- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- 1-2073-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19281-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. (E.) S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 51 MGL ( 2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtas turto konfiskavimas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 gegužės 21 d., apie 17.32 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 59, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2024 m. gegužės 21 d. 18.25 val., pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 18.40 val. antros patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2024 gegužės 21 d. automobilio raktai buvo namuose. Juos paėmė nepaklausęs. Mašina jo draugės mamos. Sėdo už vairo ir važiavo. Atsitrenkė į „Citroen“, tuo nulauždamas savo veidrodėlį, o minėtam automobiliui lemputę. To vyro dukra iškvietė policiją. Po to atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo 2-3 metrus, po ko atvažiavo policija. Galimai gėrė apie savaitę. Tą dieną išgėrė galimai 5 litrus alaus, 6 laipsnių stiprumo. Važiavo į bankomatą paimti pinigų. Žino, kad tai antras kartas. Problemų su alkoholiu nėra. Išvadas padarė, daugiau to nebus. Iš darbo išėjo, nes mažai mokėjo. Teisių neturi, bet vairuoti moka. Vairuoti mokino tėvas. Negalėjo išlaikyti teorijos. Gėrė savaitę, buvo draugo gimtadienis. Išgeria nedažnai, per mėnesį gal tris kartus. Mėnesį yra registruotas užimtumo tarnyboje. Tėvus turi, jam mama siunčia pinigus. Draugės mama, M. A., jam pretenzijų neturėjo. Ji klausė, ar turi vairuotoją, kuris galėtų paimti šitą mašiną iš aikštelės. Automobilio neatsiėmė, rytoj važiuos. Dėl padaryto gailisi. Prašo sušvelninti bausmę, gal užsikoduos. Sutinka gydytis, viską pripažįsta.
Kadangi kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2024 m. gegužės 21 d. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė 1 litro talpos alų. Išgėrė apie 5 butelius, po ko, apie 17.00 val., jam reikėjo išsigryninti pinigų. Žinodamas, kur namuose yra laikomi jo sugyventinės I. S., gim. (duomenys neskelbtini), motinai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktai, niekam nieko nesakęs, nuėjo, paėmė raktus ir išėjęs į lauką įsėdo į automobilį, pradėjo važiuoti. Važiuodamas, savo vairuojamo automobilio dešiniuoju veidrodėliu užkabino ant įvažiavimo stovėjusį automobilį „Citroen“, kurio valstybinių numerių neatsimena, ir iš karto sustojo. Pasižiūrėjo kas atsitiko. Tuomet į kiemą norėjo įvažiuoti kitas automobilis, kurio jis neatsimena. Jis atsisėdo į automobilį, kad atlaisvintų įvažiavimą. Tuo metu jam kelią užstojo automobilis „Audi“, kurį vairavo moteris, kurios jis nepažįsta. Po ko, maždaug po pusvalandžio, atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą ir pirmu pūtimu jam nustatė 2,72 prom. neblaivumą, o antru pūtimu 2,61 prom. Apie tai, kad jis paėmė M. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekas nežinojo. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada jo neturėjo, kadangi nebuvo išsilaikęs. Baudą pagal 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamąjį įsakymą yra pilnai išmokėjęs (b. l. 64-66).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 21 d. pamainą pradėjo nuo 15.00 val. ir turėjo baigti 2024 m. gegužės 22 d. 03.00 val. Atlikdamas savo funkcijas 2024 m. gegužės 21 d., apie 16.40 val., patruliuojant kartu su vyr. tyrėja L. K. gavo iškvietimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietimas skambėjo taip: neblaivus vairuotojas su automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Praneša liudininkas. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje stovėjo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. P., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su automobilio „Peugeot“ vairuotoju E. S., šis iškart prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, vairavo automobilį „Peugeot“ būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį. Bendraujant su E. buvo jaučiamas aitrus alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu pirmu pūtimu 18.25 val. nustatytas 2.72 promilių girtumas, o antru putimu 18.43 val. nustatytas 2.61 promilių girtumas. E. patikino, kad alkoholinius gėrimus vartoja jau visą savaitę, tačiau šiuo metu vartojo prieš dvi valandas. E. S. paaiškinimą parašė atskirame lape. Pasinaudojus duomenų baze „POLIS II“ paaiškėjo, kad E. niekada nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Įvykio vietoje buvo ir vienas liudininkas K. K. a. k (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad apie 17.10 val. įvažiuodamas į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kai jaunas vyras, vairuodamas automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išlipęs iš automobilio pradėjo vaikščioti. K. priėjęs arčiau pajuto, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas yra stipriai neblaivus. Taip pat K. paaiškino, kad turi vaizdo registratorių, kuriame bus užfiksuotas vaizdo įrašas, tačiau šiuo metu vaizdo įrašo pateikti negali. Jam buvo nurodyta, kad vaizdo įrašą išsaugotų kaip įrodymą. K. apklausos atlikti nepavyko, kadangi šis labai skubėjo pasiimti savo vaiko. Paklausus, kada planuoja grįžti, į šį klausimą atsakyti negalėjo, nes nežinojo. Dėl šios priežasties buvo duotas paaiškinimas, kurį K. skubėdamas surašė ranka. Atliekant įforminimo darbus buvo pastebėta, jog automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl to E. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį ir KET 226 punktą. Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 33-35).
Ikiteisminio tyrimo metui liudytoja apklausta M. A. nurodė, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos dukters I. S., gim. (duomenys neskelbtini), draugas. Su juo santykiai yra geri, su dukra taip pat. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jos dukrai I., tačiau ji žiemos metu taip pat ten gyvena, o nuo pavasario išvyksta į sodą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu nevairuoja, todėl jis stovėjo šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje. Automobilis nėra apdraustas privalomuoju draudimu. Raktai nuo automobilio taip pat buvo bute. Ji jo niekada neslėpdavo, kadangi niekas jo niekada neimdavo. Šį kartą raktai nuo aukščiau nurodyto automobilio buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo kambaryje, sekcijoje. Apie tai, kad E. paėmė jos automobilį ji nežinojo, kadangi tuo metu buvo darbe. Apie tai, kas įvyko, jai pranešė jos kaimynai, po ko ji atvyko į vietą, tačiau automobilis jai grąžintas nebuvo, o buvo išgabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 36-38).
2024 m. gegužės 21 d. įvykio apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi adresu (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, link (duomenys neskelbtini). Automobilis universalo tipo, mechaninės pavarų dėžės, juodos spalvos. Apžiūrint automobilį matomi pažeidimai - dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis yra nulaužtas, bei kairės pusės priekinis sparnas įlenktas. Automobilyje nėra alkoholio butelių, taip pat nėra įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 24-31).
2024 m. gegužės 21 d. K. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis, K. K., važiuodamas, apie 17.10 val., pastebėjo įtartiną vairuotoją, kuris įvažiavo į ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino savo dešinės pusės veidrodį. Jis (K. K.) tuo momentu norėjo įvažiuoti į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad vairuotojas girtas. Tuo metu atėjo ,,Citroen“ savininkas. Jiems pasakė apie girtą vairuotoją, kad kviestų policiją. Matė, kad automobilis ,,Citroen“ buvo apgadintas ,,Peugeot“ automobilio (b. l. 13).
2024 m. gegužės 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad E. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmo tikrinimo metu 18.25 val. nustatytas 2,72 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 18.40 val. nustatytas 2,61 promilių girtumas (b. l. 17).
Alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ duomenys, iš kurių matyti, kad E. S. 2024 m. gegužės 21 d. 18.25 val. nustatytas 2,72 promilių girtumas, o 18.43 val. nustatytas 2,61 promilių girtumas (b. l. 15, 16).
VĮ ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas – M. A. (b. l. 21).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2008 m. gamybos periodo automobilio ,,Peugeot 407 SW 2.0 HDI“ vertė su PVM – 1 890 Eur (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 gegužės 21 d., apie 17.32 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 59, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,61 promilių alkoholio koncentracija.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų A. Š. bei M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną išgėrė apie 6 litrus, 6 laipsnių stiprumo alaus. Iki tol alkoholį vartojo apie savaitę laiko. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas sunkus – 2,61 promilių girtumas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. S. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – E. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 50-51), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 44-47), nedirbantis (b. l. 48-49). Byloje nėra duomenų, kad E. S. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta pakartotinai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu E. S. buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, po minėto teismo sprendimo priėmimo teigiamų išvadų nepadarė. Taip pat svarbu paminėti, kad nusikalstama veika padarytą neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kas didina padaryto nusikaltimo pavojingumą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės prašomą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Ankstesnė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta baudos bausmė jam teigiamo poveikio nepadarė, be to jis bedarbis, todėl baudos bausmė jam neskirtina. Faktas, kad nuteistasis du kartus buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, rodo, kad kaltinamasis nesugeba tinkamai valdyti savo elgesio, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismo vertinimu, prokurorės siūloma 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Kadangi, E. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo E. S. atžvilgiu atsižvelgiama į tai, kad jis yra jauno amžiaus, neigiamai vertina savo poelgį, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padarė išvadas ir toks elgesys daugiau nepasikartos, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. S. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti E. S. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, kartu paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad E. S. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę, juo labiau, kad net nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis E. S. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija E. S. kraujyje (2,61 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (be to yra teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiško nusikaltimo padarymą), todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad kaltinamojo E. S. vairuotas automobilis ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – M. A.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2008 m. gamybos periodo automobilio ,,Peugeot 407 SW 2.0 HDI“ vertė su PVM yra 1 890 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo E. S. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 890 Eur. Teismo nuomone, tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta patikslinta antrinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 114,58 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą E. S..
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu E. S. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Viktoras Muravskis.
Šioje byloje, vertinant E. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis jauno, darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigus jam siunčia motina. Todėl iš kaltinamojo E. S. priteistinas 114,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67-68) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : DVD-R laikmena su ,,BODY“ kameros įrašu (b. l. 11), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti E. (E.) S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, atidėti E. S. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems), be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
1) dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti E. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. S. konfiskuotino turto – automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 1 890 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
Kaltinamajam E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš E. S. valstybės naudai 114,58 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) atlyginimą už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmeną su ,,BODY“ kameros įrašu (b. l. 11), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.