Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-3775-835/2015

Civilinė byla Nr. 2-3775-835/2015(Proceso Nr. 2-13-3-03006-2015-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.3.; 3.1.7.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.1.14.; 3.2.1.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.9.1.; 3.2.6.1.; (S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, institucijos atstovei Viktorijai Savickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K., institucija, teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir P. K. tokią tvarką:

1. A. K. turi teisę bendrauti su dukromis A. K. ir P. K. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį - penktadienį, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Apie atvykimą pasiimti vaikus informuoja vaikų motiną ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas. Šiame punkte nurodytos dienos, kuriomis atsakovas negalės vaikų pasiimti, nekompensuojamos kitomis dienomis.

2. A. K. švenčių dienomis su vaikais bendrauja tokia tvarka:

2.1. A. K. pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato dukras į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val. Apie atvykimą pasiimti vaikus informuoja vaikų motiną ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas.

2.2. A. K. turi teisę bendrauti su dukromis jų gimimo dieną vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, su dukra A. K. – gruodžio 23 d., su dukra P. K. – gegužės 20 d. Konkretų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš tris dienas suderina su vaikų motina ryšio priemonėmis.

2.3. A. K. turi teisę pasiimti dukras ir bendrauti su dukromis Tėvo dieną, o I. K. turi teisę praleisti su dukromis Motinos dieną. Tėvo dieną, apie savo atvykimą informavęs vaikų motiną ryšio priemonėmis prieš tris dienas, A. K. pasiima vaikus 10 val. ir parveža juos iki 20 val.

3. A. K. vaikų atostogų metu su vaikais bendrauja šia tvarka:

3.1. Vasaros atostogų metu A. K. turi teisę bendrauti su vaikais iki vieno mėnesio (trisdešimt kalendorinių dienų) laiko iš eilės, pasirinktinai liepos arba rugpjūčio mėnesį, konkretų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį suderinęs su vaikų motina I. K., atsižvelgiant į jos atostogų laiką. A. K. pasiėmus vaikus visą vasaros mėnesį I. K. turi teisę kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą.

3.2. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą jų mokyklinių atostogų metu A. K. su vaikais bendrauja vieną savaitę pasirinktinai per tris sezonus: rudens atostogas (spalio mėn.), žiemos atostogas (gruodžio-sausio mėn. ar pavasario atostogas (kovo-balandžio mėn.), atsižvelgdamas į dukrų lankomos mokyklos nustatytas konkrečias vaikų atostogų dienas ir trukmę bei į I. K. planuojamą užimtumą su vaikais. Konkretų bendravimo laiką A. K. iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko suderina su vaikų motina I. K..

3.3. A. K. prieš pasiimdamas vaikus jų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiui privalo iš anksto ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoti vaikų motiną I. K. apie planuojamų atostogų su vaikais vietą ir pobūdį.

3.4. A. K. vaikų atostogų metu pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 17 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę jų atostogų dieną iki 19 val.

4. Bendrosios nuostatos:

4.1. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz. vaikų liga, kitos nenumatytos aplinkybės) suinteresuotas tėvas ar motina paaiškėjus tokioms aplinkybėms nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Pakeitimai galimi tik I. K. su jais sutikus.

4.2. Tėvai privalo užtikrinti, kad vaikų buvimo pas juos metu vaikų auklėjimas ir priežiūra atitiktų tokio amžiaus vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Tėvai įsipareigoja užtikrinti, jog abu vaikai automobiliu bus vežami transporto priemonėmis vaikams pritaikytose automobilinėse kėdutėse.

4.3. A. K. privalo užtikrinti, kad vaikai buvimo pas jį metu būtų pasiekiami ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas A. K. metu būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su I. K..

4.4. Abu tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie esminį vaikų sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan. Tokiu atveju A. K. nedelsdamas atveža vaikus motinai arba į gydymo įstaigą pasirinktinai, prieš tai informavęs apie nurodytas aplinkybes vaikų motiną.

4.5. Pasikeitus vaikų tėvų gyvenamajai vietai, jų telefono numeriams, vaikų tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

4.6. Tėvai negali be raštiško vienas kito sutikimo išsivežti vaikų į užsienį, tame tarpe atostogauti į užsienio valstybę. Prieš išvykstant su vaikais į užsienį tėvai privalo gauti vienas kito rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir gautas taip pat ir ryšio priemonėmis (SMS žinute, el. paštu). Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie išvykimą į užsienio valstybę ne vėliau kaip trys dienos iki išvykimo tikslu gauti sutikimą.

4.7. A. K. savo gimtadienio dieną (liepos 7 dieną) gali pasiimti vaikus apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas, informavęs I. K. tuo atveju, jei vaikai nebus išvykę (atostogauti, į stovyklas ir pan.), paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, vaikų motinai priimtinu laiku (t.y. suderinus su vaikų motina konkretų vaikų tėvo atvykimo laiką, atsižvelgiant į vaikų motinos užimtumą darbe). Vaikai į jų gyvenamąją vietą turi būti parvežti tą pačią dieną (liepos 7 dieną) iki 19 val.

4.8. Bendravimo su tėvu tvarka dukroms A. K. ir P. K. taikytina kiekvienu atveju atsižvelgiant į vaikų norą vykti (nevykti) su tėvu, išreikštą I. K. ar vaikus prižiūrinčio suaugusio asmens akivaizdoje. Taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką nebuvo detalizuota atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi problemų dėl to nekilo. Paskutiniu metu atsakovas su dukromis bendrauja ne abipusiu susitarimu, o tik savo nuožiūra, nepaisant ieškovės ir vaikų planų, užimtumo, todėl kyla problemų ir yra būtinybė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovės patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka parengta atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Pateiktame atsiliepime jis nurodė, kad sutinka su ieškovės prašoma bendravimo tvarka, jei ji bus pakoreguota atsižvelgiant į jo pageidavimus. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas su ieškovės prašoma patikslinta bendravimo su vaikais tvarka sutiko, ginčijo tik bylinėjimosi išlaidas.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka jų interesus.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaikų interesus. Institucijos atstovė įteismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1457-835/2014 nutraukta I. K. ir santuoka ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių dukrų P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. K.. Šalys susitarė, kad A. K. turi teisę abiems tėvams ir vaikams priimtu laiku ir sąlygomis susitikinėti (b. l. 11-12).

Tarp šalių kilo ginčas dėl kiekvienai priimtino laiko ir sąlygų, todėl ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str.). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Nustatyta, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka atitinka vaikų interesus, vaikų teises ginančios institucijos jai neprieštarauja, atsakovas su ja sutinka, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškinį tenkintus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis ir 380,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 67-71). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti pilnai (CPK 79 str.,88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str.1 d., 96 str. 98 str.). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą - 10,96 Eur. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią tvarką: