Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank, AB patikslintą ieškinį atsakovams A. G. individualiai įmonei ir A. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams ieškinio, patikslinto ieškinio ir jų priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovai per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje bei patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutarties bei susitarimo dėl šios sutarties pakeitimo ir/ar papildymo, Kreditavimo sutarties bei susitarimo dėl šios kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, raštų dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarčių nutraukimo, pažymos dėl skolos dydžio, skolos grafiko, Nekilnojamojo turto registro išrašų, duomenų apie A. G. individualią įmonę, nustatyta, kad tarp ieškovo Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas) ir atsakovo A. G. individualios įmonės 2013 m. kovo 8 d. buvo sudaryta Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2016 m. kovo 29 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas suteikė atsakovui 3000 Eur kredito limitą, o atsakovas iki 2019 m. kovo 31 d. privalėjo grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje numatytas palūkas ir kitus mokėjimus. Be to, ieškovas su atsakovu A. G. individualia įmone 2015 m. liepos 13 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2017 m. birželio 30 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas suteikė atsakovui 20000 Eur kreditą, o atsakovas iki 2018 m. gruodžio 31 d. privalėjo grąžinti kreditą, mokėdamas periodines įmokas, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas ir kitus mokėjimus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. G. individuali įmonė tinkamai savo prievolių pagal minėtas sutartis nevykdė, nors ieškovas suteikė papildomus terminus pažeidimams pašalinti, informavo apie sutarčių nutraukimą, jei pažeidimai nebus pašalinti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. G. individuali įmonė ir po paraginimų bei ieškovo suteiktų papildomų terminų prievolių neįvykdė, todėl ieškovas nuo 2018 m. liepos 13 d. sutartis vienašališkai nutraukė.

Tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai kreditavimo teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.881 straipsnio 1 dalis), nes kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. G. individuali įmonė, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalies bei CK 6.256 straipsnio nuostatas, kad prievolės, tame tarpe ir sutartinės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), nes sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (delspinigius) (CK 6.71, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo A. G. individualios įmonės, ir subsidiariai iš jos savininkės – A. G.. Pažymėtina, jog pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos seka, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.).

Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, jog atsakovas A. G. individuali įmonė neįvykdė sutartinių prievolių pagal Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais) bei Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais), t. y. negrąžino ieškovo suteiktų kreditų ir nesumokėjo sutartyse numatytų palūkanų, o kadangi tuo atveju, kai individuali įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas, todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš A. G. individualios įmonės ir subsidiariai iš A. G. negrąžintus kreditus, palūkanas ir delspinigius pagal sutartis yra pagrįsti ir tenkintini visiškai. Todėl iš atsakovo A. G. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovės A. G. ieškovo naudai priteistina 9870,85 Eur skolos, 13,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2095,35 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo 7361,02 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų įstatymines palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo A. G. individualios įmonės bei subsidiariai iš atsakovės A. G. ieškovės naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 414,48 Eur skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo A. G. individualios įmonės bei subsidiariai iš atsakovės A. G. ieškovei yra priteistinos jos patirtos ir įrodymais pagrįstos 260 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Teismas patyrė 4,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi iš kiekvieno atsakovo priteistina šių išlaidų suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovų A. G. individualios įmonės ir A. G. turtui, taikytos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimis, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300632106, buveinė - (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 9870,85 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų ir 85 centus) skolos, 13,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2095,35 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo 7361,02 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 414,48 Eur skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Luminor Bank, AB, juridinio asmens kodas 112029270, buveinės adresas Vilnius, Konstitucijos pr. 21A, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovų A. G. individualios įmonės ir A. G. turtui, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimis, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.