- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-235-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05356-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimų poskyrio vyr. specialistas Audrius Braslauskas surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP – 7724 už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.07 val. pastatė automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mokamoje automobilių statymo vietoje ir nesumokėjo už automobilio statymą nustatyta tvarka. Tuo buvo pažeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 14.1.1 ir 14.5. papunkčiai ir padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje.
2013 m. spalio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vyr. specialisto Viganto Danilavičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-1568 A. Š. už šį pažeidimą pagal ATPK 124⁵ straipsnį paskirta 110 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi remiantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu A. Š. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad jo veiksmuose yra teisės pažeidimo sudėtis, prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Skunde nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi. 2014 m. vasario 3 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pagrindinis nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos motyvas yra tas, kad Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatuose nurodyta, kad už stovėjimą susimokėti galima ir kitais būdais, todėl kiekvienas asmuo pagal poreikius gali nuspręsti, kokia forma jis nori mokėti už stovėjimą. Apeliantas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 8.1. papunktyje numatyta, kad nustatyto dydžio rinkliava mokama mokamose vietose įrengtuose bilietų automatuose grynaisiais pinigais, 1, 2, ir 5 litų, 50, 20 ir 10 centų apyvartinėmis monetomis. Minėtų nuostatų 14.1.1. papunktyje numatyta, kad automobilių savininkas ar valdytojas, pastatęs automobilį, privalo nedelsdamas įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu 13.1.1, 13.2.1, 13.2.2, 13.3.1, 13.3.2, 13.3.3; 13.5.1, 13.5.2, 13.5.3 papunkčiuose nustatytais tarifais, arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Atsižvelgiant į minėtų nuostatų 8.1. punktą, apeliantas daro išvadą, kad mokamose vietose turi būti įrengti bilietų automatai. Nagrinėjamoje situacijoje, kadangi matė, jog aikštelė ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, yra mokama, jis norėjo susimokėti už stovėjimą įsigydamas bilietą iš bilietų automato, nesiekė tyčia išvengti šios prievolės, tačiau negalėjo atlikti numatytos pareigos, kadangi nėra pastatyto bilietų automato, taip pat nėra jokio informacinio ženklo, informuojančio apie arčiausiai stovintį bilietų automatą. Taigi, priešingai nei teigia nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos atstovas, asmuo pagal poreikius negali nuspręsti, kokia forma jis nori mokėti už stovėjimą, o mokėjimo už mokamą vietą forma yra primetama nesudarant asmeniui galimybės pasirinkti mokėjimo formos. Kaip posėdžio metu minėjo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos atstovas, nėra specialios tvarkos, kokiu atstumu turi būti statomas bilietų automatas nuo stovėjimo vietos, tačiau Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 8.1. papunktyje numatyta, kad mokamose vietose turi būti įrengti bilietų automatai. Atsižvelgiant į protingumo kriterijų, apeliantas taip pat daro išvadą, kad kiekvienoje mokamoje vietoje turi būti įrengti bilietų automatai jeigu yra numatyta galimybė asmeniui už stovėjimą susimokėti įsigyjant bilietą, arba bent jau turėtų būti nuoroda, nukreipianti prie arčiausiai mokamos vietos stovinčio bilietų automato. Mokamose vietose bilietų automatų nebuvimas negali būti pateisinamas kitomis suteiktomis galimybėmis sumokėti rinkliavą. Apeliantas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suraišiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9- 90/2006).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, kad apeliantui buvo įteiktas pranešimas apie nesumokėtą rinkliavą ir jame nurodyta, kad vairuotojas nesumokėjo vietinės rinkliavos ir ją gali susimokėti išvažiavęs iš mokamos stovėjimo vietos, tai jis gali padaryti iki tos dienos 24 val., tačiau jis ta galimybe nepasinaudojo. Apeliantas pažymi, kad pranešime susimokėti yra nurodyta suma, nepriklausomai nuo stovėjimo laiko. Mano, kad tokia elgsena yra pažeidžiama asmens teisė pasirinkti mokėjimo formą. Taip pat pažymi, kad norint pasinaudoti kitomis galimybėmis atsiskaityti už stovėjimą taip pat reikia informacijos, kaip tai reikia atlikti, tačiau mokamose vietose jos taip pat nėra. Bilietų automato nebuvimas mokamoje vietoje priverčia asmenį jo ieškoti po miestą, kas taip pat sudaro prielaidą padaryti teisės pažeidimą, kadangi kol asmuo ieško bilietų automato, kontrolierius taip pat gali užfiksuoti faktą, kad automobilis stovi mokamoje vietoje, kai nėra sumokėta privaloma rinkliava. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į bilietų automatų statymo tvarkos reglamentavimo nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, sudėties, kadangi nėra vieno iš pažeidimo sudėties elementų - jo kaltės. Apeliantas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad jo veiksmuose yra teisės pažeidimo sudėtis, mano, kad nutarimas turėtų būti keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su A. Š. apeliaciniu skundu, nes apeliaciniame skunde apeliantas pateikia tokias pačias aplinkybes ir argumentus, prašymus kaip ir savo 2013 m. lapkričio 19 d. skunde Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Dėl šių aplinkybių Institucija jau išsamiai pasisakė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. sausio 21 d. atsiliepime, be to, visa tai buvo išsamiai išnagrinėta bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.
Papildomai atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, o Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos nustatymas yra savivaldybių tarybų prerogatyva ir šią teisę ji įgyvendina pagal savo kompetenciją. Tokią vietinę rinkliavą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-196 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 201 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-60 redakcija) patvirtindama Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatus (toliau - Nuostatai). Nuostatai yra galiojantys, jų galiojimas nėra sustabdytas ar panaikintas ir tai reiškia, kad juose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos privalo laikytis visi automobilių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), kurie naudojasi nustatytomis Klaipėdos miesto vietomis automobiliams statyti. Be to, Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad už nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK.
Atsiliepime pažymima, kad automobilio savininkas ar valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsdamas įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu nustatytais tarifais, arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti (Nuostatų 14.1.1. punktas), arba sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val., Nuostatuose nustatytais tarifais (Nuostatų 14.1.2. punktas). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad automobilio savininkas ar valdytojas (vairuotojas), žinodamas Nuostatų reikalavimus, pats gali nuspręsti ne tik kokį vietinės rinkliavos mokėjimo būdą pasirinkti, bet ir kokia tvarka sumokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju A. Š. atvykęs į mokamą stovėjimo vietą ir joje pastatęs automobilį, nedelsdamas neįsigijo bilieto, nesumokėjo už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu bei neturėjo leidimo naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Be to, radęs už automobilio valytuvo paliktą pranešimą apie nesumokėtą vietinę rinkliavą, apeliantas ir tada nusprendė prievolės nevykdyti ir nesumokėjo nustatyto dydžio rinkliavos vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val. Todėl mano, kad A. Š. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Be to, pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, tačiau sąmoningai to nepadarė, siekdamas išvengti prievolės sumokėti vietinę rinkliavą.
Atsiliepime teigiama, kad iš A. Š. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų akivaizdu, kad apeliantas padarytą administracinį teisės pažeidimą netiesiogiai bando pateisinti tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu ir tuo pačiu klaidingai interpretuojant jam žinomas atskiras Nuostatų nuostatas. Pažymi, kad aplinkybės, jog vairuotojas (pareiškėjas), nežinojo Nuostatų, kurie nustato vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, reikalavimų, o jam žinomas atskiras nuostatas interpretuoja savaip, nėra reikšmingos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Šiuo atveju pažymi ir tai, kad toks apelianto elgesys prieštarauja ir fundamentaliam teisės principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. atlikta neteisėta veika negali būti pateisinama remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Jau vien remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad apeliantas gyvendamas Klaipėdoje, būdamas pareigingu asmeniu, turėjo vadovautis galiojančiais teisės aktais. Asmenims keliami deramo atidumo ir rūpestingumo reikalavimai reiškia, kad asmuo tiek nuolat gyvenantis atitinkamos savivaldybės mieste, tiek atvykęs į ją, būtų susipažinęs su svarbiausiais šiame mieste taikomais rinkliavų reikalavimais. Savivaldybių teisės aktai skelbiami viešai, be to, visa reikiama informacija teikiama ir telefonu.
Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nesutinka su apelianto skunde esančiu teiginiu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties - nesant pažeidėjo kaltės, nes nagrinėjamu atveju A. Š. kaltė buvo nustatyta, kadangi A. Š., žinodamas, jog automobiliu atvyko į mokamą stovėjimo vietą ir kad už stovėjimą šioje vietoje jis privalo nustatyta tvarka sumokėti vietinę rinkliavą, to nepadarė, nors būdamas atsakingas ir rūpestingas privalėjo tai padaryti. Be to, apeliantas turėjo numatyti, kad dėl to jam gali kilti neigiami padariniai, tačiau tokiais savo veiksmais lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Todėl nesutinka su A. Š. apeliacinio skundo teiginiais, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija neįrodė jo kaltės padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą, kad byloje yra nepašalintų neaiškumų ar prieštaravimų.
Atsiliepime taip pat nesutinkama su apelianto skunde esančiu prašymu pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pažymima, kad iš apeliaciniame skunde A. Š. nurodytų aplinkybių ir prašymų akivaizdu, kad asmuo vengia administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą mano, kad A. Š. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje nebus pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai: nubausti pažeidimą padariusį asmenį bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad A. Š. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124⁵ straipsnį už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-196 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-60 redakcija) patvirtintais Vietinės rinkliavos automobilių savininkams ar valdytojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatais (toliau – Nuostatai). A. Š. nubaustas už Nuostatų 14.1.1 ir 14.5. punktų pažeidimą. Šių Nuostatų 14.1.1. punktas nustato rinkliavos mokėjimo tvarką ir, be kita ko, įpareigoja automobilio savininką ar valdytoją, pastačiusį automobilį, nedelsiant įsigyti bilietą, kuris suteikia teisę palikti automobilį mokamoje vietoje nurodytą laiką, o Nuostatų 14.5 punktas nurodo, kad bilietas (ar kitas stovėjimo teisę mokamoje zonoje patvirtinantis dokumentas) turi būti paliekamas automobilyje už priekinio stiklo (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje, kad būtų aiškiai matomi stovėjimo laikas bei zona. Nuostatuose yra numatyta ir daugiau vietinės rinkliavos sumokėjimo būdų, t. y. nustatyto dydžio rinkliavą galima sumokėti ne tik mokamose vietose įrengtuose bilietų automatuose grynaisiais pinigais, bet ir naudojantis mobiliojo ryšio operatorių, nurodytų mokėjimo vietose, paslaugomis, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose ar rinkliavos rinkikui (jam esant) (Nuostatų 8 p.).
Įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, savo išvadas argumentavo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. 2013 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nesilaikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams ar naudotojams už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 14.1.1 ir 14.5. papunkčių reikalavimų, nes pastatęs automobilį mokamoje vietoje, nesumokėjo už jo stovėjimą Nuostatuose nustatyta tvarka.
Nubaustasis A. Š. nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde aplinkybės, kad jo automobilis stovėjo mokamoje vietoje, tačiau jis už automobilio stovėjimą buvo nesumokėjęs, neginčijo. A. Š. tvirtino, kad už automobilio stovėjimą jis nesumokėjo, nes (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebuvo bilietų pardavimo automato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Iš A. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis pažeidimo padarymo aplinkybės neginčijo, tačiau, jo teigimu, automobilio pastatymo vietoje nebuvo bilietų automato. Kad būtent toje vietoje, kur stovėjo A. Š. automobilis, nebuvo bilietų automato, nepaneigė ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas M. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tačiau iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad A. Š. žinojo ir suprato, kad savo automobilį pastatė mokamoje zonoje. Be to, kaip nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas M. P., Nuostatuose yra numatyta ir daugiau vietinės rinkliavos sumokėjimo būdų, t. y. nustatyto dydžio rinkliavą galima sumokėti ne tik mokamose vietose įrengtuose bilietų automatuose grynaisiais pinigais, bet ir naudojantis mobiliojo ryšio operatorių, nurodytų mokėjimo vietose, paslaugomis, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose ar rinkliavos rinkikui (jam esant) (Nuostatų 8 p.). Taigi aplinkybė, kad, A. Š. įsitikinimu, mokėti už stovėjimą nereikėjo todėl, kad toje gatvėje nebuvo aiškiai matomų bilietų automatų, jo atsakomybės, padarius administracinį teisės pažeidimą, nesumažina. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, suponuojantis pareigą mokėti rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose savivaldybės priimamuose teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė ta, kad Nuostatų 14.1.2. punkte numatyta galimybė sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. Š. buvo įteiktas pranešimas apie nesumokėtą rinkliavą ir jame nurodyta, kad vairuotojas nesumokėjo vietinės rinkliavos ir ją gali susimokėti išvažiavęs iš mokamos stovėjimo vietos, ir tai gali padaryti iki tos dienos 24 val., tačiau A. Š. ta galimybe nepasinaudojo. Apelianto skunde išdėstyti teiginiai apie tokia tvarka apribotą galimybę pasirinkti apmokėjimo už automobilio stovėjimą tvarką negali būti vertinami šios bylos kontekste, kadangi tai nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, manydamas, jog tam tikri įstatymai ar teisės aktai turi trūkumų, gali kreiptis į atitinkamas institucijas su pasiūlymais juos pakeisti. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas subjektas Klaipėdos miesto savivaldybės vidinių teisės aktų vertinimui. Teismas negali pakeisti Nuostatuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nes tai nepriklauso teismo kompetencijai, tai yra savivaldybės tarybos prerogatyva. Šiuo atveju pažeidėjas nesumokėjo už automobilio stovėjimą, kaip tai reikalaujama Nuostatuose. ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, A. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, dėl to jokių abejonių nekyla. Pažymėtina ir tai, kad automobilio savininkas ar valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsdamas įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu nustatytais tarifais, arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti (Nuostatų 14.1.1. punktas), arba sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val., Nuostatuose nustatytais tarifais (Nuostatų 14.1.2. punktas), todėl automobilio valdytojams (vairuotojams) yra suteikiama pakankamai plati galimybė pasirinkti vietinės rinkliavos mokėjimo už automobilių stovėjimą būdą.
Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Š. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124⁵ straipsnį, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais.
Nustačius, kad A. Š. veiksmuose yra ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apeliantas skunde prašo paskirti jam švelnesnę nei numatyta ATPK 124⁵ straipsnio sankcijoje, nuobaudą, tačiau pateikdamas tokį prašymą nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jam būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N1–1396/2007, N17–103/2007, N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. Š., nors ir neneigė, kad pažeidimą padarė, tačiau pažeidimo padarymą pateisino tuo, kad nerado kur sumokėti už automobilio stovėjimą, todėl mokesčio ir nesumokėjo. Tačiau vien tokios A. Š. subjektyvios išvados apie informacijos nepakankamumą nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kaip pažymėta 2013 m. spalio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-1568, A. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, A. Š. įvažiavo į mokamą zoną, automobilį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje, būdamas vairuotoju, jis privalėjo atidžiai stebėti kelio ženklus apie tai, kad stovėjimas šioje aikštelėje yra mokamas. Be to, net ir užfiksavus A. Š. padarytą pažeidimą, jam buvo suteikta galimybė sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą vėliau ar išvykus iš nustatytos mokamos vietos, banko, pašto ar kitose mokėjimo vietose, iki tos dienos 24 val., tačiau A. Š. šia galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindų, dėl kurių A. Š. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.