- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-882-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19078-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Virginijos Gudynienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1295-435/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 6 939,48 Eur negrąžintą kreditą, 565,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 23 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 939,48 Eur nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.); 2 953,67 Eur tarpininkavimo mokestį, 8,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.), 23 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 939,48 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. gegužės 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 236,00 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. gegužės 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K480805071, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 13 011,93 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (7 000 Eur), 1 172,13 Eur tarpininkavimo mokestis ir 4 839,80 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 23 proc.). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. spalio 27 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies:
- priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. M.: 6 939,48 Eur negrąžintą kreditą, 565,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 172,13 Eur tarpininkavimo mokestį, 8,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.), 23 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. lapkričio 14 d. – 6 671,82 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 6 602,36 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 6 531,57 Eur; 2021 m. vasario 14. – 6 459,43 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 6 385,90 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 6 310,96 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 6 234,59 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 6 156,75 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 6 077,42 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 5 996,57 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 5 914,17 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 5 830,19 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 5 744,60 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 5 657,37 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 5 568,47 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 5 477,87 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 5 385,53 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 5 291,42 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 5 195,51 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 5 097,76 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 4 998,13 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 4 896,59 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 4 793,11 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 4 687,64 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 4 580,15 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 4 470,60 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 4 358,95 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 4 245,16 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 4 129,19 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 4 011 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 3 890,54 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 3 767,78 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 3 642,66 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 3 515,14 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 3 385,18 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 3 252,73 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 3 117,74 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 2 980,16 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 2 839,95 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 2 697,05 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 2 551,41 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 2 402,98 Eur; 2024 m. gegužės 14 d. – 2 251,70 Eur; 2024 m. birželio 14 d. – 2 097,52 Eur; 2024 m. liepos 14 d. – 1 940,39 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 1 780,25 Eur; 2024 m. rugsėjo 14 d. – 1 617,04 Eur; 2024 m. spalio 14 d. – 1 450,70 Eur; 2024 m. lapkričio 14 d. – 1 281,17 Eur; 2024 m. gruodžio 14 d. – 1 108,39 Eur; 2025 m. sausio 14 d. – 932,30 Eur; 2025 m. vasario 14 d. – 752,84 Eur; 2025 m. kovo 14 d. – 569,94 Eur; 2025 m. balandžio 14 d. – 383,53 Eur; 2025 m. gegužės 17 d. – 193,48 Eur), tačiau ne daugiau viso 4 274,24 Eur suma, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (12 960,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 421,58 Eur bylinėjimosi išlaidas;
- pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K480805071 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos;
- pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K480805071 Bendrųjų sąlygų 5.11 punkto nuostatą, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui;
- likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, viso gauto kredito negrąžino, todėl pažeidė prievolę. Iš bylos duomenų ir ieškovės reiškiamo reikalavimo nustatyta, kad atsakovas yra atlikęs vieną mokėjimą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 6 939,48 Eur negrąžinto kredito dalies suma.
5. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 23 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2025 m. gegužės 17 d. Sutartį nutraukus 2020 m. spalio 27 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 565,56 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
6. Ieškinio reikalavimas priteisi 23 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 939,48 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. gegužės 17 d., nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o ne būtų ta pati ieškinyje nurodoma 6 939,48 Eur suma. Todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
7. Vadovaujantis sutarties specialiosiomis sąlygomis, už paskolintą 7 000 Eur sumą, atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį, ieškovė tikėjosi iš atsakovo gauti viso 4 839,80 Eur palūkanas. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu iki sutarties nutraukimo susikaupusi mokėtina palūkanų suma sudaro 565,56 Eur, kas reiškia, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.) likusi atsakovo mokėtina mokėjimo palūkanų suma (ieškovės prašomos negautos pajamos už šį laikotarpį) sudaro 4 274,24 Eur (4 839,80 Eur – 565,56 Eur).
8. Ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.), galėjo tikėtis gauti 23 proc. negautas pajamas (nuostolius), tačiau jos turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y., nuo 2020 m. lapkričio 14 d. – 6 671,82 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 6 602,36 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 6 531,57 Eur; 2021 m. vasario 14. – 6 459,43 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 6 385,90 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 6 310,96 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 6 234,59 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 6 156,75 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 6 077,42 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 5 996,57 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 5 914,17 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 5 830,19 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 5 744,60 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 5 657,37 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 5 568,47 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 5 477,87 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 5.385,53 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 5 291,42 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 5 195,51 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 5 097,76 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 4 998,13 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 4 896,59 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 4 793,11 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 4 687,64 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 4 580,15 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 4 470,60 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 4 358,95 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 4 245,16 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 4 129,19 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 4 011 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 3 890,54 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 3 767,78 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 3 642,66 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 3 515,14 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 3 385,18 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 3 252,73 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 3 117,74 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 2 980,16 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 2 839,95 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 2 697,05 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 2 551,41 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 2 402,98 Eur; 2024 m. gegužės 14 d. – 2 251,70 Eur; 2024 m. birželio 14 d. – 2 097,52 Eur; 2024 m. liepos 14 d. – 1 940,39 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 1 780,25 Eur; 2024 m. rugsėjo 14 d. – 1 617,04 Eur; 2024 m. spalio 14 d. – 1 450,70 Eur; 2024 m. lapkričio 14 d. – 1 281,17 Eur; 2024 m. gruodžio 14 d. – 1 108,39 Eur; 2025 m. sausio 14 d. – 932,30 Eur; 2025 m. vasario 14 d. – 752,84 Eur; 2025 m. kovo 14 d. – 569,94 Eur; 2025 m. balandžio 14 d. – 383,53 Eur; 2025 m. gegužės 17 d. – 193,48 Eur), tačiau ne daugiau kaip viso 4 274,24 Eur suma už ieškovės nurodomą laikotarpį.
9. Netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų. Ieškovės reikalavimas priteisti 8,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 18 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) atitinka šiuos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
10. Nors ieškovė šį reikalavimą teikia vadovaudamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, bet sutartinėmis nuostatomis, tačiau tai aukščiau nurodyto teisinio vertinimo dėl netesybų taikymo nekeičia. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies. Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 52).
11. Sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (taikomas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytą palūkanų skaičiavimo terminą iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų skaičiavimo termino – 180 dienų. Šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
12. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokesčio sumai yra taikoma 1.800 Eur nuolaida. Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida, kuris sutarties pasirašymo metu buvo 1 172,13 Eur, kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokesčio dydį, nei šalys konkrečiai susitarė. Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 1 172,13 Eur tarpininkavimo mokestis.
13. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkto turinys (bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos, tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui) savo esme reiškia papildomų netesybų nustatymą vartojimo kredito gavėjui, pastarajam netinkamai vykdant kasmėnesinius mokėjimus. Tuo tarpu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
14. Sutartyje numatytas atsakovo atsakomybės dydis (pritaikytų nuolaidų panaikinimas, vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto netesybų dydžio, taip pat reglamentavimo, kad jokios kitos netesybos, be nurodytų minėtoje įstatymo nuostatoje, kredito gavėjui negali būti taikomos. Šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o jos pagrindu tarpininkavimo mokesčio dydis, viršijantis šalių susitartą tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dydį, negali būti priteistas. Todėl pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (nuo sudarymo momento sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkto nuostata (bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui).
15. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
16. Ieškinio reikalavimus tenkinus 64,66 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 292,26 Eur sumokėtas žyminis mokestis (452 Eur × 64,66 proc.) bei 129,31 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą – procesinių dokumentų parengimą (200 Eur × 64,66 proc.).
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „NEO Finance“ prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. M. 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 939,48 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.), bei 652 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo R. M. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai pakeitė ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią teismų formuojamą praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas bei į tai, kad sutartis yra nutraukta, jos nutraukimo sukeliamas pasekmes. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (4 839,80 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
1.2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
18. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,NEO Finance“ ir atsakovas R. M. 2020 m. gegužės 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. K480805071, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 13.011,93 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (7 000 Eur), 1 172,13 Eur tarpininkavimo mokestis ir 4 839,80 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 23 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. spalio 27 d. sutartį nutraukė.
22. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo 23 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 939,48 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 17 d.), teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
23. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
24. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
25. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. spalio 27 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
29. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
32. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (6 939,48 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
33. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, įrašant, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.