- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2-61-558/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G.“
- Atsakovas
- S. K.
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieškinį atsakovui S. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G.“ prašo iš atsakovo S. K. priteisti 3 751,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. liepos 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju. 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2022 m. sausio 3 d., darbuotojo iniciatyva be svarbios priežasties. Galiojant darbo sutarčiai 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 10.00 val. vairuotojas (atsakovas) vykdydamas darbines funkcijas, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pildamas žvyrą, netaisyklingai pastatė automobilį, ko pasėkoje galinis bortas neatsidarė ir minėta transporto priemonė su priekaba apvirto. Žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų bei saugaus darbo su transporto priemonėmis reikalavimo, todėl atsakovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu. Autoįvykio dieną atsakovas įmonės direktoriui pateikė pasiaiškinimą, pripažindamas, kad autoįvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė kreipėsi į draudiką dėl žalos atlyginimo, taip pat į turto vertintoją dėl žalos dydžio nustatymo. Draudimas už neremontuotiną automobilį išmokėjo 5 395 Eur sumą, o už remontuotiną priekabą – 4 693 Eur sumą. Atlikus automobilio įvertinimą buvo nustatyta, kad transporto priemonės vertė iki įvykio sudarė 13 380 Eur, po įvykio sudarė – 4 185 Eur, įmonei padaryto nuostolio suma – 9 195 Eur (13 380 Eur – 4 185 Eur). Analogiškas vertinimas buvo nustatytas priekabai, nustatant, kad minėtos priekabos rinkos vertė įvykio momentu sudarė 8 230 Eur, įvertinus nusidėvėjimą, remonto sąnaudos įvertintos 6 183 Eur. Ieškovės patirta žala sudaro: už neremontuotiną automobilį sudaro 3 800 Eur (9 195 Eur – 5 395 Eur), už priekabą – 1 490 Eur (6 183 Eur – 4 693 Eur). Žala, kuri ieškovei nebuvo atlyginta sudaro 5 290 Eur. Ieškovė mano, kad atsakovas žalą padarė dėl didelio neatsargumo, kadangi įvykio vietoje jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus atstumo nuo nuokalnės, neatsargiai manevravo, todėl išpildamas žvyrą transporto priemonė apsivertė. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 625,17 Eur, todėl atsakovas privalo padengti žalą, kuri lygi šešių mėnesių vidutiniam darbo užmokesčiui ir sudaro 3 751,02 Eur (625,17 Eur x 6 mėn.) (2022-04-19, CBP – 1685).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu atsakovas S. K. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
4. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių DK 154 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti tenkinamas darbdavio ieškinys – nėra jokios darbuotojo tyčios ar darbuotojo nusikaltimo, darbuotojas nebuvo apsvaigęs nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio ir kt. Be to, darbdavys nepateikė kompetentingų įstaigų (šiuo atveju policijos) dokumentų, patvirtinančių ieškovės teiginius. Nors atsakovas laiko ieškinį dėl žalos atlyginimo nepagrįstu iš esmės, tačiau nesutinka ir ieškovės pateiktu žalos apskaičiavimu bei dydžiu. Atsakovas laikosi nuomonės, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei atlygino visą realiai patirtą žalą ir aiškiai motyvavo jos dydį. Atsakovas nesutinka su palūkanų priteisimu (2022-06-08, DOK – 21717).
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, AB „Lietuvos draudimas“ teikdamas į bylą žalos bylos medžiagą pateikė paaiškinimus apie išmokas, kuriame nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „G.“ buvo sudarę Transporto priemonių draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2020-09-01 redakcija, galioja nuo 2020-09-25, toliau Taisyklės) sąlygomis. Abiejose draudimo sutartyse buvo numatytos po 300 Eur besąlyginės išskaitos (franšizės). Po ginčo įvykio žalų bylos Nr. 2768765 (vilkiko (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2768772 (priekabos (duomenys neskelbtini)) buvo administruojamos pagal minėtas Taisykles. Po ginčo įvykio abiejų ginčo transporto priemonių (ir vilkiko (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini)) remontas buvo ekonomiškai netikslingas (ir čia yra skirtumas su J. P. įmonės atliktu priekabos (duomenys neskelbtini) vertinimu, kuriame nurodoma, kad tai priekabos (duomenys neskelbtini) remontas yra tikslingas, nors netgi pagal šį vertinimą numatomas remontas viršija 75% priekabos rinkos vertės). Kai transporto priemonių remontas yra netikslingas, tai nuostolis apskaičiuojamas iš transporto priemonių rinkos vertės atimant liekanų vertę po įvykio. Nustatant priekabos (duomenys neskelbtini) rinkos vertę iki įvykio tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir J. P. įmonės atlikto vertinimo skirtumo nėra (abu vertina 8 230 Eur). Priekabos (duomenys neskelbtini) liekanų vertė po įvykio buvo nustatyta aukciono būdu (tai numato Taisyklių 81 p.). Toks liekanų vertės nustatymas yra tiksliausias ir sąžiningiausias. Aukščiausia aukcione pasiūlyta priekabos (duomenys neskelbtini) liekanų vertė – 3 237 Eur. Tokiu atveju apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka už priekabą (duomenys neskelbtini) sudarė 8 230 (rinkos vertė) – 3237 (liekanos) – 300 Eur (franšizė) = 4 693 Eur. Nustatant vilkiko (duomenys neskelbtini) rinkos vertę buvo imamas didesnis rinkos vertės šaltinių skaičius (net 8), o J. P. įmonė vertino mažesnį rinkos šaltinių skaičių (tik 3), todėl, mano, kad trečiojo asmens vertinimas yra tikslesnis, jo vertė 10 000 Eur. Vilkiko (duomenys neskelbtini) liekanų vertė po įvykio taip pat buvo nustatyta aukciono būdu – 4 305 Eur, ji nežymiai skyrėsi nuo J. P. įmonės atlikto vertinimo ataskaitoje nustatytos 4 185 Eur. Tokiu atveju apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka už vilkiką (duomenys neskelbtini) sudarė: 10 000 Eur (rinkos vertė) – 4 305 Eur – 300 Eur (franšizė) = 5 395 Eur. Po minėtų išmokų iš jų gavėjo jokių pretenzijų ir/ar ieškinių AB „Lietuvos draudimas“ pareikšta nebuvo (2023-02-23, DOK-8430).
6. 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. lapkričio 13 d., vykusių teismo posėdžių metu ieškovės atstovas advokatas V. P. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad pats vairuotojas (atsakovas) turi būti atsakingas už žvyro pylimą, jis turi C,CE kategorijas bei 95 kodo kvalifikaciją pagal Europos sąjungos direktyvą, t. y. praėjęs profesinės kvalifikacijos kursus, kurie suteikia asmeniui teisę ES šalyse verstis krovinių ir keleivių pervežimu, todėl jo kvalifikacija yra aukšta ir jis yra atsakingas už krovinio pristatymą, šiuo atveju, žvyro atvežimą ir išpylimą ir niekas kitas jam neturi nurodyti ar pasakyti kaip teisingai išpilti žvyrą, kad nebūtų padaryta žala transporto priemonėms. Atsakovas neteisingai pastatė automobilį su puspriekabe nuokalnėje ir kylant kėbului pavėluotai atsidarė puspriekabės galinis bortas ir pasikeitus svorio centrui automobilis su puspriekabe virto ant kairiojo šono. Atsakovas informavo ieškovės direktorių, kuris netrukus atvyko į įvykio vietą. Išsiaiškinus, kad dėl įvykio kaltas atsakovas (jis pats tai pripažino savo pasiaiškinime apie įvykį), o ne tretieji asmenys, taip pat nenustačius sužalojimų, policija atvykusi nebuvo. Atsakovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu.
7. 2023 m. lapkričio 13 d., vykusio teismo posėdžio metu ieškovės UAB „G.“ vadovas G. S., palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jis ginčo įvykio nematė, apie jį sužinojo įvykus nelaimei, todėl iš karto atvyko į įvykio vietą. Atvykęs, paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“, policijai pranešė apie įvykį, tačiau paaiškinus, kad sužalojimų nėra, policija neatvažiavo. Kad atsakovas patyrė traumą jam niekas nieko nesakė, nes atsakovas su juo vengė bendrauti, sėdėjo nuošaly. Paskui jis paskambino draudimo bendrovei, informavo apie draudiminį įvykį. Priekaba buvo parduota kaip metalo laužas, už kiek, pasakyti negalėjo, nes už laužą mokama labai simboliškai, o vilkiką pardavė detalėms. Bendrovė samdo vairuotojus profesionalus, kurie turi 95 kodo kvalifikaciją, kas penkerius metus jiems reikalinga praeiti kvalifikacinius kursus, tai juose ir yra supažindinami su reikiamais instruktažais. Draudimo bendrovė išmokėjo sumą, kurios jie neginčijo. Jis nieko negali pasakyti apie gautus laiškus iš žalų administravimo dėl draudiminio įvykio apie vykusį aukcioną.
8. 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. lapkričio 13 d., vykusių teismo posėdžių metu, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. palaikė savo pateiktame paaiškinime nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad ieškovė su Draudimo bendrove sudarė dvi sutartis dėl vilkiko ir priekabos. AB „Lietuvos draudimas“ turto vertintojų buvo nustatyta, kad abi transporto priemonės yra netaisytinos. Jų bendrovės atliktas priekabos (duomenys neskelbtini) bei vilkiko liekanų vertinimas yra tikslesnis, negu J. P. atliktas vertinimas, nes draudimo bendrovė liekanų vertę po įvykio nustatė aukciono būdu ir toks liekanų vertės nustatymas yra tiksliausias. Ieškovei žalų skyrius siuntė informaciją apie aukcione pasiūlytą didžiausią priekabos liekanų kainą ir klausė, ar nori parduoti laimėtojui priekabą, tačiau jokio atsakymo iš ieškovės negavo, o įvertinus tai, kad aukciono pasiūlymas yra ribotas laike, nesulaukus atsakymo priekabos liekanos parduotos nebuvo.
Šalies argumentai
9. 2023 m. gegužės 4 d., vykusio teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas S. K., kuris nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove 2021 m. liepos 20 d. sudarė darbo sutartį, jam buvo duota pasirašyti žurnale, jog buvo supažindintas su instrukcijomis, tačiau jokių instrukcijų niekas jam susipažinti nedavė. Jis turi visas kategorijas yra vairuotojas profesionalas. Jam iš vakaro paskambinęs vadovas pasakė, kad reikės nuvežti krovinį (žvyrą) į (duomenys neskelbtini), ten pasitiks užsakovo atstovas ir nurodys, kur išpilti krovinį. Nuvažiavęs į vietą jį pasitiko ekskavatorininkas, kuris nurodė, kur važiuoti ir atsakovas važiavo nuokalne link išpylimo vietos. Atsakovas sustojo žvyro išpylimui, tačiau ekskavatorininkas pasakė dar pavažiuoti į priekį. Atsakovas matė, kad buvo šviežiai išpiltas žvyras, tačiau jį patikino, kad po plonu išlyginto žvyro sluoksniu yra tvirtas pagrindas. Atsakovas iš mašinos išlipęs nebuvo, jis pasitikėjo ekskavatorininku ir įjungęs kėlimo svirtį pradėjo žvyro išpylimą. Automobilis su puspriekabe stovėjo nuokalnėje, kylant kėbului pavėluotai atsidarė puspriekabės galinis bortas ir pasikeitus puspriekabės svorio centrui jos trys ratai susmigo į žvyrą, dėl to automobilis su priekaba virto ant kairio šono. Per išdužusį kabinos stiklą jis išlipo, buvo susižeidęs. Paskambinus įmonės vadovui, atsakovas prašė, kad iškviestų jam greitąją pagalbą, tačiau direktorius pasakė, kad to nedarys, nes įmonei bus didelės problemos. Jis buvo priverstas parvaryti atverstą automobilį į įmonės garažą, kuriame direktorius liepė parašyti pasiaiškinimą, kurį jis padiktavo. Direktorius prašė, jog atsakovas dėl sveikatos sužalojimo pasakytų, kad taip nutiko buityje, o ne darbe.
Atsiliepimas
10. 2023 m. lapkričio 13 d., vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas S. J. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti. Ieškovė būtų pilnai pasidengusi nuostolius, jeigu būtų priėmusi pasiūlymą iš Transporto žalų eksperto apie aukcione pasiūlytą priekabos liekanų didžiausią kainą – 3 237 Eur. Šią sumą galėjo realiai gauti, tačiau ieškovė to nepadarė. Palaiko trečiojo asmens transporto ir priekabos vertinimus, nes jie yra žymiai tikslesni, negu, kad ieškovė rėmėsi savo pateiktu vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. liepos 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2021 m. liepos 21 d. pradėjo dirbti vairuotojo pareigose. 2022 m. sausio 3 d. atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).
12. Nustatyta, kad atsakovas žodiniu darbdavio nurodymu, vykdydamas vairuotojo darbines funkcijas 2021 m. rugsėjo 15 d., vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), atvežė žvyro krovinį į (duomenys neskelbtini). Atsakovui sustojus nuokalnėje ir pradėjus versti žvyro krovinį neatsidarė galinis kėbulo bortas ir dėl nestabilaus žvyro gruntinio pagrindo automobilis su priekaba pradėjo svirti ant kairio šono ir apvirto.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmokas (žalos kompensaciją) ieškovei: už vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 395 Eur, už priekabą 4 693 Eur (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)867/2022, b. l. 18, 19, 20, 21).
14. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalą, rėmėsi 2021 m. spalio 1 d. J. P. transporto priemonės vertinimo pažymomis Nr. 21-093 ir Nr. 21-094 (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)867/2022, b. l. 11, 12, 13, 14, 15), kuriose nurodyta, kad iki įvykio vilkiko vertė sudarė 13380 Eur, po įvykio - 4 185 Eur, įmonei padarytas nuostolis sudaro 9 195 Eur (13 380 Eur – 4185 Eur); priekabos rinkos vertė prieš sužalojimą sudarė 8 230 Eur, nustačius, jog priekabos remontas yra tikslingas, įvertinus nusidėvėjimą, remonto sąnaudos sudaro 6 183 Eur. Ieškovės patirta žala, išminusavus draudimo išmokas sudaro: už vilkiką 3 800 Eur (9 195 Eur – 5 395 Eur), už priekabą – 1 490 Eur (6 183 Eur – 4 693 Eur), viso – 5 290 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio nuostolius - 3 751,02 Eur (625,17 Eur x 6 mėn.).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
16. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2021 m. rugsėjo 15 d. eismo įvykio (duomenys neskelbtini) metu ir eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Faktą, jog buvo apgadintas ieškovės vilkikas ir priekaba patvirtina į bylą pateiktos trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ žalų bylų Nr. 2768765 ir Nr. 2768772 medžiagos bei fotonuotraukos, atsakovo 2021-09-20 rašytas paaiškinimas, žalos sąmata, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (2023-02-23, DOK-8430).
17. Atsakovo teigimu, jis realiai nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, nors formaliai pasirašė žurnale apie supažindinimą, todėl jam negali atsirasti civilinė atsakomybė ir jis neprivalo atlyginti darbdavio patirtą žalą, nes ją atlygino draudimo bendrovė.
18. Pažymėtina, jog atsakovas, būdamas protingas ir apdairus savo profesinės srities atstovas, savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis (2022-09-12, DOK-33433), kitų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą jis nepateikė, jo paaiškinimus, susijusius su nesusipažinimu minėtais dokumentais, teismas vertina, kaip atsakovo gynybinę poziciją. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovas patvirtino, kad jis turi visas kategorijas ir yra vairuotojas profesionalas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo 21 p. (siekiantiems įgyti kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius), turi sudaryti šios specifinės temos: 21.1. racionalus važiavimas, įskaitant saugos reikalavimus: 21.1.2. transporto priemones veikiančios jėgos, pavarų naudojimas atsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą ir kelio profilį, transporto priemonės ir junginio ašių apkrovų apskaičiavimas, apkrovų pasiskirstymas ir pasekmės dėl per didelės apkrovos, transporto priemonės stovumas ir svorio centras. Taigi, žinios apie vairavimo ir kroviniams taikomas taisykles pagal teisės aktus yra sudėtinė ir neatskiriama CE kategoriją turinčio krovinius keliais vežančio vairuotojo kvalifikacijos dalis. Tik šias žinias turintis vairuotojas gali įgyti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ir šios žinios yra būtinos norint turėti kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį pradinę profesinę kvalifikaciją, arba profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą. Be to, šios žinios pagal teisės aktus yra periodiškai tikrinamos kas 5 metus.
19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vairuotojas profesionalas, jam privalu žinoti, kad įvykio vietoje jis turėjo pats asmeniškai įvertinti kelio dangą, o ne pasikliauti kitų asmenų nurodymais ir krovinį išpilti taip, kad nepadaryti žalos darbdaviui. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio kabinos, nors jam pačiam buvo kilusios abejonės dėl kelio dangos (matėsi, jog buvo šviežiai išpiltas žvyras), tačiau jis nepagalvojo, kad gali įvykti nelaimė, visiškai pasitikėjo ten buvusio ekskavatorininko nurodymais, kuris teigė, kad po plonu išlyginto žvyro sluoksniu yra tvirtas pagrindas. Šių aplinkybių pasėkoje, atsakovo vairuojamas vilkikas su puspriekabe, sustojęs nuokalnėje, kylant kėbului ir atsidarius puspriekabės galiniam bortui, pasikeitus puspriekabės svorio centrui ir trims jos ratams susmigus į žvyrą, automobilis su priekaba virto ant kairio šono, dėl to buvo nepataisomai apgadinti, kilo žala. Iš pateiktos į bylą Vairuotojo ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 (atsakovas, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte yra supažindintas), 58 – 61 punktuose numatyta visa eilė pareigų, kuriomis vairuodamas transporto priemonę vairuotojas privalo vadovautis (2022-09-12, DOK-33433). Teismo vertinimu, atsakovas ne tik privalo įvertinti kelio būklę, bet ir saugiai išversti krovinį, nes jo darbo funkcija neapsiriboja vien važiavimu, bet ir krovinio išpylimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo argumentai, kad jis buvo nesupažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, vertintini nepagrįstais.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).
21. Pabrėžtina, kad ieškovės įmonė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, kurioje vietoje išpilti krovinį yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.
22. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovo tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad atsakovas suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyks eismo įvykis ir bus ieškovei padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad atsakovo veiksmai nebuvo pakankami išvengti eismo įvykio (atsakovas neįsitikino kelio dangos saugumu, nuvažiavęs į nuokalnę sustojo tokioje vietoje, kur priekabos galiniai trys ratai susmigo į žvyrą bei pasikeitus puspriekabės svorio centrui automobilis su priekaba apvirto, prieš tai neįsitikinęs, kad sustoti bus saugu) darytina išvada, jog atsakovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.
23. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėtą transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
24. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Dėl žalos dydžio
25. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
26. Tiek žalos nustatymą, tiek ir jos atlyginimą kontroliavo ir vykdė draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Teismas vadovaujasi AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu, nes jis yra tikslesnis ir patikimesnis, negu ieškovės pateiktas į bylą J. P. IĮ vertinimas, nes priekabos ir vilkiko liekanų vertės po įvykio buvo nustatytos aukciono būdu (tai numato Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021, 81 p., 2020-09-01 redakcija, galiojanti nuo 2020-09-25, toliau - Taisyklės). Vilkiko (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo įvertinta, remiantis didesniu šaltinių skaičiumi (net 8), o J. P. įmonės atliktame vertinime imamas mažesnis rinkos vertės šaltinių skaičius (tik 3). Taigi, padarytų sugadinimų nuostolio dydį, kaip minėta, patvirtina įvykio žalų bylos Nr. 2768765 (vilkiko (duomenys neskelbtini) ir Nr. 2768772 (priekabos (duomenys neskelbtini)), kuriose nurodyta, kad abiejų transporto priemonių remontas yra ekonomiškai netikslingas (2023-02-23, DOK-8430). Iš pateiktų į bylą draudimo sutarčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad jose buvo numatytos po 300 Eur besąlyginės išskaitos (franšizės). Tokiu atveju, apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka ieškovei sudarė: už priekabą (duomenys neskelbtini) 4 693 Eur (8 230 Eur (rinkos vertė) – 3237 (liekanos) – 300 Eur (franšizė)) suma, o už vilkiką (duomenys neskelbtini) - 5 395 Eur (10 000 Eur (rinkos vertė) – 4 305 Eur – 300 Eur (franšizė)) suma, viso ieškovei draudimo bendrovė pervedė 10 088 Eur sumą. Teismo vertinimu, žalos dydį sudarytų: už priekabą - 3 537 Eur (8 230 Eur – 4 693 Eur), už vilkiką – 4 605 Eur (10 000 Eur - 5 395 Eur). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dalį žalos, kuri lygi šešių mėnesių vidutiniam darbo užmokesčiui ir sudaro 3751,02 Eur (625,17 Eur x 6 mėn.).
27. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius G. S. duodamas paaiškinimus nurodė, kad vilkikas ir priekaba buvo parduoti kaip metalo laužas, tačiau už kiek pardavė priekabą, pasakyti negalėjo, rašytinių į bylą įrodymų neteikė. Byloje nustatyta, kad vilkikas (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 22 d. buvo parduotas už 500 Eur (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)867/2022, b. l. 17). Pažymėtina, jog pagal DK 6 straipsnį visos abejonės darbo ginče turi būti vertinamos darbuotojo, kaip silpnesnės ginčo pusės, naudai. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ žalų skyrius 2021 m. lapkričio 10 d. siuntė informaciją apie aukcione pasiūlytą didžiausią priekabos (duomenys neskelbtini) liekanų kainą (3 237 Eur), kurioje nurodė, kad iki 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovės įmonė turi pateikti nuomonę dėl minėtos priekabos liekanų pardavimo aukciono laimėtojui, tačiau negavus jokio atsakymo (2023-02-23, DOK-8430, Priedas 3_2 <<....>>_708_email.pdf) ir aukcionui pasibaigus (jis ribotas laiko atžvilgiu), ieškovė dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo (direktorius G. S. nieko negalėjo paaiškinti apie aukciono pasiūlymą) prarado 3 237 Eur sumą.
28. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad ieškovei pardavus vilkiko (500 Eur) ir priekabos liekanas (dėl kurios negalėjo nurodyti, kiek už priekabos liekanas buvo gauta, ieškovės atstovas nurodė, kaip už likutinį metalą), dėl nesuprantamų priežasčių ieškovei jų nepardavus aukcione laimėjusiam už didžiausią kainą pirkėjui, akivaizdu, kad ieškovė už priekabos liekanas būtų gavusi minėtą sumą, kuri būtų galėjusi padengti prašomą priteisti žalos dydį.
29. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
30. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 625,17 Eur (neatskaičius mokesčių) (2022-04-19, CBP, Priedas pažyma apie VDU).
31. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).
32. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatęs aplinkybes, lemiančias atlygintinos žalos mažinimo galimybę, nustatęs, jog darbdavys pats elgėsi nepakankamai rūpestingai, t. y. pasyviai reaguodamas į aukcione pasiūlytos didžiausios kainos priekabos liekanų pirkimą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti ieškovės įmonei dėl savo neatsargumo padarytą neatlygintą nuostolių dalį, kurią sudaro franšizės išskaita (tai apdrausto nuostolio dalis, kuri tenka pačiam apdraustajam), kurios dydis yra 600 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
33. Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (600 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
35. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 585 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2022-04-19, CBP-1685, Priedas: Bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis). Atsakovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023-11-13, DOK-46181).
36. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 16 % (prašyta priteisti 3 751,02 Eur, priteisiama 600 Eur). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 94 Eur (suapvalinus) (585 Eur x 16 %) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 840 Eur (1 000 Eur x 84 %) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 746 Eur (840 Eur – 94 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
38. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų visa suma sudaro 15,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 16 %, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 13,55 Eur (15,76 x 86 %) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, o iš atsakovo pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jam tenkanti mokėti 2,21 Eur (15,76 Eur x 14 %) suma neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „G.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 746 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,55 Eur (trylikos eurų 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimui įsiteisėjus, siųsti Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.