- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1875-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15112-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- N. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-iojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)” statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S. 2019 m. balandžio 13 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y., alkoholio matuokliu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d., buvo pas savo motiną I. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kur visą dieną, nuo 11.00-12.00 val., kartu su dėde R. S. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, kurios išgėrė 2 ar 3 butelius po 0,5 l talpos. Vakare, po 20.00 val. jis nusprendė, grįžti namo į Kauną, ir nors jo mama bandė jį atkalbėti ir nevažiuoti, ir jis pats suprato, kad yra išgėręs ir ketino sėsti vairuoti automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pats aiškiai žinojo, kad neturi teisės vairuoti automobilį, suprasdamas visas galimas pasekmes sėdo vairuoti automobilį, nes tiesiog norėjo grįžti namo. Kartu su juo važiavo dėdė R. S., kurį turėjo parvežti namo. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) kaime, tikslios vietos nežino. Policijos pareigūnams iš karto pasakė, kad yra išgėręs ir jie patikrino du kartus jo blaivumą alkoholio matuokliu, su kuo N. S. sutiko. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 60–62).
Motyvuojamoji dalis
Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Iš Lietuvos policijos alkotesterio „Alcotest 6810“ patikrinimo Nr. 7254 išrašo matyti, kad N. S., 2019 m. balandžio 13 d., 21.06 val., nustatytas 2,05 promilių girtumas, o iš patikrinimo Nr. 7255 išrašo matyti, kad N. S. 21.21 val., nustatytas 1,92 promilių girtumas, kas užfiksuota ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) KPV KPK 2019 m. balandžio 13 d. neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 30–31).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 13 d., 20.51 val., apie įvykį pranešė privatus fizinis asmuo, nurodydamas, kad galimai neblaivus asmuo važiuoja keliu (duomenys neskelbtini), apie 11 km., iki (duomenys neskelbtini), su automobiliu Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 13 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėtas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (supakuotas, užantspauduotas popieriniame voke) ir automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , perduotas saugoti į aikštelę (b. l. 9–22).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės 2019 m. balandžio 13 d., tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 20.55 val., iš Kauno AVPK budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad keliu (duomenys neskelbtini), link Kauno, automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Sustabdžius minėtą automobilį, nuo jo vairuotojo – N. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli ir šis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas ir jis nėra įgijęs teisės vairuoti. 21.06 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, patikros Nr. 0856083 jam nustatytas 2,05 promilių girtumas, o praėjus penkiolikai minučių po pirmojo patikrinimo – 1,92 promilių girtumas (b. l. 23).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus, kuriame matoma, kaip juda automobilis bei kaip policijos pareigūnai atlieka įvairių transporto priemonių patikrinimą (b. l. 25–26).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, su jame užfiksuotu pranešėjo ir BPC darbuotojo garso įrašu, iš kurio matyti, kad pranešama apie galimai neblaivų vairuotoją, vairuojantį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris „skrenda“ ir kuris tuoj nuo kelio nuskris (b. l. 52–55).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis 2019 m. balandžio 16 d. išrašo matyti, kad automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas N. S. (b. l. 35).
Iš VšĮ „Emprekis“ 2019 m. balandžio 16 d. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio VW Passat Variant 1.9 TDI, 2005-2009 metų laidos (2007 metų) vidutinė kaina be PVM yra 3165 eurų, su PVM 3830 eurų (b. l. 37).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis N. S., 2019 m. balandžio 13 d., apie 21.00 val., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini), Kauno miesto kryptini, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį, „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y., alkoholio matuokliu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis visą dieną vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę, bet ir tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, policijoje registruojamų įvykių registro išrašu ir daiktų apžiūros protokolu, kas patvirtina, jog keliu (duomenys neskelbtini) važiuojantis pilietis pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį kaltinamąjį N. S. ir pranešė apie tai bendrajam pagalbos centrui, po ko, tikslu sulaikyti kaltinamąjį, sekė jį važiuodamas iš paskos ir apie esamą situaciją (kaltinamojo pavojingą važiavimą dideliu greičiu) informavo dispečerę, taip pat alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, patikros Nr. 0856083 protokolais, iš kurių matyti, kad N. S. nustatytas 2,05 promilių girtumas, o praėjus penkiolikai minučių po pirmojo patikrinimo – 1,92 promilių girtumas bei kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
N. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 75–77).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 66), administracine tvarka baustas (b. l. 67–70) taip pat ir už analogiško teisės pažeidimo padarymą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 71), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 74), yra pakaltinamas, dirba (b. l. 65).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies minimaliam dydžiui – 54 MGL dydžio bauda.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 36 MGL dydžio bauda (1 800,00 eurų), nustatant jos įvykdymo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog N. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinio sunkumo neblaivumo laipsnis (1,92 promilės), naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai jam ši teisė nebuvo suteikta. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir išreiškė gailėjimąsi savo poelgiu, tačiau yra ganėtinai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir nors teismo laikomas neteistu dėl išnykusių teistumų, tačiau buvo teistas, taip pat baustas administracine tvarka ir už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, kas suponuoja išvadą, jog kaltinamasis nepaiso įstatymų ir pasižymi antisocialiniu gyvenimo būdu, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga N. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų laikotarpį.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas N. S.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kuriuo, būdamas jo valdytoju, galėjo laisvai disponuoti bet kuriuo metu ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemone – automobilis, priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumos – 3830 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt) eurų, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinis ieškinys nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (b. l. 24, 51), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti neribotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje (b. l. 45–47); automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą baudžiamosios bylos medžiagoje (b. l. 29), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 54 MGL – 2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 MGL – 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų dydžio baudos bausmę.
Išaiškinti N. S., kad paskirtoji bauda (1 800,00 eurų) per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti motorines kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, konfiskuoti automobilio VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –3830 (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt) eurų.
N. S. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3830 eurų) turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus (b. l. 24, 51), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti neribotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje (b. l. 45–47); automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą baudžiamosios bylos medžiagoje (b. l. 29), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.