- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2-21377-558/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- M. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, 2 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė 2009-12-05. Šalys 2009-12-17 susilaukė dukros I. G.. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 metų spalio mėnesio. Atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Ieškovės paskaičiavimais nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga 400 Eur suma. Ieškovė dirba krupjė kazino. Mano, kad jos darbas yra neperspektyvus. Atsakovas dirba vairuotoju. Ieškovės manymu, jo darbo užmokestis yra didelis, jam lengviau susirasti darbą bei pakeisti jį geriau apmokamu, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kadangi atsakovas gyvena su kita moterimi ir dukra I. G. visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia, ieškovės skaičiavimais susidarė išlaikymo įsiskolinimas, lygus 2 810 Eur (b.l. 2-7).
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad nevengė išlaikyti nepilnametės dukros. Sutinka, kad privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovo manymu, ieškovė nurodė per dideles išlaidas nepilnamečio vaiko poreikiams. Nesutinka, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Sutiktų nepilnamečiam vaikui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį (b.l. 57-62).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena vieno kambario bute. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametė I. G. lanko mokyklą-darželį „(duomenys neskelbtini)“, dramos būrelį, šokius. Mergaitė sveika. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams (b.l. 76).
Teismo posėdžio metu ieškovė D. G. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nepilnametė dukra specialiųjų poreikių neturi. Lanko papildomus būrelius – šokius, už kuriuos moka po 12 Eur, teatrą, kuris taip pat kainuoja 12 Eur. Šiuo metu ieškovė jau nebedirba krupjė kazino. Ji vykdo individualią veiklą yra konsultantė finansų klausimais. Jos atlyginimas šiuo metu svyruoja nuo 200 iki 400 Eur. Su atsakovu santuokos nenutraukė, tačiau skyrium gyvena nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 205 Eur, tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti iš ko jis susideda. Nurodė, kad atsakovas už darželį sumokėjo 5 kartus. Tuo metu, kai ieškovė dirbdavo kazino, mergaitė buvo pas tėvą. Į mėnesį susidarydavo apie 2 savaitės, kai mergaitė buvo tėvo namuose. Laikotarpis apima 2015-2016 metus. Ieškovė teigia, kad gyvena įtėvio bute su mergaite. Nuomos mokesčio nemoka. Šiuo metu mergaitė eina į pirmą klasę, todėl pirko jai uniformą, kuri kainavo apie 35 Eur.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiktų nepilnamečiam vaikui teikti 170 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Teigia, kad jo darbas taip pat nėra pastovus, daugiau mokėti vaikui negali. Patvirtino, kad 2014-2016 metais iki ieškovė pakeitė darbą, nepilnametis vaikas būdavo apie dvi savaites pas tėvą. Tuo metu, kai nepilnametė dukra buvo pas tėvą, jis išlaikymo iš ieškovės neprašydavo. Jo alga šio metu sudaro apie 500 Eur atskaičius mokesčius. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Skyrium su ieškove gyvena nuo 2014 metų rugsėjo pabaigos. Teigia, kad nepilnametei mergaitei pirko drabužėlius, roges, dviratį. Ji turi visą, ko jai prireikia, kai būna pas tėvą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė I. G., gim. 2009-12-17, yra ieškovės D. G. ir atsakovo M. G. dukra (b.l. 9). Ieškovės D. G. ir atsakovo M. G. santuoka sudaryta 2009-12-05 ir nenutraukta (b.l. 8).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko, nurodė, kad vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 170 Eur.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė D. G. nuo 2012-07-05 dirbo krupjė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 84). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje darbovietėje nebedirba. Vykdo individualią veiklą, iš kurios pajamas gauna nuo 200 iki 400 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (b.l. 87). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 90).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas M. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-07-09, vairuotoju. Jo darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (b.l. 80-83). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – keleiviniai automobiliai Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b.l. 88). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 89).
Išanalizavus šalių turtinę padėtį galima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, kadangi jis turi transporto priemonių ir jo darbo užmokestis yra kiek didesnis.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Kita vertus, teismas įvertina ir šalių nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi 2014-2016 metų laikotarpiu iki ieškovė pakeitė darbą, nepilnametė mergaitė dviejų savaičių laikotarpiu buvo pas tėvą. Tokiu būdu, atsakovas išlaikė nepilnametę dukrą, pirko jai drabužius, maistą, todėl nebuvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Nors atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių teismas sutiktų, kad ieškovės prašoma išlaikymo periodinėmis išmokomis suma galėtų patenkinti ne tik būtinuosius nepilnametės šalių dukros poreikius, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių dukra neturi specialiųjų poreikių, iš atsakovo nepilnametės dukros I. G., gim. 2009-12-17, naudai priteistinas 180 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-04-27, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė nurodė, kad jos paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 810 Eur už 15 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 205 Eur, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl skaičiuoja būtent šią sumą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė iš išlaikymo sumos išskaičiuoja 265 Eur, kuriuos jos teigimu atsakovas sumokėjo už nepilnametės dukros darželį.
Atsakovas nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė. Teigė, kad nepilnametė dukra po 2 savaites per mėnesį gyvendavo pas jį, nes ieškovė dirbo. Su šiais teiginiais ieškovė sutiko.
Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Kadangi šalys skyrium gyvena nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio, išlaikymo įsiskolinimas turėtų susidaryti už 18 mėnesių iki ieškinio padavimo dienos (2016-04-27). Nors atsakovas ir nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas pagal tuo metu galiojantį MMA, teismas su tokiais argumentais nesutinka. Išlaikymo dydis yra priteisiamas proporcingai nepilnamečio vaiko tėvų turimoms galimybėms. MMA yra tik orientacinis kriterijus. Nagrinėjant bylą, kiekvienu atveju išlaikymo dydis yra nustatomas individualiai. Pagal priteisto išlaikymo dydį yra skaičiuojamas ir išlaikymo įsiskolinimas. Todėl šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas turėtų sudaryti 3 240 Eur (18 mėn. x 180 Eur). Kadangi abi šalys nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 metų (kai ieškovė pakeitė darbą), nepilnametė dukra po dvi savaites per mėnesį gyveno pas tėvą, o tėvas išlaikymo tuo metu iš motinos neprašė, išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina per pusę, t.y. iki 1 620 Eur. Ieškovė teigė, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu už darželį sumokėjo 5 kartus, t.y. 265 Eur sumą. Į bylą yra pateikti mokėjimo kvitai, kurie patvirtina šalių nurodytas aplinkybes (b.l. 73-75). Ši suma taip pat yra išskaitytina iš išlaikymo įsiskolinimo. Tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 1 355 Eur (1 620 Eur – 265 Eur).
Į bylą yra pateikti Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kurie patvirtina, kad tėvas nepilnamečiam vaikui pirko drabužėlius bei lankėsi su dukra VICHY vandens parke (b.l. 117-121). Šio sumos nėra išskaitytinos iš išlaikymo įsiskolinimo, kadangi neapima išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio. Visi kvitai yra čekiai yra surinkti 2016 metais gegužės, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Be to, tėvas turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ne tik mokėdamas teismo nustatytą išlaikymo dydį, bet ir leisdamas su vaiku laisvalaikį, pirkdamas jam drabužėlius ir t.t.
Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko I. G., gim. 2009-12-17, naudai priteistinas 1 355 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 18 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos pagal teisinių pasaugų sutartį (b.l. 50-51, 112-113). Ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra nurodęs, jog CPK atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Gi atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su teisinėmis paslaugomis, kurias jai suteikė teisininkė D. A. civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 str. įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios išlaidos negali būti atlygintos (priteistos).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 105,45 Eur (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1 355 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016-04-27, iki I. G., gim. 2009-12-17, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 355 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 105,45 Eur (vieną šimtą penkis eurus 45 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.