- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1548-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Ž. R., J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nepriklausomi leidiniai“
- Kategorijos
- 2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. R. ir J.-Y. R. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nepriklausomi leidiniai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. R. ir J.-Y. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nepriklausomi leidiniai“ dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami apginti pažeistą jų teisę į privatų gyvenimą ir priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Moters savaitgalis+TV“ 2015 m. birželio 12-18 d. numeryje 23 (862) buvo išspausdintas straipsnis „Moteris, kuri neleido tapti vyrui milijardieriumi“ (toliau – Straipsnis), kuriame be teisėto pagrindo, negavus ieškovų sutikimo, buvo viešai paskelbti duomenys apie jų asmeninį (privatų) gyvenimą, neteisėtai išspausdintos nuotraukos su ieškovų atvaizdais. Straipsnio autorius – nenurodytas, taip pat nenurodyti jokie kiti paskleistos informacijos apie ieškovų privatų gyvenimą gavimo šaltiniai. Dalis informacijos pateikta klausimų-atsakymų forma, sudarant klaidingą įspūdį, kad pateikiama informacija gauta atsakovės žurnalistui ar kitam įgaliotam asmeniui betarpiškai bendraujant su ieškove, nors nei vienas iš ieškovų nėra bendravę su savaitraščio „Moters savaitgalis+TV“ žurnalistais ar įgaliotais asmenimis. Atsakovės atstovai niekada nebuvo susisiekę su ieškovais, neinformavo jų apie ketinimą skelbti informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą bei spausdinti asmenines nuotraukas. Ieškovų teigimu, netikėta žinia, kad savaitraštyje „Moters savaitgalis+TV“ be jų sutikimo išspausdintas straipsnis apie jų privatų gyvenimą, neteistai panaudotas jų atvaizdas, sukėlė ieškovams didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, juolab kad nurodytame straipsnyje buvo paskelbta ir tikrovės neatitinkančių faktų, klaidinančios informacijos (pavyzdžiui, kad straipsnio paskelbimo metu ieškovė gyvena Gvadelupoje „Šiandien moteris gyvena Gvadelupoje“; sudaroma klaidinga nuomonė, kad ieškovė yra milijonierė „Milijonierės buitis“ ir pan.). Be to, pasak ieškovų, jie niekuomet nebūtų sutikę savo privataus gyvenimo faktus skelbti tokio pobūdžio leidinyje kaip „Moters savaitgalis+TV“, kuris, ieškovų nuomone, nėra tinkamas skleisti informaciją apie jų asmeninį gyvenimą, išgyvenimus, emocijas, vertinimus, ir spausdinti ieškovų nuotraukas, padarytas tik asmeniniais, ne viešo skelbimo tikslais. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovams tam tikrą laiką buvo sutrikęs miegas, dėl nervinio pobūdžio išgyvenimų ieškovei buvo žymiai padidėjęs vienos akies vyzdys, dėl patiriamos įtampos ėmė skaudėti galvą, ieškovai jautė svaigulį, nepaaiškinamą nuovargį. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė, neteisėtai, be ieškovų sutikimo, paskelbusi informaciją apie jų privatų gyvenimą, neteisėtai panaudojusi jų atvaizdus, akivaizdžiai veikė tyčia, siekdama ekonominės naudos, norėjo patenkinti savo skaitytojų galimą smalsumą, turi atlyginti ieškovams neturtinę žalą – sumokėti kiekvienam iš ieškovų po 5000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
2. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Ieškovai klaidina teismą teigdami, kad nėra davę sutikimo paskelbti duomenis apie jų privatų gyvenimą ir publikuoti jų atvaizdo. Iš ginčo straipsnio teksto akivaizdu, kad straipsnis parengtas gavus ieškovės interviu, publikuotos nuotraukos yra iš asmeninio ieškovų archyvo. Ieškovai neįrodinėja, kad tiek straipsnyje pateikta informacija, tiek paskelbtos nuotraukos būtų gautos neteisėtu būdu. Ieškovė interviu apie savo asmeninio gyvenimo detales kartu su nuotraukomis buvo davusi žurnalo „Ieva“ žurnalistei, kurios parengtas straipsnis buvo publikuotas 2011 m. spalio mėn. žurnale „Ieva“. Aplinkybę, kad straipsnis buvo publikuotas ieškovų sutikimu, patvirtina faktas, jog ieškovai beveik penkerius metus nereiškė jokių pretenzijų dėl nurodytame straipsnyje pateiktos informacijos ir publikuotų nuotraukų. Atsakovė turtines teises į straipsnį įgijo iš UAB „Vermus“ 2014 m. gruodžio 15 d. sutartimi Nr. 2014/V-1215, kuria UAB „Vermus“ perleido atsakovei visas nuosavybės teises į žurnalo „Ieva“ archyvą. Ginčo straipsnis perspausdintas nekeičiant žurnale „Ieva“ publikuoto straipsnio turinio. Ieškovai nurodo, kad jokiu būdu nebūtų davę sutikimo skelbti straipsnį žurnale „Moters savaitgalis+TV“, tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindžia. Atsakovės leidžiamas žurnalas neturi jokios neigiamos reputacijos, todėl nesuprantama, kodėl ieškovai vadina šį leidinį „tokio pobūdžio“. Ieškovai visiškai neįrodė neturtinės žalos fakto bei jos dydžio. Nors ieškovai teigia, kad ginčo straipsnio publikavimas „Moters savaitgalis+TV“ sukėlė jiems neigiamų išgyvenimų, stresą, nesaugumo jausmą, buvo sutrikęs miegas, sveikata, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovai nenurodė, kokia straipsnyje pateikta konkreti informacija sukėlė jiems neigiamus išgyvenimus, stresą. Straipsnis parengtas gavus žinias iš pačios ieškovės, jame pateikta informacija nėra žeminanti, įžeidžianti, neteisinga. Priešingai – straipsnyje aprašytas laimingos šeimos gyvenimas, dviejų žmonių susipažinimo aplinkybės. Net jeigu teismas nustatytų, kad yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti, ieškovų reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė, atsižvelgiant į tai, jog straipsnyje nepateikta jokia neigiama informacija apie ieškovus ar informacija, galinti kaip nors neigiamai paveikti jų gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Nepriklausomi leidiniai“ ieškovei Ž. R. 1 000 Eur, ieškovui J.-Y. R. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Nepriklausomi leidiniai“ iš ieškovės Ž. R. 195,79 Eur, iš ieškovo J.-Y. R. – 397,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės Ž. R. 6,39 Eur, iš ieškovo J.-Y. R. – 12,98 Eur, iš atsakovės UAB „Nepriklausomi leidiniai“ – 3,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Nepriklausomi leidiniai“ leidžiamame savaitraštyje „Moters savaitgalis+TV“ 2015 m. birželio 12-18 d. numeryje 23 (862) buvo išspausdintas straipsnis „Moteris, kuri neleido tapti vyrui milijardieriumi“, kuriame pasakojama apie ieškovų pažintį, asmeninį gyvenimą, publikuotos keturios ieškovų asmeninio archyvo nuotraukos. Nors šis straipsnis yra itin panašaus turinio, kaip ir žurnalo „Ieva“ 2011 m. spalio mėn. numeryje išspausdinto to paties pavadinimo straipsnis, tačiau savaitraštyje „Moters savaitgalis+TV“ publikuoto straipsnio turinys nėra visiškai identiškas, t. y. straipsnis tam tikrose dalyse trumpintas, kai kurie sakiniai suformuluoti kitu stiliumi, straipsnis padalytas į kelias dalis. Prie ginčo straipsnio publikuotos visiškai kitos nuotraukos, nei buvo paskelbtos žurnale „Ieva“ prie straipsnio apie ieškovus.
5. Įvertinęs tai, kad straipsnyje paskleista informacija yra apie ieškovus, jų privatų gyvenimą, atsakovė, publikuodama ginčo straipsnį ir ieškovų nuotraukas negavo jų sutikimo, nenustatytos aplinkybės, kad ieškovai yra vieši asmenys, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog informacija apie ieškovų privatų gyvenimą paskleista esant teisėtam visuomenės interesui žinoti ginčo straipsnyje paskelbtus ieškovų privataus gyvenimo faktus, teismas padarė išvadą, kad iš esmės yra visos būtinos sąlygos konstatuoti ieškovų teisės į privatų gyvenimą ir teisės į atvaizdą pažeidimą (CK 2.23 straipsnis).
6. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2014 m. gruodžio 15 d. Sutartimi Nr. 2014/V-1215 atsakovė įgijo turtines teises į perduotą žurnalo „Ieva“ archyvą, savaime nereiškia, kad ji įgijo teisę visiškai savo nuožiūra skelbti ieškovų privataus gyvenimo faktus, publikuoti jų asmenines nuotraukas, negavusi jų sutikimo. Atsakovė, prieš skelbdama ginčo straipsnį, nesiaiškino, ar ieškovai, sutikdami jų privataus gyvenimo aplinkybes skelbti žurnale „Ieva“, davė bendro pobūdžio sutikimą skelbti apie jų privatų gyvenimą bet kuriose visuomenės informavimo priemonėse ar visgi davė išimtinį sutikimą jų asmeninio gyvenimo aplinkybes viešinti ir nuotraukas publikuoti žurnale „Ieva“. Be to, atsakovė, ketindama paskelbti informaciją apie ieškovų privataus gyvenimo faktus, kurie jau buvo viešai paskelbti kitoje visuomenės informavimo priemonėje, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo pasitikrinti, ar tam tikri faktai nepasikeitė, nes nuo straipsnio žurnale „Ieva“ išspausdinimo buvo praėję beveik 4 metai.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės leidžiamame savaitraštyje ieškovų asmeninės, privačioje aplinkoje darytos nuotraukos paviešintos negavus jų sutikimo skelbti šias nuotraukas, be to, nesant jokio teisėto visuomenės intereso tokias nuotraukas publikuoti. Ginčo straipsnyje publikuotos nuotraukos nebuvo publikuotos žurnale „Ieva“, be to, jos gerokai asmeniškesnės.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovų įvardintus neigiamus išgyvenimus lėmė būtent atsakovės neteisėti veiksmai, paskelbiant savaitraštyje „Moters savaitgalis + TV“ ginčo straipsnį apie ieškovų privatų gyvenimą, ieškovų asmenines nuotraukas, negavus tam ieškovų sutikimo. Sprendė, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos dėl atsakovės civilinės atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma. Išanalizavęs ir įvertinęs tai, jog didelė dalis ieškovų asmeninio gyvenimo faktų jau buvo paskelbta anksčiau, atsakovė apie ieškovų privatų gyvenimą paskelbė leidinyje, kuris leidžiamas gerokai didesniu tiražu, yra kitokio pobūdžio, skaitomas gerokai platesnio rato skaitytojų, ginčo straipsnį iliustravo ieškovės asmeninėmis nuotraukomis, kurios iki tol nebuvo skelbtos viešai, padarė išvadą, jog teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra 1 000 Eur. Kadangi ginčo straipsnyje apie ieškovą nėra paskelbta kitų duomenų, nei žurnale „Ieva“, tačiau ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, kuris jautė nusivylimą dėl privačių asmenų gyvenimo aplinkybių viešinimo, nuotraukų skelbimo, neklausiant jų sutikimo, ieškovui priteisė 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
9. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi patenkinta 15 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta – 85 proc., tai teismas ieškovams iš atsakovės priteisė 208,35 Eur (300 Eur + 1089 Eur) x 15 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sprendė, kad ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis yra 139,59 Eur (208,35 Eur x 67 proc.), ieškovui – 68,76 Eur (208,35 Eur x 33 proc.). Teismas pagrįstomis pripažino 698 Eur dydžio atsakovės išlaidas už advokatų teisinę pagalbą. Atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sprendė, kad ieškovė atsakovei turėtų atlyginti 195,79 Eur (593,30 Eur x 33 proc.), o ieškovas – 397,51 Eur (593,30 Eur x 67 proc.) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteisė 56,20 Eur, iš ieškovo – 328,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovės UAB „Nepriklausomi leidiniai“ ieškovams po 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantų nuomone, teismas iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, tokią išvadą padarė neįsigilinęs į ieškovų pateiktus paaiškinimus, įrodymus, nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, reikšmingumą, mastą bei ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus. Priteista neturtinės žalos kompensacija akivaizdžiai neatitinka ieškovų realiai patirtų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jų masto, sunkumo, teismų praktikos ir yra neadekvatūs padarytiems pažeidimams, sukeltoms neigiamoms pasekmėms.
10.2. Atsakovės veiksmai ieškovams sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, neigiamas emocijas. Akivaizdu, kad šiuo atveju privataus gyvenimo pažeidimo mastas, apimtis yra labai didelė, informacija viešai paskelbta labai didelei asmenų grupei, tai ieškovams sukėlė dideles neigiamas emocines, kitas neigiamas neturtines pasekmes. Po ginčo straipsnio viešo publikavimo ieškovė sulaukė įvairių skambučių iš telefoninių sukčių, kitų asmenų, kurie ėmė domėtis ieškove, kaip labai turtinga moterimi. Tai sukėlė ieškovams didelį išgąstį, nerimą dėl ieškovės saugumo, kadangi vizitų Lietuvoje metu ji gyvena viena name. Dėl šių faktų ieškovė išgyveno stresą, nusivylimą, nervinę įtampą, sutuoktinio priekaištus ir įtarimus dėl ginčo straipsnio paskelbimo, tai taip pat įtakojo ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą, miego sutrikimą, akies vyzdžio padidėjimą. Vadinasi teismas priteisė aiškiai neprotingo dydžio neturtinės žalos kompensaciją.
10.3. Apeliantai taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, o teismas priteisė jos mažiau, todėl ieškovams šioje byloje jų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos visa apimtimi, o ne proporcingai. Be to, teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo atliktų skaičiavimų ir įskaitymų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis.
11. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista Ž. R. 1 000 Eur, J.-Y. R. 500 Eur neturtinė žala; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog straipsnyje paskelbta informacija būtų žeminanti. Straipsnio išskyrimas į atskiras dalis ir jų pavadinimas pagal turinį niekaip nepažeidžia ieškovų teisių, nes ši informacija jau buvo viešai paskelbta, o atsakovė ją tiesiog perspausdino. Straipsnių dalių antraštės atitinka jose spausdinamą tekstą, jos nėra žeminančios ar įžeidžiančios. Kadangi ieškovė atsakovės publikuotame straipsnyje buvo pateikusi asmeninio pobūdžio informaciją žurnalo „Ieva” žurnalistei ir šis straipsnis jau kartą buvo publikuotas žurnale „Ieva”, todėl tiek informacijos perspausdinimas, tiek pačios ieškovės pateiktos nuotraukos, skirtos straipsniui iliustruoti, nors prieš tai jos ir nebuvo spausdintos, patvirtina, kad ieškovė buvo davusi sutikimą informacijos ir nuotraukų viešinimui. Taigi realiai ieškovės sutikimas dėl informacijos apie jos asmeninį gyvenimą atskleidimo, buvo duotas straipsnį parengusiai autorei.
11.2. Teismas nenustatė ir ieškovai nenurodė, kad atsakovės straipsnyje pateikta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jų garbę ir orumą. Atsakovės nuomone, ji nepažeidė asmens privataus gyvenimo slaptumo, tiesiog paviešino jau seniai paskelbtą informaciją. Aplinkybė, kad atsakovė nepadarė nuorodos į tam tikrą straipsnį, galėtų pažeisti straipsnio autoriaus ar jį publikavusio juridinio asmens interesus, tačiau ne ieškovų teises ir teisėtus interesus.
11.3. Atsakovės nuomone, ieškovai jos neteisėtus veiksmus kildina ne iš asmeninės informacijos atskleidimo ar informacijos neatitikimo tikrovei, o iš to, kad atsakovė perspausdino straipsnį neva žemesnio lygio žurnale prieš tai negavusi atskiro ieškovų sutikimo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad žurnalas būtų kokios nors blogos reputacijos žurnalas, skelbiantis paskalas ar neigiamą informaciją apie asmenis.
11.4. Teismo cituojamų bylų ir nagrinėjamų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi, jomis negali būti remiamasi sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Ieškovai neįrodė ir argumentais nepagrindė neturtinės žalos fakto bei jos dydžio, todėl šiuo atveju ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovės nuomone, teismo priteista suma yra akivaizdžiai per didelė. Šiuo atveju buvo išspausdinta informacija apie ieškovus, kuri yra itin pozityvi ir teigiama, pirmiausiai buvo publikuota jų sutikimu, t. y. davus interviu, pateikus nuotraukas viešinimui, todėl teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus.
11.5. Ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės publikuotame straipsnyje pakartotinai paviešintos informacijos ir neva patirtos žalos. Byloje nustatyta, kad informacija apie ieškovų bendrą gyvenimą buvo ne kartą publikuota skirtinguose žurnaluose pačios ieškovės iniciatyva ir su jos sutikimu. Visuose straipsniuose nurodoma apie ieškovų itin pasiturintį gyvenimą. Be to, jeigu telefoniniai sukčiai būtų skambinę ieškovei, tai galėjo būti įtakojama ir kitų anksčiau publikuotų straipsnių.
12. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šią bylą ir teisingai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos konstatuoti ieškovų teisės į privatų gyvenimą ir teisės į atvaizdą pažeidimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad neva straipsnis bei jame panaudotos asmeninio archyvo nuotraukos buvo išspausdintos esant ieškovės sutikimui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalėjo gauti ieškovų sutikimą dėl ginčo straipsnio publikavimo, tačiau to nepadarė. Apeliantė akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad straipsnyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, yra žeminanti. Ieškovai pažymi, jog tam, kad būtų pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą ir asmuo turėtų teisę kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nėra keliamo reikalavimo, jog informacija būtų neatitinkanti tikrovės ar būtų žeminanti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų jos kaltės prezumpciją, taigi egzistuoja ir apeliantės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad atsakovė neteisėtais veiksmais akivaizdžiai sukėlė ieškovams neigiamų išgyvenimų, nerimą, baimę, kitą neturtinę neigiamą žalą. Apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvūs aiškinimai nepaneigia tokių pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų. Be to, ieškovų nuomone, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų išgyvenimų egzistuoja priežastinis ryšys. Taigi, egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei, kurių atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde objektyviai nepaneigė.
13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, nes atsakovės gautas apeliacinio skundo egzempliorius nepasirašytas nei vieno iš ieškovų; jeigu apeliacinės instancijos teismas nagrinės ieškovų apeliacinį skundą, tai atmesti skundą ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista neturtinė žala ieškovams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovams kilusią neturtinę žalą. Kadangi atsakovė perspausdino straipsnį, kuriam interviu buvo davusi pati ieškovė Ž. R., straipsnis yra teigiamas, todėl daryti išvadą, kad jiems buvo padaryta žala šiuo konkrečiu atveju negalima. Ieškovai nėra nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse viešai žinomi asmenys, todėl straipsnis buvo spausdinamas ne turint tikslą atskleisti visuomenei žinomų žmonių asmeninio gyvenimo detales ar paskleisti paskalas. Straipsnis, kurį perspausdino atsakovė, buvo išspausdintas pačios ieškovės iniciatyva, davus interviu žurnalistei ir pateikus nuotraukas spausdinimui žurnale. Ieškovai klaidina teismą, kad informacija ir nuotraukos buvo paskleistos be jų žinios. Nors ieškovė teigė, jog tam tikros frazės buvo pakeistos, tačiau nenurodė, kad neva pakeista informacija neatitiktų tikrovės, neprašė jos paneigti, nenurodė, kad ji būtų žeminanti jų garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliantų apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės į privatų gyvenimą ir teisės į asmens atvaizdą pažeidimų vertinimo, neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
16. Atsakovė prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, nes atsakovės gautas apeliacinio skundo egzempliorius nepasirašytas nei vieno iš ieškovų. Šis prašymas netenkintinas, nes ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė jų pasirašytą skundo egzempliorių.
17. Nustatyta, kad ieškovė interviu apie savo asmeninio gyvenimo detales kartus su nuotraukomis buvo davusi žurnalo „Ieva“ žurnalistei, kurios parengtas straipsnis buvo publikuotas 2011 m. spalio mėn. žurnale „Ieva“. 2014 m. gruodžio 15 d. Sutartimi Nr. 2014/V-1215 UAB „Vermus“ atsakovei UAB „Nepriklausomi leidiniai“ atlygintinai perleido visas UAB „Vermus“ priklausančias nuosavybės teises į žurnalo „Ieva“ archyvus. Atsakovės UAB „Nepriklausomi leidiniai“ leidžiamame savaitraštyje „Moters savaitgalis+TV“ 2015 m. birželio 12-18 d. numeryje 23 (862) išspausdintas straipsnis „Moteris, kuri neleido tapti vyrui milijardieriumi“, kuriame pasakojama apie ieškovų pažintį, asmeninį gyvenimą, publikuotos keturios ieškovų asmeninio archyvo nuotraukos. Nors šis straipsnis yra itin panašaus turinio, kaip ir žurnalo „Ieva“ 2011 m. spalio mėn. numeryje išspausdinto to paties pavadinimo straipsnis, tačiau ginčo straipsnio turinys nėra visiškai identiškas, t. y. straipsnis tam tikrose dalyse trumpintas, informacija pateikta kitu stiliumi ir pan., publikuotos visiškai kitos nuotraukos, nei buvo paskelbtos žurnale „Ieva“ prie straipsnio apie ieškovus.
18. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais, tiek fotografuojant, tiek spausdinant, demonstruojant asmens nuotrauką, reikia to asmens sutikimo. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teise teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 3 dalis). CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (CK 2.23 straipsnio 3 dalis). Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytą tvarką, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, jog žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 straipsnį yra ginamos, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso, šią informaciją žinoti.
20. Byloje nėra ir pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo, kad atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Moters savaitgalis+TV“ buvo paskleista informacija apie ieškovus bei apie jų privatų gyvenimą.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog aplinkybės, kad ieškovė buvo pateikusi asmeninio pobūdžio informaciją ir nuotraukas žurnalo „Ieva“ žurnalistei, šis straipsnis buvo publikuotas minėtame žurnale, patvirtina, jog ieškovė buvo davusi sutikimą atskleisti informaciją apie asmeninį gyvenimą. Kadangi atsakovė įgijo nuosavybės teises į žurnalo „Ieva“ archyvus, o informacija atsakovės savaitraštyje buvo tik perspausdinta, tai, pasak atsakovės, ji nepažeidė asmens privataus gyvenimo slaptumo, o tiesiog paviešino jau seniai paskelbtą informaciją. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad atsakovė, negavusi ieškovų sutikimo, publikavo ginčo straipsnį, kuriame paskelbė informaciją apie ieškovų asmeninį gyvenimą, ir straipsnį iliustravo ieškovų nuotraukomis iš asmeninio archyvo, kurios nebuvo publikuotos žurnale „Ieva“. Atsakovo leidinyje publikuotos ieškovų nuotraukos buvo asmeniškesnės, t. y. ieškovė apsirengusi atviresniais drabužiais, paskelbta nuotrauka su ieškovo atvaizdu. Ieškovai nėra vieši asmenys, todėl informacija apie jų privatų gyvenimą buvo paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad atsakovė įgijo turtines teises į žurnalo „Ieva“ archyvą, savaime nereiškia, jog ji įgijo savo nuožiūra skelbti ieškovų privataus gyvenimo faktus, publikuoti jų asmenines nuotraukas, negavusi ieškovų sutikimo.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog paskelbta informacija neatitiktų tikrovės, būtų žeminanti, straipsnyje pateiktos informacijos išskyrimas į atskiras pastraipas, turinys, nepažeidžia ieškovų teisių, nes ši informacija jau buvo viešai paskelbta. Pažymėtina, jog teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra keliamas reikalavimas, kad kreiptis į teismą dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, kai yra pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą, galima tik tuo atveju, kai paskleista informacija yra neatitinkanti tikrovės ar žeminanti (CK 2.23 straipsnio 4 dalis). Todėl šis atsakovės argumentas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškovų teisės į privatų gyvenimą pažeidimo fakto nustatymo.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog yra visos įstatymo nustatytos būtinos sąlygos konstatuoti, jog atsakovė, savaitraščio „Moters savaitgalis + TV“ 2015 m. birželio 12-18 d. numeryje 23 (862) paskelbdama savo nuožiūra pakoreguotą straipsnį „Moteris, kuri neleido tapti vyrui milijardieriumi“ bei iliustravusi jį ieškovų asmeninio archyvo nuotraukomis, parinktomis atsakovės nuožiūra be ieškovų sutikimo, pažeidė ieškovų teisę į privatų gyvenimą, teisę į atvaizdą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo konstatuotomis išvadomis, o apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta argumentacija teismo padarytų išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymais savo išvadą pakankamai išsamiai pagrindė.
24. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jis yra per mažas, o teismas neįsigilino į ieškovų pateiktus paaiškinimus, įrodymus, neatsižvelgė į pažeidimų pobūdį, reikšmingumą, mastą bei ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus.
25. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir žmogaus teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, yra ypač svarbus žalos atlyginimo institutas. Kaip jau minėta, asmuo įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą tiek pažeidus jo teisę į atvaizdą, tiek paskelbus apie jo asmenį tikrovės neatitinkančias, šio asmens garbę ir orumą žeminančias, žinias. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
26. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo, jų nekartodama sprendžia, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų sprendimo keisti ar naikinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad didelė dalis ieškovų asmeninio gyvenimo faktų paskelbtų ginčo straipsnyje jau buvo viešai paskelbti anksčiau, tačiau atsakovės neteisėti veiksmai, paskelbiant savaitraštyje straipsnį apie ieškovų privatų gyvenimą, jų asmenines nuotraukas, neturint tam jų sutikimo, sukėlė ieškovams neigiamus išgyvenimus. Be to, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors ir neįrodyta aplinkybė, kad akies vyzdžio išsiplėtimą sukėlė būtent išgyvenimai dėl ginčo straipsnio ir nuotraukų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų tokių išgyvenimų nepatyrė.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino reikšmingus kriterijus – pažeistų neturtinių vertybių, paskelbtos informacijos pobūdį, tai, kad be ieškovų sutikimo buvo paskelbti privataus gyvenimo faktai, publikuotos asmeninės nuotraukos dideliu tiražu leidžiamame prieinamos kainos savaitraštyje, kurio tematika, skaitytojų ratas skiriasi nuo žurnalo „Ieva“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovei 1000 Eur, ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka visas pirmiau nurodytas ir įvertintas aplinkybes, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nurodyto dydžio piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieškovų patirtai neturtinei žalai, pakankama ieškovų teisės į privatų gyvenimą, teisės į atvaizdą pažeidimams kompensuoti. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nekeičiamas.
28. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad patenkinta 15 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 85 proc., ir tokiomis proporcijomis ginčo šalims paskirstė jų patirtas ir teismo pagrįstomis pripažintas bylinėjimosi išlaidas. Įskaitęs šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteisė 56,20 Eur, iš ieškovo – 328,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad įstatyme numatytas neturtinės žalos atlyginimo institutas pasižymi tam tikra specifika, sąlygojančią kiek kitokią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinė žala buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, o teismas priteisė jos mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų.
31. Ieškovai prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydami, kad paduodami ieškinį sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, turėjo 1 089 Eur teisinės pagalbos rengiant ieškinį išlaidų. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos visa apimtimi, įvertinusi, kad ieškinys iš esmės patenkintas, ieškovės (sumokėjusios žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas) naudai priteisia iš atsakovės 1 389 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
32. Apeliacinius skundus atmetus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš uždarosios akcinės bendrovės „Nepriklausomi leidiniai“ (j. a. k. 303079949) Ž. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 389 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.