Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-18 · Civilinė byla Nr. e2-1324-763/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e2-1324-763/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Atsakovas
J. M.
Civilinė byla Nr. e2-1324-763/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00008-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Vindeta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., ieškinį atsakovui J. M. (J. M. ) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo J. M. 4391,09 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento.

Atsiliepimas

Atsakovui procesiniai dokumentai, pranešimai pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai, praneštos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1-2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2755-653/2019, UAB „Vindeta“, iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Pareiškime ir teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad įmonė jokio turto neturi, yra nemoki, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės nėra pateikusi.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos įsigaliojus. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra išspręstas iki įsigaliojus minėtam įstatymui – iki 2019 m. gruodžio 31 d., jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui ir nors ieškovo ieškinys teismui pateiktas jau galiojant naujajam įstatymui, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikomos anksčiau galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos.

Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis), t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Bankroto bylos iškėlimo pagrindus, nemokumo nustatymo kriterijus reglamentuoja materialiosios teisės normos, taigi tokiems teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-378/2019).

Kaip jau minėta JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi, kai bankroto bylos iškėlimo procedūroms, pradėtoms iki JANĮ įsigaliojimo, JANĮ nuostatų taikymas atgal neįtvirtintas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo sprendžiamas pagal ĮBĮ, todėl ir įmonės vadovo atsakomybės klausimas dėl su bankrotu susijusių procedūrų atlikimo/neatlikimo sprendžiamas šioje byloje pagal tą patį įstatymą.

Bankroto administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas) ir tuo sudarant jiems sąlygas patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino BUAB „Vindeta“ įmonės kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019-05-30. Bendra įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma - 4391,09 Eur.

Atsakovas J. M. yra UAB „Vindeta” vadovas (direktorius) nuo 2016-10-24 iki bankroto bylos iškėlimo (LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas). Jis nėra įvykdęs LR Įmonių įstatyme numatyto įpareigojimo - neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento. Teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad UAB „Vindeta“ VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamas turtas, transporto priemonės neįregistruotos. 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovas įpareigotas (bankrutuojančios įmonės valdymo organai) per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau kaip nurodo bankroto administratorius, įpareigojimo nevykdė ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento.

Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per penkias dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė, t. y. esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, Nr. 3K-3- 344/2014). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „AKbaldai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013).

Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad įmonės veiklos nevykdo, yra nemoki, jos įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai iškėlimo nevykdymas) yra akivaizdūs. Minėti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditoriai patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams. Žala kreditoriams dėl neteisėtų atsakovo veiksmų laikytina BUAB „Vindeta“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, kuri sudaro 4391,09 Eur. Atsakovas yra atsakingas už visą susidariusią žalą, nes apskritai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai (nesikreipimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jai esant nemokiai) lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyminės pareigos, veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė turtinę žalą. Todėl šiuo atveju atsakovo kaltė yra akivaizdi: atsakovas, kaip įmonės vadovas, būdamas jos ir akcininku, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus. Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą laikytina, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo J. M. 4391,09 Eur ieškovės BUAB „Vindeta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., naudai.

Iš atsakovo J. M. taip pat yra pagrindas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti įstatymu nustatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo J. M. į valstybės biudžetą, todėl 99 Eur žyminio mokesčio elektroninėje byloje (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), priteistina iš atsakovo J. M.. Jokių kitų bylinėjimosi išlaidas, pagrindžiančių dokumentų, ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) 4391,09 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną Eur 09 ct) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą (4391,09 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės BUAB „Vindeta“, įmonės kodas 304326854, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., naudai.

Priteisti iš atsakovo J. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 99 Eur (devyniasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas „Swedbank“, a.s. Nr. LT24730001011239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas J. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė BUAB „Vindeta“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilnius regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas