- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- A-10-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01698-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, dėl įsakymų panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba) Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2) 2.1 ir 2.2 punktus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus, 14,48 Eur (50 Lt) turtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. atsakovo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 patvirtintas Kretingos rajono Darbėnų sen., Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo panaikintas nuo pagrindinio kelio Darbėnai–Vaineikiai pagal kanalą dalis suprojektuoto ginčo kelio 4-III-5, įtraukto į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Pareiškėjas minėtą sprendimą skundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka NŽT prie ŽŪM, kuri 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2894 paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą. Ginčija priimtą sprendimą motyvuodamas, jog toks sprendimas negalėjo būti priimtas dėl vykstančių teisminių procesų, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui vykdyti 2013 m. vasario 7 d. NŽT prie ŽŪM direktoriaus sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punktą, kuriame nustatytas įpareigojimas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo suprojektuotą ginčo kelią 4-III-5.Pareiškėjo nuomone, NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 yra nemotyvuotas, neargumentuotas, kadangi atsakovas negalėjo atlikti jokių veiksmų dėl ginčo kelio pagal aukščiau paminėtą teismo sprendimą. Įsakyme nenurodyta, kad panaikinama dalis ginčo kelio, kai žemėtvarkinio projekto ištraukoje šio kelio dalies nebelieka. Teigė, jog jis nebuvo informuotas apie procedūros atnaujinimą, nes atsakovas buvo įsipareigojęs 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-874 informuoti jį apie tolimesnius veiksmus rengiant žemėtvarkos projektą. Pažymėjo, kad nėra pateiktas aiškinamasis raštas dėl žemėtvarkos projekto papildymo, o žemėtvarkos projekte neteisėtai be savininkų sutikimo įbraižyta šiaurinio pietinio kelio dalis per privačius žemės sklypus, nenumatant servitutų. Taip pat akcentavo, jog žemėtvarkos projekte, kaip servitutinis numatytas šiaurės pietų kelias, kuris jau suprojektuotas ir nustatyti servitutai, tačiau ne prie pareiškėjo žemės sklypo ir namų valdos.Pareiškėjo teigimu, ginčijamas aktas nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Įsakymas turi būti panaikintas ir tuo pagrindu, kad jį priėmė šališki, neobjektyvūs ir suinteresuoti pareigūnai, todėl buvo pažeistos esminės procedūros, privalančios užtikrinti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.Pareiškėjas ginčija NŽT prie ŽŪM 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2) 2.1 ir 2.2 punktus tuo pagrindu, jog sprendimu patvirtinti laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis, plotai, iš jų saugomose teritorijose, ir žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotai, kai tuo tarpu nepriimtas atsakovo įsakymas dėl Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plotų suvestinių duomenų ir laisvos valstybinės žemės fondo plano patvirtinimo ir nepateiktas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planas. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam 14,48 Eur (50 Lt) turtinę žalą, kadangi dėl atsakovo priimtų neteisėtų sprendimų jam reikėjo naudotis teisininko P. M. teikiamomis teisinėmis paslaugomis, už kurias buvo sumokėta nurodyta suma.Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai naudotis keliu, kadangi sprendimais šis kelias panaikintas. Pažymėjo, jog ginčijamame žemėtvarkos projekte nebelieka kelio 5-III-6, o kelias 4-III-5 lieka tik 4 metrų pločio, vietoje buvusių 6 metrų. Pareiškėjas nebuvo kviečiamas atvykti į NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrių dėl sprendinių žemėtvarkos projekte aptarimo, įskaitant privažiavimo prie jo nuosavybės teise turimo žemės sklypo klausimo, todėl buvo pažeistos jo teisės.Atsakovas NŽT prie ŽŪM atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepimuose nurodė, kad ginčijamu 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 patvirtintas parengtas 2014 m. Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai, taikomos specialiosios žemės naudojimo paskirtys, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti iki 2014 m. sausio 22 d. pagal pateiktus prašymus. Pareiškėjas 2014 m. kovo 10 d., 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. kovo 31 d. pateikė siūlymus dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo sustabdymo. Pareiškėjui 2014 m. balandžio 11 d. raštu buvo išaiškinta, jog Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas jam nesukelia teisinių pasekmių, kadangi sustabdytas sprendimo, kuriuo Kretingos rajono skyrius įpareigotas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant Kretingos rajono Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo suprojektuotą kelią, vykdymas. Akcentavo, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 15 d. raštu ir 2014 m. kovo 24 d. raštu pakartotinai buvo informuotas apie administracinės procedūros sustabdymą. Pažymėjo, kad ginčijamu 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo kelio. Po ginčijamo akto priėmimo pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikė du prašymus dėl leidimo susipažinti su Kašučių kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ir jame esančiais dokumentais ir su jais susipažino. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog neteisėtai įbraižyta šiaurinio pietinio kelio dalis, nenumatant servitutų be savininkų sutikimo per privačius žemės sklypus yra nepagrįsti, nes paminėti žemės sklypai nesusiję su ginčijamu žemėtvarkos projektu.Atsakovas kaip nepagrįstą prašo atmesti pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT prie ŽŪM 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2) 2.1 ir 2.2. punktus. Nurodo, kad 2015 m. sausio 9 d. įsakymu patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo planas ir 2015 m. sausio 16 d. priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo nustatyta, jog Kašučių kadastro vietovėje nuo 2015 m. sausio 13 d. pradedamas rengti žemės reformos projektui prilyginamas planas ir patvirtinti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ribos ir plotai bei laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių žiniaraštis ir plotai, o sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.Atstovas papildomai paaiškino, kad ginčijamais sprendimais nebuvo sprendžiami jokie klausimai dėl ginčo kelio, privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, todėl byloje skundžiami įsakymai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ bei NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. įsakymo „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) 2.1 ir 2.2 punktų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su galimu jo subjektinių teisių pažeidimu, patvirtinus Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nusprendus pradėti rengti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, panaikinant privažiavimą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, t. y. išbraukiant (panaikinant) kelią 4-III-5, o kelią 5-III-6 susiaurinant iki 4 metrų pločio, vietoje buvusių 6 metrų.Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 4,79 ha. Iš prie administracinės bylos prijungtų administracinių bylų Nr. I-24-342/2014 bei I-1335-583/2013 medžiagos matyti, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo yra tęstinis procesas ir išimtinai yra susijęs su, pareiškėjo manymu, pažeistomis jo teisėmis dėl sprendinių, kuriais netinkamai išspręstas klausimas dėl privažiavimo (dėl ginčo kelio panaikinimo). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013 atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 14SD-(14.14.104)-2245 panaikinimo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-782/2014 netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 atmetė pareiškėjo skundą dėl NŽT prie ŽŪM 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 3, 4 dalies ir 5.1 punkto panaikinimo, NŽT prie ŽŪM 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 14SAD-(14.14.104)-272 panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, pateikiant pilną informaciją į prašymą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, konstatavo, jog pareiškėjo teisė naudotis ginčo keliu negalėjo būti pažeista vien dėl to, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei jokiu kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu Nr. 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. A-265-261/2015 turi res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, teismas sprendė, jog klausimas dėl privažiavimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra išspręstas, konstatuojant, jog pareiškėjas turi galimybę naudotis keliu 5-III-6, ties sklypo riba, pažymėtu posūkio taškais Nr. 5-6.Teismas nurodė, kad šioje byloje skundžiamu 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu nuspręsta: 1) išbraukti iš NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-137 „Dėl piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Kašučių kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 14 ir 15 eilutes; 2) patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Dujų sfera“ projekto autorės S. L. parengtą 2014 metų Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas pagrindines žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdus ir pobūdžius, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti pagal iki 2014 m. sausio 22 d. pateiktus prašymus. Skundžiamo Įsakymo 3 punktu suformuoti pavedimai valstybės įmonės Valstybės žemės fondui ir NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus vyriausiajam specialistui. Kito byloje skundžiamo 2015 m. sausio 16 d. NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ 1 punktu nustatyta, kad Kašučių kadastro vietovėje nuo 2015 m. sausio 13 d. pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, 2 punktu patvirtini Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotas – 123,30 ha, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis ir plotas – 123,30 ha, iš jo 29,34 ha - saugomose teritorijose, pretendentų, pageidaujančių gauti lygiaverčius turėtiems, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus Kašučių kadastro vietovėje, sąrašas.Teismas taip pat nurodė, kad byloje skundžiamo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo 1 punktu iš patvirtinto piliečių, kurie pageidauja Kašučių kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus sąrašo išbrauktos 14 ir 15 eilutės. Kaip matyti iš parengto žemėtvarkos projekto medžiagos, NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-137 (Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 197–198 p.) patvirtintas Piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti, nuomotis valstybinės žemės sklypas sąrašas, kurio 14 ir 15 eilutėse nurodyti piliečiai J. S. ir D. L., vadinasi šioje byloje skundžiamo sprendimo 1 punktu nuspręsta minėtus piliečius išbraukti iš patvirtinto sąrašo. Į patvirtintą sąrašą (įskaitant 14 ir 15 eilutes) pareiškėjas neįtrauktas. Toliau vertinant skundžiamo Įsakymo turinį matyti, kad 2 punktu patvirtinti sąrašai: 1) piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai, negyvenantiems Darbėnų seniūnijoje, kurių turėta žemę priskirta valstybės išperkamai žemei, sąrašas; 2) Piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai, sąrašas; 3) Piliečių, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus gamybinius statinius ir įrenginius, kaip šie žemės sklypai reikalingi statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, sąrašas; 4) Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams asmenims, gyvenantiems toje kadastro vietovėje, arba asmenims, kurių toje kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai sąrašas; 5) Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, sąrašas; 6) Piliečių, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę (mišką), sąrašų, sąrašas (Žemėtvarkos projekto 249–255 p.). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ginčijamu Įsakymu patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu nebuvo projektuojamas ir į jo priedais patvirtintus sąrašus nepateko, pareiškėjas nepateko nei į vieną iš aukščiau nurodytų sąrašų. Pagal žemėtvarkos projekte pateiktą medžiagą matyti, kad pareiškėjas NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriui 2014 m. balandžio 17 d. buvo pateikęs prašymą spręsti klausimą dėl privažiavimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai–Vaineikiai į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (žemėtvarkos projekto 233 p.), ankstesni pasiūlymai buvo pateikti 2014 m. kovo 10 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 31 d. Administracinė procedūra dėl prašymo sprendimo buvo sustabdyta (žemėtvarkos projekto 22, 245-245 p.) dėl prasidėjusių teisminių procesų. Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas pagal iki 2014 m. sausio 22 d. pateiktus piliečių prašymus, o pareiškėjo prašymai (siūlymai) buvo pateikti vėliau nei piliečių pateikti prašymai, todėl vien šiuo pagrindu akivaizdu, kad pareiškėjo pasiūlymai dėl privažiavimo kelio negalėjo būti išspręsti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.Teismas, vadovaudamasis žemėtvarkos projektu, atsakovės atstovės paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais, nustatė, jog ginčijamo žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje nėra jokių atliktų žymėjimų nei pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame sklype, nei dėl privažiavimo kelio nuo pagrindinio kelio Darbėnai–Vaineikiai. Taip pat nėra jokių duomenų, jog tekstiniuose sprendiniuose ar žemėtvarkos projekto prieduose būtų spręstas klausimas dėl privažiavimo į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjo atstovas P. M.. Kadangi pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nebuvo naujai projektuojamas, o klausimo sprendimas dėl privažiavimo prie sklypo buvo sustabdytas, todėl teisėjų kolegija neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas sprendė pareiškėjo prašymą dėl privažiavimo kelio ar jį išsprendė pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises.Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi konstatuota, kad kelias 4-III-5 panaikintas administraciniais aktais, o pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6. Tai, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galima privažiuoti keliu, patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, atspindinčios faktinį situacijos vaizdą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kelias 5-III-6 atsakovo priimtais šioje byloje ginčijamais sprendimais, būtų susiaurintas iki 4 m, pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises. Vien tai, kad pareiškėjo ir jo atstovo teigimu Kašučių žemės reformos žemėtvarkos projekto plane prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo nurodytas kelias su skaičiumi „4“, nereiškia, kad ginčijamais aktais kelias 5-III-6 buvo susiaurintas. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovė taip pat patvirtino, kad klausimai dėl privažiavimo prie pareiškėjo žemės sklypo bus sprendžiami 2016 metais tvirtinant Kašučių kadastro vietovės žemėtvarkos planą. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos atsakovui priėmus 2015 m. sausio 16 įsakymą Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.), kuriuo nuspręsta nuo 2015 m. sausio 13 d. pradėti rengti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, o 2 punktu patvirtintos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotas – 123,30 ha, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis ir plotas – 123,30 ha, iš jo 29,34 ha saugomose teritorijose, pretendentų, pageidaujančių gauti lygiaverčius turėtiems, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus Kašučių kadastro vietovėje, sąrašas. Teismas sprendė, kad 2015 m. sausio 16 d. įsakymas, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemėtvarkos projektui prilyginamą planą ir spręsti klausimai dėl teritorijos ribų ir ploto, pretendentų sąrašo (į kurį pareiškėjas neįtrauktas), laisvos valstybinės žemės ploto, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, jog šiuo skundžiamu įsakymu būtų spręsta dėl pareiškėjo interesų dėl privažiavimo prie jo žemės sklypo.Teismas sprendė, kad A. A. P. skundo argumentai, nurodant, jog prašomi panaikinti administraciniai aktai jam sukuria teisines pasekmes ir pažeidžia jo teises, laikytini nepagrįstais, kadangi jais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Akivaizdu, kad ateityje atsakovui priėmus administracinį aktą, kuriuo bus išspręstas pareiškėjo privažiavimo prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo klausimas, pareiškėjas galės ginti objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę. Konstatavus, kad A. A. P. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ bei NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. įsakymo „Dėl Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) dalies, pareiškėjo prašymas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismui pareikšto reikalavimo tenkinimas nagrinėjamo ginčo ribose nesukurtų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nebūtų apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Dėl šių priežasčių teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir jo patikslinimuose nurodytų argumentų dėl ginčijamų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms bei dėl subjektų, priėmusių administracinius aktus, šališkumo, neobjektyvumo. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam patirtą 14,48 Eur turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl atsakovo neteisėtai priimtų sprendimų, kadangi turėjo pasinaudoti teisininko P. M. teikiamomis teisinėmis paslaugomis, remdamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, pažymėjo, kad deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl atsakovo priimtų neteisėtų administracinių aktų, dėl kurių apskundimo jis turėjo teisininkui sumokėti 14,48 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų, nes pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, vadinasi byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai. Nenustačius NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos kaip conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) turtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino.
III.
Pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą ir perduoti prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės argumentais, nurodytais skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, sprendimas yra be motyvų, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, nenustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, neištirti įrodymai. Apelianto teigimu, tiek skundžiami atsakovo sprendimai, tiek teismo sprendimas nėra pagrįsti ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės aktų normomis, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Teismas sprendime nepagrindė, kad atsakovas ne pareiškėjo skundžiamais sprendimais panaikino 4-III-5 kelio dalį ir 5-III-6 kelią susiaurino iki 4 m pločio, bei, kad per privačius sklypus įbraižytas pietinis-šiaurinis kelias. Teismas nesiaiškino, ar valstybinėje žemėje buvęs kelias, kuris, nepaisant to, kad teisiškai nebuvo įregistruotas, tačiau šalių faktiškai iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo buvo naudojamas, buvo įskaičiuotas į atsakovui parduotą žemės sklypą, nesiaiškintos šio kelio panaikinimo aplinkybės ir pagrindas. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nustatytas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimas. Teismas neišreikalavo svarbiausių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ne ginčijamais sprendimais panaikino 4-III-5 kelio dalį ir susiaurino iki 4 m pločio 5-III-6 kelią, bei per privačius žemės sklypus įbraižytas pietinis-šiaurinis kelias. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Apeliantas dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi su prašymu dėl dokumentų kopijų pateikimo į NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrių, kuris išdavė visų prašomų dokumentų kopijas, išskyrus vieną, t. y. NŽT prie ŽŪM 2014 m. balandžio 22 d. direktoriaus pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-263, kuris, kaip įrodymas, reikalingas pateikti šioje administracinėje byloje, informuodamas 2014 m. spalio 30 d. raštu, su kuriuo nesutikdamas pareiškėjas su skundu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, kuris 2014 m. lapkričio 17 d. raštu pareiškėjui atsakė ir pateikė 2014 m. balandžio 22 d. NŽT prie ŽŪM pavedimą. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, dėl specialių žinių stokos, turėjo pasinaudoti teisininko paslaugomis, kuriam už skundo NŽT prie ŽŪM parengimą sumokėjo 50 Lt, todėl, pareiškėjo teigimu, jis dėl NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią prašė priteisti. Patirtos išlaidos yra susijusios su NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus sprendimu, kuris buvo panaikintas, todėl jos laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir atlygintinos.Apelianto teigimu, ginčijamas sprendimas nemotyvuotas ir dėl to, kad jame nėra pasisakyta dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, nenurodyta kuo remiantis nuspręsta, jog tai yra individualūs administraciniai aktai. Pareiškėjo nuomone, NŽT prie ŽŪM Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252) nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, nėra vienkartinio taikymo, todėl negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Teismas nepagrįstai atsisakė juos tirti. Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepimą atsakovas iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ginčijamu 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu nebuvo projektuojamas ir į jo priedais patvirtintus sąrašus nepateko, pareiškėjas nepateko nei į vieną iš aukščiau nurodytų sąrašų. Pagal žemėtvarkos projekte pateiktą medžiagą matyti, kad pareiškėjas NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriui 2014 m. balandžio 17 d. buvo pateikęs prašymą spręsti klausimą dėl privažiavimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai–Vaineikiai į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ankstesni pasiūlymai buvo pateikti 2014 m. kovo 10 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 31 d. Administracinė procedūra dėl prašymo sprendimo buvo sustabdyta dėl prasidėjusių teisminių procesų. Atsakovas pažymi, kad Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas pagal iki 2014 m. sausio 22 d. pateiktus piliečių prašymus, o pareiškėjo pasiūlymai (prašymai) buvo pateikti vėliau nei piliečių pateikti prašymai, todėl vien šiuo pagrindu akivaizdu, kad pareiškėjo pasiūlymai dėl privažiavimo kelio negalėjo būti išspręsti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.Svarbi aplinkybė ir ta, kad Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 355, suprojektuotas ginčo kelias, kuris, pareiškėjo teigimu, neteisėtai panaikintas priėmus NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-74 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, ir vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), patvirtino Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribas bei plotą, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštį ir plotą, taip pat ir saugomose teritorijose. Nustatė projekto papildymo pradžią, pretendentus pageidaujančius projektuojamojoje teritorijoje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teisę ar neatlygintinai naudoti žemės sklypus ir kitus procedūrinius veiksmus. Taigi minėtu įsakymu nebuvo panaikintas ginčo kelias, ar priimti kiti sprendimai, susiję su šiuo klausimu. NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-74 buvo sprendžiami kitų piliečių teisėti lūkesčiai, turinčių teisę teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiamame Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.Atsakovas nurodo, kad iš NŽT prie ŽŪM teismui pateiktų VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių, pateiktų ištraukų iš Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, papildymo projektų, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamų žemės planų aiškiai matyti, kad pareiškėjo sodyba įsiterpusi tarp žemės ūkio paskirties sklypų, taip pat, kad šiuo 1999 metais nustatytu žemės sklypo plane pažymėtu 5-III-6 6 metrų keliu, pažymėtu posūkio taškais 5-6, vežama žemės ūkio produkcija iš gretimybėje esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų.Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad NŽT prie ŽŪM rašytiniais įrodymais pagrindė, jog pareiškėjo teisės, priėmus NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.), kuriuo buvo nuspręsta nuo 2015 m. sausio 13 d. pradėti rengti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, nebuvo pažeistos. Pareiškėjo A. A. P. prašomi panaikinti administraciniai aktai pasekmių jam nesukelia, atitinkamai nėra pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau toks procesinis teisinis reglamentavimas nesukuria teisinių prielaidų nepaisyti ginčo ribų, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).Pagal ABTĮ 57 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas surinko visus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas Nutarties 35 punkte nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Faktas, kad įrodymai vertinti nepalankiai pareiškėjui, pats savaime negali būti teisiniu pagrindu konstatuoti teisės į teisingą teismą pažeidimą. Teisės į teisingą teismą pažeidimas įrodinėjimo procedūrų taikymo prasme būtų tais atvejais, jei šaliai nebūtų sudaromos sąlygos įrodinėti bylai svarbių aplinkybių, atsikirsti į kitų proceso dalyvių argumentus, pasisakyti dėl visų svarbių bylai aplinkybių ir pan. Šioje byloje tokių faktų nenustatyta.Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 4,79 ha.Nutarties 16 ir 17 punktuose nurodytų pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų, kuriems apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu nespręsta dėl pareiškėjo teisių - nebuvo panaikintas ginčo kelias, ar priimti kiti sprendimai, susiję su šiuo klausimu, todėl jo skundas, kuriuo ginčijamas šis įsakymas, pagrįstai atmestas (ABTĮ 5 str. 1 d.).Nutarties 18 ir 19 punktuose nurodyti argumentai taip pat patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM rašytiniais įrodymais pagrindė, jog pareiškėjo teisės, priėmus NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.), kuriuo buvo nuspręsta nuo 2015 m. sausio 13 d. pradėti rengti Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, nebuvo pažeistos - šiuo skundžiamu įsakymu nespręsta dėl pareiškėjo privažiavimo prie jo žemės sklypo (ABTĮ 5 str. 1 d.). Dėl Nutarties 26 punkte nurodytų pareiškėjo argumentų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Atitinkamai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje norminis aktas apibrėžiamas kaip įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Iš šių įstatymuose įtvirtintų norminio akto apibrėžimų matyti, kad norminio administracinio akto esminiai požymiai yra: akto turinys apima elgesio taisykles – teisės normas; šios normos skirtos individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei.Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, jog šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (lot. be kita ko) teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, 2013 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2014 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 ir kt.).Vadovaujantis Nutarties 40–42 punktuose nurodytomis teisės aktų priskirtinumo individualiems ar norminiams vertinimo taisyklėmis yra pagrindas konstatuoti, kad NŽT prie ŽŪM Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252) neturi norminio teisės akto požymių visumos. Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą nepagrįstumo. Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš atstovavimo jam reiškiant prašymus atsakovui patirtų išlaidų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, žala ir priežastinio ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ginčijami administraciniai aktai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų, nes pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (Nutarties 38, 39 punktai). Taigi byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai prieš pareiškėją, o tai suponuoja, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo turėtos išlaidos atstovavimui teikiant prašymus viešojo administravimo institucijose pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepriteistos. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priima ištyręs ir įvertinęs jam pateiktų įrodymų visumą (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikia rašytinius įrodymus, kurie negalėjo būti ištirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo dėl dokumentų priėmimo jau po teismo sprendimo. Ši aplinkybė suponuoja, kad tokie dokumentai negali būti vertinimo dalykas ir apeliacinės instancijos teisme, kaip neturintys reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir vertinimo atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo A. A. P. prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir vertinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.