Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-21 · Administracinė byla Nr. eI2-10554-872/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-21
Bylos Nr.
eI2-10554-872/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01404-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Gruzinai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10554-872/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01404-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 21 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gruzinai“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027-01-08. Sprendimas priimtas, nes darbo sutartis su asmeniu nesudaryta; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą per išorės paslaugų teikėją ir pateikė prašymą dėl LLG išdavimo darbo pagrindu įmonėje UAB „Gruzinai“ (toliau – ir Bendrovė). Bendrovė įsipareigojo įdarbinti pareiškėją vadybininku, bet prašyme išduoti LLG nebuvo nurodytas laikas kada užsienietis privalo atvykti ir pradėti darbą, o taip pat per kiek laiko Bendrovė įsipareigoja (privalo) įdarbinti pareiškėją.

2.3. Pareiškėjo visi prašyme dėl LLG išdavimo pateikti duomenys yra (buvo) tikri ir atitinka jo valią, ketinimus. Pareiškėjas nori dirbti Bendrovėje ir aiškiai tai patvirtino, tačiau galimas Bendrovės neapdairumas ar kaltė nebuvo tinkamas pagrindas priimti skundžiamą Sprendimą, ypač tinkamai neišklausius pareiškėjo.

2.4. Migracijos departamentas nesigilino į konkrečią situaciją, įvairiapusiškai nenagrinėjo esamų faktinių, individualių aplinkybių. Atsakovo motyvai yra deklaratyvūs, tikrovės neatitinkantys, neobjektyvūs ir negali būti taikomi pareiškėjui. Argumentai nurodomi be įrodymų ir grubiai pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Migracijos departamentas savo Sprendimo motyvus privalo pagrįsti įrodymais. Atsakovas nenurodo, kokius tiksliai ir konkrečiai duomenis nurodė pareiškėjas savo prašyme išduoti LLG , kurie prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo momentui neatitiko tikrovės.

2.5. Pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir valstybinės kalbos nemoka, jam buvo sunku suprasti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau jis visapusiškai stengėsi ir jų nepažeidė, nelegaliai nedirbo. Migracijos departamento nusišalinimas nuo bendradarbiavimo su pareiškėju ir tinkamo (išankstinio) informavimo pareigos ignoravimas yra negalimas pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) nuostatas.

2.6. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą jį iš anksto įspėti apie bet kokius trūkumus ir jie būtų nedelsiant pašalinti, nes atsakovas turi tam visus instrumentus bei kontaktus. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas turėjo įspėti Bendrovę ir taikyti prievolę trūkumą pašalinti arba nubausti Bendrovę, bet ne pareiškėją.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:

3.1. 2025-01-07 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, darbo UAB „Gruzinai“ pagrindu. 2025-01-08 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2027-01-08.

3.2. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas su Bendrove darbo sutarties nesudarė ir pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

3.3. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybės dėl darbo sutarties nesudarymo. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.4. Atmestini pareiškėjo argumentai, jog Migracijos departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją, aiškintis susidariusią situaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 10 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Pareiškėjas D. S., (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti UAB „Gruzinai“ personalo specialistu (vadybininku), Migracijos departamentui 2024-12-06 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame įsipareigojama įdarbinti užsienietį UAB „Gruzinai“ pagal darbo sutartį, mėnesinis atlyginimas – 2 100 Eur.

2025-01-07 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, darbo UAB „Gruzinai“ pagrindu. 2025-01-08 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2027-01-08.

Iš byloje esančių 2025-04-03 Sodros duomenų matyti, jog pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas.

6. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027-01-08, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Sprendime nurodyta, kad Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

7. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

8. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2025-01-01) 1 dalies 2 punkto a) dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai, be kita ko, yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

8.1. Leidimo laikinai gyventi panaikino pagrindai yra nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.); nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (6 punktas).

8.2. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

9. Aprašo 129(2) punkte nurodyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44(1) straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44(1) straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad Aprašo redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525, aptariamos teisės nuostatos vėlesnėse redakcijose liko iš esmės nepakeistos.

10. Pateiktas teisinis reguliavimas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste aiškintinas taip, kad užsieniečiui pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalį 2 punktą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas ir sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo priimamas esant šioms sąlygoms: 1) nuo leidimo išrašymo dienos praėjus 2 mėnesiams; ir 2) nustačius, kad SODROS informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. siekiant pradėti užsieniečiui išduoto leidimo įvertinimo bei panaikinimo procedūras, turi egzistuoti abi pirmiau minėtos aplinkybės. Taigi, aptartas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 129(2) ir 130 punktų nuostatas vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog Aprašo 129(2) punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi susitvarkyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Migracijos departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte įtvirtintų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes, spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1777-602/2024).

11. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pažymėtina, kad ĮUTP 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

12. Taigi, 2025-01-07 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbo UAB „Gruzinai“ pagrindu. 2025-01-08 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2027-01-08.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėjas ir UAB „Gruzinai“ sudarė darbo sutartį, o iš SODROS informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas nepradėjo dirbti šioje Bendrovėje. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo įdarbintas jokioje Lietuvos įmonėje, jis negavo darbo užmokesčio ir (ar) kitokių reguliarių pajamų. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, atsakovas laikėsi Aprašo 129(2) ir 130 punktuose nustatytų terminų ir tvarkos, o pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu neatitiko imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas. Nors pareiškėjas teigia, jog šiuo atveju turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jo kaltės, taip pat pareiškėjas bei Bendrovė prieš priimant Sprendimą turėjo būti apklausti Migracijos departamento, tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniu reguliavimu, todėl atmetami.

13. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė