Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V.Jokubauskienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-0073-2011-5

NUTARTIS

2012 m. spalio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, bei ieškovės R. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Ginčo esmė

Nepilnamečių vaikų: sūnaus Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros L. V., gimusios, (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su motina R. V., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisė iš K. V., R. V., 6000,00 Lt (šešių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisė iš R. V., K. V., 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) už advokato pagalbą. Priteisė iš R. V., 291,00 (du šimtus devyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš K. V., 68,00 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš R. V., ir K. V., po 30,60 Lt (trisdešimt litų 60 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

4. Nepagrįstai teismas automobilį VW Jetta, priteisė R. V., ji jau turi automobilį, todėl sąžininga būtų, kad šis automobilis atitektų apeliantui. Šis automobilis yra asmeninė nuosavybė, nes įsigytas dar iki santuokos su R. V. sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai patvirtina 2009-07-16 transporto pirkimo-pardavimo sutartis. Ji nėra dalintinas turtas, negali būti priteista R. V..

Atsakovė R. V. apeliaciniu skundu prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 metų gegužės 3 dienos sprendimą civilinėje byloj e Nr. 2-19-672/2012 pakeisti ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80 tarp R. V. ir K. V., nutraukti dėl K. V. kaltės. Prašo priteisti iš K. V., R. V., 9550 ( devynis tūkstančiu penkis šimtus penkiasdešimt litų) piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos matu įgyto turto dalį. Priteisti iš K. V. R. V. 800 ( aštuonis šimtus litų) už advokato paslaugas bei 106 lt. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Likusioje dalyje teismo sprendimo nekeisti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

1. Nesutinka su teismo sprendimu santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas negyveno su šeima, ją paliko, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, savo gyvenamąją vietą deklaravo kitur nei vaikai gyveno. Iš savo ūkio atveždavo daržovių, labai retai mėsos, tokį epizodinį maisto kiekio atvežimą šeimai, negalima vertinti kaip šeimos aprūpinimą maisto produktais. K. V. šeimos pinigais visiškai neremdavo, ko teisme neneigė ir pats, motyvuodamas, kad apsiriboja maisto produktais, atvežamais vaikams. Liudytojai, išskyrus K. V. tėvą bei jo sugyventinę, patvirtino, kad šeima jau ilgas laiko tarpas iširusi, kadangi K. V. į šeimos būstą (duomenys neskelbtini) sugrįždavo tik epizodiškai. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visi trys gyvenantys nepilnamečiai vaikai mokinasi (duomenys neskelbtini)įstaigose, lanko užklasinės veiklos būrelius taip pat (duomenys neskelbtini). Išvykti su vaikais į kaimą buvo ir yra neįmanoma, kadangi K. V. gyvenamojoje vietoje ne tik vaikams, bet ir suaugusiems nėra jokių buitinių patogumų. Dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai ieškovas, ignoruodamas vaikų interesus ir jų poreikius bei pomėgius.

2. Teismas visiškai be pagrindo, niekuo nemotyvuodamas, santuokos metu įgytą turtą padalijo netolygiai. Santuokos metu įgytas turtas( 3 sklypai žemės) gali atitekti K. V., tačiau privalo kompensuoti ne mažiau pusės šio nekilnojamo turto vertės. Visų trijų žemės sklypų vertė 19100 litų, todėl prašo šią vertę dalinti lygiomis dalimis ir priteisti 9550 litų kompensaciją.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas K. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad R. V. pati nurodė, kad gyvenant per 7 metus nebuvo susipykusi. Liudytojos patvirtino, kad ieškovas rūpinosi, padėjo vaikus išlaikyti, teikė visokeriopą materialinę paramą. Todėl reikalavimas, kad būtų pripažinta, jog kaltas dėl santuokos iširimo, yra nepagrįstas. R. V. visiškai nepaisė ieškovo norų, interesų, gyveno tenkindama tik savo poreikius, ji yra kalta dėl santuokos iširimo. Žemės sklypų pirkimui atsakovė finansiškai neprisidėjo, pripažino, kad bendrų sutuoktinių lėšų žemės pirkimui nepanaudota. Į bylą buvo pateikta paskolos sutartis, kiti dokumentai įrodantys, kad žemės sklypai yra mano asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio nuostatos). R. V. pretenzijos į piniginę kompensaciją už šiuos žemės sklypus yra nepagrįstos. Net spręsdamas, kad anksčiau minėti žemės sklypai yra bendroji jungtinė nuosavybė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš priteisė R. V. 6000 Lt piniginę kompensaciją, nes piniginė kompensacija sudarytų 3090 Lt (6180 Lt:2). Teigdama, kad anksčiau minėtų 3-jų žemės sklypų rinkos vertė yra 19100 Lt, R. V. šiai aplinkybei įrodyti nepateikė jokių įrodymų. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad visų trijų žemės sklypų kaina 13200 Lt (2000 Lt + 9700 Lt + 1500 Lt), o 54 dalis sudarytų ne 9550 Lt, kaip nurodo R. V., o 6600 Lt (13200 Lt:2).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsižvelgdama kolegija į šias aplinkybes, bei į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje nustatyta, kad santuoką šalys sudarė (duomenys neskelbtini)Akmenės rajono CMS (akto įrašo Nr. 80), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. V., (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V..

Pažymos apie šeimos sudėtį patvirtina, kad R. V. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų L. V. ir Ą. V., R. U. gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu. Ieškovas K. V. gyvenamosios vietos tuo adresu nedeklaravęs. Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai Ą. ir L. V. gyvena su mama, buitis sutvarkyta, vaikai lanko auklėjimo ir mokymo įstaigas Naujojoje Akmenėje, nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymas su motina, išlaikymo priteisimas iš tėvo, atitiks vaikų interesus, nes tėvas gyvena kaimo vietovėje, buitis nėra tinkamai sutvarkyta. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovei R. V. buvo mokamos motinystės išmokos 2010-01-01 iki 2011-02-28 t.y. 2091,08 Lt, 1895,93 Lt, 1603,19 Lt.

Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijusios šį turtą:

tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2009-12-31 pirkimo - pardavimo ir perdavimo sutartį ir registruotus K. V. vardu. Transporto priemonę VW JETTA, registruota 2009-11-11 ieškovo K. V. vardu.

Iš AB DnB NORD banko įmokų mokėjimo grafiko pagal vartojimo sutartį, matyti, kad K. V. nuo 2011 11 30 buvo paėmęs paskolą ir kredito grąžinimo terminas nustatytas 2012-07-31. Byloje pateikta 2009 10 28 paskolos sutartis tarp K. V. ir S. V., kur nurodoma, kad K. V. 15000 Lt skolinasi iš S. V. žemės sklypo pirkimui.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šalys sudariusios santuoką gyveno kiekvienas savo būstuose, ieškovas iš savo ūkio kaime vakarais grįždavo į butą pas sutuoktinę, atsakovė su vaikais ir draugėmis lankydavosi kaime pas ieškovą, kartais padėdavo darbuose, poilsiaudavo. Paskutiniu metu ieškovas gyvena tik kaime, nors ryšio su šeima visiškai nenutraukė. Dėl santuokos iširimo pripažįstamas kaltu tas sutuoktinis, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to tapo negalimas bendras gyvenimas (CK 3.26 -3.30, 3.60 str. 2 d.). Jei sutuoktinis pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos bei pagarbos, moralinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu paliko šeimą, išėjo gyventi skyrium ir daugiau kaip metus nesirūpinimo šeima. Byloje nustatyta, kad ieškovas gyvena tik kaime, tačiau lanko vaikus, su jais bendrauja, teikia šeimai maisto, atlieka tėvo pareigas. Byloje apklausti liudytojai G. A., I. R., A. J. ir kt., apie atsakovės elgesį šeimoje, nenurodė esminių neigiamų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti jos kaltę. Byloje nustatytas abiejų šalių nesugebėjimas kompromiso būdu spręsti šeimos problemas, netolerancija vienas kitam bei nenoras išsaugoti šeimą.

Kolegija laiko, kad teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė kalti dėl santuokos iširimo, nes abi šalys gyvena atskirose vietovėse, kiekvienas turi savo būstus, netvarko bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, šalys taikytis ir išsaugoti šeimos nebenori. Šalių santuokai faktiškai iširus dėl abiejų sutuoktinių nepakankamų pastangų ir rūpinimosi vienas kitu bei šeima, nėra pagrindo spręsti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės pripažinimo. Pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, nespręstinas neturtinės žalos atlyginimo ieškovui klausimas, nes nekyla pareiga taikyti CK 3.70 str. 2 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes. Kolegija vertina, kad nenustatyti teisiniai pagrindai šioje dalyje tenkinti apeliacinius skundus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas jau kuris laikas negyvena kartu su šeima, tačiau kaip pats teigia, aplanko vaikus, aprūpina juos maisto produktais. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir mano, kad sūnui Ą. bus geriau gyventi su tėvu. Kolegija netenkina apeliacinio skundo ir vertina, kad atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei kitus įrodymus, sūnaus gyvenamoji vieta kartu su motina ir seserimis nustatyta teisingai. Tai, kad atsakovas gyvena kaimo vietovėje ar atsakovo buitinės sąlygos neturi esminės reikšmės nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Tačiau atsižvelgtina į lankomą ikimokyklinę įstaigą, motinos gyvenamąją vietą, motinos nuolatinės globos reikšmę tokio amžiaus vaikui, seserų gyvenamąją vietą, todėl vaiko gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į vaiko interesus, teisingai nustatyta su motina (CK 3.175 str.). Pažymėtina, kad sūnui Ą. augant, būtinas ir tėvo dėmesys bei auklėjimas, tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neriboja tėvo taisės vykdyti pareigas, matytis, bendrauti su sūnumi ir kitaip prisidėti prie vaiko auklėjimo.

Dėl turto padalinimo ir skolinių įsipareigojimų

CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d. teisės normos įtvirtinančios įstatyminį sutuoktinių teisinį režimą, nustato bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, kai turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu ir kt. Turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešėjame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str.3d). Ieškovo vardu įgyti žemės sklypai yra įsigyti K. V. vardu, tačiau žemė pirkta bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir 2010-01-20 viešame registre nurodyta, kad žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas teisingai nurodė, kad CK 3.119 str. pagrindu, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o bendroji jungtinė nuosavybė į turtą pasibaigia nutraukiant santuoką ir pasidalijus turtą teismo sprendimu (CK 3.100 str. 4 p., 6 p.). Pagal byloje esančius duomenis, trijų žemės sklypų rinkos kaina yra 19100 litų. Pripažinus žemės sklypus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti taikoma CK 3.117 str. 1 dalies prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šioje dalyje pakeičiant teismo sprendimą pripažintina atsakovės teisė į ½ dalį žemės sklypų ar tokią dalį jų rinkos vertės. CK 3.127 str.3 dalyje nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalinimui natūra nėra galimybės turtą padalinti natūra, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto padalijimo natūra teisingai atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį, sklypus pirko savo ūkinei veiklai vykdyti, kaip pats ieškovas paaiškino, žemę pirko už iš tėvo skolintus pinigus, rūpinosi dokumentais, vienas su savivaldybės atstovais sudarinėjo žemės pirkimo sutartis, atsakovė žemės sklypais nesinaudoja. Žemės sklypus natūra teismas pagrįstai priteisė ieškovui, tačiau nustatant kompensaciją, teismas neturėjo pagrindo nustatyti mažesnę dalį atsakovei tenkančios kompensacijos. Atsakovei už ½ dalį žemės sklypų turėtų būti kompensuojama pusė 19100 litų sumos t.y. 9550 Lt. Byloje teismas konstatavo, kad su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, juos dažnai tenka važinėti į gydymo įstaigas, todėl pagrįstai atsakovei priteisė natūra automobilį VW JETTA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurį šalys vertina 300 Lt. Dėl vartojimo kredito grąžinimo pagal sutartį Nr.3300-2007-24966, ginčo tarp šalių nėra.

Pirmosios instancijos teismas darė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė sąlygų, kurioms egzistuojant po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str. 2d.). Kolegija vertina, kad turto priklausymą vienam sutuoktiniui ar bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei lemia jo įgijimo laikas, įgijimo pagrindas, jo pobūdis. Šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia įgyti žemės sklypus kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taip pat, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus kolegija vertina, kad teismas nevertino byloje pateiktos 2009 10 28 paskolos sutarties tarp K. V. ir S. V., kuria buvo paskolinti 15000 Lt žemės pirkimui, nevertino ieškovo, liudytojų S. V., G. A. parodymų. Ši paskolos sutartis neprieštarauja CK 1.73 str. reikalavimams, nustatantiems sandorių sudarymo formą. Paskolos sutartis byloje nėra nuginčyta, atsakovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties ir prievolės pripažinimo negaliojančia, nepateikė įrodymų kokia dalimi prisidėjo savo asmeninėmis, ar šeimos lėšomis prie žemės įgijimo. Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai reikalauja 15000 Lt skolą S. V., pripažinti bendra šeimos prievole. Taigi, padalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus žemės sklypus, turi būti padalinta ir sutuoktinių prievolė grąžinti žemės sklypo įgijimui pasiskolintus pinigus -15000 Lt. Todėl šalims tenka pareiga grąžinti po 7500 Lt skolos. Kolegija pripažįsta, kad sudarant sutuoktinių turto ir skolų balansą, prievolė grąžinti visą žemės įgijimui ir tuo pagrindu atsiradusią skolą pripažintina ieškovui K. V., o atsakovės R. V. 7500 Lt prievolės dalimi mažintinas jai priteistinos iš sutuoktinio kompensacijos už žemės sklypus dydis. Taigi, atsakovei iš ieškovo priteisiamos kompensacijos skirtumas sudarys 2050 Lt ( 9550-7500).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas pakeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo sprendimą pakeitus, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į ginčo pobūdį, kad ginčas sprendžiamas tarp sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo ir jos visų pasekmių, santuokos nutraukimo reikalavimas ir privalomi išvestiniai reikalavimai tokio pobūdžio bylose tenkinami ½ dalimi, todėl nustatytina šalims po ½ dalį bylinėjimosi išlaidų proporcija, taip pat paskirstytinas žyminis mokestis nuo priteisto turto vertės. Ieškovas turėjo 2752 Lt, atsakovė 1300 Lt teisinės pagalbos išlaidų, taigi, iš atsakovės priteistina ieškovui 650.00 Lt teisinės pagalbos išlaidų skirtumas.

Vadovaujantis CPK 80 str. 1 dalies 5 punktu, paduodant ieškinius, šalys turėjo sumokėti valstybei 892.60 litų(582 ir 150 turtiniai ir 142.60 neturtinis reikalavimai) žyminį mokestį. Abiems šalims tenka mokėti po 362.30 Lt žyminio mokesčio, ieškovas dar moka 150 Lt už žalos atlyginimo reikalavimą. Ieškovas sumokėjo 435.00 Lt, vietoje 512.30 Lt. Atsakovė pirmojoje instancijoje turėjo sumokėti valstybei 362.30 Lt žyminio mokesčio. Be to, ieškovas privalo apmokėti žyminį mokestį nuo priteisto vaikams periodinio išlaikymo, apskaičiuoto nuo 12 mėnesių išlaikymo sumos t.y.252.00 Lt.

Apeliacijoje ieškovas turėjo sumokėti 512.30 Lt žyminio mokesčio, atsakovė turėjo sumokėti 249.10 Lt. Atmetus iš dalies apeliacinį skundą, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį (6000-2050), priteisiama ieškovui iš atsakovės 118.50 Lt žyminio mokesčio. Valstybei iš atsakovės priteisiamas 405.30 Lt neapmokėto žyminio mokesčio pirmojoje instancijoje ir apeliacijoje, skirtumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 3 punktą

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3d. sprendimą pakeisti.

Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip.

Ieškinius tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80 tarp atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes – V. ir V.

Nepilnamečių vaikų: sūnaus Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukros L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo K. V., nepilnamečių vaikų: sūnaus Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-08. Nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą atsakovė R. V. privalo naudoti tik vaikų interesams, gautas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Nustatyti, kad atsakovė R. V. netrukdys ieškovui K. V. bendrauti su sūnumi Ą. V. ir dukra L. V. abipusiu susitarimu.

Ieškovui K. V. priteisti 0,7192 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,8046 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7223 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei R. V. priteisti automobilį VW JETTA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo K. V. atsakovei R. V., 2050.00 Lt piniginę kompensaciją už prievolės skirtumą ir ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.Nustatyti, kad skolinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.3300-2007-24966 kreditoriui AB DNB bankui ir 15000 Lt paskolos prievolę sumoka ieškovas K. V..

Likusioje dalyje ieškinių reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. V. ieškovui K. V., 650.00 Lt už advokato pagalbą ir 118.50 Lt žyminio mokesčio. Priteisti iš atsakovės R. V., 405.30 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės R. V. ir ieškovo K. V., po 30,60 Lt (trisdešimt litų 60 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų į valstybės biudžetą.