Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-3572-1057/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
A6.-3572-1057/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02863-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
S. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-3572-1057/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02863-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Indrei Venckūnienei, Aleksandrai Assadilovai,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. C. nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. sausio 30 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu D. C. teigė, kad kaltę pripažįsta, supranta atsakomybę. Byloje yra tam tikrų netikslumų. Bankroto byla iškelta, priimtas sprendimas, bert iki tol jis tris kartus kreipėsi į VMI su prašymais išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau tris kartus gavo neigiamą atsakymą, todėl įmonė bankrutavo. Nemato skirtumo, ar jis būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar tą padarytų VMI. Pažymi, kad įsiskolinimo suma yra ne tokia, kokia nurodyta pareiškime. Prašo išdėstyti paskirtą baudą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas teigė, jog pareiškimą palaiko su jame išdėstytais argumentais. Įmonė jau buvo nemoki 2016 metais, kadangi pagal bendrovės balansą nuosavas įmonės kapitalas buvo neigiamas. Tokiu atveju įmonės kapitalas turi būti atstatomas arba įmonė turi būti likviduota, tačiau tai nebuvo padaryta. Prašo skirti sankcijoje numatytą nuobaudą. VMI atstovas patikslino, kad b. l. 4 nurodytas įmonės „duomenys neskelbtini“ pavadinimas yra rašymo apsirikimas. Įmone laikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad bendrovės vadovu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo S. C.. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudaro 196 418,04 euro. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2019 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi iškėlė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Bendrovės vadovas ir akcininkas S. C. neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų. Priverstinis mokestinės išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turo vykdomas nuo 2018 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų. Bendrovė turi tik vieną transporto priemonę, kito turto neturi. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad antstolis 2018 m. spalio 30 d. konstatavo, kad bendrovė neturi turto ir lėšų įsipareigojimams įvykdyti, dėl ko VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir taip nuo 2019-01-11 nutraukė S. C. vykdomą trunkamą pažeidimą. Galima laikyti, kad paskutinė trunkamojo pažeidimo diena laikytina 2019-01-11 (b. l. 3-4).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų išrašų matyti, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-20 dienai neturi jokių registruotų transporto priemonių ( b. l. 5)

Iš antstolio V. M. 2018 m. spalio 30 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0240/18/ (b. l. 13).

Iš antstolio V. M. 2018 m. spalio 24 d.išieškojimo negalimumo aktu vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/00706 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų sąskaitose neturi, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą neturi (b. l. 14)

Iš 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (23.31.-08)-467-1915 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta į biudžetą išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 107,46 Eur (b. l. 15).

Iš bendrovės UAB „T. V.“ pateikto balanso už 2016 metus matyti, kad 2016 metais bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 48 847,00 Eur (b. l. 17)

Iš bendrovės pateikto balanso matyti, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinius metinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2017 metus. Balanse nurodyta, kad benrovė turto iš viso deklaravo už 1 647,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 56 214,00 Eur (b. l. 20).

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį

Administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kyla už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

Taigi, įstatyme nustatytos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kito atsakingo asmens už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą sąlygos: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi, 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia būtina nustatyti, ar Bendrovė buvo nemoki, o jei taip – kada tokia tapo.

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šioje byloje egzistuoja visi 3 aukščiau nurodyti požymiai, kurie būtini konstatuoti, jog S. C. neįvykdė jam pagal teisės aktus tenkančios pareigos laiku kreiptis į teismą. Iš VMI pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso išrašo matyti, kad bendrovė turto iš viso deklaravo už 1 647,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 56 214,00 Eur. Iš pateikto balanso už 2016 metus matyti, kad įmonė buvo nemoki jau 2016-12-31. Iš 2018 m. sausio 5 d. VMI sprendimo Nr. (23.31.-08)-467-1915 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, matyti, kad VMI ėmėsi aktyvių veiksmų, kad susidariusi skola būtų likviduota. Tačiau iš antstolio V. M. patvarkymo (b. l. 13), taip pat išieškojimo negalimumo akto (b. l. 14) matyti, kad nebuvo jokių šaltinių, iš kurių būtų galima išieškoti ir padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus kreditoriui VMI iš šiai bendrovei priklausančio turto ar kitų pajamų šaltinių. Todėl akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir S. C., kuris nuo 2008 m. lapkričio 14 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b. l. 4), turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad teisme S. C. patvirtino žinojęs bendrovės padėtį, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą padarė kreditorius – VMI. Pažymėtina, jog 2019 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-656/2019 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. C. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 1 400 iki 3 000 eurų dydžio bauda. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę. „Liteko“ sistemos duomenis S. C. administracine tvarka nebaustas, neteistas. Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad S. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, kaip bendrovės vadovas kreipėsi į VMI tris kartus, 2015, 2016 ir 2017 metais, prašydamas išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau jo prašymai buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, savalaikiu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, S. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, kaip bendrovės vadovas kreipėsi į VMI tris kartus, 2015, 2016 ir 2017 metais, prašydamas išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau jo prašymai buvo atmesti, o VMI nebendradarbiavimas nesudarė galimybių gerinti įmonės finansinę padėtį, į nustatytą S. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant baudą kiek mažesnę nei numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskiriant 1300 Eur baudą.

Teismo posėdžio metu S. C. prašė išdėstyti paskirtą baudą 1-2 metams.

ANK 675 str. 3 d. nurodyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nors S. C. prašymas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti buvo žodinis, taip pat nepateikti duomenys, leidžiantys teismui spręsti apie asmens materialinę padėtį ar kitų reikšmingų aplinkybių buvimą, tačiau atsižvelgiant į baudos dydį, S. C. paaiškinimus posėdžio metu, tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636, 644, 646 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1300 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų) dydžio baudą.

Išdėstyti S. C. paskirtos baudos mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-3572-1057/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: