Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-01-09 · Civilinė byla Nr. e2-92-733/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-09
Bylos Nr.
e2-92-733/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01710-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-92-733/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01710-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos, negautų pajamų, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas PlusPlus Capital AS ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. B. 1509,60 Eur skolos, 843,40 Eur negautų pajamų, 135,86 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad UAB „mogo LT“ (toliau – ir Mogo), ir atsakovas L. B. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L08122018/0059, pagal kurią Mogo suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš Mogo, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. Vadovaujantis sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta 2020-02-28, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui - Mogo. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Mogo 2020-05-15 pardavė transporto priemonę už 700 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2020-05-15) buvo 2209,60 Eur, iki 1509,60 Eur.

Taip pat nurodo, kad 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU, kuris 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS, kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma, kurią sudarė negrąžinta finansavimo suma, buvo 1509,60 Eur. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, negalint įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė, jis vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu.

Ieškovas nurodo, kad sutarties 6.1 punkte nustatyta, jog lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas per grafike numatytus terminus, grafike numatytais dydžiais ir valiuta. Tikslus grafiko laikymasis yra esminė šios sutarties sąlyga. Mokėjimų grafikas įtvirtintas sutarties pagrindinėse nuostatose, kuriame aiškiai nustatyta kokio dydžio ir kokiais terminais atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas, skirtas dengti Mogo pagal sutartį atsakovui suteiktą finansavimo sumą. Pradiniam kreditoriui nutraukus sutartį prieš joje nustatytą terminą, atsakovui, be kitų prievolių, atsirado ir pareiga sumokėti pradiniam kreditoriui likusią nesumokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) finansavimo sumą (sutarties priešlaikinis nutraukimas ir iš to kylančios teisinės pasekmės detaliai reglamentuotos sutarties 14 punkte). Sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nurodyta, kad sutartyje nustatytos palūkanos yra už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas (t. y. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Pagrindinėse sutarties sąlygose šalys susitarė dėl 43,20 proc. metinių palūkanų, nurodant, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio.

Pagal Sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2021-10-08. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Tačiau, kaip matyti iš faktinių situacijos aplinkybių, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė - negrąžino jam suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovo naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-02-28) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2021-10-08), atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai 843,40 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovo naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

Taip pat ieškovas nurodo, kad pagal sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktą kredito gavėjas (atsakovas) sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovo ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 135,86 Eur (1509,60 Eur x 0,05 proc. x 180 d., nuo 2022-03-25 iki 2022-09-21).

Ieškovės atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimo. Iš ieškovo gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, ir atsakovas L. B. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L08122018/0059, pagal kurią Mogo suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš Mogo, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. Vadovaujantis sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta 2020-02-28, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui - Mogo. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Mogo 2020-05-15 pardavė transporto priemonę už 700 Eur ir šia suma sumažino atsakovo transporto priemonės pardavimo dieną (2020-05-15) buvusį bendrą įsiskolinimą - 2209,60 Eur, t y. įsiskolinimas po sumažinimo buvo 1509,60 Eur.

Nustatyta, kad 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU, kuris 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS, kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma, kurią sudarė negrąžinta finansavimo suma, buvo 1509,60 Eur. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas 2021-12-17 pranešimu. Iš ieškovo teiginių nustatyta, kad jis siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, negalint įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė, jis vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu.

Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas per grafike numatytus terminus, grafike numatytais dydžiais ir valiuta. Tikslus grafiko laikymasis yra esminė šios sutarties sąlyga. Mokėjimų grafikas įtvirtintas sutarties pagrindinėse nuostatose, kuriame aiškiai nustatyta kokio dydžio ir kokiais terminais atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas, skirtas dengti Mogo pagal sutartį atsakovui suteiktą finansavimo sumą. Pradiniam kreditoriui nutraukus sutartį prieš joje nustatytą terminą, atsakovui, be kitų prievolių, atsirado ir pareiga sumokėti pradiniam kreditoriui likusią nesumokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) finansavimo sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Duomenų byloje, kad atsakovas būtų grąžinęs 1509,60 Eur skolą, nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1509,60 Eur skolos.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 843,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-02-28) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2021-10-08).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismo vertinimu, faktas, kad pirminis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikęs lizingą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs sutartį, tačiau iki šiol neatgavęs nei neišmokėtos finansavimo sumos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovo negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių sutarties finansavimo sąlygų matyti tiek palūkanų norma (43,20 procentų), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019-01-08 iki 2021-10-08. Darytina išvada, kad pirminis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų ir priteistina iš atsakovo 843,40 Eur palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-02-28) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2021-10-08).

Dėl delspinigių

Nustatyta, kad pagal sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktą kredito gavėjas (atsakovas) sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovo ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 135,86 Eur (1509,60 Eur x 0,05 proc. x 180 d., nuo 2022-03-25 iki 2022-09-21). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 135,86 Eur delspinigius tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 56 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 1509,60 Eur skolos,- 843,40 Eur negautų pajamų,- 135,86 Eur delspinigių,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2488,86 Eur sumą nuo 2022-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas Robertas Povilaitis