- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- I-8892-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-02668-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Erik Sinicki
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai N. P., jos atstovui advokatui Erik Sinicki ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Julijai Kuncevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–15) prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2015 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 1P-480 grąžinant pareiškėją į Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės pareigas; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Muitinės departamento vidutinį darbo užmokestį už neteisėtą atleidimą iš darbo už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki grąžinimo į tarnybą; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš Muitinės departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Muitinės departamento 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1P-480, remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1B-204 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-03-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-906 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), ji buvo atleista iš Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės pareigų dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo ne tarnybos metu. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu. Teigia, kad jis yra naikintinas, kadangi tarnybinė nuobauda jai paskirta praėjus vieneriems metams po 2014 m. kovo 31 d. nusižengimo padarymo. Tai neatitinka Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo tarnybinę nuobaudą paskirti per 1 metus terminą nuo tarnybinio nusižengimo padarymo. Dėl 2014 m. kovo 31 d. įvykio tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1B-204. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas nustačius, kad 2015 m. vasario 10 d. teismo nutartimi pareiškėjos atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 1 dalį pradėta administracinė byla Nr. ATP-171-387/2015 buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vienintelis po 2015 m. vasario 10 d. teismo nutarties priėmimo atliktas tarnybinis veiksmas – Ž. B. parengtas R. B. 2015 m. vasario 19 d. „paaiškinimas Nr. 8P-346“, tačiau jame nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos duodant parodymus teisme. Be to, šis dokumentas parengtas neteisėtai, kadangi Ž. B. neturi įgaliojimų versti ne lietuvių kalba teikiamos informacijos. Pareiškėja abejoja, ar R. B. galėjo paaiškinime nurodyti, kad pareiškėja buvo būtent su muitinės pareigūnės uniforma, tačiau tokį liudytojos teiginį užfiksavus vėlesne data, nei nutarties nutraukti administracinę bylą data, buvo įgyta nesąžininga galimybė Išvadą rengti pagal „naujai paaiškėjusias aplinkybes“, nesusijusias su administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjai surašymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytas tariamai padarytos žalos pobūdis ir dydis, apsiribojama eilės teisės aktų nuostatų nurodymu, tuo siekiant ją įbauginti. Teismo proceso metu konstatuota, kad pareiškėja tiesiogiai nedalyvavo perduodant pinigus už įsigyjamas cigaretes, nei jas priimant. Pinigus pareiškėja perdavė cigaretes įsigyti pasiūliusiai liudytojai R. B., prekių iš pardavėjo pareiškėja neperėmė ir iš automobilio nebuvo išlipusi, todėl net jei ir buvo uniformuota, apie tai, kad ji įsigijo cigaretes buvo žinoma tik vienam asmeniui – R. B.. R. B. yra vienintelis asmuo, kurio akyse tariamai buvo akivaizdžiai sumenkintas muitinės autoritetas. Pareiškėja nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Jos poelgis nesukėlė jokios materialinės žalos valstybei ar kitiems asmenims, todėl negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai menkinantis muitinės autoritetą ir griaunantis pasitikėjimą ja. Pareiškėja pažymi, kad likus vienai dienai iki Tarnybinio patikrinimo išvados parengimo, buvo pakeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas. Tai kelia abejones dėl pačios Išvados teisėtumo, kadangi procesinių dokumentų, su kuriais turėjo susipažinti ir susidaryti nuomonę naujasis komisijos pirmininkas, apimtis buvo didelė. Be to, į Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją R. L. su 2015 m. vasario 18 d. pranešimu dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo Nr. 7B-583 kreipėsi tuo metu komisijos pirmininkas Ž. B., tačiau R. L. 2015-02-18 viza išreiškė pritarimą I. L., kuris komisijos pirmininku buvo paskirtas tik 2015 m. kovo 18 d. Pareiškėjos nuomone, tokia padėtis, kai nėra aišku, kas ir nuo kada buvo faktinis komisijos pirmininkas, kelia abejones dėl sprendimų atitikimo proporcingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjos nuomone, komisijos nariai jos atžvilgiu buvo nesąžiningi dar ir dėl to, kad analogišku atveju kitam Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui 2014-09-02 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1987 buvo siūloma skirti nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinio tyrimo išvadoje nevertinta pareiškėjos kaltės forma, neatsižvelgta į ilgą pareiškėjos Muitinės departamente darbo stažą, skatinimus ir tarnybinių nuobaudų nebuvimą. Surašant išvadą, pažeistos procesinės nuobaudos skyrimo tvarkos nuostatos, reikalaujančios, kad konstatavus tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, būtų nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, žalos pobūdis ir dydis, kilusios pasekmės. Pareiškėja pažymi, kad yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo – Ekonominių reikalų komiteto, narė, tačiau Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nėra gavusi jokių prašymų dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Tuo buvo pažeista pareiškėjos, kaip profesinės sąjungos valdymo organo narės, teisė į institucinę gynybą, susijusią su einamomis pareigomis.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti (tomas I, b. l. 76-82). Atsakovas nurodo, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas nėra susijęs su tarnybinės nuobaudos skyrimu, todėl skundo argumentai dėl nuobaudos rūšies parinkimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nesusiję su nagrinėjama byla. Dėl tos pačios priežasties atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu pareigūno veikloje nekonstatavus teisės aktų pažeidimo fakto. Patikrinimo metu pareiškėjai muitinės pareigūno vardo diskreditavimas konstatuotas ne dėl tų veiksmų, dėl kurių buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2014-03-31 tarnybiniame pranešime Nr. 6B-851 pateiktą informaciją apie tai, kad pareiškėja galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos paaiškėjo, kad 2014 m. kovo 31 d. pasibaigus tarnybai, tarp uniformuotos pareiškėjos ir jai kelyje bloką cigarečių be banderolių pardavusio fizinio asmens susiklostė nestatutiniai santykiai, apie kuriuos pareiškėja nepranešė nustatyta tvarka, bet panaudojo savo naudai, skatino kitą asmenį daryti administracinį teisės pažeidimą, susijusį su muitinės veikla, nesiėmė priemonių užkirsti kelią šiam pažeidimui, siekdama materialinės naudos. Toks pažeidimas administracinės atsakomybės neužtraukia, bet diskredituoja muitinės pareigūno vardą, o tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė dėvėdama pareigūno uniformą, parodo jos požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi ir statutinės tarnybos reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad muitinės pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnyje, t. y., šis pažeidimas yra susijęs su muitinės veikla. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalis neapibrėžia senaties termino pareigūno vardo diskreditavimui. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad tarnybinei nuobaudai už pareigūno vardo pažeminimą skirti taikytinas 3 m. naikinamasis senaties terminas. Pažymi, kad įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo buvo priimtas 2014 m. balandžio 3 d. ir nuo veiksmų padarymo nebuvo praėję 1 metus laiko. Vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), pranešime turi būti nurodytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nurodytos teisės aktų nuostatos, kurios galimai buvo pažeistos, kad pareigūnas galėtų dėl to pateikti paaiškinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjos argumentą, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais teisės aktais buvo siekiamą ją įbauginti. Atsiliepime teigiama, kad Komisija neatliko jokio juridinio vertinimo dėl tų aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjai buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Liudytojų parodymus Komisija vertino tiek, kiek jie susiję su atliekamu patikrinimu. Atsakovas nurodo, kad konstatuojant pareigūno vardo diskreditavimą, nėra svarbu, ar veika įvyko viešai, kiek žmonių tiesiogiai stebėjo vykdomą pažeidimą. Atleidimo iš tarnybos pagrindo konstatavimui svarbu įvertinti tik ar atsižvelgiant į padidintus pareigūnams keliamus moralės reikalavimus ir teisėtus lūkesčius, visuomenė vienareikšmiškai neigiamai vertintų ir smerktų tokius muitinės pareigūno veiksmus ar neveikimą. Šiuo atveju, pareiškėjos cigarečių bloko įsigijimo fakto nepaneigia aplinkybė, kad jos buvo perduotos per trečius asmenis. Atsiliepime nurodoma, kad Komisijos pirmininkas 2015 m. kovo 18 d. buvo pakeistas dėl Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojo Ž. B. ligos, juo paskirtas Personalo administravimo skyriaus viršininkas I. L.. Tai, kad 2015 m. kovo 18 d. pranešimas Nr. 7B-583 dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo buvo pavizuotas I. L., nereiškia jo paskyrimo Komisijos pirmininku. Pagal bendrą dokumentų valdymo tvarką muitinėje visi dokumentai vizuojami skyriaus viršininkui. Jo pareigūnai ir atliko pareiškėjos tarnybinį patikrinimą. Taisyklės nenumato išskirtinio Komisijos pirmininko vaidmens priimant komisijos sprendimą. Pirmininko balsas nėra lemiantis, visi komisijos nariai sprendimą priima balsų dauguma. Atsakovas teigia, kad liudytoja R. B., teikdama 2015 m. vasario 19 d. paaiškinimą, su komisijos pirmininku kalbėjo lietuvių kalba, pati nurodė, kad jai perskaityta ir surašyta teisingai, pasirašė ir nurodė datą, tačiau pareiškėjos pažeidimo faktas paaiškėjo ne vien iš šios liudytojos paaiškinimų. Tokia išvada buvo padaryta iš visos administracinio teisės pažeidimo visumos. Tai, kad pareiškėja buvo uniformuota, nustatyta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A2.8-1292-604/2014, todėl R. B. paaiškinimas šiam faktui konstatuoti neturėjo jokios reikšmės. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvada, yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis ir laiko nepagrįstai pareiškėjos argumentus, kad galutinį sprendimą dėl išvadoje nurodytų aplinkybių vertinimo priėmė komisija, o ne pareigūnę į pareigas priėmęs asmuo. Atsakovas vadovaujasi teismų praktika, pagal kurią nustačius pareigūno vardo diskreditavimo faktą, pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys ir kitos asmenybę charakterizuojančios savybės neturi įtakos ir vertina kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjos ankstesnę tarnybą ir kitas aplinkybes, susijusias su jos asmeniu. Atsakovas teigia, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1987 nurodytos aplinkybės nėra tapačios pareiškėjos padarytam pažeidimui, minėtu atveju nebuvo įrodytas pas pareigūną rastų draudžiamų daiktų neteisėto įsigijimo faktas, prieštaraujantis muitinės paskirčiai, todėl nelaiko, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog atsakovas turėjo kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti ją iš užimamų pareigų gavimo. Atleidimas už pareigūno vardo diskreditavimą nėra tarnybinė nuobauda, todėl jokios darbdavio pareigos, susijusios su tarnybinės nuobaudos skyrimu, nėra taikomos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. kovo 31 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4LMC802522, kuriame konstatuota, kad pareiškėja 2014 m. kovo 31 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 1 dalyje (tomas I, b. l. 43). Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. kovo 31 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 4LMC802522 nurodyta, kad iš pareiškėjos buvo paimta 200 cigarečių be banderolių „Winston blue“ (tomas I, b. l. 45). Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba 2014 m. kovo 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-851 Muitinės departamento direktorių informavo apie pareiškėjos 2014 m. kovo 31 d. padarytą veiką, kuri atitinka ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytus administracinio teisės pažeidimo požymius ir jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą (tomas I, b. l. 96). Pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkę D. S. informavo, kad jos automobilyje rasti du blokai cigarečių be banderolių priklauso ne jai (tomas I, b l. 97).
Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1B-205 sudarė komisiją pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti: Ž. B. (komisijos pirmininkas), J. K., G. M., D. K. (tomas I, b. l. 42). Komisija 2015 m. vasario 20 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-655 informavo pareiškėją apie tai, kad ji 2014 m. kovo 31 d. ne tarnybos metu, uniformuota, įsigijo vieną bloką cigarečių „Winston blue“ be banderolių iš neteisėtai pardavinėjančio nepažįstamo vyro ir gabeno jas savo automobiliu, tuo galimai diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Pranešime pareiškėjai nurodyti galimai jos pažeisti teisės aktai ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (tomas I, b. l. 34). Pareiškėja nesutiko su Komisijos pranešime išdėstytais argumentais ir apie tai Komisiją informavo 2013 m. kovo 10 d. atsakymu (tomas I, b. l. 35-40).
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-1292-6904/2014 pareiškėjos atžvilgiu pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (tomas I, b. l. 56-58). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-171-387/2015 konstatuota, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta pagrįstai (tomas I, b. l. 46-49).
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. viza buvo pritarta Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojo Ž. B. 2014 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 7 B-1036 išdėstytam prašymui sustabdyti tarnybinio patikrinimą iki bus baigta pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena (tomas I, b. l. 109). Tarnybinis patikrinimas atnaujintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos, atliekančios generalinio direktoriaus funkcijas R. L. 2015 m. vasario 18 d. viza (tomas I, b. l. 114).
2015 m. kovo 20 d. komisija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-906 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės N. P. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad pareiškėja akivaizdžiai sumenkino muitinės autoritetą ir sugriovė pasitikėjimą ja, tuo diskredituodama muitinės pareigūno vardą ir pasiūlė už pareigūno vardo diskreditavimą atleisti pareiškėją iš pareigų, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu (tomas I, b. l. 17-24).
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1P-480 Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresnioji inspektorė N. P. 2015 m. balandžio 15 d. buvo atleista iš pareigų savo poelgiu ne tarnybos metu diskreditavus muitinės pareigūno vardą (tomas I, b. l. 16).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 1P-480, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu pareiškėja iš tarnybos buvo atleista jai savo poelgiu ne tarnybos metu diskreditavus muitinės pareigūno vardą, t.y. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu.
Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Visų pirma pažymėtina, kad šis pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka šiuo atveju negalėjo būti taikoma visa apimtimi.
Pažymėtina ir tai, kad Statutas išsamiai nereglamentuoja tyrimo dėl pareigūno vardo diskreditavimo atlikimo tvarkos. Taisyklės taip pat reglamentuoja tik Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad diskrecijos teisė nuspręsti, kaip turi būti atliekamas tyrimas, paliekama institucijai, t.y. Muitinės departamentui. Tačiau ši diskrecijos teisė nėra neribota ir nepaneigia institucijos pareigos tinkamai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes bei taikyti aktualias teisės aktų nuostatas.
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl senaties termino taikymo atleidžiant pareigūną Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju turėjo būti taikomas 1 metų terminas, įtvirtintas Statuto 35 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas nurodo, kad taikytinas tame pačiame Statuto straipsnyje numatytas 3 metų terminas.
Atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą yra radikali neigiamas teisines pasekmes asmeniui sukelianti poveikio priemonė, todėl pareigūnui turi būti užtikrinamos tam tikros garantijos. Viena iš tokių – termino, kuriam pasibaigus, asmeniui negali būti taikoma atsakomybė už tam tikrus veiksmus, įtvirtinimas.
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimai dėl senaties termino taikymo iš esmės panašiuose teisiniuose santykiuose, t.y. atleidžiant pareigūną dėl tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. 2015 m. birželio 9 d. nutartyje Nr. A-1554-662/2015 LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad atsakomybės taikymo senatis yra vienas iš esminių teisės į teisingą teismą, taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, elementų. Nei Statuto, nei jį įgyvendinančių teisės aktų (Taisyklių) nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo diskreditavimą nebūtų galima, expressis verbis neįtvirtina. Tačiau atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokia situacija, kai netaikomi jokie atsakomybės terminai, nebūtų suderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, todėl senaties termino neįtvirtinimas įstatyme negali savaime nulemti to, jog asmeniui nėra taikomi jokie atsakomybės taikymo ribojimai laike. Teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Nesant atitinkamų normų, reikalingų visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Teismo teisę taikyti įstatymo analogiją įtvirtina ir ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis, numatanti, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kaip jau minėta, nei Statuto, nei Taisyklių nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo diskreditavimą nebūtų galima, tiesiogiai neįtvirtina. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į specifinį muitinės pareigūnų statusą, įvertinus pareigūno vardo diskreditavimo instituto sampratą (su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja) ir tokios teisei priešingos veikos pobūdį, teismo vertinimu, tikslinga būtų taikyti terminą, numatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui. Statuto 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos arba nuo tęstinio nusižengimo padarymo dienos (išskyrus šių taisyklių 31 punkte nurodytą atvejį), o 31 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių 11 ir 12 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nepatraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad veika, kuria, atsakovo vertinimu, pareiškėja diskreditavo tarnybos pareigūno vardą ir sudarė pagrindą atleisti ją Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, padaryta 2014 m. kovo 31 d. (tomas I, b.l. 43, 45, 96). Dėl 2014 m. kovo 31 d. užfiksuoto įvykio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena (tomas I, b.l. 45). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. ATP-171-387/2015 (tomas I, b.l.46-49) buvo patvirtintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. A2.8-1292-604/2014 (tomas I, b.l. 56-58), kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta N. P. atžvilgiu pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, teisėtumas. Pareiškėja iš muitinės tarnybos atleista 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1P-480 (tomas I, b. l. 16).
Anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad sprendimas dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo galėjo būti priimtas per du mėnesius nuo galutinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje (Statuto 35 str. 2 d.) arba per vieną mėnesį, nuo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinamo (Taisyklių 31 p.). Tuo tarpu, ginčijamas sprendimas priimtas praėjus daugiau nei metams po veikos padarymo ir paaiškėjimo, bei daugiau nei dvejiems mėnesiams po administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo, ir daugiau nei mėnesiui nuo tarnybinio patikrinimo atnaujinimo, todėl yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 31 punkte įtvirtinti terminai. Atsakovo argumentai, jog Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl pareiškėjos ligos vertintinas, kaip nepakankamas tinkamai pagrįsti termino praleidimo priežastims. Iš pažymos (tomas I, b.l. 142-143) nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. vasario 10 d. (kai buvo priimtas galutinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje) iki 2015 m. balandžio 10 d. (kai baigiasi Statuto 35 straipsnio 35 str. 2 d. nustatytas terminas) sirgo tik 9 dienas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio tyrimo išvada, kuri buvo pagrindu išvadai, jog pareiškėja diskreditavo muitinės pareigūno vardą, buvo paremta išskirtinai administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, atsakovas nenurodo, kokių tarnybinio tyrimo veiksmų jis negalėjo atlikti ir kokių aplinkybių negalėjo vertinti dėl pareiškėjos nedarbingumo. Aplinkybė, jog ginčijamas įsakymas, yra priimtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus terminus, yra pagrindas pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti.
Nustačius, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, kaip priimtas pažeidžiant teisės aktus, t.y. Statuto 35 straipsnio ir Taisyklių 31 punkto nuostatas, ir naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas dėl kitų skundo argumentų atskirai nepasisako.
Pareiškėja skundu prašo grąžinti ją į tarnybą ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Tenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės pareigas. Tuo pačiu pareiškėjai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pagal atsakovo pateiktą 2015 m. gegužės 27 d. pažymą Nr. (5.51/3)-2V-11010 (tomas I, b.l. 150) pareiškėjos mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 1032,57 Eur, vidutinis darbo dienos – 49,17 Eur.
Pareiškėjai nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2015 m. spalio 7 d. imtinai, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 5 mėnesius ir 17 darbo dienų (5 mėn. x 1032,57 Eur + 17 d.d. x 49,17 Eur). Taigi, pareiškėjai už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 7 d. imtinai priteistina 5998,74 Eur. Taip pat nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo pareiškėjai priteistina po 49,17 Eur už kiekvieną darbo dieną.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) . CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
2015 m. balandžio 23 d. pareiškėja sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Erik Sinicki (tomas I, b.l. 73). Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. ES2015/09/11 ir pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 636564 patvirtina, jog pareiškėja už teisines paslaugas t.y. skundo parengimą, yra sumokėjusi 980 Eur. Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį rekomenduotinas maksimalus koeficientas yra 2,5. Kadangi skundas buvo surašytas ir pateiktas teismui 2015 m. gegužės 13 d., kada buvo nustatytas 714,5 Eur dydžio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 m. IV ketvirtį, todėl maksimaliai galimas užmokestis už skundo parengimą yra 1786,25 Eur. Pareiškėja prašo priteisti 980 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija rekomenduotino maksimalaus dydžio, išlaidos už skundo parengimą laikytinos pagrįstomis ir priteistinos pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos N. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 1P-480.
Priteisti N. P. iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 5998,74 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt keturis eurocentus) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 7 d. ir po 49,17 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir septyniolika eurocentų) už kiekvieną darbo dieną nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo.
Priteisti N. P. iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.