Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-898-800/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
1-898-800/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31577-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Rasa Malinauskienė, Vytautas Tučkus
Baudžiamoji byla Nr. 1-898-800/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31577-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos :1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.2.3.1.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Tučkui,nukentėjusiajam V. K., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2019 m. liepos 20 d. 22 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje- Balbieriškio šventės metu, vykusios (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė kumščiu du smūgius į kaktą V. K., tuo pažeidė viešąją tvarką.

Be to jis, 2019 m. liepos 20 d. 22 val. 50 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui viešoje vietoje- Balbieriškio šventės metu, vykusios (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė vieną smūgį kumščiu V. K. į veidą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, tyčia spyrė ne mažiau du spyrius į krūtinę ir kitas kūno vietas, tuo pažeidė viešąją tvarką ir nukentėjusiajam V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvio srityje, odos nubrozdinimais kairės ausies kaušelio srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų ausų kaušeliuose, krūtinės ląstos dešinėje, kairės speninės ataugos projekcijoje.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gerai visų aplinkybių neatsimena. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą du kartus. Dėl jo suduotų smūgių buvo kilęs triukšmas – spiegė vaikai, kurie išsigando. Antrą kartą grūmėsi su nukentėjusiuoju. A. išskyrė, tuo momentu tris ar keturis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą, krūtinę. Nežino tik, kaip atsirado žaizda, viršugalvio srityje. Galėjo atsirasti jų vartymosi metu, nes galėjo atsitrenkti į šalia buvusį suoliuką. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino žalą, susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 20 d., maždaug 22.10 val. atėjo į Balbieriškio šventę. Eidamas pamatė būrelį žmonių, kuriame buvo I. P., G. C., A. L., A. K.. I. P. pakvietė ateiti. Prie K. apsikabinęs stovėjo R. S.. Žinodamas, kad jie draugavo ir buvo susipykę kelis kartus, A.i, kuri yra brolio mergaitė, pasakė „A., tu vėl su šituo beždžione prasidedi“. Tuomet R. S. pasakė „Ką tu čia šneki“ ir kirto ranka į kaktos sritį. Po smūgio nukrito ant žemės. Atsikėlęs pasakė, kad nekonfliktuos ir muštis tikrai nesiruošia. Tuomet jis antrą kartą kirto į veidą ir jis nukrito nuo ten esančio kalno, išėjo iš šventės. Į šventės pabaigą ėjo pasižiūrėti fejerverkų. Eidamas šventės prieigose sutiko R. S. ir E. A. S. pasakė: „mažai gavai, tai dadėsim“. Jie abu jį puolė, pirmiausiai į veidą, į kairę pusę, vieną smūgį sudavė S., apsvaigo ir kitą smūgį kumščiu sudavė A., į veidą, į dešinę pusę. Po A. smūgio jis nukrito. Nuo smūgio prarado sąmonę ir atsipeikėjo sėdėdamas ant suoliuko. Šalia stovėjo D. B. ir klausė, ar reikia kviesti greitąją pagalbą. Pasakė, kad reikia. Buvo suplėšyta maikė, kruvinas veidas, krūtinė ir rankos. Jautė skausmą galvos viršutinėje dalyje, iš viršutinės galvos dalies bėgo kraujas. Skaudėjo ausis, krūtinę, pilvą ir ranką. Buvo išgėręs 3 stikliukus brendžio ir 2 butelius Porterio alaus. Nesijautė apsvaigęs, galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir savo pasakymus. Metalinio vamzdžio neturėjo ir jo nematė.

VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. K. nustatyti sužalojimai, t. y. muštinė žaizda viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, krūtinės ląstos dešinėje, kairės speninės ataugos projekcijoje, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis V. K. galėjo jausti fizinį skausmą, neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ir atsitrenkiant į įvairius paviršius. Konkrečiai nustatyti, kurie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, ekspertas neturi galimybės (b. l. 47, 52).

Liudytoja I. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. Balbieriškio estradoje vyko Balbieriškio šventė. Vakare ji su G. S., A. L., A. K. buvo netoli estrados ant kalniuko pasidengę stalą, vaišinosi alumi. Apie 22 val. prie jų būrio priėjo buvęs A. K. draugas R. S., jis buvo labai girtas. A. K. anksčiau bendravo su R. S., bet maždaug prieš pusę metų nutraukė su juo santykius. R. S. bandė apkabinti A. ir tuo metu prie jų priėjo V. K.. Jis buvo vartojęs alkoholio, bet nebuvo labai girtas. V. K. paklausė A. „Ar tu vėl su šituo beždžione“. R. S., nieko nesakęs, ranka smogė du smūgius į kaktą. V. K. nugriuvo ant žemės ir persivertė, atsistojo. Po R. S. smūgių V. K. kakta nebuvo sužalota. V. K. vienas nuėjo kažkur link namų. Sekančią dieną sužinojo, kad šventės metu R. S. ir E. A. sužalojo V. K., kuris dėl sumušimų buvo pristatytas į gydymo įstaigą (b. l. 79-80).

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji buvo šventėje kartu su I. P., G. C. ir A. K.. Po kurio laiko atėjo A. K. draugas R. S.. Jis buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas. Tuo metu prie jų priėjo jos dėdė V. K. ir iškarto ėmė įžeidinėti R. S. S. bandė gražiai nuraminti K., bandė išvengti konflikto, bet V. K. nenusiramino. Ji, supratusi, kad gali įvykti konfliktas, pasiėmė savo ir pusseserės mažamečius vaikus bei atsitraukė tolyn prie prekybinių kioskų. Tik sekančią dieną sužinojo, kad šventės metu buvo sužalotas V. K., tačiau kas ir dėl ko jį sužalojo, nežino (b. l. 82-83)

Liudytoja S. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. A. yra jos sužadėtinis. 2019 m. liepos 20 d. vakare su E. ir draugų kompanija buvo nuėjusi į Balbieriškio šventę, vykusią Parko g. vasaros estradoje. Su jais buvo ir draugas R. S. Vaikinai gėrė alų. R. S. buvo išgėręs apie 5 litrus alaus. Jis nebuvo labai girtas. Šventės metu visi buvo ant kalniuko. Netoliese buvo vyresnių žmonių kompanija, kurioje buvo R. S. buvusi draugė A. K. ir V. K.. Vakare R. S. nuėjo prie A., jie kalbėjosi. Tai pamatęs, V. K. supyko ir ant R. šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pavadino vagimi. R. S. supyko ir V. K. abiem rankomis pastūmė už pečių ar krūtinės. V. K. nugriuvo ant žolės ir iš karto atsistojo. R. S. V. K. nesmogė, tik jį pastūmė. Ji buvo gal už 5 metrų nuo R. S., todėl jį patraukė ir nusivedė šokti. V. K. tuo metu liko ant kalniuko. Maždaug apie 22 val. 30 min. E. A. nuėjo parūkyti prie šone esančio biotualeto, ji nuėjo iš paskos. R. S. liko šokių aikštelėje. Prie tualeto jie susipyko ir ji viena ėjo namo link miestelio centro. Eidama, prie parduotuvės „Darguva“ pamatė link parko einantį V. K., kuris laikė rankas už nugaros. Atsisukusi pamatė, kad V. K. rankose už nugaros nešasi metalinį vamzdį apie 0,5 metro ilgio, apie 3-4 cm diametro. Ji išsigando, nes matė konfliktą tarp V. K. ir R. S., pagalvojo, kad V. K. gali vamzdžiu sumušti ką nors. Prasilenkusi su juo, paskambino S., norėdama jį įspėti, bet jis neatsiliepė, todėl paskambino E. A.. Pakalbėjusi su draugu, ji apsisuko ir taip pat nuėjo į šventę. Gal po 5-7 minučių, eidama taku, prie pirmo nuo šventės teritorijos suoliuko, pamatė E. su R. E. rankoje laikė tą patį vamzdį, kurį nešėsi rankose V. K.. E. A. pasakė, kad atėmė iš V. K. vamzdį ir liepė jam dingti. V. K. nebuvo. Jie atsisėdo ant suoliuko palaukti fejerverkų. Buvo apie 22 val. 50 min., kai iš nugaros per žolę atėjo V. K. ir pradėjo keikti R. S.. Pastarasis su V. K. pradėjo stumdytis. E. A. nuėjo jų išskirti ir kažkaip pargriovė V. K.. Kokiu būdu E. A. pargriovė, ji nepastebėjo. Ji nematė konkrečių R. S. nei E. A. smūgių V. K.. V. K. nugriuvo ant nugaros ir griūdamas nusitempė ir pargriovė R. S., su kuriuo grūmėsi tuo metu. Ji tuo metu iš Evaldo jau buvo paėmusi V. K. vamzdį, kurį laikė rankose. E. A., priėjęs prie jų, juos išskyrė, atitraukė R. S.. Kai E. A. išskyrė R. ir V. K., V. K. po keleto sekundžių atsistojo ir nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Jo visas veidas buvo kruvinas, buvo labai girtas. Ji nematė, kada, kokiu metu, kokiais veiksmais R. S. galėjo sužaloti V. K.. Jis galėjo susižaloti besigrumdamas su R. S.. V. K. sėdėjo ant suoliuko, grasino R. S. jį „pasodinti“, keikėsi. Tuo metu baigėsi šventė ir iš šventės taku ėjo žmonės. Galėjo būti apie 23 val. Ji liepė R. S. skambinti policijai. R. S. paskambino policijai ir pasakė, kad jį užpuolė su vamzdžiu. Po keleto minučių atvažiavo policija, kuriems buvo perduotas vamzdis, papasakojo apie buvusį konfliktą. Pareiškimo policijai nerašė. Netrukus atvažiavo greitoji med. pagalba ir išgabeno V. K.. Ji su E. A. nuėjo namo. Ji nematė jokių konkrečių R. S. smūgių ar spyrių. E. A. tyčia negalėjo smogti ar spirti V. K., galėjo smogti nebent netyčia, bandydamas išskirti R. S. ir V. K. (b. l. 85-87).

Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, vykstant šventei, apie 21-22 val. prie jų priėjo jos buvęs draugas R. S., jis nebuvo girtas, bet buvo vartojęs alkoholio. Jis bandė apkabinti ją ir tuo metu prie jų priėjo jos dėdė V. K.. V. K. taip pat nebuvo labai girtas. Jis jai liepė „nepristoti šito debilo“. R. S. kažką pasakė V. K., įvyko žodinis konfliktas, nes Vidas K. R. S. pavadino „bezdžione“. Žodinio konflikto metu R. S. pirmas smogė kumščiu V. K. vieną smūgį į veidą. Po smūgio V. K. liko stovėti, jis nesigynė, bet abu konfliktavo. Konflikto metu V. K. atsitūpė, o R. S. ranka lygtai pastūmė du kartus . Nepastebėjo, ar smogė ranka, ar pastūmė V. K., bet V. K. nugriuvo ant žemės ir persivertė, nusirito nuo kalniuko. Po R. S. smūgių V. K. kakta ir veidas nebuvo sužalota. V. K. liepė eiti namo. Ji su A. L. ir jų vaikais nuėjo link estrados. Pažiūrėję fejerverkus, ėjo į namus. Eidama taku, ant suoliuko pamatė sėdintį V. K. kruvinu veidu, suplėšyta palaidine. Jis sėdėjo nulenkęs galvą, nieko nekalbėjo. Prie V. K. stovėjo R. S., E. A., jo draugė. E. A. draugė sakė, kad V. K. atėjo rankoje nešdamas kažkokį strypą, juo buvo užsimojęs R. S.. Sakė, kad jie susigrūmė, jau iškviesta pagalba ir policija. R. S. ir E. A. nebuvo sužaloti. R. S. sakė, kad V. K. jį užpuolė strypu, jis gynėsi, atėmė strypą. R. S. ir E. A. elgėsi ramiai, nebuvo agresyvūs. E. A. draugė buvo labai išsigandusi. Tuo metu atvažiavo greitoji med. pagalba ir policija. Medikai apžiūrėjo V. K. ir jį išvežė į ligoninę. Vėliau V. K. jai pasakojo, kad jis atėjo į šventę ir jį einantį užpuolė bei sumušė R. S. ir E. A. (b. l.89-90).

Liudytoja G. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vakare ji su I. P., A. L., A. K. buvo ant kalniuko pasidengę stalą ant pledo. Prie jų priėjo buvęs A. K. draugas R. S.. Jis buvo neblaivus, bet nebuvo labai girtas. R. S. bandė apkabinti A. ir tuo metu priėjo jos dėdė V. K.. Jis nebuvo labai girtas. V. K. paklausė A. „Ar tu vėl su šituo bezdžione“. Po šių žodžių R. atsistojo, priėjo prie V. K., ramiai paklausė „ką aš tau padariau“, bandė aiškintis normaliai. V. stovėjo, nieko nesakė. R. S. klausinėjo „ką aš tau padariau“ ir delnu stumtelėjo V. K. į kaktą. V. K. susvyravo, bet nenugriuvo. Tada R. S. dar kartą delnu stipriai pastūmė V. K. į kaktą. Pastumtas V. K. nugriuvo ant žemės ir persivertė, iškarto atsistojo, sužalotas nebuvo. R. S. kažkur nuėjo, V. K. moterys liepė eiti namo. Estradoje vyko koncertas. V. K. vienas nuėjo link namų. Dėl šio incidento šventė nebuvo sutrikdyta, viskas įvyko labai greitai. Apie 23 val. ji ėjo taku namo iš šventės, ant suoliuko prie tako pamatė sėdintį V. K.. Jo galva ir veidas, drabužiai buvo kruvini. Prie suoliuko stovėjo D. B., R. S., E. A. ir iš matymo pažįstama mergina S. S. rankoje laikė apie pusės metro ilgio apie 3-4 cm. storio vamzdį. Mergina ir E. A. sakė, kad V. K. atsinešė šį vamzdį, kurį jie atėmė iš V. K.. R. S. ir E. A. buvo ramūs, jie stovėjo ir laukė policijos. V. K. ji klausė, kas atsitiko, kas jį sumušė, bet jis nieko nepasakojo, liepė jai „nesigilinti“ (b. l. 92-93).

Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 23 valandą pažiūrėjo fejerverkus ir žmonės pradėjo skirstytis. Jis su žmona ėjo taku link savo namų per Parko gatvę. Ant suoliuko pamatė sėdintį kaimyną V. K., kuris buvo kruvina galva, veidu, kruvinais rūbais. V. K. buvo sąmoningas, jį atpažino. Prie to paties suoliuko stovėjo keletas jam nepažįstamų vyrų, gal apie penki vyrai ir viena nepažįstama mergina. Vaikinai, buvę prie V. K., konfliktavo su juo. V. K. pasakė, kad jį sumušė prie suoliuko stovintys vyrai. Mergina rankose turėjo apie 50 cm ilgio, apie 3 cm diametro tuščiavidurį vamzdį ir sakė, kad šį vamzdį vyrai atėmė iš V. K.. Mergina buvo blaivi, nesakė, kas sužalojo V. K.. Vyrai taip pat stovėjo prie suoliuko ir kalbėjosi, jie buvo ramūs, laukė policijos pareigūnų. V. K. ramus sėdėjo ant suolo, nebuvo praradęs sąmonės (b. l. 95-96).

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. K. yra jos vyras. 2019 m. liepos 20 d. apie 23 val. 50 min. telefonu jai sūnus pranešė, kad greitosios med. pagalbos automobiliu tėtę išvežė į Kauno klinikas. V. K. buvo atliekami įvairūs tyrimai, todėl jį galėjo pamatyti tik 2019-07-21. V. K. pasakė, kad buvo Balbieriškio šventėje ir jį sumušė „B“ (R. S. pravardė) ir E. A. (b. l. 98-99)

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2019 m. liepos 20 d. dirbo Balbieriškio miestelio šventėje, vykusioje Balbieriškio estradoje, Parko gatvėje. Vakare apie 23 val., pasibaigus koncertui ir iššovus fejerverkus, šventės svečiai pradėjo skirstytis. Apie 23 val. jis su porininku E. R. ėjo takeliu link savo automobilio. Einant prie automobilių, ant suoliuko pamatė sėdintį kruvinu veidu nepažįstamą vyrą, jis buvo sąmoningas, neblaivus, nieko nesakė, sėdėjo ir tylėjo. Prie suoliuko prie sužaloto vyro stovėjo jam nepažįstami du vyrai ir iš matymo pažįstama moteris vardu S. Ji pasakė, kad jos pažįstamus kažkas užpuolė ir jie gynėsi. Kas užpuolė ir dėl kokių priežasčių, S. nesakė, o jis neklausė. Kažkoks vyras pasakė, kad paliktas pievoje automobilis galėjo būti apgadintas metaliniu strypu ir, kad dėl automobilio pagadinimo iškviesta policija. Tada pamatė prie medžio atremtą apie 70 cm ilgio, apie 3-4 cm. skersmens metalinį strypą. Kieno šis strypas, jis nežino. Tuo metu atvažiavo policijos ekipažas ir jis su kolega išvažiavo (b. l. 104-105).

Liudytojas E. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. buvo Balbieriškio miestelio šventėje, vykusioje Balbieriškio parke vasaros estradoje. Šventės metu buvo išgėręs apie 3 litrus alaus, nebuvo labai apsvaigęs. Šventės metu ant kalniuko išgirdo triukšmą, moterų riksmus ir pamatė, kad jo draugas R. S. rankomis už krūtinės pastūmė V. K.. Nuo pastūmimo V. K. nugriuvo ant žemės. Jis su drauge S. A. stovėjo gal už 20 metrų nuo V. K. ir S. Prie jų buvo keletas vietinių moterų. V. K. iš karto atsistojo, jis nebuvo sužalotas, pradėjo rėkti ant R. S., vadino jį vagimi, keikė. R. S., stovėdamas atokiau, taip pat keikėsi. Visi buvę netoliese juos ramino ir konfliktas baigėsi. Jis nesikišo į konfliktą, nuėjo šokti prie scenos. Šventės metu prisijungė ir R. S.. Apie 22 val. 45 min. jis susipyko su drauge S. A. ir ji nuėjo link namų. Po keleto minučių jam paskambino S. A. ir pasakė, kad „tas ateina su vamzdžiu“. Jis iškarto nuėjo prie scenos ir susirado šokantį R. S., jam pasakė, kad ateina V. K. su vamzdžiu. Jis su R. S. ėjo taku nuo scenos link miestelio centro. Eidamas pamatė, kad nuo centro link scenos takeliu ateina V. K.. Jis rankoje turėjo apie 0,5 metro ilgio ir apie 3-4 cm diametro vamzdį. Jie buvo prie suoliuko. V. K. puolė link V. S.. Jie abu susistumdė, abu nugriuvo ant žemės. Kas kurį pargriovė, jis nematė. Jokių konkrečių smūgių nebuvo. Jis juos abu išskyrė, atlupdamas R. S. nuo V. K.. Jie abu atsistojo, abu keikėsi necenzūriniais žodžiais ir žodinio konflikto metu R. S. smogė ar stūmė V. K.. Kur, kokiu būdu R. S. smogė, nepastebėjo. Jis stovėjo jiems iš nugaros, apie 3 metrų atstumu. Buvo prieblanda, takas nebuvo gerai apšviestas. Matė, kad pasilenkęs R. S. prie V. K. smūgiavo ar atliko kažkokius veiksmus rankomis. S. A. liepė jam juos išskirti, todėl jis R. S. nutraukė nuo aukštielninko gulinčio V. K.. R. S. nurimo. V. K. iš karto atsistojo, jis nebuvo praradęs sąmonės. Tuo metu baigėsi šventė ir taku pradėjo iš šventės eiti žmonės. V. K. nuėjo ir atsisėdo ant šalia esančio suoliuko. Tuo metu atvažiavo greitosios med. pagalbos automobilis. Kas iškvietė medikus, jis nežino. Medikai išvežė V. K.. R. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad „V. K. atėjo su vamzdžiu ir gavo į galvą“. Jis V. K. nespyrė, nesmogė, jo tyčia nesužalojo. (b.l.121-122)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, viešoje vietoje, renginio metu, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė kumščiu du smūgius į kaktą V. K., tuo pažeidė viešąją tvarką, be to tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė vieną smūgį kumščiu V. K. į veidą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, tyčia sudavė į krūtinę ir kitas kūno vietas, tuo pažeidė viešąją tvarką ir nukentėjusiajam V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – viešosios tvarkos pažeidimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas abu R. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017 (S)). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai prisipažino ir dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, suprato neigiamas savo veiksmų pasekmes. Svarbu pažymėti, kad tiek paties nukentėjusiojo atstovė, tiek valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, kas taip pat turi įtakos individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neteistas (b. l. 144), anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau yra praėję daugiau kaip 4 metai, administracine tvarka baustas (b. l. 145-152), dirbantis. Įvertintina ir tai, kad pats po nusikalstamos veikos iškvietė policijos pareigūnus. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 284 straipsnį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad R. S. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog pastarojo būsimas gyvenimo būdas ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (b. l.174-175).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis BK 38 straipsniu R. S., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. kad:

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė