- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-8025-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06820-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- S. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gegužės 15 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), S. T. vairuodamas krovininį automobilį Scania P230, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė namo stogą. Eismo įvykio metu apgadintas namo stogas ir vairuojamas automobilis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126, punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies – pripažino, jog nuo jo vairuoto automobilio padarytas stogo apgadinimas, tačiau neigė, jog jautė susidūrimą. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), skambino į firmą, kur turi iškrauti lankstinukus, iš pradžių pasakė vieną adresą, paskui patikslino ir nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nuvyko nurodytu adresu, rado namo savininkės, parašiusios pareiškimą, sūnų, kuris stovėjo mašinai iš galo ir matė, kaip jis stumia mašiną į jų kiemą. Kai įvažiavo į kiemą, atsidarė automobilio duris, nusileido iš rampos liftą ir jau buvo beveik baigęs iškrauti, kai savininkės sūnus sulaukė skambučio ir pasakė susikrauti krovinį. Susikrovė krovinį, užsidarė duris, nuvažiavo į kitą vieną ir iškrovė. Vakare jam paskambino ir pasakė, kad kažką padarė ir turi grįžti, tačiau jis jau buvo nuvažiavęs 100 km nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), todėl atgal negrįžo. Nežino, kada įvyko kontaktas su stogu, savininkės sūnus turėjo šaukti, rėkti, tačiau vaikas jam nieko nesakė (59-60,68-69 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Č. parodė, kad dirba įmonėje vadybininke ir jai kasdien kurjeris atveža krovinius. Įvykio dieną sulaukė skambučio, kad atvežtas krovinys. Pasakė, kad sūnus yra namuose, priims krovinį, nes buvo išvykusi. Po kiek laiko paskambino sūnus, paklausė, kur iškrauti krovinį. Jai atveža mažas dėžutes, todėl suprato, jog krovinys ne jos. Paskambino vairuotojui ir nurodė, kur nuvežti krovinį. Grįžo namo ir sūnus jai pasakė, jog vairuotojas, kuris atvežė krovinį, sugadino stogą. Paskambino vairuotojui, vairuotojas iš pradžių atsiprašė, o po to pasakė, jog nieko nepadarė. Ji klausė sūnaus, jis jai pripažino, jog vairuotojui nieko apie apgadinimą nesakė, jam buvo nedrąsu. Sūnus vairuotojo nebandė stabdyti. Draudimas atlygino 70 Eur žalą, pretenzijų neturi (67-68 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
S. T. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo, teismo posėdžio metu tiesiogiai apklaustos liudytojos parodymų, taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,19,36 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (6 b.l.), informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“, iš kurios matyti, jog transporto priemonės Scania P230, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (15 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (20-21 b.l.), fotonuotraukomis (22-24, 39-42 b.l.), I. Č. paaiškinimu (25 b.l.), I. Č. papildomu paaiškinimu (26-27 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos pateikimu (33 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (38 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. T. 2015 m. gegužės 15 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį Scania P230, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė namo stogą. Eismo įvykio metu apgadintas namo stogas ir vairuojamas automobilis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. S. T. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. T. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. - bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. T. buvo surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. gegužės 15 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktų reikalavimus. S. T. inkriminuojamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. pažeidimas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. viso proceso metu nuosekliai neigė jautęs kokį nors susidūrimą (kontaktą) ir tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, teismo posėdžio metu teigė, kad susidūrimo su stogu nejuto, įvykio vietoje buvo namo savininkės sūnus, kuris apie apgadintą stogą nieko nesakė (59-60,68-69 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Č. parodė, kad įvykio dieną grįžo namo ir sūnus jai pasakė, jog vairuotojas, kuris atvežė krovinį, sugadino stogą. Ji klausė sūnaus, jis jai pasakė, jog vairuotojui nieko apie apgadinimą nesakė ir nebandė jo stabdyti (67-68 b.l.). Nagrinėjamoje byloje taip pat vertinant, ar asmuo galėjo jausti kontaktą, svarbus yra ir automobilio bei stogo apgadinimo mastas bei pobūdis. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, transporto priemonei Scania P230, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyti šie techniniai defektai: kairėje pusėje virš sunkvežimio kabinos esančio spoilerio matosi braukimo žymės, apgadinimų aukštis nuo 3,16 m iki 3,30 m. Fotonuotraukose, kuriose užfiksuoti namo stogo, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimai, matyti, jog apgadinimų mastas nėra ženklus, todėl šių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. jautė transporto priemonės Scania P230 apgadinęs namo stogą ir veikdamas tiesiogine tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, S. T. vairavo su itin didelių gabaritų automobilį – sunkvežimį Scania P230, turėjo manevruoti nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. labai siauru pravažiavimu, todėl net ir nežymiai kliudžius namo stogą sunkvežimio kabinos viršutine dalimi, jis objektyviai būtų galėjęs to nepajusti. Be to, kaip jau minėta, eismo įvykio vietoje buvusio nepilnamečio vaiko motina, apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad vaikas vairuotojui apie apgadintą stogą nieko nesakė, jo sustabdyti nebandė. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, nėra duomenų, jog automobilis nebūtų draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų buvęs neblaivus, todėl S. T. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog S. T. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad S. T. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
S. T. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. S. T. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.