Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria patenkintas nuteistojo R. B. prašymas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. kovo 7 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą išimtine mirties bausme sušaudant, pagal BK 234 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams. Šios bausmės subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir R. B. paskirta galutinė bausmė – išimtinė mirties bausmė sušaudant.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Šiaulių apygardos teismo 1995 m. kovo 7 d. nuosprendį ir R. B. paskirtą bausmę pagal BK 105 straipsnio 8 punktą pakeitė į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o pagal BK 234 straipsnio 2 dalį – paskyrė laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmę su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir R. B. paskyrė galutinę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su turto konfiskavimu. Bausmę paskyrė atlikti kalėjime.

3. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

5. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas – patenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu (perkvalifikavus Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi) R. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant 8 metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę atliekant pataisos namuose.

6. 2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. B. prašymas už vieną jo 1994 metais padarytą nusikaltimą skirti vieną laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia būtų 1994 m. liepos 9 d., o pabaiga 2027 m. rugpjūčio 14 d. Nuteistasis taip pat prašė išspręsti ir patvirtinti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 9 dalies nuostata yra taikoma nuteistiesiems, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, tik pritaikant BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o visais kitais atvejais jam skirtos bausmės pradžia yra skaičiuojama nuo 1994 m. liepos 9 d.

7. Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino nuteistojo R. B. prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo išaiškinimo ir nuteistajam išaiškino, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžios laikas teisėtai skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties įsiteisėjimo dienos bei kad pagal BVK 157 straipsnį terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžios laikas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d.

II. Skundo apeliacinės instancijos teismui argumentai

8. Nuteistasis R. B. skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį; 2) už vieną jo 1994 metais padarytą nusikaltimą skirti vieną laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia būtų 1994 m. liepos 9 d., o pabaiga 2027 m. rugpjūčio 14 d.; 3) išaiškinti, jog BVK 157 straipsnio 9 dalies nuostata yra taikoma nuteistiesiems, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, tik pritaikant BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o visais kitais atvejais jam bausmės pradžia yra skaičiuojama nuo 1994 m. liepos 9 d.

9. Nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog BK 51 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos“ imperatyviai reiškia, kad terminuoto laisvės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma, kokiam terminui yra pratęsiama laisvės atėmimo bausmė, o ne paskiriama nauja bausmė. Nuteistojo nuomone, naujos bausmės paskyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam draudimui už tą patį nusikaltimą bausti antrą kartą. Nuteistojo manymu, jam Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausmę, už tą patį nusikaltimą, padarytą daugiau nei prieš 25 metus, yra paskirta antra bausmė, kurią dabar R. B. atlieka – nuo 1994 m. liepos 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. 25 metus vieną mėnesį ir 5 dienas atlikinėjo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, o nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iš naujo atlieka jau terminuotą metų laisvės atėmimo 8 bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

10. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

10.1. Priešingai nei mano nuteistasis, pastaroji nuostata reiškia, kad pakeistoji terminuoto laisvės atėmimo bausmė turi būti skaičiuojama nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai, nuo kada nuteistajam R. B. turi būti skaičiuojamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas, buvo išaiškinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, kuria R. B. paskirtoji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant 8 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Pastarojoje nutartyje buvo nurodyta šios laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti būtent nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai išaiškinta, kad R. B. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžios laikas teisėtai skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

10.2. Be to, priešingai nei skunde nurodo R. B., šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šiuo atveju R. B. nebuvo už tą patį nusikaltimą nubaustas antrą kartą, o jam viena bausmės rūšis buvo pakeista į kitą bausmės rūšį. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme yra numatęs tam tikrus atvejus, kai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, viena bausmės rūšis pakeičiama kita bausmės rūšimi (pvz., BK 46 straipsnio 7 dalis, BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai nepažeidžia minėto draudimo už tą patį nusikaltimą bausti antrą kartą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. B. skundo prašymo už jo 1994 metais padarytą nusikaltimą skirti vieną laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia būtų 1994 m. liepos 9 d., o pabaiga 2027 m. rugpjūčio 14 d.

11. BVK 157 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte (pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistiesiems už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistiesiems, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme) nurodyti atliktos bausmės terminai skaičiuojami nuo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsižvelgiant į tai, kad, BK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pastarosios bausmės terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, tai ir pagal BVK terminas, nuo kada pradedamas skaičiuoti terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios terminas, yra Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties įsiteisėjimo diena.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti nuteistojo R. B. skunde nurodytais motyvais. Spręstina, kad skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje, nurodant, jog išnagrinėtas nuteistojo M. B. prašymas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo išaiškinimo, padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nustatant, kad ji priimta, išnagrinėjus nuteistojo R. B. prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo išaiškinimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.