Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Medalva“ darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. V. 2013 m. vasario 25 d., apie 12 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rietavo kryptimi ir vairuodamas jam priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 88.2, 92, 111, 113, 114 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš vykdydamas posūkio į kairę manevrą privalėjo iš anksto rodyti kairiojo posūkio signalą, privalėjo iš anksto persirikiuoti prie jos važiavimo krypties eismo juostos kairiojo krašto (priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos), manevrą privalėjo vykdyti taip, kad prieš įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodamas iš jos jo vairuojama transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinėje eismo juostoje, prieš vykdydamas manevrą privalėjo duoti kelią kairiąja, priešpriešiniam eismui skirta važiuojamosios dalies puse važiavusiam ir lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio judėjimo kryptį jis kirto vykdydamas manevrą, tačiau to nepadarė ir susidūrė su jo vairuojamą automobilį Volkswagen Golf kairiąja kelio puse lenkusiu automobiliu Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu ir vairuojamu P. G. ir dėl to eismo įvykio metu sužalojo automobilio Volkswagen Golf keleivę A. P., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, mirtinai sužalojo keleivį A. D., bei sugadino P. G. priklausantį automobilį Seat Alhambra, padarydamas P. G. 2000 litų turtinę žalą,

Kaltinamasis D. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis važiavo iš po laidotuvių ir vairavo transporto priemonę „VW Golf“, kurioje taip pat važiavo A. P. ir A. D.. A. P. sėdėjo automobilio priekinėje dalyje , o A. D. automobilio gale. Jis išvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini). Jam pagrindiniu keliu dar reikėjo pavažiuoti apie 500metrų ir sukti į kairę, todėl jis važiavo negreitai, apie 40-50km/h greičiu. Kadangi jam reikėjo sukti į kairę, tai jis buvo pradėjęs prieš 40-50 metrų rodyti kairį posūkį, pažiūrėjo į veidrodėlį. Per atgalinio vaizdo veidrodėlį pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris buvo už kokių 500-600metrų. Mano, kad to automobilio greitis buvo apie 130 km/h. Jis norėjo sukti, tačiau pajuto smūgį į automobilį ir kažkiek tai prarado sąmonę. Po autoįvykio pamatė, kad šalia sėdėjusi A. P. iškrito iš automobilio, o A. D. liko automobilyje, kurį vėliau atvykę policijos pareigūnai padėjo iškelti. Ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjams nesakė, kad prieš sukdamas į kairę iš anksto nerodė posūkio, nepažiūrėjo į veidrodėlį, nes jis tada dar buvo strese, pavargęs, buvo sulaikytas areštinėje. Taip pat, kai apklausinėjo tyrėjas A., tai truputį jis aiškino tyrėjui avarijos aplinkybes, taip pat ir tyrėjas jam aiškino. Jis tyrėjui avarijos aplinkybes aiškino skubėdamas. Tyrėjas klausė jo dėl posūkio rodymo, tačiau jis sakė jam, kad negali prisiminti. Vėliau, liepos mėn. 15d., vėl buvo jo apklausa, jam kišo pasirašyti apklausos lapus, neaiškino, kad gali turėti advokatą, savo parodymus jis tik akimi peržvelgė , tada jis buvo pavargęs po darbo. Taip pat tyrėjai L. M. sakė, kad ne taip yra užrašyta, tačiau jam pastabų nedavė įrašyti, jis buvo pavargęs. Sakė, kad yra nekaltas. Su pareikštu nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka. A. P. yra jo močiutė ir jį užaugino nuo 13 metų.

Nukentėjusysis P. G. paaiškino, kad jis važiavo Rietavo kryptimi apie 90km/h greičiu ir matė, kad priekyje ta pačia kryptimi lėtai, apie 50km/h važiuoja automobilis. Jis norėjo jį aplenkti ir likus maždaug apie 20 m. iki šio važiuojančio automobilio pradėjo lenkimo manevrą. Kai liko apie 10 metrų, jis pastebėjo, jog lenkiamas automobilis suka į kairę. Jis jau negalėjo automobilio sustabdyti, nors stabdė ir atsitrenkė į automobilio galą. Vairuotojas posūkio į kairę nerodė. Jis atsitrenkė savo automobilio kairiąja dalimi į to automobilio galinį kairį kampą, nes norėjo išvengti susidūrimo. Po avarijos jis su D. V. daug nekalbėjo, tačiau jis sakė, kad posūkio iš anksto nerodė, o rodė jį prieš pat sukant į kairę. Po autoįvykio jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau jis nesijautė neblaivus, todėl ir vairavo automobilį. Dėl autoįvykio jam padaryta 5000Lt turtinė žala. Prieš tai sakė, kad 2000 Lt, tačiau dar nebuvo su meistru pasitaręs. Tačiau dabar jau atsisako dėl turtinę žalos priteisimo ir mažina neturtinės žalos dydį bei prašo priteisti ne 5000Lt, o 4000Lt neturtinę žalą, bei advokato išlaidas. Neturtinę žalą prašo priteisti dėl to, kad šis įvykis jį sukrėtė, buvo jam pareikšti kaltinimai, slėgė įtampa, baimė, nežinomybė.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad D. V. yra jos anūkas. Ji žino, kad Dainius rodė posūkį, nes ji priekyje sėdėjo, pypsėjo garsas. Neatsimena ką apklausiama policijoje sakė dėl posūkio. Pareigūnai liepė pasirašyti po apklausa, todėl ji ir pasirašė. Jai dabar yra 89 metai, galva gerai neveikia.

Nukentėjusiosios D. D., A. E. parodė, kad kaltinamasis D. V. yra jų giminaitis. Žuvęs A. D. yra D. D. tėvas. Jos abi buvo nuvažiavusios į įvykio vietą ir tenai pareigūnai kalbėjo, kad P. G. yra kaltas dėl avarijos. Papildomai nukentėjusioji D. D. parodė, kad įvykio vietoje su Dainiumi daug apie avariją nekalbėjo. Po autoįvykio jis sakė jai, kad posūkį rodė, tačiau nesakė ar anksti ar vėlai.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis apklausdamas D. V. užrašinėjo viską , ką jis jam sakė. Tuo metu dar brėžinių neturėjo ir savo išvadų jis jam nesakė. Apklausos metu jis nesakė, kad blogai jaučiasi ir jam neatrodė, kad negali duoti parodymų. D. V. apklausą perskaitė ir pasirašė ant apklausos protokolo.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji D. V. perskaitė įtarimą, jis prisipažino kaltu ir paaiškino kaip viskas įvyko. Po apklausos jis papildymų ir patikslinimų neturėjo, pasirašė ant apklausos protokolo. Apklausos metu ji nesakė, ką jam sakyti. Taip pat jam buvo išaiškinta teisė turėti advokatą, tačiau jis jo nepageidavo.

Iš 2013-02-25 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1.b. l. 9-26) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) nustatyti abiejų automobilių išoriniai sugadinimai. Automobilio „VW Golf“ sugadintas galinis kairysis šonas, o automobilio „Seat Alhambra“ sugadintas priekinis kairysis šonas, tai yra nustatyta, kad yra sugadinti : priekinis bamperis, variklio dangtis, išdužę priekiniai žibintai, sulankstytas kairės pusės priekinis sparnas, sulūžusios priekinės grotelės. Iš įvykio vietos paimti automobiliai „VW Golf, „v/n (duomenys neskelbtini), „Seat Alhambra“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jų detalių šukės. Po įvykio patikrinta automobilių „Seat Alhambra“ ir „VW Golf“, techninė būklė , taip pat abi transporto priemonės iš įvykio vietos nuvežtos( t.1. b.l. 27, 30, 32)

Iš įvykio plano( t.1. b.l. 26) matyti eismo įvykio vieta ir automobilių išsidėstymas po įvykio, automobilio „Seat Alhambra“ stabdymo žymės.

Iš apžiūros protokolo( t..b.l. 34-40) matyti, kad automobilių apžiūros metu automobiliai „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūrėti, nustatyti jų apgadinimai, taip pat apžiūrėtos apgadintos detalės..

Iš specialisto išvados Nr. 11K-120(13) (t.1.b.l. 46-53) matyti, jog specialistas nustatė, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo D. V. veiksmai,-prieš važiuojamųjų dalių sankirtą išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą išvažiuojant iš kelio (tikėtina, kaip pats nurodo iš anksto nerodydamas posūkio signalo ir nestebėdamas eismo situacijos už jo vairuojamo automobilio) nedavė kelio jį tuo metu kairiąja kelio puse lenkusio automobilio „Seat Alhambra“ judėjimui ir su pastaruoju susidūrė. Taip pat nurodyta, kad techniniu požiūriu automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojui P. G., neturint techninės galimybės išvengti susidūrimo, jo veiksmuose prieš eismo įvykį nėra veikos buvusios priežastiniame ryšyje su šio įvykio kilimu. Nustatyta, kad automobilis „Seat Alhambra“ prieš pat stabdymą važiavo didesniu nei 89,1km/h greičiu. Taip pat specialisto išvados aprašomojoje dalyje( t.1. b.l. 51) nurodyta, kad nežinant įkalnės dydžio tikslesnio stabdymo kelio negali nustatyti ir yra tikėtina, jog esant įkalnei, stabdymui reikalingas mažesnis stabdymo atstumas, taip pat nurodo, kad pagal esamus paskaičiavimus yra tikėtina, jog atstumas, kurio neprivažiuojant susidūrimo vietos buvo automobilis „Seat Alhambra“ jį vairavusiam asmeniui reaguojant stabdyti, buvo mažesnis už atstumą reikalingą sustabdymui važiuojant leistinu 90km/h greičiu, todėl tikėtinai laiko, kad prieš įvykį susidariusioje situacijoje „Seat Alhambra“ vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su sukamu į kairę automobiliu.

Iš specialisto išvados( t.1. b.l. 58-61) matyti, kad A. D. mirė nuo stipraus jo krūtinės ląstos sumušimo-stipraus perlenkimo, ko pasekoje lūžo X-sis krūtinio slankstelio kūnas, buvo pilnai nutrauktos stuburo smegenys ir jų dangalai, vystėsi ūmus kraujavimas į krūtiplėvės ertmes abiejose krūtinės ląstos pusėse, gavosi daugybiniai šonkaulių lūžimai (b. l. 58-61).

Iš specialisto išvados ( t.1. b.l.79-80) matyti, kad nukentėjusiajai A. P. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas lengvo laipsnio, dėl ko A. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš alkotesterių parodymų ir specialisto išvados ( t.1.b.l. 86 ,89, 99) matyti, kad D. V. eismo įvykio metu buvo blaivas, o P. G. alkotesteriu nustatytas lengvas girtumo laipsnis( 1,22prom.), o atliekant medicininius kraujo tyrimus kraujyje rasta 0,85 promilių etilo alkoholio .

Iš ekspertizės akto ir papildomo eismo įvykio apžiūros protokolo ( t. 2 b.l. 67-76,80-84) matyti, kad buvo atlikti papildomi kelio vietos, kur įvyko autoįvykis, matavimai nustatant kelio įkalnę. Įvertinus kelio įkalnę ekspertas atsakė į pateiktus klausimus į kuriuos buvo specialisto atsakyta. Papildomo tyrimo metu ekspertas nustatė, kad eismo įvykio vietoje aptiktus pėdsakus automobilis Seat Alhambra“ paliko prieš pat stabdymą važiuodamas didesniu nei 91,8km/h greičiu. Jeigu automobilis „Seat Alhambra“ ekstremaliai buvo stabdomas ir judant nuo jo stabdymo pėdsakų pabaigos iki sustojimo po eismo įvykio vietos, tai prieš pat stabdymą jo greitis buvo apytiksliai apie 118,8km/h. Taip pat nustatė, jog techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas P. G., važiuodamas eismo įvykio vietoje 90km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki automobilio „Volkswagen Golf“ manevro vietos ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Taip pat nurodė, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo D. V. veiksmai,-prieš važiuojamųjų dalių sankirtą išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą išvažiuojant iš kelio (tikėtina, kaip pats nurodo iš anksto nerodydamas posūkio signalo ir nestebėdamas eismo situacijos už jo vairuojamo automobilio) nedavė kelio jį tuo metu kairiąja kelio puse lenkusio automobilio „Seat Alhambra“ judėjimui ir su pastaruoju susidūrė. Nurodo, kad P. G. veiksmai – prieš eismo įvykį jam viršijant leistiną 90km/h greitį -techniniu požiūriu buvo nesaugūs, tačiau priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykio kilimu nebuvo( t.2.b.l. 75)

Kaip matyti kaltinamasis D. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta ir teisiamojo posėdžiui metu nurodė, kad jis važiuodamas nedideliu greičiu 40-50km/h ir likus apie 40-50 metrų iki posūkio į kairę pasižiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį, pamatė automobilį, kuris buvo dar už kokių 500-600 metrų, iš anksto parodė kairį posūkį ir po to pajuto smūgį į jo automobilį. Apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu ir duodant parodymus iš karto po įvykio, jis dar buvo strese, o po to, vėliau, buvo šaukiamas į apklausą iš po darbo ir buvo pavargęs. Be to tyrėjai užrašė ne taip, kaip jis sakė, nedavė jam po apklausos pareikšti pastabų, neišaiškino teisės dėl advokato dalyvavimo apklausoje. Dėl to jis ankstesnius savo parodymus neigia ir teisme nurodo kaip viskas vyko. Laiko, kad dėl eismo įvykio yra kaltas P. G., kuris, būdamas neblaivus, viršijo greitį ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo apklausų ( t.1 b.l. 90-91,146-147) matyti, kad jis kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog prieš sukdamas į kairę įjungė kairės pusės signalą tik visiškai privažiavęs šalutinį keliuką ir tik pradėdamas sukimo manevrą. Taip pat nurodo, kad į galinio vaizdo veidrodėlį jis nepažiūrėjo, todėl neįsitikino ar jo automobilį nelenkia kitas automobilis, kad sukimo metu išgirdo stabdomo automobilio padangų garsą ir pajuto smūgį į jo automobilį. Pirmoji jo apklausą, apklausiant jį kaip liudytoją, įvyko autoįvykio dieną praėjus apie 8 val. po autoįvykio, o antroji apklausa įvyko praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams jau jį apklausiant kaip įtariamąjį. Tačiau abejose apklausose jis davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad jis iš anksto neįjungė kairės pusės signalo, prieš sukdamas nepažiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį. Kadangi pirmą kartą jis buvo apklausiamas kaip liudytojas ir buvo praėję nuo eismo įvykio apie 8 val., todėl negalima laikyti, kad jis apklausos metu buvo tokiame strese, kad galėjo nesuprasti savo duodamų paaiškinimų svarbumo apie eismo įvykio aplinkybes. Be to, antroje jo apklausoje, jau praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams, apklausiant jį kaltinamuoju, jis nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmos apklausos metu. Jo paaiškinimai, kad tada jis buvo pavargęs, yra neįtikinami. Taip pat nepagrįstas kaltinamojo aiškinimas, kad jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta apie teisę turėti advokatą, kad tyrėjams jis sakė, jog posūkį rodęs iš anksto, jam nesudarė galimybės pasikviesti advokato, neleido nurodyti apklausoje papildymus, pastabas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, joje yra tyrėjos rašytinis išaiškinimas kaltinamajam turėti gynėją, tačiau iš jo ranka rašyto teksto matyti, kad reiškiant įtarimą gynėjo nepageidauja( t. 1 b.l. 144-147). Taip pat, po įtariamojo apklausos, pastarojo ranka yra įrašyta atžymą, kad jis parodymus perskaitė, jie yra teisingi, papildymų ir patikslinimų neturi. Teisiamojo posėdžio metu išklausius kaltinamojo paaiškinimų dėl jo teisių pažeidimo atliekant ikiteisminį tyrimą į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti abu tyrėjai atlikę jo apklausą. Jų apklausos metu nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nepaklausė jų apie pažeidimus, susijusius su kaltinamojo teisių pažeidimu apklausos metu. O tai rodo, kad kaltinamasis ir jo gynyba negalėjo argumentuotai pagrįsti savo pozicijos dėl kaltinamojo teisių pažeidimų apklausos metu. Kad pradiniai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai, jog jis iš anksto nebuvo jungęs kairiojo posūkio signalo, yra teisingi patvirtina ir nukentėjusiojo P. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( t.1 .b.l.105, 125-126), o taip pat jis tai patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas nenuoseklius, nelogiškus parodymus apie tai dėl kokių priežasčių jis ikiteisminiame tyrime nurodė aplinkybes, kad jis iš anksto nerodė kairio posūkio ir nepažiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį, buvo pažeistos jo teisės apklausos metu siekia paneigti ankstesnius savo parodymus grindžiančius jo kaltę dėl autoįvykio kilimo. Tačiau šie jo paaiškinimai dėl tokių parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu yra niekuo nepagrįsti, neįtikinami, nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas šiais paaiškinimais netiki ir vertina juos kaip kaltinamojo gynimosi būdą, siekiant išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės, matosi ir iš kaltinamojo močiutės nukentėjusiosios A. P. parodymų teisiamojo posėdžio metu, kurios dar nepaklausus apie rodomą posūkį, jau ji iš karto nurodė, kad D. V. rodė posūkį, nors ikiteisminio tyrimo metu ( t.1. b.l.82-83) aiškino, kad neatsimena ar posūkis buvo rodomas. Dėl aukščiau išanalizuotų aplinkybių teismas tiki kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms ir buvo paimti nepažeidžiant BPK normų.

Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu pagal eismo įvykį buvo priimta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad automobilio „ Seat Alhambra“ greitis prieš pat stabdymą buvo didesnis nei 89,1km/h, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, jo automobilio greitis prieš sukant automobilį į kairę buvo nedidelis, kaip teigia kaltinamasis, jis važiavo apie 40-50km/h greičiu. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilis „ Seat Alhambra“ buvo stabdomas, tačiau neturint įkalnės dydžio, nebuvo galima tikslai nustatyti stabdymo kelio, todėl buvo prieita išvados, kad esant horizontaliam kelio ruožui tikėtina, kad atstumas, kuriuo neprivažiuojant susidūrimo vietos buvo automobilis „ Seat Alhambra“ jį vairavusiam asmeniui reaguojant stabdyti, buvo mažesnis už atstumą reikalingą sustabdyti važiuojant leistinu 90km/h greičiu, todėl tikėtina, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje P. G. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su vykdant į kairę važiuojančiu automobiliu( t.1b.l. 51).

Iš to teismas daro išvadą, kad susidariusioje situacijoje, esant horizontaliam kelio paviršiui, kada D. V. iš anksto nerodydamas posūkio suko į kairę, jau P. G. negalėjo išvengti susidūrimo ir jeigu būtų važiavęs leistinu 90km/h greičiu. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad D. V. privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių, nesudaryti kliūčių prieš vykdydamas posūkio manevrą, privalėjo iš anksto rodyti kairiojo posūkio signalą, privalėjo iš anksto prie jo važiavimo krypties eismo juostos kairiojo krašto( priešpriešinės eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos), manevrą privalėjo vykdyti taip, kad prieš įvažiuojant į važiuojamų dalių sankirtą ir išvažiuojantis jos jo vairuojama transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinėje eismo juostoje, prieš vykdydamas manevrą privalėjo duoti kelią kairiąją, priešpriešiniam eismui skirta važiuojamosios dalies puse važiavusiam ir lenkimo manevrą vykdžiusiam automobiliui „ Seat Alhambra“ , kurio judėjimo kryptį jis kirto vykdydamas manevrą. Taip pat specialistas nustatė, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo D. V. veiksmai,-prieš važiuojamųjų dalių sankirtą išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą išvažiuojant iš kelio (tikėtina, kaip pats nurodo iš anksto nerodydamas posūkio signalo ir nestebėdamas eismo situacijos už jo vairuojamo automobilio) nedavė kelio jį tuo metu kairiąja kelio puse lenkusio automobilio „Seat Alhambra“ judėjimui ir su pastaruoju susidūrė.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu iškilo būtinybė nustatyti įkalnės dydį, kad būtų galima apskaičiuoti tikslų stabdymo kelią, o taip pat tiksliai išsiaiškinti ar turėjo techninę galimybę P. G. sustabdyti automobilį iki susidūrimo su sukančiu į kairę automobiliu, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kuriai buvo užduoti klausimai kaip ir specialistui, tačiau papildomai buvo įpareigota atsakyti į klausimus įvertinus kelio įkalnės dydį. Ekspertas savo išvadoje, kaip ir specialistas savo išvadoje, nustatė tą patį kelių eismo kilimo mechanizmą, nurodė, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo D. V. veiksmai, ir konkrečiai nurodė, kad susidariusioje situacijoje, kada D. V. iš anksto nerodydamas posūkio suko į kairę, P. G. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo ir važiuodamas leistinu 90km/h greičiu, taip pat techniniu požiūriu nurodė tuos pačius D. V. padarytus saugaus eismo reikalavimo pažeidimus. Tik ekspertizės išvadoje buvo nustatytas didesnis automobilio„ Seat Alhambra“ greitis iki susidūrimo. Tačiau įvertinus tai, kad susidariusioje situacijoje, nors ir važiuodamas leistinu 90km/h greičiu, P. G. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su į kairę sukusiu kaltinamojo vairuojamu automobiliu, teismas laiko, kad šis P. G. K. eismo pažeidimas neturėjo įtakos avarijos kilimui dėl jo kaltės. Taip pat ir ekspertas nurodė, kad nors P. G. veiksmai prieš eismo įvykį viršijant jam greitį buvo nesaugūs, tačiau tai techniniu požiūriu šie veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.( t.2 b.l. 75).

Taip pat ekspertas nurodė kokių veiksmų techniniu požiūriu turėjo imtis P. G. prieš pradėdamas lenkti automobilį. Tai yra jis turėjo neviršyti leistino važiavimo greičio, prieš pradėdamas lenkimą turėjo rodyti posūkio signalą, turėjo įsitikinti ar jį nelenkia kiti automobiliai ir, kad priešais lenkiamas automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo ( tuo atveju, jeigu prieš pradedant lenkti priekyje važiuojantis vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkio į kairę manevrui prie eismo juostos skiriančios kelio ženklinimo linijos, privalėjo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės, ar palaukti kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą) taip pat vykdant lenkimo manevrą, pastebėjęs, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį jo vairuojamai transporto priemonei vykdo posūkio į kairę manevrą, privalėjo stabdyti. Vertinant nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis ne iš anksto, o tik prieš pat sukimą parodė kairiojo posūkio signalą, nepažiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį ir neįsitikino manevro saugumu, o nukentėjusysis P. G. nurodo, kad jis pradėjo lenkti rodydamas kairį posūkį ir matydamas, kad priešais ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis posūkio nerodo, įsitikinęs jog manevras pavyks, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų lenkimo metu, išskyrus tai, kad jis lenkdamas viršijo greitį, kuris susidariusioje situacijoje neįtakojo eismo įvykio kilimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, ekspertas nustatė, kad įvertinus įkalnės dydį P. G. susidariusioje situacijoje ir stabdydamas automobilį neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su kaltinamojo vairuojamu automobiliu. Byloje yra įrodyta, kad P. G. stabdė automobilį ir siekdamas išvengti susidūrimo kairiu automobilio priekiniu šonu trenkėsi į jau skersai priešpriešinėje juostoje važiavusio automobilio kairę pusę. Nors eismo įvykio metu nukentėjusiajam P. G. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau teismas įvertinęs susidariusią situaciją laiko, kad tokia jo būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tai yra nebuvo priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis.( LAT nutartis 2K-150/2011).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl autoįvykio kilimo ir su juo susijusiomis pasekmėmis. Kaltinamasis D. V. nesivadovavo Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 88.2, 92, 111, 113, 114 punktų reikalavimais užtikrinančiais saugų eismą ir juos pažeidė, todėl teismas laiko, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. D. ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. P. sveikata. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 str. 5d., nes autoįvykio metu kartu su nežymiai sužalotu asmeniu žuvo vienas žmogus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.) nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo kilusias pasekmes. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, mirtinai sužalojo savo giminaitį, anksčiau ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, eismo įvykį padarė neturėdamas teisės vairuoti automobilį, kai teisė vairuoti automobilį buvo atimta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, nukentėjusieji yra jo giminaičiai, jokių pretenzijų neturi, todėl jam skirtina bausmė nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, taikytinas BK 75 str.- bausmės vykdymo atidėjimas. Vertinant tai, kad jo nusikaltimas susijęs su tuo, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, nes, jeigu būtų tinkamai vykdęs administracinę nuobaudą, tai nebūtų vairavęs automobilį ir nebūtų įvykusi nelaimė, taip pat į tai, kad jis jau anksčiau yra baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus( t. 1 b.l 155-157), teismas laiko, kad jis nedaro reikiamų išvadų, todėl, nors iš jo teisės vairuoti transporto priemones atimtos administracine tvarka, tikslinga jam dar skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones (BK 67 str. 2d 1p., 68 str.).

Kaip matyti, nukentėjusysis P. G. pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.2b.l. 21-23). Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis atsisakė nuo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, o taip pat sumažino ir neturtinės žalos dydį ir prašo pritiesti iš kaltinamojo 4000Lt neturtinę žalą( t.2. b.l 122). Nors nukentėjusysis savo civiliniame ieškinyje nurodo, kad jam buvo padaryta 5000Lt turtinė žala, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam padaryta 2000Lt žala, todėl teismas laiko, kad nukentėjusysis neįrodė jam padarytos5000 Lt turtinės žalos dydžio. Laikytina, kad jam buvo padaryta 2000Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad jis nuo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, todėl šis atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas ir ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas (BPK 113 str. 2d., CPK 293 str. 1d. 4p.)

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nusikalstamos veikos darymo trukmę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas laiko, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė materialinę ir moralinę žalą. Kadangi nuo materialinės žalos atlyginimo jis atsisakė, todėl vertinant jam padarytos moralinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad pradžioje dėl autoįvykio įtariamuoju buvo patrauktas nukentėjusysis ( t. 1.b.l. 104), o tik po keturių mėnesių byla jo atžvilgiu buvo nutraukta( t. 1. b.l.116), todėl dėl to neabejojama, kad jis patyrė atitinkamus pergyvenimus, dvasinius sukrėtimus dėl atsakomybės už eismo įvykio metu kilusiais pasekmes. Nukentėjusysis savo ieškinyje teigia, kad iki šiol jis sunkai užmiega naktimis, užeina galvos svaigimas ir nežino kaip bus ateityje, tačiau jokių duomenų apie jo gydymą, vaistų naudojimą, ar jo dabartinį sveiktos stovį nėra pateikęs, todėl teismas laiko, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt., nes tai atitinka padarytos neturtinės žalos atlyginimo principus, šalių turtinę padėtį, nustatytas sąlygas bei ypatumus, o likusi dalis ieškinio atmestina ( BPK 115 str.).

Byloje kaltinamajam D. V. yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1251,31 Lt priteisimo už nukentėjusiosios A. P. gydymą ( t.1b.l. 133-135). Kadangi už nukentėjusiosios stacionarinį gydymą ir ambulatorines paslaugas buvo sumokėta minėta suma ir tokie įrodymai pateikti teismui, laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir teisėtas, todėl turi būti tenkintinas visiškai( BPK 115 str.).

Byloje taip pat yra pateiktas įrodymas apie nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokatės A. Ž. atstovavimo, gynybos, dokumentų surašymo, patarimo ir kitų teisinių paslaugų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios sudaro 5000Lt. ,( t.2 b.l. 24,25). Teismas laiko, kad šios turėtos išlaidos žymiai viršija 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 14.4 p. ( su atitinkamais pakeitimais) advokatui apskaičiuojamą darbo užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurio bendras laikas, atstovaujant nukentėjusįjį bylose dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme sudarytų 24 val. ir būtų įvertinamas 960 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad ši baudžiamoji byla yra nedidelės apimties ir nors buvo šeši teismo posėdžiai, tačiau įrodymų tyrimas vyko dviejuose teismo posėdžiuose, o kituose buvo tik sprendžiami atitinkami prašymai, laikytina, jog darbo valandų skaičius nebuvo didelis, todėl laikytina, kad išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam teikiamomis teisinėmis paslaugomis, yra akivaizdžiai neproporcingai per didelės ir turi būti mažintinos. Vertinant tai, kad advokatas nukentėjusiajam atstovavo iš susitarimo, ir be to, pinigų paėmimo kvituose nurodyta, kad jis teikė jam atitinkamus patarimus ir kitas teisines paslaugas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį išlaidos turi būti mažinamos iki 2000 Lt. Jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos, todėl turi būti priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai ( BPK 103 str. 1d. 6p.104 str. 2d.).

Daiktiniai įrodymai: automobilio šukės, kaip menkavertės, sunaikintinos, ( BPK 94 str. 1d. 4p.), o automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintinas D. V., o automobilis „Seat Alhambra“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintinas P. G., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 297-298 str., 302-304 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius BK 75 str. 1d., 2d., 67 str. 2d 1p., 68 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti motorines transporto priemones 2 (dvejiems ) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiojo P. G. naudai 2000Lt( du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiojo P. G. naudai 2000Lt( du tūkstančius litų) advokato pagalbai apmokėti.

Priimti nukentėjusiojo P. G. atisakymą nuo 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo D. V. ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos atsikaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „ Swedbank“, AB , banko kodas 73000) 1251,31 Lt ( tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną litą 31cnt. ) nukentėjusiosios A. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus: automobilio šukes, kaip menkavertes, sunaikinti, o automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti D. V., o automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti P. G., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.