Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant ieškovui (atsakovui) K. V., jo atstovui advokatei A. K., atsakovei (ieškovei) R. V., jos atstovui advokatui Albertui Kruminui, išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Veržukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo K. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, bei ieškovės R. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. V. ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką su atsakove R. V. dėl jos kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, o nepilnametės dukros L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), - su atsakove; nustatyti, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui; priteisti ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), išmokant atsakovei 150 litų kompensaciją; priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 litų neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė R. V. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo K. V. nepilnamečių vaikų Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 litų kiekvienam vaikui nuo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Teismo posėdžio metu ieškovas K. V. paaiškino, kad jis su atsakove susituokė 2009-08-13, dar iki santuokos sudarymo jiems 2005-12-08 gimė sūnus Ą., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. Jie su atsakove pažįstami gal nuo 2002 metų, gyvena kartu nuo 2006 metų, o sudarius santuoką, normaliai pragyveno gal apie pusantrų metų. Iš pradžių viskas atrodė puikiai, jie sutarė, nors pastebėjo nekokį žmonos charakterį, nes jos šeimoje vertinama buvo tik motina, o vyras buvo nulio vietoje. Tačiau jis žmoną mylėjo, galvojo, kad ji pakeis savo būdą į gerąją pusę. Jis (duomenys neskelbtini) kaime turi ūkį, kur užsiima gyvulininkyste, ūkininkauja, beveik ten pastoviai gyveno, tik vakarais po darbo grįždavo į butą pas šeimą. Po kiek laiko, atsirado tarpusavio trintis, ką jis bedirbdavo, viskas buvo blogai, vis žmonai neįtikdavo. Galutinis taškas buvo, kai jam sutuoktinė 2011 m. vasario mėnesį parašė SMS žinutę, kad jis negrįžtų namo, nes pas ją yra jos brolis iš užsienio. Jis vis tiek važiavo į namus pas žmoną, bet jos buvo išprašytas grįžti į kaimą, ką jis ir padarė. Toks žmonos elgesys jį labai įžeidė, kad su juo nesiskaitoma, kad ji stengiasi tenkinti tik savo norus. Iki santuokos sudarymo atsakovė sakė, kad susituokus, ji padės jam ūkininkauti, bet taip nebuvo. Jis norėjo, kad visa šeima gyventų kaime, ūkyje, kur jis turi namą, laiko gyvulius, jo ūkis yra pavyzdinis. Atvykdavo R. su vaikais, bet tai būdavo labai retai, prie ūkio darbų beveik nieko nepadėdavo, retai kada ir valgyti šeimai padarydavo, dažnai grįžęs iš darbų nerasdavo pataisyto valgio, paskutiniu metu iš žmonos buvo tik priekaištai, jis nejautė jokio moralinio palaikymo iš jos pusės, sutuoktinė ėmė vengti ir intymių santykių. Jis buvo nuvykęs pas žmoną, mėgino kalbinti, kad ji sutiktų nutraukti santuoką bendru susitarimu, kad sūnus liktų gyventi pas jį kaime, tačiau sutuoktinė tai supratusi kaip kažkokį grasinimą, iškvietė jam policiją. Sutuoktinei niekada nerūpėjo jo ūkio reikalai, kaip jam sekasi, o tokiu abejingu savo elgesiu jį žlugdė morališkai. Jis alkoholiu nepiktnaudžiavo, išgerdavo per šventes, gimtadienius, kaip ir visi. Pati sutuoktinė bute ruošdavo vakarėlius, kviesdavo jį grįžti. Dėl žemės sklypų įsigijimo, šiuos sklypus jis pirko kaip jaunasis ūkininkas lengvatinėmis sąlygomis iš tėvo jam paskolintų pinigų, sutuoktinė savo lėšų tam neskyrė, ji iš viso pykdavo, kad jo tėvas jam duoda kažkiek lėšų jo ūkio reikalams. Jis žemę naudoja išimtinai tik savo ūkio reikalams, tik jis ją apdirba ir ji jam reikalinga veiklai vystyti, todėl nori, kad šie trys žemės sklypai būtų pripažinti jo asmenine nuosavybe. Taip pat jis nori, kad jam atitektų automobilis, nors jis dabartiniu metu teisių neturi, tačiau kai reikia važiuoti, jis samdo vairuotoją, ūkis didelis, transportas jam reikalingas. Prašo tenkinti jo ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. V. teismui paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, ji prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų Ą. ir L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš tėvo jiems išlaikymą po 500 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, santuokos metu įgytą turtą padalinti per pusę, jai palikti automobilį, priteisiant ieškovui iš jos kompensaciją, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovas neteikė vaikams materialinės paramos, ji 2011 m. kovo mėnesį padavė teismui ieškinį dėl lėšų vaikams išlaikyti priteisimo, nors tuo metu santuokos nutraukti neketino. Tačiau, kad ieškovas beveik visai nutraukė santykius su šeima, ji sutinka nutraukti santuoką, tačiau dėl sutuoktinio kaltės, nes jis nuolat vartojo alkoholį. Iki santuokos sudarymo jie bendravo ilgą laiką, ji matė tą problemą, bet galvojo, kad galės žmogų pakeisti. Per tuos septynerius metus, kol bendravo, jie nebuvo net rimtai susipykę, lyg nebuvo pagrindo skirtis, viena buvo tik alkoholio problema. Vyras bėgo nuo atsakomybės auklėti, rūpintis vaikais, jis ryte atsikeldavo ir išvykdavo į savo ūkį, palikdamas viskuo rūpintis jai. Vyras daugiau laiko praleisdavo kaime, kur dirbo ūkyje, ruošė būstą šeimai gyventi, nes ten yra tik lauko tualetas, nėra nei vonios, nei dušo. Faktiškai pinigais ieškovas šeimos nerėmė, tik aprūpindavo šeimą maistu, bet ir tai būdavo seni produktai. Ji pati buvo paėmusi paskolą išimtinai šeimos reikmėms, bet paskola yra grąžinta, ji jokių skolinių įsipareigojimų niekam neturi. Į jų šeimos reikalus labai kišosi vyro tėvas, kuris remdavo ieškovą pinigais, tačiau tos lėšos būdavo panaudojamos išimtinai vyro ūkio reikalams. Ji net nežinojo, kad yra perkama kažkokia žemė, savo lėšomis prie to ji neprisidėjo. Kad pinigus žemei įsigyti skolino sutuoktinio tėvas, ji abejoja, tokį skolos raštelį bet kada galima surašyti. Dėl darbų kaime ji gali paaiškinti, kad pagal galimybes ji dirbdavo ūkio darbus, nes buvo trys vaikai, reikėjo jais rūpintis, pagaminti maisto jiems. Ji pati alkoholį vartoja saikingai per šventes.

Liudytojas S. V. teismui paaiškino, kad K. V. yra jo sūnus. Sūnus kaime savo ūkyje pradėjo gyventi dar neišsituokęs su pirmąja žmona, jau tada bendravo su R. Kai sūnus išsituokė, ėmė artimai bendrauti su R., jiems gimė sūnus Ą. Šeima planavo gyventi kaime. Dar prieš jų vestuves R. gal apie mėnesį gyveno kaime, o po vestuvių, vėl išvažiavo gyventi į savo butą (duomenys neskelbtini), kaime retai lankydavosi, vengė ūkio darbų, retai gamindavo maistą. Jis su savo žmona dažnai atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) į kaimą, padėdavo sūnui ūkio darbuose, prigamindavo maisto, nes marčia nelabai rūpinosi vyru. K. dirbo kaime, maistu aprūpindavo šeimą, mylėjo ne tik savo abu vaikus, bet ir R. dukrą iš pirmos jos santuokos. Marti dažnai priekaištaudavo, kad jie atvažiuoja į kaimą, kad remia sūnų pinigais. Didelis incidentas tarp jų vyko per anūkės krikštynas, nuo to laiko su marčia nebendrauja. Sūnus su marčia konfliktuodavo, nes ji nenorėjo gyventi kaime, jai daugiau rūpėjo draugės, jos giminės. Kiek jam žinoma, sūnus alkoholį vartojo ne dažnai, pirma jo santuoka iširo ne dėl to. Sūnus dar vienas gyvendamas, žemę dirbimui iš pradžių nuomojosi, nes pirkimai buvo sustabdyti. Vėliau jis kaip jaunasis ūkininkas galėjo žemę nupirkti pigiau, tačiau neturėjo pinigų. Jis buvo pardavęs savo močiutės žemę, davė sūnui 15000 litų žemei nupirkti. Sūnus ūkininkauja, ūkis yra ekologinis, jį dažnai tikrina, yra gavęs padėkos raštų už gerą ūkininkavimą, o geriantis žmogus taip nesusitvarkytų. Jis matė, kad tarp sūnaus ir jo žmonos kyla kivirčai, tačiau mano, kad dėl to kalta sūnaus žmona, kuri nenori gyventi kaime, ūkininkauti, tinkamai rūpintis vyru.

Liudytoja G. A. teismui paaiškino, kad ji apie 20 metų gyvena su ieškovo tėvu S. V. Jie dažnai lankosi pas K. kaime, matė, kad ir susituokus marti retai ten būdavo, jai nerūpėjo ūkio darbai, maisto gaminimas, jei atvažiuodavo, tai daugiau su draugais papramogauti. Vyresnioji jos dukra turėjo prižiūrėti mažesniuosius vaikus. R. pažįsta nuo tada, kai gimė Ą., o gimus L., jie per krikštynas labai susipyko, nuo to laiko su ja nebendrauja. R. tada labai barėsi ant K. tėvo, kad jis sūnų remia pinigais. Jai yra žinoma, kad S. V. sūnui žemės pirkimui davė daug pinigų, tačiau dėl jų grąžinimo nieko nežino. Ji ir S. V. kiekvienas tvarko savo lėšas. Kiek jai žinoma, R. buvo mėgėja išgerti, kad K. gydėsi nuo alkoholizmo, jai nieko nėra žinoma.

Liudytoja I. R. teismui paaiškino, kad ji yra R. draugė, jos šeimą pažįsta nuo 2008 metų. Yra keletą kartų buvusi K. ūkyje, matė, kad jis nemoka bendrauti su vaikais. Per šventes, kai švęsdavo ką nors kartu, K. dažniausiai būdavo girtas. R. bute K. yra mačiusi gal 4-5 kartus. Per L. krikštynas tarp R. ir jos uošvienės buvo kažkoks kivirčas, nuo tada prasidėjo jų šeimoje barniai, konfliktai.

Liudytoja D. J.-K. teismui paaiškino, kad ji su R. gyvena viename name, yra draugės, su jos šeima artimiau bendrauja gal apie du metus. Kad šeimoje yra kažkokių problemų, R. jai anksčiau nieko nesakydavo. Yra kartu šventę šventes, gimtadienius, V. išgerdavo kaip ir visi. Yra mačiusi jį blaivą, negali sakyti, kad visą laiką jis būdavo girtas. Pas jį kaime yra buvusi vieną kartą, važiavo su vaikais maudytis, kepti šašlykų. Tada jų sūnus Ą. kažką iškrėtė, tėvas jam už tai sudavė. Niekam ji tokio elgesio neskundė, nes nenorėjo kištis į šeimos reikalus. K. aprūpindavo šeimą maisto produktais, daržovėmis, o ar pinigų davė, jai nėra žinoma.

Liudytoja A. J. teismui paaiškino, kad ji šalis pažįsta, yra R. pusseserė. K.pažįsta jau apie 5-6 metus, nieko blogo nei apie jį, nei apie R. negali pasakyti. Jie susitikdavo per balius, giminių susiėjimus, su šeimomis buvo kelionėje. Per šventes K. vaikus prižiūrėjo, leido R.atsipalaiduoti. K. jai kartais paskambindavo, pasiguosdavo, kad užgėrė. Jis aprūpindavo šeimą maistu, daržovėmis. Ji matė, kad šeima yra, nes kiekvienas gyveno atskirai, jos manymu, jiems reikėjo parduoti ar tai ūkį, ar butą ir gyventi, kurti gyvenimą bendrai, vienoje vietoje. Kiek jai žinoma, į jų konfliktą kišasi K. tėvas, vyksta kažkokie nesusipratimai.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys augina tris vaikus, R. turi dukrą iš pirmos santuokos. Ginčas kyla dėl sūnaus Ą. gyvenamosios vietos. Kaip nustatyta, paskutiniu laiku berniukas gyvena su mama jos trijų kambarių bute, tarp jų yra artimas ryšys. Tėvas paskutiniu laiku vaikus retai lanko, berniukui gal ir įdomu su tėvu leisti laisvalaikį, bet jis gyvena kaime, tolokai nuo mokslo ir auklėjimo įstaigų, name nėra patogumų, o ir ieškovo darbo pobūdis, kada jis ūkininkauja, atima daug laiko, kad būtų galima visapusiškai auklėti sūnų, juo užsiimti, ugdyti. Mano, kad nepilnamečių Ą. ir L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, iš tėvo priteistinas išlaikymas. Tai labiau atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad šalys santuoką sudarė 2009-08-13 Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80 (b. l. 9); iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. V., (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V. (b. l. 10, 11); iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad R. V. deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kartu su ja deklaruota nepilnamečių L. V., Ą. V., R. U. gyvenamoji vieta, K. V. gyvenamoji vieta deklaruota kitur (b.l. 27); Valstybinės įmonės Registrų centro pažymose nurodyta, kad K. V. vardu yra registruoti trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-18); VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad K. V. vardu įregistruota viena transporto priemonė (b.l. 19); byloje pateiktos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matosi, kad pirkėjas K. V., remiantis Šiaulių apskrities viršininko įsakymais, lengvatinėmis sąlygomis, kaip jaunasis ūkininkas, sudarė su valstybės įgaliotu asmeniu trijų žemės sklypų pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartis (b. l. 20-25); žemės pirkimo-pardavimo sutartys įregistruotos 2009-12-31 Akmenės rajono 2-ojo notaro biure (b.l. 32-42); valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktais žemės sklypai nuosavybės teise perduoti K. V. (b.l. 43-45); byloje pateiktas 2009-10-28 paskolos raštelis, kad K. V. skolinasi iš S. V. 15000 litų žemės sklypo pirkimui (b.l. 46); VSD fondo valdybos pažymoje apie gautas asmens išmokas nurodyta, kad R. V. 2010-01-01 – 2011-02-28 buvo mokama motinystės pašalpa 2091,08 Lt, 1895,93 Lt, 1603,19 Lt sumomis (b. l. 65-66); Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai Ą. ir L. V. gyvena su mama, buitis sutvarkyta, vaikai lanko auklėjimo ir mokymo įstaigas (duomenys neskelbtini), todėl nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymas su motina, išlaikymo priteisimas iš tėvo, geriausiai atitiks vaikų interesus, nes tėvas gyvena kaimo vietovėje, buitis nėra tinkamai sutvarkyta (b. l. 37-38); iš pateikto įmokų mokėjimo grafiko pagal vartojimo sutartį, matyti, kad K. V. yra paėmęs paskolą, kredito grąžinimo terminas yra 2012-07-31 (b.l. 137).

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Vertinant sutuoktinių kaltės klausimą, reikalinga atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas (CK 3.26 -3.30, 3.60 str. 2 d.). Kaltu pripažįstamas sutuoktinis, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras gyvenimas. Tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos bei savitarpio pagarbos, moralinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi šeima pareigos pažeidimai, piktnaudžiavimo alkoholiu, šeimos palikimo ir išėjimo gyventi skyrium ir daugiau kaip metus nesirūpinimo šeima pareigos pažeidimai. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, surinktą byloje medžiagą, darytina išvada, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, nes santuokiniai ryšiai nutrūkę, šalys jau kuris laikas netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, šalys gyvena atskirose vietovėse, kiekvienas turi savo būstus, šalys taikytis nenori. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys šeimos išsaugoti nebenori, kiekvienas subjektyviai nurodo ir mano, kad kartu gyvenimas nebegalimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys ir sudariusios santuoką gyveno kiekvienas savo būstuose, tačiau ieškovas iš savo ūkio kaime vakarais grįždavo į butą pas sutuoktinę, atsakovė su vaikais ir draugėmis lankydavosi kaime pas ieškovą, kartais padėdavo darbuose, poilsiaudavo. Paskutiniu metu ieškovas gyvena tik kaime, nors ryšio su šeima nenutraukė – lanko vaikus, su jais bendrauja, teikia šeimai iš ūkio maisto produktus. Ieškovas bandė taikytis su atsakove, siekė toliau kartu šeimoje gyventi, tačiau atsakovė tai ignoravo, jam atvykus pas ją pasikalbėti, iškvietė policiją. Nebuvo atsižvelgta į ieškovo prašymus gyventi kartu visa šeima kaime, kur jis turi įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį, laiko gyvulius, dirba žemę. Atsakovės apsisprendimas gyventi mieste savo bute buvo apspręstas tuo, kad kaime namas buvo be patogumų, vaikai mieste lanko ikimokyklines įstaigas, čia patogiau su šeima gyventi. Nė viena iš šalių nemėgino susidariusios situacijos spręsti atsižvelgiant į abiejų pusių bei nepilnamečių vaikų interesus, kiekvienas rūpinosi tik savo aplinkos buitimi. Akivaizdu, kad atsakovės pasiryžimą nutraukti santuoką lėmė ir ieškovo elgesys – nepakankamas rūpinimasis nepilnamečiais vaikais, alkoholio vartojimas. Teismas laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu dėl santuokos iširimo kaltina vienas kitą, atsakovė kaltina ieškovą nuolat vartojus alkoholį, tačiau teisme apklausti liudytojai paaiškino, kad K. V. alkoholį vartodavo kaip ir kiti asmenys – per šventes, šeimos balius, kitomis progomis. Kad K. V. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, vairavus automobilį girtam, taip pat dar neįrodo, kad jis nuolat vartojo alkoholį. Šalys nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą, nesistengė gyventi darniai, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu stokojo abipusio supratimo, lojalumo vienas kitam. Šeimoje nebebuvo pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo, nuostatos kartu tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, spręsti bendrai svarbius šeimos gyvenimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nėra pagrindo ir įrodymų, kurie pagrįstų šalių nurodytas aplinkybes, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, šalių nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas jomis besąlygiškai nesivadovavo. Įvertinant byloje surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukiant santuoką, ieškovei jos prašymu paliekama esama santuokinė pavardė, atsakovas tam neprieštarauja.

Esant abiejų sutuoktinių kaltei, nespręstinas neturtinės žalos atlyginimo ieškovui klausimas, nes nekyla pareiga taikyti CK 3.70 str. 2 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes, kurios numatytos ir taikytinos tik esant vieno sutuoktinio kaltei. Įstatymas įsakmiai nurodo, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra pagrįstas tik nustačius vieno sutuoktinio kaltę ir ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Byloje kyla ginčas dėl nepilnamečio sūnaus Ą. V. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės (ieškovės bei atsakovo) nurodytas aplinkybes, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei į tai, kad atsakovas gyvena kaimo vietovėje, buitinės sąlygos nėra sutvarkytos, sūnus gyvena su motina, čia jam sudarytos tinkamos buities sąlygos, jis šioje vietovėje lanko ikimokyklinę įstaigą, todėl vaiko gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatytina su motina (CK 3.175 str.).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pareiga išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės tenka ne tik atsakovei - vaiko motinai, bet ir ieškovui – vaiko tėvui. Vienam iš tėvų nevykdant savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaujantis CK 3.194 str. 1 dalimi, iš jo priteistinas išlaikymas. Pagal CK 3.192 str. 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nors ieškovas jau kuris laikas negyvena kartu su šeima, tačiau kaip pats teigia, aplanko vaikus, aprūpina juos maisto produktais iš kaimo. R. V. prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams sūnui ir dukrai po 500 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į vaikų interesus, jų amžių bei poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme - 2011-03-08 dienos iki vaikų pilnametystės. Kaip nustatyta teismų praktikoje, tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Ieškovė neįrodė, kad tiek sūnaus, tiek dukros poreikiams tenkinti kas mėnesį būtų reikalinga kiekvienam po 1000 litų, kad būtent tokias pinigų sumas ji kas mėnesį išleidžia jų aprangai, higienos priemonėms, užsiėmimų reikmenims, maitinimui ir panašiai.

Dėl turto padalinimo ir skolinių įsipareigojimų

Kaip nustatyta byloje pateiktais duomenimis, šalys santuokoje įgijo sekantį turtą – tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė pripažinti, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso jam bei priteisti jam automobilį, už kurio dalį - 150 litų jis sumokės atsakovei kompensaciją. Atsakovė su tokiu turto padalijimu nesutinka ir prašo santuokos metu įgytą turtą dalinti per pusę, jai priteisti automobilį, už kurį ji ieškovui sumokės 150 Lt kompensaciją.

Pagal CK bei kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendro, tiek asmeninio turto. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t.y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.

CK 3.88 str. 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešėjame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jei ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 str. 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Kaip matyti iš Registrų centro pažymų, minėti žemės sklypai yra įsigyti K. V. vardu, iš 2009-12-31 notarine tvarka sudarytų žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, matyti, kad K. V. žemę pirko savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 32-42). 2010-01-20 viešame registre taip pat nurodyta, kad žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l. 13-18).

Todėl laikytina, kad trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Dalijant tokį turtą, turi būti sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.). Pagal CK 3.119 str., dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir pasidalijus turtą teismo sprendimu (CK 3.100 str. 4 p., 6 p.). Pagal byloje esančius duomenis, trijų žemės sklypų rinkos kaina yra 19100 litų (b. l. 13-18).

CK 3.127 str. 3 dalyje nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalinimui natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūrą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pagal teisinį reguliavimą, jeigu yra galimybė, santuokinis turtas padalijamas natūra. Tačiau visais tais įstatyme išvardintais atvejais, kai nėra galimybės turtą padalinti natūra, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 str. 1 dalis).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas yra įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį, ginčo sklypus pirko savo ūkinei veiklai vykdyti, kaip pats ieškovas paaiškino, žemę pirko už iš tėvo skolintus pinigus. Jis vienas rūpinosi reikiamais dokumentais, vienas su savivaldybės atstovais sudarinėjo žemės pirkimo-pardavimo sutartis, nors išreiškė savo valią, kad žemės sklypai perkami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise. Ir dabartiniu metu žemę dirba ir ja naudojasi jis vienas. Kaip paaiškino atsakovė, jai nebuvo žinoma apie žemės sklypų pirkimą, ji nedalyvavo pasirašant žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad žemės sklypai yra reikalingi ieškovui toliau verčiantis ūkine veikla, todėl visi trys žemės sklypai natūra priteistini ieškovui. Iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija už jai tenkančio turto dalį. Pagal byloje esančius duomenis, trijų žemės sklypų rinkos kaina yra 19100 litų. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypus ieškovas, atsižvelgiant į jo statusą, pirko lengvatinėmis sąlygomis, kad žemės pirkimui naudojo išimtinai savo lėšas, ką patvirtino ir atsakovė, teigusi, kad ji apie žemės pirkimą nieko nežinojusi, todėl jai priteistina kompensacija už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, yra mažintina. Kadangi su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, juos dažnai tenka važinėti į gydymo įstaigas, atsakovei priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto K. V. įmokų mokėjimo grafiko pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), matyti kad ieškovui buvo suteikta paskola, galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2012-07-31, ieškovas pripažįsta, kad jis paskolą ėmė ūkio veiklai vystyti, įsiskolinimą moka ir grąžins bankui likusią paskolos dalį. Todėl nustatytina, kad likusią neišmokėtą paskolos dalį kreditoriui (duomenys neskelbtini) bankui moka ieškovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pateikė 2011-03-14 pinigų priėmimo kvitą Nr.552347, iš kurio matyti, kad už advokato paslaugas yra sumokėta 1300 litų (b.l. 48). Atsakovė teismui pateikė 2012-03-29 kvitą Nr.259899, iš kurio matyti, kad už advokato paslaugas yra sumokėta 800 litų (b. l. 197). Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. patenkinus ieškinį tik iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 250,00 Lt jo turėtų išlaidų dalis už advokato pagalbą.

Vadovaujantis CPK 80 str. 1 dalies 5 punktu, paduodamas ieškinį, ieškovas turėjo sumokėti valstybei 682,00 litų žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškovas buvo sumokėjęs 435 litų žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės valstybei yra priteistina dalis žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 85 str., 96 str. 1 d.). Iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 252,00 Lt žyminio mokesčio už tenkinamą atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dalį žyminio mokesčio buvo sumokėjęs prieš paduodant ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina 68,00 litai žyminio mokesčio.

Iš ieškovo ir atsakovės priteistinos valstybei teismo turėtos pašto išlaidos (b.l. 1, 56).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinius tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 13 d. Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80 tarp R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes – V. ir V.

Nepilnamečių vaikų: sūnaus Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukros L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: sūnaus Ą. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukros L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-08.

Nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą R. V. privalo naudoti tik vaikų interesams, gautas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti, kad R. V. netrukdys K. V. bendrauti su sūnumi Ą. V. ir dukra L. V. abipusiu susitarimu.

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 0,7192 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4,8046 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7223 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6000,00 Lt (šešių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Nustatyti, kad skolinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui (duomenys neskelbtini) bankui moka K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinių reikalavimus atmesti.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) už advokato pagalbą.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 291,00 (du šimtus devyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68,00 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 30,60 Lt (trisdešimt litų 60 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo per Akmenės rajono apylinkės teismą gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.