žemės sklypo dalį, bet kada gali kilti ginčas tiek su valstybe, kuri, kaip matyti iš byloje esančių išvadų, nesutiko leisti įrengti privažiavimo kelią per valstybinę žemę bendraturčių norimoje vietoje – šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, tiek su kaimyninio žemės sklypo savininku M. L., kuris kol kas gera valia leidžia naudotis įvažiavimu per jo žemės sklypą, tačiau nėra davęs sutikimo įteisinti patekimą į Žemės sklypą per jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad bendraturčiai faktiškai turi galimybę patekti į jiems priklausančias Žemės sklypo dalis per neįteisintą privažiavimą, nėra pakankamas pagrindas teismo tvarka įteisinti susiklosčiusią Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nustatant naudojimosi tvarką teismo keliu, gali būti patvirtintas tik toks Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuriame visiems bendraturčiams yra užtikrinta galimybė turėti susisiekimą su viešaisiais keliais.

Dėl to, kad ieškovės užsakymu parengtame 2015-02-12 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra numatyta galimybė daliai bendraturčių patekti į jiems tenkančią naudotis Žemės sklypo dalį įteisintu privažiavimo keliu, ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal šį planą šioje byloje negali būti tenkinamas.

Kartu pabrėžtina, kad ieškovės ieškinio šioje byloje atmetimas nereiškia, jog ieškovė netenka galimybės siekti naudojimosi tvarkos būtent ta Žemės sklypo dalimi, dėl kurios naudojimo buvo susitarta 2006-10-03 Susitarimu, patvirtinimo. Tokią galimybę ieškovė turėtų visiems bendraturčiams išsprendus privažiavimo prie atsakovės ir trečiųjų asmenų I. L. bei J. K. naudojamos Žemės sklypo dalies klausimą.

Ieškovės ieškinio atmetimas šioje byloje taip pat nereiškia, kad privažiavimo prie bendraturčių naudojamų Žemės sklypo dalių klausimas gali būti sprendžiamas tik ieškovės naudojamos Žemės sklypo dalies sąskaita, neatsižvelgiant į jos argumentus dėl teisėtų lūkesčių, grindžiamų 20006-10-03 Susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, bylos dalyvių šio teismo proceso metu patirtos išlaidos paliekamos kiekvienam iš jų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl vykusio teismo proceso valstybė patyrė 45,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodytos išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 22,68 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti ieškinį ir priešieškinį.

Priteisti iš ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 22,68 Eur (po dvidešimt du eurus 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.