- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-333-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00799-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Česlovas KulikauskasAdm. byla Nr. ATP-333-366/2015Teisminio proceso Nr.4-08-3-00799-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusios I. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2015-05 08 nutarimo A. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O., Panevėžio apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatyta ATPK 127 str. 2 d., ir jai paskirta administracinę nuobaudą - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties.
A. O. nubausta už tai, kad 2015 m. kovo 6 d., 16.27 val., (duomenys neskelbtini), esančioje vaikų darželio automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Rover 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti.
A. O. protokole buvo kaltinama ir tuo, kad po šio eismo įvykio, ji iš eismo įvykio pasišalino pažeisdama KET 222 p. ir 114 p. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba spręsti klausimą iš esmės ir nubausti ją pagal ATPK 130 str. 1 d.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepilnai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą. Nei policija nei teismas nesiaiškino, ar A. O. yra apdraudusi savo automobilį civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėja teigia, kad žala jai iki šiol nėra atlyginta. Jos automobiliui padaryti gana ženklūs sužalojimai, todėl abejoja A. O. teiginių, jog ji nepajuto smūgio ir dėl to išvažiavo iš įvykio vietos. Mano, kad ji pasišalino tik todėl, kad jos automobilis buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Todėl mano, kad ji nepagrįstai išteisintas iš kaltinimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei prašo I. V. skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundo esmė yra tik dėl administracinės teisenos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. Todėl tik dėl šios dalies ir pasisakoma.
Pirmos instancijos teismas administracinę teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė tuo pagrindu, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Teismas pasisakė, kad baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pirmos instancijos teismas ištyręs įrodymus padarė išvadą, kad A. O. savo priešingo teisei veikimo, t.y. kad padarė eismo įvykį, galėjo nesuprasti. Kaip nurodė kaltinamoji ji nejautė, kad būtų atsitrenkusį į automobilį. Nei vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų taip pat nematė, pačio susidūrimo momento, todėl teigti, kad kaltinamoji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo. A. O. pastebėjusi savo automobilio apgadinimą pati, tą pačią dieną (2015-03-06), kreipėsi į policiją, kas paneigia jog ji siekė išvengti atsakomybės. Iš to teismas padarė išvadą, kad tyčios pabėgti iš įvykio vietos ji neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir jų nebekartoja. Apeliantė akcentuoja, jog A. O. iš įvykio vietos galimai pasišalino todėl, kad jos automobilis nebuvo draustas. Kaip to įrodymą pateikia tai, jog iki šiol jai nėra atlyginta žala. Tačiau tokie apeliantės motyvai yra tik prielaidos. Objektyvių įrodymų, kad A. O. automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu byloje nėra. Padarytos žalos atlyginimas negali būti siejamas su pasišalinimu iš įvykio vietos, kadangi nukentėjusiam asmeniui žalą visais atvejais atlygina draudimas. Jei kalto vairuotojo automobilis yra draustas civilinės atsakomybės draudimu, tai žalą atlygina ta draudimo bendrovė. Jei toks automobilis nėra draustas – žalą atlygina draudikų biuras. Todėl pareiškėjos reikalavimas, kad žalą atlygintų asmeniškai A, O., yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, kad A. O. negalėjo nejusti kaip atsitrenkė į jos automobilį, kadangi padaryti rimti sužalojimai yra tiktai prielaida. Jau minėtas faktas, kad pati A. O. kreipėsi į policija iš karto kai tik pastebėjo savo automobilio apgadinimą kelia pagrįstų abejonių jog ji juto kontaktą su pareiškėjos automobiliu, o tuo pačiu ir abejonę, kad ji tyčia ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Bet kokios abejonės, jei jų negalima pašalinti ir paneigti turi būti vertinamos pažeidėjo naudai. Todėl pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjos pretenzijos, kad nebuvo ieškomas asmuo, perdavęs jai lapelį su A. O. automobilio numeriu yra nepagrįstos. To asmens duomenis (bent jau jo automobilio numerį) turėjo galimybę užsirašyti ir perduoti policijai pati nukentėjusioji. Neužsirašius šio asmens duomenų jo suradimas yra labai apsunkintas ar visai neįmanomas. Negali būti atliekamas tyrimas iki begalybės, juo labiau, kad kuo ilgiau trūks kalto asmens nustatymas ir nubaudimas, tuo ilgiau užtruks žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Byloje surinktų įrodymų pilnai pakako nustatyti kaltą asmenį dėl autoįvykio ir jį nubausti. Tai, kad avariją padaręs asmuo nebuvo nubaustas už pasišalinimą iš įvykio vietos, nuketėjusios teisių nepažeidžia.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. V. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.