Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. S. kaltinamas tuo, kad jis

nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 02 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S. dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu. Taip nesunkiai sužalojo savo dukrą K. S., nes K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte;

Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą K. S., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu per veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad su J. S. susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Santuokoje gimė du vaikai K. S. ir E. S. (duomenys neskelbtini) metais su šeima išvyko gyventi į Airiją. Į Lietuvą sugrįžo (duomenys neskelbtini) metais. Iš pradžių gyveno pas jo tėvus. Vėliau išėjo gyventi į savo nuosavą namą. Nesutarimai šeimoje prasidėjo (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje išėjo gyventi pas tėvus, įvyko oficialios skyrybos. Nesutarimai vyko dėl finansų, buvo paimta paskola namo statybai. Santykiai su vaikais buvo geri. Vėliau pas K. S. atsirado žymiai vyresnis draugas, dėl to jis, kaip tėvas, buvo nepatenkintas, prieštaravo K. S. ir žmonai, kad ji leido K. S. bendrauti su žymiai už ją vyresniu vyriškiu. Dukra buvo minėjusi, kad jis vartojo svaigalus ir narkotines medžiagas. Jis siekė, kad K. S. pabaigtų mokyklą, kad ją lankytų, kadangi K. S. pradėjo praleidinėti pamokas. Po skyrybų žmona uždraudė jam bendrauti su vaikais. Dėl to kreipėsi į vaikų teisių specialistus, kadangi žmona rasdavo visokių priežasčių neleisti jam bendrauti su vaikais. Vaikai buvo nuteikinėjami prieš jį, sūnaus buvo užblokuotas telefono numeris, kad jis negalėtų jam paskambinti. Sūnui skambindavo iš kitų numerių. Sūnus bijodavo su juo bendrauti, kadangi mama bardavo jį. Dėl įvykio 2016 metais, kurio metu jam pareikštas kaltinimas dėl smurto prieš K. S., pamena, kad žmona jam paskambino, kad vaikus nuvežtų į mokyklą. Vežant K. S. į mokyklą, paklausė, kur K. S. motina. K. S. pasakė, kad mama laukiasi ir pradėjo verkti. Jis pasakė, kad viskas yra normalu. Tuomet K. S. pradėjo jam priekaištauti dėl jo turimos draugės, ir dar labiau pradėjo verkti. Jis paklausė, kokia situacija yra su K. S. draugu M. A. K. S. supanikavo, prasidėjo isterija, bandė išlipti iš važiuojančio automobilio. Tuomet jis suėmė ją už peties ir sulaikė. Privažiavus prie mokyklos, ji verkdama nusikeikė ir nuėjo į mokyklą. Jokio smūgio į veidą K. S. nesudavė. K. S. iš pradžių verkė dėl to, kad motina laukiasi, po to pradėjo priekaištauti dėl jo turimos draugės, o paklausus apie M. A., prasidėjo isterija. Po šio įvykio su dukra bendravo sunkiai, ji buvo nusiteikusi priešiškai. Tarp K. S. ir jos draugo buvo apie 10 metų skirtumas, dukrai tada buvo 14 ar 15 metų, o jam apie 25 metai.

Kaip tėvas, jis buvo griežtas. Buvo atvejis dėl lango, kai E. S. išdaužė langą. Tuo metu buvo visi namuose, svečiuose buvo dėdė, ir E. S. akmenuku išdaužė langą. Prisimena, tuomet visi pasijuokė, kad mažu akmenuku E. S. sugebėjo išdaužti lango stiklą. Jis sudrausmino sūnų, sakydamas, kad duždamas stiklas gali jį sužaloti, liepė būti jam atsargiam. Jokio bauginimo niekada nebuvo. Griežtesnių pokalbių buvo ir su K. S. Kalbėjosi dėl jos vyresnio draugo M. A.. Aiškino jai, kad reikia baigti mokyklą, tai buvo griežtas pokalbis. Bet visi pokalbiai daugiau vyko su vaikų motina J. S., priekaištavo jai, kad leidžia taip dukrai elgtis. Dukra su M. A. buvo išvykusi su krovininiu automobiliu į užsienį. Kiek jam žinoma, tuomet M. A. neturėjo teisių, buvo jas praradęs. Jis pergyveno, kadangi dukra buvo nesaugi. Ji nelankė mokyklos, ne vieną kartą buvo išvažiavusi. Jis domėjosi mokykloje, jos lankomumas buvo nepatenkinamas. K. S. išvažiuodavo pas draugą, į Šiaulius. Savaitėmis nelankydavo mokyklos. Motina toleravo tokį K. S. elgesį. Ji sakydavo, kad viskas gerai, kad pabaigs tuos mokslus. Iš pradžių tas K. S. draugas buvo pristatytas, kaip mamos draugas. Visi aplinkiniai galvojo, kad jis yra J. S. draugas. Vėliau sužinojo, kad tai K. S. draugas. Motina sakydavo, kad viskas gerai, kad jie tik draugai. J. S. jam grasindavo, kad jį pasodins į kalėjimą, supūdys cypėje. Tai atsirado tuomet, kai jis pradėjo bendrauti su kita moterimi.

Vaikų auklėjimui fizinių bausmių nenaudodavo. Būdavo tik pokalbiai su vaikais griežtesniu tonu. Prisimena, kai sūnus E. S. peiliu supjaustė baldus. Jam griežtesniu tonu buvo paaiškinta, kad taip elgtis negalima, bet jokio fizinio smurto vaikų atžvilgiu nenaudojo.

Jis pats kelis kartus kreipėsi į vaiko teisių tarnybą. Buvo nurodęs, kad K. S. nelanko mokyklos dėl to, kad gyvena su M. A.. Vaikų teisių specialistai paaiškino, kad tas M. A. yra mamos draugas. Jis žodžio pedofilija nenaudojo. Girdėjo, kad kaimynai sakydavo, kad išnaudoja mergaitę. Iš kaimynų girdėjo, kad jie pro langus mato, kad mergaitė yra išnaudojama. Jis pats dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Šis atvejis buvo skirtas pagal kažkieno skambutį. Tuo metu jis dar nežinojo, kad M. A. yra dukters, o ne motinos, draugas. M. A. negrasino, kad jį pasodins į kalėjimą. Priešingai, visi jam sakydavo, kad jį pasodins į kalėjimą. Galėjo griežčiau pasakyti, kad taip negalima daryti. K. S. draugas atsirado gal 2015 metais. Yra sakęs ir K. S., kad šis žmogus nėra jai tinkamas. Jokio grasinimo nebuvo. Jam buvo neramu dėl K. S., kadangi tas asmuo buvo teistas, vartojo svaigalus, jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad K. S. yra nesaugu su šiuo žmogumi bendrauti, kadangi tuomet K. S. buvo 14 – 15 metų, o M. A. buvo žymiai vyresnis už K. S. K. S. su juo išvažiuodavo į reisus, būdama 14-15 metų, nelankydavo mokyklos. Su juo, kaip tėvu, motina J. S. dukros išvykų nederindavo. Apie dukros išvykimą į užsienį sužinojo K. S. išvykus, vasaros pabaigoje, todėl jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nebuvo išsakyti grasinimai palikti šeimą be namų. Buvo pokalbis su žmona, kai yra finansinių sunkumų dėl paskolos atidavimo. Sakė, kad gali tekti likti be namų, bet tai buvo pokalbis su J. S..

Šiuo metu sūnus E. S. gyvena su juo. Dukra K. S. yra pilnametė, gyvena atskirai. Dukra mokosi, baigia dvyliktą klasę. Ikiteisminio tyrimo metu su vaikais nebendravo, kadangi jam buvo skirti draudimai. Vėliau pareigūnai su E. S. leido bendrauti, tačiau draudė J. S., rasdavo įvairių priežasčių neleisti bendrauti. E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kiek dukra minėjo, šiuo metu J. S. yra Brazilijoje. J. S. E. S. tiesiog išvijo, kadangi E. S. parašė raštą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vaikas susirinko knygas, tuo metu jis dirbo, todėl E. S. parvežė jo motina. Nuo to laiko jis gyvena su juo. Su motina E. S. bendrauja sms žinutėmis. Niekada nebuvo smurto prieš vaikus, buvo tik griežtesni pokalbiai, jo tonas yra griežtesnis, tačiau visada stengėsi elgtis tolerantiškai. visada stengiuosi tolerantiškai elgtis. Su K. S. santykiai yra geri.

Tuo metu, kai vykdavo konfliktai su J. S., stengdavosi vaikus išvežti pas senelius, kad jie nematytų. Tačiau įvertinus visą laikotarpį, vaikams tekdavo matyti konfliktus. Jis turėjo legaliai laikomą ginklą, laikė jį seife. Niekada nebuvo konfliktų metu panaudoti grasinimai ginklu. Kai važiuodavo į medžiokles, dukra galėjo matyti, kaip jis iš seifo pasiima ginklą. Iš namų jis išsikraustė 2015 metais. Tuomet į namo vidų jis nepatekdavo, buvo pakeistos spynos. Vaikus pasiimdavo lauke. Nebuvo tokio atvejo, kad konfliktas su dukra vyktų namo viduje. Buvo tik konfliktas su žmona, kai atvažiavo pasiimti sūnaus. O policija buvo kviečiama, kai jo motina atvyko paimti sūnaus E. S.. Su J. S. buvo sunku bendrauti dėl vaikų, ji nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos, visaip drausdavo bendrauti su vaikais.

Niekada netampė dukros už plaukų, nebuvo smūgio į veidą. Su sūnumi E. S. žaisdavo, jam patikdavo žaisti lėktuvėliais, norėjo būti pilotu, tai sūnų žaidimo forma mesdavo ant lovos. Tačiau jokio smurto nebuvo. Mano, kad vaikai apie smurtą kalbėjo dėl motinos įtakos, nes iš tikrųjų nebuvo jokio smurto. Visuomet teikė išlaikymą vaikams. Mano, kad vaikai buvo prieš jį nuteikti, nes niekada nebuvo atvejų, kaip smūgių sudavimai, tampymai už plaukų. Vyko konfliktai dėl namo, vyko įvairūs nesutarimai finansiniais klausimais. Motina dukrai leido bendrauti su M. A., sakydavo, kad K. S. protinga ir susitvarkys. Jo, kaip tėvo akimis, tai buvo nenormalu, kadangi dukra nelankė mokyklos, vėliau ją metė, būdama nepilnametė su šiuo asmeniu važinėjo po užsienį. –Konfliktiniu laikotarpiu K. S. buvo labai karštakošė, impulsyvi, priešiška, labai ryškiai išreikšdavo savo jausmus, nepasitenkinimą. Šiuo metu K. S. elgesys visiškai pasikeitė. Ji suaugo, pradėjo brandžiai mąstyti. Su K. S. santykiai atsinaujino prieš du su puse metų. Vaikai iniciavo santykių atnaujinimą. Šiuo metu K. S. gyvena atskirai, kadangi pardavė namą ir jai nupirko butą. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad jos tėvai J. S. ir R. S. yra išsiskyrę apie metus laiko. Mama su tėvu bendrauti nedraudžia. Dar prieš tėvų skyrybas tėvas jos atžvilgiu buvo agresyvus. Yra ne kartą prieš ją smurtavęs, pastumdavęs, suduodamas ranka. Paskutinį kartą yra buvę maždaug prieš mėnesį laiko. Nuo to laiko nenori su juo bendrauti, kadangi jo bijo. Tėtis nori ją kontroliuoti, įbaugina. Taip pat skambina ir rašo SMS žinutes, grasina „suėsti gyvenimą“, „pasodinti mano draugą“. Jaučiasi nuolat stebima ir engiama. Tėtė jos ir mamos nepaliko ramybėje. Kartą jis jai trenkė, skambinėdavo, rašinėdavo. Kai bendravo, retai klausdavo kaip jai sekasi, kaip jaučiasi. Smurto buvo visada. Būdavo, kad už plaukų tempė ir smogdavo į veidą. Grasindavo mamai, kad juos iššaudys. Paskutinis atvejis buvo, kai mokėsi gimnazijoje, kai jam nesakė kur mama. Tada jis jai trenkė į veidą. Tai buvo 2016 mokslo metų pradžioje, rudenį. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Įvykis galėjo būti spalio mėn. Tai galėjo būti ketvirtadienis. Mamai reikėjo išvykti ir mama prašė, kad tėtis juos nuvežtų į mokyklą. Iš pradžių nuvežė brolį į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, paskui ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Važiuojant tėtis paklausė, kur yra mama. Ji nepasakė, tada jis užpyko ir jai trenkė. Sėdėjo ji priekinėje sėdynėje. Tuo metu brolis jau buvo mokykloje. Tai buvo beveik prie įsukimo į mokyklą. Tėtis sudavė dešiniu delnu. Jis vairavo. Pataikė į kairį žandą, ties skruostikauliu. Žandas buvo kažkiek paraudęs. Ji pati matė, kad buvo paraudęs. Ji automobilyje verkė, tėtis tai matė. Jis gal kažkiek išsigando, nes pakeitė balso toną, nustojo rėkti. Pyko tėtis, kad nesakė, kur mama ir kad grubiai tai jam pasakė. Smūgis buvo stiprus, jai skaudėjo. Apie tai papasakojo draugei ir auklėtojai V. S.. Draugei pasakojo, kad susipyko su tėčiu ir kad jis jai trenkė. Auklėtojai pasakė, kad tik susipyko su tėčiu. Nesakė, kad jis trenkė, nes bijojo, kad jam reiks už tai atsakyti. Tai buvo paskutinis kartas, kai buvo panaudotas fizinis smurtas. Mėlynės nebuvo. Anksčiau yra buvę, kad tėtis už plaukų tampė už tai, kad nesusitvarkydavo namų. Visada buvo auklėjama smurtu. Įvykis kai tėtis tampė už plaukų buvo jos kambary, tuo metu, kai tėtis turėjo jau kitą moterį, ji kažką ne taip padarė ar pinigų prašė, jis pradėjo rėkti ant jos, trenkė į žandą, nutempė už plaukų ant žemės. Neatsimena kuo trenkė. Tada liko žymės ir kraujavo apatinė lūpa. Buvo suduoti du smūgiai. Pirmą kartą trenkė į veidą, nutempė už plaukų ant žemės, tada, ji kažką pasakė, jis dar kartą trenkė. Viską matė mama ir brolis. Mama bandė ginti, bet tėtis mamą nustūmė. Nepamena, koks metų laikas buvo. Buvo darbo diena. 2013-2014 m. Į policiją nesikreipė. Prieš tai būdavo, kad dažnai gaudavo per užpakalį. Mušdavo ranka. Mušimui kitų daiktų nenaudojo. Buvo ir daugiau suduota per veidą, per galvą, neprisimena kiek kartų. Būdavo, kad likdavo pirštų žymės, kai stipriais suspausdavo ranką. Ankstesniais atvejais viskas vyko namuose. Yra buvę, kad smurtą patyrė pas diedukus, iš tėčio pusės. Kartą pas diedukus tėtis ją pastūmė į radiatorių. Neprisimena, kodėl taip įvyko. Jis pastūmė už peties. Jai atrodo, kad ji atsitrenkė dešiniu pečiu ir nugara į radiatorių. Skaudėjo stipriau nei gavus į žandą. Mėlynė buvo. Mėlynę matė mama. Apie smurtą žino brolis, mama, abiejų pusių seneliai, teta J. S., pusseserė R. S., pusbrolis L. S.. Jie žino, kad jos buvo mušamos. Pusseserė ir pusbrolis yra matę, kad tėtis drausmindavo smūgiais, smurtu. Teta irgi gal mačiusi. Diedukai yra matę kaip užsimoja. Pastūmimą į radiatorių matė močiutė. Mama matė. Tėtis brolį irgi skriausdavo, tampydavo, pakratydavo paėmęs už peties. Pakratydavo stipriai, brolis apsiverkdavo. Jam suduodavo stipriau nei reikia per užpakalį. Jį paimdavo už pakarpos, nunešdavo į kambarį ir numesdavo kaip šuniuką. Brolį mušė mažiau, nei ją ir mamą. Jam suduodavo rankomis per pakaušį, nestipriai. Ant brolio žymių nematė. Paskutinį kartą kaip brolį mušė, tėvai dar buvo kartu. Tėtis brolį aprėkė ir už drabužių ištempė į kitą kambarį. Smūgius matydavo per užpakalį, kai broliui buvo 4-5 metai. Brolis sakė, kad tėtės bijo. Tėtis yra grasinęs, kai prasidėjo turto dalybos. Neseniai grasino mamai, kad bus karas, kad jos draugą pasodins į kalėjimą, kad pakenks. Kai kuriais atvejais jis siekia turto, kai kuriais dėl tyrimo. Buvo nekonkretūs grasinimai. Bijo, kad tėtis jai pakenks, jos draugui. Bijo, kad tėtis juos išmes iš namų. Buvę, kad tėtis ėjo pats nusišauti ir juos iššaudyti. Anksčiau jis turėjo ginklą. Prisimena, kai buvo konfliktai su mama, jis eidavo žudytis. Jis eidavo į rūsį, pasiimdavo ginklą. Tėtis nėra grasinęs ginklu. Nematė, kad ginklu grasintų mamai. Tėtis daugiausiai grasino mamai. Grasinimai atsiranda tada, kai kalba eina apie turto dalybas. Nemano, kad kas nors girdėjo, kai tėtis grasino. Jai niekas nieko nepatarinėjo, ji turi savo nuomonę. Jos nuomonės niekas neįtakojo. Yra sulaukusi grasinimų ir iš tėčio draugės D. K. (1 t., b. l. 32-33, 35-36, 42-45).

Nukentėjusioji K. S. apklausta 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 28-33) parodė, kad buvo 2016 m. mokslo metų pradžia, tėtis vežė ją į mokyklą. Važiuojant tėtis paklausė, kur yra mama, kodėl negalėjo jos nuvežti į mokyklą. Ji nesutiko atsakyti, sakė, kad jūs išsiskyrėte ir koks tau yra skirtumas. Tai jam sukėlė agresiją ir jis trenkė dešiniu delnu jai į kairį žandą. Žandas buvo truputį paraudęs, mokykloje verkė. Prie tėtės irgi verkė, bet jam tai nesukėlė kažkokių emocijų. Viskas vyko mašinoje, ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Smūgis buvo vidutinio stiprumo. Kai pamatė, kad ji verkia, tėtis nustojo rėkti. Apie šį įvykį pasakojo draugei, G. N.. Mokykloje auklėtojai sakė, kad susipyko su tėčiu. Nesakė, kad tėtis jai trenkė. Jai skaudėjo, bet turbūt labiau išgąstis buvo. Iki šio įvykio stengėsi, kad jų santykiai būtų geri, tačiau tėčio išpuoliai dažnai pasireikšdavo. Mušdavo mamą, būna už plaukų patempia, suduoda į žandą, pastumia. Prašo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tokie santykiai buvo nuo vaikystės. Dar Airijoje gyveno, atsimena tėčio išpuolius ir prieš mamą. Yra mačiusi, kad tėtis mamą smaugė, stūmė. Gyventi į Lietuvą grįžo, kai ji ėjo į darželio paruošiamąją klasę. Tėvų santykiai labiausiai pablogėjo, kai gimė brolis. Būdavo ir prieš brolį smurtaujama, jį pastumdavo, patampydavo už drabužių. Žino, kad yra gavęs ir iš delno per užpakalį, bet jį silpniau mušdavo negu ją. Draugavo su vyresniu vaikinu, tėčiui nepatiko, kad jis vyresnis. Tarp jų buvo 9 metų amžiaus skirtumas. Prasidėjo nesutarimai, tėtis pradėjo grasinti ir jai ir draugui, draugas ne kartą į policiją ėjo aiškintis dėl tėčio išpuolių. Draugas M. A., jis iš (duomenys neskelbtini). Su juo susipažino prieš tris metus, jai buvo 14 m. Namuose lankytis pradėjo prieš pora metų, su tėčiu susipažino po 2-3 mėnesių nuo draugystės pradžios. Pradžioje draugystės tėtis nepriekaištavo. Priekaištai pasireiškė tuo, kad ir mamai priekaištavo, sakė, kad čia pedofilija. Tėtis sakė, kad pasodins jos draugą, kad jam pakenks, kad sugadins jam gyvenimą. Tiesiogiai M. A. negrasino, tai darė per ją. Visą šį laiką jautė stresą, pergyveno, buvo skaudu. Santykiai su tėčiu pablogėjo, kai jis susirado draugę. Tai buvo 2015-2016 m. Mano, kad jų santykių pablogėjimui turėjo įtakos tėvų skyrybos, turto dalybos, pavydas. Tėtis neapsisprendė ko norėjo, keršijo, kad mama gali susitvarkyti viena, pavydėjo. Fizinis psichologinis smurtas, jis sakydavo: „aš tau pakenksiu, sugadinsiu tavo draugui gyvenimą“, „liksite vieni, be namų, nemokėsiu paskolos“, tai gąsdinimai. Ji bandė bendrauti su tėčio drauge, bet ji jai nepatinka. Ji vengia tėčio draugės. Rašė jai žinutes. Žino, kad žinučių turinys nėra gražus. Ji tuos žodžius labai dažnai girdėdavo namuose, iš tėčio pusės, todėl jai tai atrodė normalu. Pripažįsta, kad ji kišosi į suaugusiųjų reikalus, jai patinka padėti spręsti reikalus. Yra drąsi, galinti pastovėti už save ir už savo šeimą. Jai buvo labai sunku, nemiegodavo naktimis, turėdavo baisių minčių. Buvo nustojusi valgyti, buvo nusilpusi, tai buvo 2016-2017 m. Mokykloje būdavo labai sunku susikaupti. Norėtų bendrauti su tėčiu. Galėtų jam atleisti, jeigu tėtis pripažintų. Dėl visų įvykių buvo prislėgta. Prisimena, kad tėtis dažnai ją tampydavo už plaukų, būdavo stipriau paimdavo už rankos ar už peties, likdavo mėlynės, pirštų įspaudai. Pamena, kad ne kartą yra sudavęs į lūpą, į veidą, kraujuodavo. Tokių įvykių dažnumas priklausydavo nuo tėčio nuotaikos ir pan. Ar truputį daugiau išgerdavo, tas turėdavo įtakos. Prieš šeimos narius smurtas pasireikšdavo tikrai kartą į savaitę. Smurtas būdavo dėl to, kad pinigų paprašydavo, ar norėdavo išeiti su draugais, dėl namų ruošos. Ji niekaip jam neįtikdavo. Mano, kad dažnai smurto priežastimi būdavo tiesiog jo bloga nuotaika, noras kažkur išsilieti. Teta J. S. tikrai mačiusi tėčio smurtą. Smurtą matė ir pusseserė., R. S.. Prieš ją yra smurtauta daugiau nei tris kartus, prieš brolį taip pat. Bet jie nebūdavo tokie stiprūs, kaip prieš ją. Brolį stipriau sugriebdavo, pakratydavo, esu mačiusi, kaip muša su diržu, delnu. Brolis verkdavo, pergyvendavo, tikrai būdavo skaudu. Smurtas vykdavo namuose. Prisimena, kai pas diedukus iš tėčio pusės, tėtis ją pastūmė į radiatorių, neprisimena smulkių detalių. Grasinimai būdavo išsakyti akis į akį. Jis negrasindavo skambučiais ar žinutėmis. Jis grasindavo dėl turto, sakydavo „liksite be namų“, sakydavo, kad sugadins mano draugui gyvenimą, kad mus išskirs, kad mano mamai sugadins gyvenimą, o man tas būdavo baisu, tai gal labiausiai gadindavo gyvenimą man. Grasinimai vykdavo žodžiais. Lankėsi pas psichologą, gėrė žolelių vaistus. Ji yra impulsyvi, karšto būdo, mano, kad paveldėjo iš tėčio. Mano, kad tėtis tokį elgesį, smurtą, suprato kaip auklėjimą. Ji buvo vaikas, galbūt ne visur buvo teisi, tačiau tai nėra priežastis skriausti vaiką. Jos akivaizdoje vyko tėvų konfliktai dėl turto, ji pati ne kartą buvo įsikišusi į šiuos ginčus. Mano, kad būtų teisinga, kad didžioji turto dalis atitektų jiems, kadangi jie yra trise, o jis vienas. O tėtis nori viską dalinti pusiau. Tėtis buvo žadėjęs butą (duomenys neskelbtini) jai palikti, pasirūpinti jos ateitimi, studijomis. Ji stengiasi visa tai susigrąžinti, susitvarkyti, turėti galimybę studijuoti. Tėtis sakė, kad nemokės paskolos, kad liksim be namų, automobilį norėjo atimti. Palaiko civilinį ieškinį.

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. K. S. rašytinio paaiškinimo (3 t., b.l. 118) matyti, kad nukentėjusioji nurodo, kad dėl tėvų skyrybų ir patirto didžiulio streso bei įtampos, trupučio spaudimo (vykusį maždaug prieš porą trejetą metų) su tėčiu, pati galbūt pervertino ar ne taip suprato ir ne taip ir teisėsaugos atstovų buvo suprasta klaidingai. Tačiau dabar situaciją vertina kitaip ir mano, kad taip nebuvo. Psichologo pagalba/konsultacijos jai yra nereikalingos.

2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 179-182) nukentėjusioji K. S. parodė, kad šiuo metu ji gyvena su seneliais. Su tėčiu nebendrauja, tačiau nori bendrauti. Raštą vaiko teisėms parašė, kadangi nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgo. Susiprato, kad anksčiau viską vertino per stipriai, todėl parašė šį raštą. Nebuvo taip, kaip pasakojo anksčiau. Jis tėtis yra griežtas, bet rankos prieš ją nekėlė. Jis neskriaudė jos. Mano, kad ji per jautriai sureaguodavo į tėčio sudrausminimus. Tėtis ją drausmindavo žodžiu. Ji norėdavo išeiti, neklausydavo tėčio, tai jis paimdavo už rankos ar dar kažkur. Tai būdavo tėčio reikalavimas atkreipti jos dėmesį. Apie raštą vaiko teisėms kalbėjo su broliu ir močiute. Brolis galėjo bendrauti su tėčiu, ji pagalvojo, kad reikia imtis veiksmų. Jautė kaltą dėl šios situacijos, kadangi per jautriai į viską sureagavo. Močiutė sakė, kad tai yra jos pačios pasirinkimas, jeigu aš taip jaučiasi, nori parašyti rašą vaiko teisėms, tai turi tai padaryti. Buvo jauna, per daug vadovavosi emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pasakė teismui, neteisingai buvo suprasta. uosi, kad noriu parašyti raštą vaikų teisėms, tai turėčiau taip ir padaryti. Turbūt buvau per jauna ir per daug vadovavausi savo emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pateikiau teismui, gal pati neteisingai buvau suprasta. Dėl situacijos prie mokyklos, dabartiniu jos supratimu, tai buvo ne smurto panaudojimas, o sudrausminimas žodžiu. Tėtis pasakė jai, kad atsisėstų ir paklausytų, ką jis sako. Įvykis prie mokyklos įvyko dėl tėvų skyrybų. Ji supyko ant tėčio ir jie apsižodžiavo. Dėl grasinimų jos draugui pedofilija ir pasodinti į kalėjimą, tai nebuvo grasinimai, tai buvo labiau teiginiai. Dabar jai pačiai atrodo, kad tarp jų buvo per didelis amžiaus skirtumas ir jų santykiai atrodė keistai. Ji buvo su šiuo draugu išvykusi į užsienį, pora savaičių važinėjosi po Europą, važiavo sunkvežimiu, tuo metu jai buvo 16 metų. Šiuo metu su mama sutaria gerai. Jai sakė apie raštą vaiko teisėms. Gyvena su mama, bet dabar ji yra užsienyje. Neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena ir namuose, ir pas močiutę. Po mamos išvykimo gyvens pas senelius. Raštą vaikų teisėms rašė ir jos brolis, turinio neskaitė. Rašė, kad sutaria su tėčiu, kad jam patinka leisti laiką su juo. Raštą vaiko teisėms rašė, kadangi jie kreipėsi į pareigūnus. Dabar supranta, kad buvo neteisi, buvo jauna ir išsigandusi. Supranta, kad jos parodymai skiriasi. Pirmą kartą davė parodymus ir sakė, kad tėtis ją skriaudė, kažkada tempė už plaukų, dabar galvoja, kad buvo netyčia, norėjo paimti už peties ar rankos, o pasitaikė plaukai. Mano, kad tėtis mašinoje jai netrenkė. Tuo metu vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepštelėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieš ją. Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo ją atsukti, kad ji išklausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. Mano, kad jokio skausmo nejautė. E. S. atžvilgiu nėra mačiusi smurto. Nemano, kad tėtis yra jį mušęs, jie labai gerai sutaria. Brolis tėčio bijotų, jeigu jis būtų jį skriaudęs. E. S. išdykaudavo, tai galėjo būti sudrausminimai. Yra mačiusi, kaip tėtis drausmina E. S., atima iš rankos flomasterį ar dar kažką. Niekada nematė, kad tėtis smurtautų mamos atžvilgiu, niekada nebuvo įtraukta į tėvų barnius. Su visais seneliais sutaria gerai. Šiuo metu jaučiasi pasimetusi, kaltina save, kad vyksta šis procesas.

2020 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad šio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, ir visi jos parodymai skyrėsi. Paskutiniai jos duoti parodymai yra teisingi. 2016 metais tėtis prieš ją nesmurtavo, jai skausmo nesukėlė, apie tai davė neteisingus parodymus, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Yra susipažinusi su paskutiniu ekspertizės aktu. Neteisingus parodymus davė mamos ir M. A. poveikyje. Buvęs draugas jai sakydavo, kad tėvas jiems trukdo bendrauti. Jos aplinkoje tėvas atrodė kaip priešas, visa mamos šeima tėtį apibūdino kaip blogą žmogų, kadangi jis paliko šeimą. Tuo metu tai atrodė jai, kaip pasaulio pabaiga, nes liko su motina. Ji pati pasistatė sieną tarp savęs ir tėčio. Visą tuometinę situaciją pati sudramatizavo, ir tas situacijas iš dalies pati susigalvodavo. Motina ir M. A. nenurodydavo, ką kalbėti apklausų metu. Ji pati išgalvojo situaciją su broliu. Brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, ką girdėjo aplinkoje. Jis sakydavo tai, ką norėjo girdėti aplinkiniai. Apie situaciją kalbėdavosi su seneliais. Jie sakydavo, kad tėtis juos paliko, jis to yra nusipelnęs. Ji pati su mama kalbėdavo apie tai, kokius davė parodymus. Brolis girdėdavo jų pokalbius. Brolis gindavo tėtį, bet ji bandydavo brolį nuteikti prieš tėvą. Ji pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Galvojo, kad tokiu būdu tėtė negalės su ja bendrauti, o ji galės būti su savo draugu. Nesuprato viso melo pasekmių. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsigando, norėjo pakeisti parodymus. Tyrėja tuomet pasakė, kad gali nukentėti jos motina. Išsigando, kad mama gali būti nuteista. Žinojo apie šeimoje esančius finansinius sunkumus, sunku buvo išlaikyti namą, galvojo, kad padės pareikštas civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio atsisako (4 t., b.l. 153 – 158).

Nepilnametis nukentėjusysis E. S., 2017 m. vasario 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad tėtis R. S. su jais negyvena metus ar jau dvejus. Su tėčiu sutaria gerai. Jis kartais nusiveda į baseiną, į vandens parką. Kartu nueiną į kiną, į piceriją. Su tėčiu susitinka į savaitę 1-2 kartus. Nori su juo susitikti. Nebuvo taip, kad nenorėtų su juo susitikti. Kai buvo mažas, buvo šeimoje konfliktų. Nelabai atsimena tuos laikus. Mano, kad buvo konfliktų, nes prisimena, kad ant jo rėkė ar mušė. Gal tėtė ir mušė, neprisimena. Gal kai prisidirbdavo, tai ir mušė. Kai akmenuku įskėlė stiklą, tai turbūt daugiau rėkė, bet gal biškį ir mušė. Nepamena, kaip mušė, gal tris kartus per užpakalį su diržu mušė. Prisimena, kaip išsiėmė diržą iš miegamojo spintos. Mušė per rūbus. Biškį skaudėjo, perštėjo. Neatsimena, ar liko žymės. Turėjo viską matyti sesė. Ji tuo metu turėjo būti, o gal buvo mokykloje, nes jis buvo darželinukas. Turėtų ir mama atsiminti, nes ji buvo namuose. Vieną kartą, kai tėtis norėjo mušti, mama gynė. Atsimena, kaip tėtė sesę tampė už plaukų. Tada mama rėkė ant tėtės ir gynė sesę. Jis buvo mažas. Viskas vyko salione ir virtuvėje. Kai jis buvo 6 m. sesė norėjo susitikti su draugu, tai kažkaip ji susipyko, tai tėtė jai tempė už plaukų, tada sesė buvo virtuvėje ir kampe verkė. Skambino močiutei. Tada tėtė juos atvežė pas močiutę. Tėtė paėmė sesę už plaukų ir pargriovė ant lovos. Viskas vyko salione. Neprisimena, ar sesė verkė. Turėjo verkti. Gal ir buvo atvejų, kai tėtis ranka mušė. Tokie ginčai buvo senokai, dabar taip nebūna. Dabar su tėčiu gerai sutaria. Kai tėtis jo atvažiuoja, mama jį išleidžia bijodama. Su tėčiu gerai jaučiasi, su juo patinka. Daugiau nėra matęs konfliktų tarp sesės ir tėčio. Kai jam skaudėjo akis ir jis negalėjo eiti į sklandymą, tėtis telefonu ant jo rėkė, bet po to atsiprašė ir davė 10 eurų. Tėčio bijo nuo mažens, kai jį mušė. Baimė nuolatinė, per laiką priprantą, per 10-20 min. ir atpranta, kai būna namie. Gal ir buvo, kad tėtis gąsdintų, bet neprisimena. Kai buvo užsirakinę rūsy, tėtis sakė, kad iškvies policiją, bet nekvietė. Kitų grasinimo atvejų nebuvo. Tėtis sesę gąsdino nebent tada, kai tampė už plaukų, tiksliai neprisimena (1 t., b. l.102-104).

Iš 2018 m. birželio 28 d. E. S. rašytinio paaiškinimo (3 t., b.l. 117) matyti, kad nukentėjusysis nurodo, kad šiuo metu atostogauja pas senelius ir tėtį, jam patinka su tėčiu, važiuoja prie ežero, nori gyventi su tėčiu, nes linksma. Nei mama nei tėtis jo neskriaudžia. Jis neatsimena, kad tėtis jį ir sesę skriaustų, bet jam mama liepė taip pasakyti teisme ir apklausoje.

Liudytoja J. S. parodė, kad su R. S. išsiskyrė 2015 m. spalio 15 d. Gyvenant santuokoje buvo daug konfliktų tiek dėl vaikų, jų auklėjimo, tiek dėl nuomonių skirtumo. Dukra bandė išlaikyti santykius su tėvu, tačiau nepavyko. Ji, kaip motina, niekada nedraudė bendrauti su vaikais, tik skatino. Į santykius įsiterpė R. S. draugė. Tai nepatiko K. S. Prisimena įvykį, kai R. S. 2016 metų rudenį vežė vaikus į mokyklą. Jis pats pasiūlė nuvežti vaikus. Jai reikėjo išvykti į Vilniaus oro uostą. Vėliau pamokų metu paskambino K. S., ir verkdama pasakė, kad su tėčiu įvyko konfliktas. Pasakė, kad važiuojant automobiliu ji atsisakė tėčiui suteikti informaciją apie ją. Ji K. S. buvo prašiusi, nieko nepasakoti, kadangi jų gyvenimai yra atskiri, ir jos gyvenimas yra asmeninis jos reikalas. Paaiškino vaikui, kas vyksta, ir vaikų tai neliečia. K. S. atsisakius pasakyti, kur išvyko mama, tėtis labai supyko ir trenkė K. S. ranka per veidą. Šias aplinkybes jai pasakojo K. S. telefonu. Konfliktas įvyko automobilyje, prie mokyklos, prieš pamokas. K. S. apie įvykį papasakojo savo draugei ir mokytojai. Pasakė, kad įvyko konfliktas su tėčiu. Išgirdusi šias aplinkybes, ji labai pasimetė. K. S. gana uždara, kartais su ja sudėtinga bendrauti, sunku iš jos ištraukti informaciją, bet jų santykiai yra draugiški, K. S. nuo jos neturi paslapčių. Po konflikto matė K. S., žymių ant veido nebuvo. Šis konfliktas įvyko 2016 metais, tuomet K. S. buvo 14 metų, jų santuoka buvo oficialiai nutraukta. Gyvenat santuokoje, sutuoktinis prieš ją smurtavo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis visada ją kontroliavo. Pati buvo priklausoma nuo sutuoktinio. Jis namuose laikė ginklą, buvo medžiotojas, vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini). Buvo ūmaus būdo, išgėręs būdavo agresyvus. Gyvendama santuokoje, jo bijojo. Bijojo ir vaikai. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Visumoje R. S. nebuvo blogas vyras, rūpinosi vaikais, bet kartais pasirodydavo jo agresyvumas. Tai vyko ir vaikų atžvilgiu. Buvo atvejis, kai sūnus akmenuku išdaužė langą. R. S. įsiuto. Paėmė sūnų už kupros, nunešė ir numetė ant lovos. Ant dukros visada sakydavo, kad ji bloga, tinginė, liepdavo jai indus plauti, padėti namų ruošoje. Tokie jo paliepimai buvo grubūs. Būdavo taikomos ir fizinės bausmės. Diržu suduodavo per užpakalį. Daug visokių atvejų buvo, visų gerai neprisimena. Bet jo tie pasakymai visada būdavo grubūs. Gniuždymas vyko tiek iš tėvo, tiek iš senelių pusės. Ji visada jautė spaudimą, žeminimą. Dirbo prastą darbą, buvo nevertinama. Kai vyras įsidarbino (duomenys neskelbtini), tuomet labiau pasireiškė jo valdingumas. Su sūnumi santykiai buvo geresni, bet būdavo, kad prieš jį pakeldavo ranką. Buvo E. S. išdaužęs stiklą, numetęs televizorių, supjaustęs baldus. Sūnus ir dabar bijo susitikti su tėčiu. Jai sūnus yra sakęs, kad bijo tėvo. Pasakojo, kad sūnui nepatinka tėčio dabartinė draugė, todėl nelabai nori pas juos važiuoti. Tačiau E. S. myli tėtį. K. S. tėčio būdavo apibarta, pastoviai gniuždoma. Sakydavo, kad ji stora, per daug valgo. K. S. užsidarydavo kambaryje, tapo uždara. Dukra tik prieš skyrybas pradėjo daugiau savimi pasitikėti, išsakyti savo nuomonę. Po skyrybų K. S. susipažino su vyresniu draugu, kuris atvažiavo pas juos. Leido jam nakvoti jų namuose. Jie bendravo draugiškai. Grįžo R. S., kuris parvežė E. S.. Kieme pamatė svetimą automobilį. Jam nepatiko vyresnis draugas, iškvietė vaikų teisių apsaugos darbuotojus. Tai buvo jo kerštas. K. S. draugystė su šiuo vaikinu trunka ir dabar. Ji pasitiki savo dukra. K. S. sunkiai sekėsi mokintis. Iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos perėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Prasidėjus skyrybų procesui, nutarė mesti mokslus. Motyvaciją dingo mokytis dėl konfliktų su tėčiu. Iš pradžių K. S. sumelavo apie vaikino amžių. Kai pradėjo draugauti, K. S. buvo 14 metų. Iš pradžių tėtis draugystei neprieštaravo. Po vaikų teisių iškvietimo į namus, prasidėjo priekaištai, žinutės, grasinimai, kad su ja susidoros, taip pat ir su K. S. draugu. Dėl to, kad jis vyresnis, todėl pasodins jį už pedofiliją, o ją pasodins už tai, kad aš neprižiūri vaikų. Prieš skyrybas buvo smurto atvejų K. S. atžvilgiu. Tiksliai visko neprisimena, bet tėtis trenkė K. S. per veidą, tempė už plaukų, ji bandė K. S. apginti. Atvejis buvo, kai ji buvo darbe, paskambino dukra, kad tėtis yra namuose, jis buvo atvažiavęs sūnaus. Taip pat buvo, kad K. S. paprašius pinigų, jis juos suplėšė. Elgdavosi grubiai. Per visą santuoką tokių įvykių tikrai daug buvo. Smurtaudavo prieš dukrą, daug matė pati, bet daugiau gal būdavo, kai ji nebūdavo namuose. Gyvenant Airijoje, R. S. taip pat prieš ją (J. S.) yra smurtavęs, alkūne sudavė jai į akį. Pirmą kartą smurtą prieš dukrą pamatė, kai jai buvo kokie 5 metai, tiksliai neprisimena. Tėvui buvo normalu vaikui suduoti per užpakalį. Atsineša diržą, kad pagąsdintų vaiką. Ji mano, kad vaiko pastūmimas ar trenkimas jam, yra smurtas, nepriklausomai, ar tam buvo priežastis. Į policiją kreiptis bijodavo, kadangi jis sakydavo, kad visur jo pažįstami. Buvo atvejis, kai ji iškvietė policijos pareigūnus ir pasakė, kad ginklu jai buvo grasinta. Būdavo tokių įvykių, kai jis sakydavo, kad paims ginklą ir visus iššaudys. Kai R. S. susirado draugė, iš jos taip pat sulaikė žeminančio pobūdžio žinučių. Žymių nuo diržo nelikdavo, kadangi mušdavo per kelnes. Ant dukros rankų yra mačiusi mėlynių. Vaikai lankėsi pas psichologus. R. S. buvo atvykęs į namus, dukrai darė spaudimą, kad atsiimtų kaltinimus, grasino susidoroti, bandė atimti telefoną. Tai sukėlė didelį stresą ir išgąstį. Šiuo metu K. S. nesimoko, yra išvykusi į Angliją. Dėl to ji, kaip motina, prisiima visą atsakomybę. Po skyrybų R. S. pradėjo labiau stengtis dėl vaikų. Yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Ji stengiasi jos laikytis. Bet būdavo atvejų, kai R. S. atvažiuodavo ir be jos žinios pasiimdavo vaiką. Su ja būdavo nesiskaitoma. Civilinį ieškinį prašo patenkinti.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra J. S. tėvas. Dukra daugiau bendravo su motina, ji daugiau žino aplinkybių. Girdėjo, kad dukra skundėsi, kad R. S. ją šantažuoja, o K. S. prie mokyklos trenkė per veidą. Yra matęs J. S. su smurto požymiais ant veido. R. S. yra jiems grasinęs, kad jeigu jį pasodins, tai jų dukra bus pakasta. Po šio įvykio daugiau nebendrauja, maždaug apie pusę metų laiko. Apie žinutes jam nieko nėra žinoma. K. S. sakė, kad tėtis jai rašinėja nesąmoningas žinutes. Buvo vienas įvykis, kai į J. S. namus atvažiavo R. S. su savo tėvu. K. S. jam paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų, nes bijojo, kad jos nenuskriaustų. Apie įvykį prie mokyklos jam žinoma, kad tėvas K. S. sudavė per veidą, nes K. S. neatsakė į jo klausimą. Jam paskambino K. S. ir pasakė, kad jai tėtis sudavė. Jis nuvažiavo pas K. S., jos skruostas buvo paraudęs, ji verkė. Apie įvykį pasakojo pati K. S.. Su K. S. susitiko prie mokyklos, maždaug po 10 minučių po įvykio. Ji nėjo į pamokas, laukė jo atvažiuojančio, jis paėmė K. S.. Nieko nežino apie K. S. draugystę su vaikinu, jį matė vieną kartą. E. S. ir tėčio santykiai yra šilti. Jie pykosi dėl sūnaus bendravimo. Nebuvo tokių atvejų, kad dukra neleistų tėvui bendrauti su sūnumi iš pykčio. Nematė, kaip R. S. bendrauja su savo vaikais. E. S. skundėsi, kad jį mušė, pastūmė. Tai buvo prieš kokius metus laiko. Vieną kartą buvo atvažiavęs R. S. pasiimti E. S., bet E. S. nevažiavo su juo, verkė. Tuo metu R. S. buvo kartu su savo tėvu. K. S. norėjo bendrauti su tėčiu, bet bijojo.

Liudytojas L. S. parodė, kad jis yra K. S. ir E. S. pusbrolis. Tarp jų yra nemažas amžiaus skirtumas. Daugiausia bendraudavo per šventes. Jokių faktų nežino, i jų šeimos santykius nesikišo. Yra girdėjęs konfliktus, pykčius, bet konkrečiai nieko negali pasakyti. Iš savo tėvų pokalbių yra girdėjęs apie smurtą šeimoje. Matė, kad tėvo santykiai su sūnumi yra geri, o su K. S. – nelabai. Jam susidaręs toks įspūdis, kad E. S. su tėčiu daugiau bendrauja. K. S. jam asmeniškai nesiskundė dėl tėčio elgesio. E. S. taip pat nesiskundė. Nepastebėjo, kad vaikai vengtų tėvo. Nieko nežino apie grasinančias žinutes. Mano, kad K. S. jautė tėčiui kažkokią neapykantą dėl jo padarytų veiksmų. Mano, kad K. S. pyksta ant tėčio dėl iširusios santuokos. Jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negali.

Liudytoja J. S. parodė, kad ji yra J. S. sesuo ir E. S. krikšto mama. J. S. yra rūpestinga ir labai mylinti mama, visada žiūri vaikų interesų. Kai sesės šeimoje prasidėjo konfliktai, ji skambindavo ir guosdavosi. Labai mylėjo sesės vaikus, su jais bendraudavo K. S. buvo uždaro būdo, su ja bendraudavo mažiau. R. S. nebuvo švelnaus būdo tėvas. Jis kartais grubiai elgdavosi su vaikais. Yra mačiusi, kaip tėvas pastumdavo K. S., ji išeidavo verkdama. E. S. elgesys pasikeisdavo, kai jis grįždavo iš tėčio ar senelių, būdavo blogas, keikdavosi. E. S. nesiskųsdavo, kad jį kas nors skriaudžia. K. S. jai pasakojo apie atvejį, kad tėvas atvežęs į mokyklą, jai sudavė. K. S. pergyveno, verkė. Žinojo, kad K. S. bendrauja su vyresniu vaikinu. Apie tai nieko daugiau nežino. Dėl K. S. draugo amžiaus jai nekilo jokių klausimų. Yra girdėjusi, kad K. S. labai pergyveno ir verkė dėl to, kad tėtis grasino, kad pasodins jos draugą į kalėjimą. Yra girdėjusi apie R. S. grasinimus J. S., ji labai bijodavo, pergyvendavo. Bijojo R. S., nes jis sakė, kad atims namus, mašiną, vaikus. Pasakojo, kad pykosi su vyru, buvo muštynės, vyras jai grasino, atėmė iš jos telefoną. R. S. sakė J. S., kad ją nušaus. Nežino, ar tai rimti grasinimai ar tiesiog psichologinis smurtas, kad ji bijotų. Matė, kad R. S. pastumia K. S., tai ją patempia, paėmęs už rankos, išveda iš kambario. Tai vykdavo, kai būdavo pas juos namuose, tuo metu K. S. buvo mažiau nei 10 metų. Su K. S. apie tėvo smurtą nėra kalbėjusi. R. S. finansiškai rūpinosi šeima, jis normalus žmogus, gal jo toks charakteris, jis greičiau supyksta, o vėliau pyktis praeina.

Liudytojas M. A. parodė, kad jis yra K. S. draugas. Bendrauja su ja ilgą laiko tarpą, su pertraukomis. Apie K. S. tėvų skyrybas jokių detalių nežino. Su K. S. pradėjo bendrauti po skyrybų. K. S. pasakojo apie pykčius su tėčiu, tačiau dėl smurto nieko nėra girdėjęs. Nežino, dėl ko pykosi su tėvu. Jis buvo iškviestas į policiją, rašė paaiškinimus dėl bendravimo su K. S.. Jis lankydavosi K. S. namuose, galėjo kaimynai pranešti policijai. Būdavo atvejų, kai K. S. atvykdavo pas jį į svečius. Su K. S. pradėjo bendrauti, kai tėtis negyveno namuose. Kelis kartus matė R. S.. R. S. jam jokių priekaištų, taip pat grasinimų nėra išsakęs, taip pat ir dėl jo amžiaus. K. S. nieko jam nepasakojo apie tėvo grasinimus. Kai susipažino su K. S., ji sakė, kad jai 17 metų, tačiau buvo 14 m. Tikrą jos amžių sužinojo tik po pusmečio draugystės. K. S. sakė, kad tėtis nepatenkintas dėl jo amžiaus, apie grasinimus nieko neminėjo. Nėra matęs, kad K. S. atžvilgiu būtų smurtauta. Šiuo metu su K. S. yra apsipykę. E. S. dažnai būdavo pas tėtį. Grįžęs iš tėčio nebūdavo piktas. K. S. su tėčiu pasipykdavo, tačiau ir pasikalbėdavo. Žinoma, kad šiuo metu santykiai yra nutrūkę. Priežastys jam nežinomos. K. S. jam sakydavo, kad ji nori su tėčiu bendrauti, bet ir pyksta ant jo. Kiek teko matyti, tai K. S. su tėčiu bendravo normaliai. Nemano, kad K. S. bijo tėčio. K. S. yra pakankamai drąsi, impulsyvi, todėl būtų pastebėjęs, kad bijo tėvo.

Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra J. S. motina. Šeimoje seniai vyko konfliktai, mano, dėl charakterių nesuderinamumo. Matydavo smurto požymius ant dukros veido. J. S. sakydavo R. S., kad nori skirtis gražiuoju, o R. S. nesutikdavo. Vieną kartą R. S. tėvukas sakė „Jeigu muša, reiškia myli“. R. S. motina irgi atkalbinėdavo J. S. nuo skyrybų. Pirmas didelis konfliktas vyko, kai jie gyveno užsienyje, tuomet jos dukra buvo sumušta. Vieną kartą buvo atvejis jų namuose, kai K. S. nepaklausė tėvo. Tuomet R. S. paėmė K. S. už kupros ir numetė, o pats išvažiavo. Tai buvo prieš penkerius ar daugiau metų. K. S. ilgai verkė. K. S. sakydavo, kad tėtis jos nemyli, o brolį myli labiau. K. S. pasakodavo, kad konfliktų metu ji gindavo savo mamą. Girdėjo, kad R. S. turėjo atvažiuoti pasiimti E. S., o E. S. sakė: „važiuoju, nes bus kaip K. S.“. Nežino, ką vaikas norėjo pasakyti. K. S. buvo karinga, nenusileisdavo, bet mano, kad bijojo savo tėvo. K. S. sakydavo, kad bijo savo tėvo. K. S. pasakojo, kad tėvas sudavė jai per veidą automobilyje, kai vežė į mokyklą. Sakė, kad K. S. neatsakė į tėtės klausimą, todėl jis sudavė delnu per skruostą. Pati sužalojimo ant K. S. veido nematė. Neprisimena, ar tą dieną kalbėjo su K. S.. K. S. pasakojo, kad tėtis ją tampė už plaukų. Daugiau aplinkybių nežino. E. S. nėra pasakojęs dėl tėčio elgesio. J. S. pasakojo, kad tėvas negražiai elgiasi su tėvais. R. S. yra grasinęs J. S., kad jeigu neatsiims kaltinimų, tai jis jai sužlugdys gyvenimą, kad ji liks be gyvenamos vietos. Konfliktai tarp vaikų ir tėvo kildavo gal dėl to, kad kažko vaikai nepaklausydavo, R. S. susinervindavo, kažką padarydavo, po to gailėdavosi. K. S. stengdavosi už save pastovėti, neleisdavo engti jos. Šiuo metu K. S. pasiėmė akademines atostogas, o E. S. išvežtas su mokyklos žinia.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji buvo K. S. mokytoja 2015 – 2016 metais (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. K. S. buvo gana rami, tyli mokinė, sėdėdavo galiniame suole, neišsiskirdavo iš kitų mokinių savo elgesiu. Buvo praleista daug pamokų, bet su pateisinamomis priežastimis. Dalį praleistų pamokų pateisindavo jos motina. Buvo nurodomos priežastys, kad išvyko į Kauną, ar skaudėdavo nugarą, ar pan. K. S. mokymosi rezultatai nebuvo labai geri, turėjo ir nepatenkinamą įvertinimą. Buvo nepakankama motyvacija mokytis. K. S. turėjo vyresnį draugą, galbūt tai buvo viena iš pamokų praleidimo priežasčių. K. S. su ja nenorėdavo kalbėti apie praleistas pamokas ir draugą, sakydavo, kad viskas yra gerai. Kiek jai žinoma, K. S. su motina buvo geros draugės, buvo artimos. Įvykis buvo tą dieną, kai buvo ruošiamasi vasario 16 d. valstybės atkūrimo dienai. Klasė repetavo dainą renginiui, vyko klasės valandėlė ir K. S. atėjo pavėlavusi. Ji buvo apsiverkusi. Išvedė K. S. į koridorių pasikalbėti. K. S. pasikūkčiodama verkė ir sakė, kad tėvai labai stipriai susipyko, kad ją kaltina dėl skyrybų, nes mama susirado kitą draugą, ir tėtis mamą labai užsipuolė dėl to. Tokias aplinkybes pasakojo K. S. Ji ramino K. S.. Apie smurtą K. S. nieko nesakė, sakė, kad mama su tėčiu labai susipyko. Neprisimena, kokia tai buvo diena, bet buvo ruošiamasi vasario 16 d. renginiui. Jokių smurto požymių ant veido nebuvo. Ji naudodavo daug kreminės pudros, makiažas buvo nubėgęs nuo ašarų, todėl ji nuvalė K. S. veidą. Valydama veidą K. S., jokių paraudimų nepastebėjo. Jų pokalbis truko apie 15 min. Tuomet grįžo į klasė ir tęsė pamoką. K. S. buvo nurimusi. K. S. labai draugavo su K. A., su kuria sėdėjo visą pamoką. Tas atvejis, kai ji kalbėjosi su K. S., buvo žiemos metu, K. S. buvo labai plonai apsirengusi, pas ją klausė, ar nešalta. Per visą laiką, kaip klasės auklėtoja, nepastebėjo jokių smurto šeimoje požymių. Individualių pokalbių su K. S. buvo mažai. Su K. S. buvo kalbėta dėl nelankomumo, dėl neigiamo pažymio, buvo mamą pasikvietusi pokalbiui. K. S. mokyklą pakeitė prie kitos mokytojos, kadangi ji užbaigė 2016 mokslo metus ir išėjo motinystės atostogų. Dėl charakteristikoje nurodytų patyčių gali pasakyti, kad klasė buvo pakankamai draugiška. Iš mergaičių buvo girdėjusi pokalbių, kad K. S. turi žymiai vyresnį draugą, kad gali tuoj susilaukti vaiko. Yra vieną kartą K. S. draugą mačiusi prie bažnyčios kartu su K. S. ir jos motina. Iš pokalbių su K. S. suprato, kad tėtis draudžia su vyresniu draugu jai draugauti, o mama ją užtaria. Per jos bendravimo su K. S. laiką tik vienas kartas buvo, kai K. S. į mokyklą atėjo apsiverkusi. K. S. į mokyklą atvežė kažkuris iš tėvų. Galėjo būti, kad K. S. sakė, kad tėtis ją atvežė į mokyklą, ir jie susipyko dėl mamos draugo ar dar kažko. Šis įvykis buvo 2016 metų pirmame ketvirtyje, kadangi 2016 metų birželio mėnesį ji išėjo motinystės atostogų, 2016 metu rugsėjo mėnesį jau mokykloje nedirbo.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji yra kaltinamojo R. S. motina. Iš pradžių santykiai su sūnaus šeima buvo geri, po vedybų gyveno kartu. Atskirai išėjo gyventi, kai K. S. buvo 11 metų. Iš pradžių santykiai tarp sūnaus ir jo žmonos buvo geri. Vaikai buvo mylimi ir prižiūrimi. Visi kartu pramogaudavo, žaisdavo, kartu rūpinosi buitimi. K. S. ypač buvo lepinama iki 6 metų. K. S. nieko netrūko. Vėliau prasidėjo konfliktai, kurie vyko dėl finansinių reikalų, J. S. reikėjo daugiau pinigų. Tuo laikotarpiu, kai jie gyveno visi kartu, jokių nusiskundimų iš K. S. dėl smurto ar kitų nusiskundimų nebuvo. K. S. dažnai susipykdavo su broliu ir mama. R. S. kartais sudrausmindavo, pasakydavo, kad negerai taip elgtis, bet niekada nenaudojo smurto. Kai gyveno atskirai, vaikai dažnai juos lankydavo. Taip pat R. S. atveždavo vaikus, kai pykdavosi su žmona. Dažniausiai pykdavosi dėl vaikų. Kai K. S. pradėjo draugauti su vyresniais už save, R. S. tai nepatikdavo, jis drausdavo tokias draugystes. Norėjo, kad vaikai mokytųsi. Kai K. S. buvo 12-13 metų, ji turėjo 19-20 metų draugą, mama jai nedrausdavo su juo draugauti, o R. S. drausdavo. Bendraudama su K. S. ir E. S., negirdėjo jokių nusiskundimų dėl tėvo elgesio su jais. K. S. su ja buvo atvira, viską pasipasakodavo. Ji dirba darželyje direktorės pavaduotoja, vaikų mokykla buvo šalia to darželio, jie dažnai ateidavo į darželį. K. S. buvo depresija, kai ji pradėjo bendrauti su žymiai vyresniu vyru, kuris vartojo narkotikus ir alkoholį, prie jų pripratino ir K. S.. Dėl to ji kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. K. S. su šiuo vyresniu asmeniu pradėjo bendrauti, kai jai buvo 14 metų. Motina K. S. išleido su šiuo asmeniu važiuoti į užsienį, kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Visas šias aplinkybes jai pasakojo pati K. S.. Sakydavo, kad pavartojus „žolės“, viską pamiršdavo, jai pagerėdavo. Ji norėjo, kad tėvai susitaikytų. Kai mama pastojo, ji atėjusi verkė, buvo baisi depresija, pergyveno, kad tėvai jau niekada nesusitaikys. J. S. drausdavo vaikams ateiti pas ją, K. S. eidavo slapta. Su vaikais bendraudavo telefonu, kai J. S. negirdėdavo. K. S. pasakojo, kad pirko nėštumo testą, jai buvo 15 metų. K. S. į užsienį su vyresniu draugu buvo išvažiavusi dviems mėnesiams, važinėjosi po Europą. Tam asmeniui buvo 26 metai. Taip pat pas jį išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), dvi savaites nelankydavo pamokų. Žino, kad R. S. kreipėsi į vaiko teises dėl draugystės su vyresniu vyru. Viskas būdavo nutraukta, kadangi motina leisdavo K. S. bendrauti. Tas draugas K. S. duodavo pinigų, tai pasakodavo pati K. S. Būdavo atvejų, kai K. S. atsiliepdavo telefonu, būdama neblaivi. Kai susipažino su šiuo vyru, K. S. labai pasikeitė elgesys. Ji nustojo lankyti mokyklą, klausyti tėvų, su jais pykosi. Prasidėdavo isterijos, ji labai kovojo už draugystę su šiuo vyru. Mokykloje jos draugės iš jos šaipydavosi, sakydavo, kad ji už pinigus būna su tuo vyru, ji turėdavo su savimi narkotikų. E. S. atrodo taip pat kalbėdavo, kad kanapės yra vaistai. Dėl to ji ir R. S. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus. R. S. parašė prašymą, kad neleidžia jam bendrauti su vaikais, tada prasidėjo šitas ikiteisminis tyrimas. Buvo iškviesta policija, vaikų teisės. Buvo pranešta, kad K. S. miega su suaugusiu vyriškiu. R. S. buvo nuvažiavęs, rado M. A., bet jis išsigynė, kad jis nėra K. S. draugas. Kai K. S. išsiskyrė su tuo vaikinu, ji pradėjo mokytis, stengtis, kabintis į gyvenimą. Dabartinė K. S. būsena yra gera. Nenori praeities prisiminti. Pergyvena, kad padarė daug klaidų. Ikiteisminio tyrimo metu su vaikais mažiau bendravo. E. S. buvo pasakyta, kad jam yra uždrausta bendrauti su tėčiu, dėl to E. S. labai pergyveno. Vaikai tėvo nebijojo. Skyrybų laikotarpiu K. S. ilgai abejojo su kuriuo iš tėvų likti po skyrybų. Ji sakė, kad jai gal geriau būtų likti pas senelius, nes tada galėtų bendrauti su abiem tėvais. Kai R. S. su J. S. išsiskyrė, K. S., E. S. ir R. S. gyveno pas juos bute. Rugsėjo mėnesį J. S. išsivežė vaikus, nes reikėjo eiti į mokyklą. Vaikai dažnai atvažiuodavo pas juos, paskui prasidėdavo J. S. skambinimai ir sakymai, kad iškvies policiją, kad jie pagrobė vaikus. Mano, kad tėvų skyrybos galėjo įtakoti K. S. sveikatą. Ji labai pergyveno dėl skyrybų, norėjo, kad tėvai liktų kartu, ji labai verkė, kai sužinojo, kad mama laukiasi nuo kito vyro. J. S. nenoras leisti vaikams bendrauti su tėvu iššaukė visus konfliktus. K. S. reikėjo psichologo pagalbos po tėvų skyrybų. K. S. tokia pagalba nebuvo suteikta. Ji pati dėl pagalbos suteikimo K. S. kreipėsi į vaikų teises. J. S. neleido, kad K. S. būtų suteikta pagalba, sakė, kad K. S. stipri ir pati susitvarkys. J. S. skųsdavosi dėl smurto jos atžvilgiu, tačiau pati to niekada nematė. Prisimena, kai vieną kartą J. S. sukėlė labai didelį konfliktą, K. S. šaukė, kad nesibartų. J. S. norėjo vežtis K. S. pas kažkokius ekstrasensus, o ji neleido, dėl to susipyko. J. S. šaukė, pasiėmusi vaikus išbėgo. Kai J. S. susipykdavo su R. S., ji iškart pasiimdavo vaikus ir grasindavo visiems, kad nepamatys vaikų. Neteko girdėti J. S. nusiskundimų, kad R. S. smurtauja prieš vaikus. Nebuvo nusiskundimų, kad R. S. grasina. Vaikai nėra skundęsi, kad tėvas jiems grasina ar smurtauja prieš juos. Ant J. S. nematydavo sumušimo žymių, o R. S. veidą matė sudraskytą. J. S. neleisdavo jiems padėti, vydavo juos iš kiemo, grasindavo policija. Kai buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai dėl M. A., buvo pasakyta, kad jis yra J. S. draugas. E. S. bijojo savo mamos, jis verkdavo, kad jo tėtį atėmė, sakydavo, kad tėtis jo nemušė, jis buvo labai mylimas. Mano, kad J. S. juos primokė, sakyti, kad tėtis juos mušė ir naudojo psichologinį smurtą.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Sūnaus šeima gyvena kartu su jais iki kol pasistatė namą. K. S. pas juos užaugo. R. S. ir K. S. santykiai buvo labai geri. Tarp K. S. ir R. S. konfliktinių situacijų nematė. Matė, kad K. S. yra nereikalinga motinai. K. S. J. S. buvo reikalinga tik tada, kai reikėjo apkaltinti tėvą. Kol J. S. neužeidavo isterijos priepuoliai, konfliktų nekildavo. K. S. ir E. S. niekada nesiskundė, kad tėvas juos skriaudė, tai yra melas. Kalbėjo su E. S., jis sakė, kad mama liepė taip sakyti, kad tėtis jį mušė. K. S. reikėjo laisvės, kadangi prasidėjo draugystė su vyresniu vyriškiu, jai tuomet buvo 15 metų. J. S. nedraudė K. S. bendrauti su vyresniu vaikinu, ji parašė sutikimą, kad K. S. galėtų išvažiuoti su juo į užsienį. Keliavo krovininiu automobiliu. R. S. draudė K. S. bendrauti su tuo vyru. J. S. buvo proga suvesti su vyru sąskaitas. Šiuo metu E. S. daugiausia būna pas juos. K. S. irgi stengiasi atsigauti po narkotikų vartojimo. K. S. šiuo metu gyvena žmonos bute, kadangi susipyko su savo motina. K. S. buvo nustojusi bendrauti su tėvu, metė mokslus, pradėjo vartoti narkotikus, pasidarė atžagari. K. S. J. S. buvo reikalinga tik kai reikėjo atkeršyti tėvui, ji sakydavo, kad uždarys R. S. į kalėjimą. Smurto naudojimo atvejų nematė ir negirdėjo. R. S. sudrausmindavo vaikus, kai jie neklausydavo. Bardavo K. S. už jos draugystė su vyresniu vyru. Dėl to K. S. pykdavo. Vieną kartą matė K. S. draugą, kai jis paėmė K. S. nuo Latvijos-Lietuvos sienos. Tėvas buvo blogas, kadangi draudė bendrauti su vyru. Mama skatino K. S. blogai elgtis su tėvu, dėl to ji parašė sutikimą išvykti jai į užsienį. Kai K. S. grįžo iš užsienio, pasakojo kelionės įspūdžius. Pradėjo pasakoti apie tai, kiek kainuoja „žolė“. Jam paklausus, pasakė, kad „žolę“ vartoją jo draugo draugai ir žino kainas. Mano, kad K. S. irgi rūkė „žolę“. E. S. pradėjo nešioti grandinėles su kanapėmis, sakė, kad „žolė“ yra sveika. K. S. reikėjo laisvės, o R. S. kerštavo J. S., nes dar gyvenant santuokoje, ji sakydavo, kad supūdys R. S. kalėjime. Konfliktai tarp R. S. ir J. S. kildavo dėl to, kad J. S. jam buvo neištikima. Kai norėdavo pasiimti E. S., J. S. neduodavo vaiko, tada būdavo įvairūs konfliktai, J. S. juos vydavo iš kiemo, grasindavo policija. E. S. bijojo važiuoti į ekspertizę, grįžęs sakė, kad labai verkė. Jis yra rašęs raštą vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl įvykio, kai buvo 22 laipsniai šalčio, o J. S. atvežė E. S. prie jų namų ir paleido pusiau nuogą. Turėjo E. S. pirkti batus. Rašė, kadangi norėjo atkreipti dėmesį, kaip motina prižiūri vaiką. Buvo atvejų, kai E. S. neleisdavo važiuoti kartu. Tokių atvejų buvo, dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Sūnus jį veždavosi kartu, kaip liudytoją, kadangi J. S. filmuodavo, drausdavo vaikams bendrauti.

Liudytoja Ž. A. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas. Jų tarnybai J. S. ir R. S. šeima. Žino, kad skyriuje buvo nagrinėjami J. S. ir R. S. prašymai, buvo bendraujama su vaikais, su šia šeima dirbo specialistė V. T.. Pirmas prašymas buvo gautas apie 2012 m. Kreipėsi J. S. po kažkokio šeimoje vykusio konflikto, kad pravestų pokalbį su kaltinamuoju dėl jo netinkamo elgesio su ja vaikų akivaizdoje. Bet po kelių dienų buvo gautas J. S. prašymas nenagrinėti šio prašymo, nes jie susitaikė ir vaikai jaučiasi gerai. Tada po kažkiek laiko buvo gautas neprisistačiusio vyro telefoninis pranešimas apie tai, kad moteris nepilnametei dukrai leidžia gyventi su suaugusiu vyru. Tuomet skyriaus darbuotojai ir policijos pareigūnai vyko nurodytu adresu, duris atidarė kažkoks vyras, jis prisistatė ir mums paaiškino, kad jis yra namo šeimininkės, tai yra J. S., draugas. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo J. S. ir R. S. dukros K. S. draugas. Dėl to buvo atliktas kažkoks tyrimas, mano, kad buvo nutrauktas. Buvo atvejis, kai į skyrių kreipėsi R. S., jis teigė, kad mama vaikais netinkamai rūpinasi, kad leidžia dukrai bendrauti su vyresniu vyru, kad jai mama leido važiuoti į užsienį, tėvas nerimavo, kad dukra praleidinėja pamokas. Tada kreipėsi į mokyklą dėl K. S. charakteristikos, buvo tokių duomenų, kad buvo problemų dėl mokyklos lankomumo, kalbėjome apie tai su mama. Taip pat tėtis kreipėsi ir dėl bendravimo su vaikais, teigė, kad jam neleidžiama bendrauti, aiškinomės šias aplinkybes su J. S. ir K. S.. J. S. teigė, kad ji nedraudžia bendrauti, o K. S. pasakė, kad tėtis prieš ją smurtauja, todėl ji nenori su juo bendrauti. Tuomet visus dokumentus perdavė policijai tyrimui. Visoje skyriaus darbo eigoje šeimai buvo siūlyta lankytis pas psichologus, jos žiniomis sūnus lankėsi pas psichologus, K. S. buvo kelis kartus. Šeimai buvo siūloma ir mediatoriaus pagalba. Yra bendravusi ir su kaltinamojo motina, kadangi ji nurodė, kad J. S. draudžia jai bendrauti su vaikaičiais. Vaikų mamai buvo išaiškinta, kad seneliai turi teisę bendrauti su vaikaičiais. Bendraujant su vaikais, pastebėjo, kad E. S. nuomonė apie tėvą yra visai kitokia, nei K. S. Sūnus labai norėjo bendrauti su tėčiu. Šią šeimą kuravo V. T.. Kai vaikai atvyko ir rašė paskutinius paaiškinimus, apie tai ją informavo V. T.. Šiuos rašytinius paaiškinimus perdavė prokurorui.

Liudytoja V. T. parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyresniąja specialiste. Dirbo su J. S. ir R. S. šeima nuo to momento, kai K. S. pasakė, kad tėvas prieš ją ir brolį smurtauja. K. S. pasakė, kad tėtis ją tampė už plaukų, daugiau detalių neprisimena. Tai buvo 2016 metų rugsėjo pabaigoje. Su šia šeima bendravo dažnai, nes kartojosi tėvų prašymai. Buvo gautas tėčio prašymas, kad neleidžia motina susitikti su vaikais, buvo pranešimai policijai dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), buvo ir kitų atvejų. Buvo gautas R. S. prašymas, kad galimai motina jam neleidžia bendrauti su vaikais. Ji išsikvietė motiną ir K. S. į skyrių, K. S. pasakė, kad ji nenori bendrauti su tėčiu, nes jis muša ją ir brolį. Tuomet viskas prasidėjo, buvo kreiptasi į policiją dėl tyrimo. K. S. ateidavo su motina, jos kalbėdavo kartu, J. S. K. S. kaip ir pritardavo, kad smurtas buvo. Iš E. S. jai neteko girdėti apie smurtą. Teko bendrauti su R. S. betarpiškai, klausė R. S. dėl smurto, jis neigė smurto atvejus. Jos nuomone, R. S. myli savo vaikus. Dėl K. S. ir E. S. pateiktų rašytinių paaiškinimų, tai pirmas į vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko E. S.. Jį lydėjo tėtis ir močiutė. E. S. pasakė, kad nori bendrauti su tėčiu, nori su juo kartu gyventi, teigė, kad motina nedraudžia su tėčiu bendrauti, pasakojo apie jų bendrą veiklą. Ji su E. S. bendravo atskirame kabinete. Ji E. S. uždavė klausimus, o jis rašė paaiškinimus, taip buvo surašytas E. S. raštas. E. S. kalbėjo nuoširdžiai, matėsi, kad E. S. ryšys su tėčiu yra stiprus. Ji pasakė E. S., kad jeigu jis nori bendrauti su tėčiu, jie turi žinoti, kad jam gerai ir saugu būti su tėčiu. K. S. raštą priėmė kartu su kolege. K. S. atėjo į skyrių ir iškart paprašė duoti lapą, nes ji nori kažką parašyti. Ji K. S. pasiūlė pasikalbėti, ji pasakė, kad nenori kalbėti, o nori rašyti. K. S. davė lapą ir ji parašė paaiškinimą. Ji dar kartą pasiūlė K. S. pasikalbėti. K. S. parašė, kad ji galimai buvo klaidingai suprasta institucijų, rašė, kad ji nori bendrauti su tėčiu, kad jai trūksta tėčio. Visą tai vėliau pasakė ir žodžiais, ji sunkiai kalbėjo, bet patvirtino tai, ką parašė paaiškinime. K. S. rašė lėtai, pagalvodama. Tuomet ji pagalvojo, kad K. S. pavargo nuo visų teismų ir procesinių dalykų, todėl nori viską užbaigti. Nesiaiškino, ar vaikams buvo padarytas poveikis, kad jie surašytų paaiškinimus. Dėl E. S. nekilo tokių minčių, kad jam galėjo būti padarytas poveikis. O dėl K. S. pagalvojo, kodėl pasikeitė jos nuomonė. Vaikus siuntė pas psichologą, J. S. sakė, kad privačiai veš vaikus, nes čia galimai nekompetentingi darbuotojai dirba. Kažkokį laiko tarpą vaikai lankėsi pas psichologą. Jos darbas su šia šeima baigėsi 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Dėl pedofilijos kažkas buvo, bet tuomet dirbo kita darbuotoja.

Iš 2016 m. spalio 5 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) rašto Nr. SD-9900(12.71) matyti, kad VTAS gautas R. S. prašymas, kad vaikų motina J. S. neleidžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir K. S.. Į skyrių atvykusi motina J. S. su dukra K. S., kuri paaiškino, kad su tėvu nebendrauja, nes jis galimai prieš ją smurtauja (1 t., b. l. 1-3, 2 t., b.l. 16, 25).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. S. savanoriškai pateikė susirašinėjimą su D. K.. Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad K. S. aktyviai dalyvavo vyksiančiame tėvų konflikte (1 t., b. l. 168-169).

Iš Savanoriško daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas J. S. pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas J. S. ir K. S. pokalbis, kuris patvirtina konfliktiškus santykius (1 t., b.l. 164, 165 – 167)

Iš VTAS pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. buvo gautas telefoninis anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) motina J. S. galimai leidžia savo nepilnametei dukrai K. S. gyventi su suaugusiu vyru, kuris tvirkina nepilnametę, nuvykus (duomenys neskelbtini), namuose rastas M. A., kuris paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), atvyko į svečius, yra namo savininkės draugas (2 t., b.l. 16, 19, 20).

Iš Alytaus apskrities VPK duomenų matyti, kad policijos komisariate buvo tirtas anoniminis pranešimas, kad K. S. yra galimai tvirkinama suaugusio vyro, dėl ko 2016 m. birželio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (4 t., b.l. 64 – 83).

Kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis parodė, kad 2016 metais buvo įvykęs konfliktas automobilyje, K. S. vežant į mokyklą. J. S. paskambino ir paprašė nuvežti vaikus į mokyklą. Vežant K. S. į mokyklą, paklausė, kur K. S. motina. K. S. pasakė, kad mama laukiasi ir pradėjo verkti. Jis pasakė, kad viskas yra normalu. Tuomet K. S. pradėjo jam priekaištauti dėl jo turimos draugės, ir dar labiau pradėjo verkti. Jis paklausė, kokia situacija yra su K. S. draugu M. A.. K. S. supanikavo, prasidėjo isterija, bandė išlipti iš važiuojančio automobilio. Tuomet jis suėmė ją už peties ir sulaikė. Privažiavus prie mokyklos, ji verkdama nusikeikė ir nuėjo į mokyklą. Jokio smūgio į K. S. į veidą nesudavė. K. S. iš pradžių verkė dėl to, kad motina laukiasi, po to pradėjo priekaištauti dėl jo turimos draugės, o paklausus apie M. A., prasidėjo isterija. Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio parodė, kad 2016 mokslo metų pradžioje, rugsėjo mėnesį, mamai reikėjo išvykti, todėl ji tėčio paprašė vaikus nuvežti į mokyklą. Iš pradžių nuvežė ir prie mokyklos paleido brolį. Vežant ją, tėtis paklausė, kur yra mama. Ji atsisakė nurodyti šią aplinkybė, todėl tėtis supyko ir dešiniu delnu sudavė jai per kairį skruostą. Smūgis buvo stiprus, paraudo skruostas. Jai skaudėjo ir pradėjo verkti. Nuėjo į mokyklą. Apie įvykį papasakojo draugei ir auklėtojai V. S., kuriai pasakė, kad tarp jos ir tėčio įvyko konfliktas. Tai buvo paskutinis atvejis, kai tėvas prieš ją smurtavo. 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. sausio 6 d. teisiamųjų posėdžių metų K. S. parodė, kad automobilyje vyko apsižodžiavimas, tėtis norėjo ją sudrausminti, jokio smurto tėtis jos atžvilgiu nevartojo, visas aplinkybes sureikšmino. Vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepštelėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieš ją. Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo ją atsukti, kad ji išklausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. Mano, kad jokio skausmo nejautė. Liudytoja V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo K. S. mokytoja 2015 – 2016 mokslo metais. Nurodė, kad buvo įvykis, kurio metu į klasę pavėlavusi atėjo K. S. Ji buvo apsiverkusi. Išvedė K. S. į koridorių pasikalbėti. K. S. verkė ir pasakojo, kad tėvai labai stipriai susipyko, ją kaltina dėl skyrybų, mama susirado kitą draugą, dėl ko tėtis užsipuolė mamą. Apie smurtą K. S. nieko nesakė. K. S. labai verkė, todėl ji servetėle nušluostė jai veidą. Valydama veidą, ant veido jokių paraudimo žymių nepastebėjo. Pokalbis koridoriuje truko apie 15 minučių. Po pokalbio su K. S. grįžo į klasę ir baigė pamoką. Toks atvejis, kurio metu ramino verkiančią K. S., buvo vienintelis ir jis vyko žiemą, ruošiantis vasario 16 d. renginiui. 2016 metų birželio mėnesį ji išėjo motinystės atostogų, 2016 metų rugsėjo mėnesį mokykloje nedirbo, todėl šis įvykis negalėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Liudytojas A. B., nukentėjusiosios K. S. senelis, parodė, kad šio įvykio paskambino jam K. S. ir pasakė, kad jai tėtis sudavė per veidą. Jis atvažiavo, su K. S. susitiko prie mokyklos maždaug po 10 minučių po įvykio, K. S. verkė, juos skruostas buvo paraudęs. K. S. nėjo į mokyklą, laukė jo atvažiuojančio. K. S. pasakojo, kad kažko nepasakė tėvui, dėl ko jis sudavė smūgį. Liudytoja J. S., K. S. motina, parodė, kad po pamokų paskambino dukra ir verkdama pasakė, kad su tėčiu įvyko konfliktas. Pasakė, kad važiuojant automobiliu ji atsisakė tėčiui suteikti informaciją apie ją. Ji K. S. buvo prašiusi, nieko apie ją tėčiui nepasakotų, kadangi tėvų gyvenimai jau yra atskiri, ir jos gyvenimas yra jos asmeninis reikalas. K. S. atsisakius pasakyti tėčiui, kur išvyko mama, R. S. labai supyko ir trenkė K. S. ranka per veidą. Šias aplinkybes K. S. jai pasakojo telefonu. Konfliktas įvyko automobilyje, prie mokyklos, prieš pamokas. K. S. apie įvykį papasakojo savo draugei ir mokytojai. Po konflikto matė K. S., žymių ant veido nebuvo. Šis konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) metais, po skyrybų su R. S.. K. S. buvo 14 metų.

R. S. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S.. Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S. ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S., dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu. Taip nesunkiai sužalojo savo dukrą K. S., nes K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo nepripažino. Parodė, kad jo šeima iš pradžių gyveno pas jo tėvus, o pasistačius namą, išėjo gyventi atskirai. Nesutarimai su J. S. prasidėjo 2014 metais. Nesutarimai vyko dėl finansų, kadangi buvo paimta paskola namo statybai. Vykstant konfliktams su sutuoktine, jis stengdavosi vaikus išvežti pas senelius, tačiau buvo atvejų, kai vaikai girdėdavo konfliktus. (duomenys neskelbtini) metais įvyko skyrybos. Santykiai su vaikais buvo geri. Vėliau pas K. S. atsirado už ją ženkliai vyresnis vaikinas, todėl jis nepritarė jų draugystei. Šis vaikinas buvo tolimųjų reisų vairuotojas, jam yra žinoma, kad jis vartojo svaigalus ir narkotikus, buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Draugaujant su šiuo vaikinu, K. S. pradėjo blogai mokytis, vėliau metė mokyklą. Jis, kaip tėvas, buvo nepatenkintas, kad J. S. pritaria šiai dukros draugystei. Po skyrybų J. S. pradėjo drausti jam bendrauti su vaikais, todėl jis kreipėsi į VTAS. Vaikai buvo nuteikinėjami prieš tėvą. Sūnaus telefone buvo užblokuotas jo numeris, kad jis negalėtų jam paskambinti. Sūnui skambindavo iš kitų numerių. Sūnus bijodavo su juo bendrauti, kadangi mama bardavo jį. Pripažįsta, kad kaip tėvas, jis buvo griežtas. Jis sudrausmindavo vaikus, tačiau fizinių bausmių nenaudojo. Taip pat vaikų niekaip nebaugino. Dėl pedofilijos, tai jis nerimavo, kad nepilnametė K. S. bendrauja su žymiai vyresniu už ją vaikinu. Iš pradžių ši draugystė nuo jo buvo slepiama. Vėliau sužinojo, kad K. S. praleidinėja pamokas. Su K. S. dėl to buvo griežtesnių pokalbių. Aiškino jai, kad reikia baigti mokyklą. Bet visi pokalbiai daugiau vyko su vaikų motina J. S., priekaištavo jai, kad leidžia taip dukrai elgtis. Dukra su M. A. buvo išvykusi su krovininiu automobiliu į užsienį. K. S. išvažiuodavo pas draugą, į (duomenys neskelbtini). Savaitėmis nelankydavo mokyklos. Motina toleravo tokį K. S. elgesį. Iš pradžių šis K. S. draugas buvo pristatytas, kaip mamos draugas. Visi aplinkiniai galvojo, kad jis yra J. S. draugas. Vėliau sužinojo, kad tai K. S. draugas. Jis niekam negrasino pasodinti į kalėjimą, priešingai J. S. jam grasindavo, kad jį pasodins į kalėjimą, supūdys cypėje. Šie grasinimai atsirado po to, kai jis pradėjo draugauti su kita moterimi. Vaikų auklėjimui fizinių bausmių nenaudodavo. Su vaikais kalbėdavosi griežtesniu tonu. Jis pats kelis kartus kreipėsi į vaiko teisių tarnybą. Buvo nurodęs, kad K. S. nelanko mokyklos dėl to, kad gyvena su M. A.. Vaikų teisių specialistai paaiškino, kad tas M. A. yra mamos draugas. Jis žodžio pedofilija nenaudojo. Kaimynai kalbėjo, kad išnaudojama mergaitė. Dėl šio įvykio policijoje vyko tyrimas. M. A. negrasino, kad jį pasodins į kalėjimą. K. S. su M. A. pradėjo draugauti 2015 metais, tuomet jai buvo 14 metų Su K. S. apie tai kalbėdavo, sakė, kad jis nėra tinkamas draugas. K. S. su juo išvažiuodavo į užsienį, kai jai buvo 14 – 15 metų. J. S. leido K. S. vykti į užsienį, su juo nederino. Jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Grasinimų, kad šeima paliks be namų, neišsakė. Pokalbis vyko su J. S. dėl finansinių sunkumų atiduodant bankui paskolą, bet tai buvo tik pokalbis, o ne grasinimas. Buvo pokalbis su žmona, kai yra finansinių sunkumų dėl paskolos atidavimo. Sakė, kad gali tekti likti be namų, bet tai buvo pokalbis su J. S.. Jis turėjo teisę turėti ginklą, jį laikė namuose esančiame seife, tačiau niekada ginklu niekam negrasino. Po to, kai E. S. parašė raštą vaiko teisių apsaugos skyriuje, J. S. išvijo E. S. iš namų, nuo to laiko E. S. gyvena kartu su juo. Mano, kad J. S. buvo nuteikusi vaikus prieš jį, o tuo metu K. S. buvo ūmaus būdo, norėjo laisvės, pyko dėl jo draudimų.

Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas R. S. ne vieną kartą yra prieš ją smurtavęs, pastumdavęs, suduodamas ranka. Skambino ir SMS žinutes, grasino „suėsti gyvenimą“, „pasodinti jos draugą“. Jaučiasi nuolat stebima ir engiama. Smurto buvo visada. Būdavo, kad už plaukų tempė ir smogdavo į veidą. Grasindavo mamai, kad juos iššaudys. Anksčiau yra buvę, kad tėtis už plaukų tampė už tai, kad nesusitvarkydavo namų. Visada buvo auklėjama smurtu. Įvykis, kai tėtis tampė už plaukų, buvo jos kambaryje, tuo metu, kai tėtis turėjo jau kitą moterį. Ji kažką ne taip padarė ar pinigų prašė, jis pradėjo rėkti ant jos, trenkė į žandą, nutempė už plaukų ant žemės. Neatsimena kuo trenkė. Tada liko žymės ir kraujavo apatinė lūpa. Buvo suduoti du smūgiai. Pirmą kartą trenkė į veidą, nutempė už plaukų ant žemės, tada, ji kažką pasakė, jis dar kartą trenkė. Viską matė mama ir brolis. Mama bandė ginti, bet tėtis mamą nustūmė. Nepamena, koks metų laikas buvo. Buvo darbo diena. 2013-2014 m. Į policiją nesikreipė. Prieš tai būdavo, kad dažnai gaudavo per užpakalį. Mušdavo ranka. Mušimui kitų daiktų nenaudojo. Buvo ir daugiau suduota per veidą, per galvą, neprisimena, kiek kartų. Būdavo, kad likdavo pirštų žymės, kai stipriais suspausdavo ranką. Ankstesniais atvejais viskas vyko namuose. Yra buvę, kad smurtą patyrė pas diedukus, iš tėčio pusės. Kartą pas diedukus tėtis ją pastūmė į radiatorių. Neprisimena, kodėl taip įvyko. Jis pastūmė už peties. Jai atrodo, kad ji atsitrenkė dešiniu pečiu ir nugara į radiatorių. Skaudėjo stipriau nei gavus į žandą. Mėlynė buvo. Mėlynę matė mama. Apie smurtą žino brolis, mama, abiejų pusių seneliai, teta J. S., pusseserė R. S., pusbrolis L. S.. Jie žino, kad jos buvo mušamos. Pusseserė ir pusbrolis yra matę, kad tėtis drausmindavo smūgiais, smurtu. Teta irgi gal mačiusi. Diedukai yra matę kaip užsimoja. Pastūmimą į radiatorių matė močiutė. Mama matė. Tėtis brolį irgi skriausdavo, tampydavo, pakratydavo paėmęs už peties. Pakratydavo stipriai, brolis apsiverkdavo. Jam suduodavo stipriau nei reikia per užpakalį. Jį paimdavo už pakarpos, nunešdavo į kambarį ir numesdavo kaip šuniuką. Brolį mušė mažiau, nei ją ir mamą. Jam suduodavo rankomis per pakaušį, nestipriai. Ant brolio žymių nematė. Paskutinį kartą, kaip brolį mušė, tėvai dar buvo kartu. Tėtis brolį aprėkė ir už drabužių ištempė į kitą kambarį. Smūgius matydavo per užpakalį, kai broliui buvo 4-5 metai. Brolis sakė, kad tėtės bijo. Tėtis yra grasinęs, kai prasidėjo turto dalybos. Neseniai grasino mamai, kad bus karas, kad jos draugą pasodins į kalėjimą, kad pakenks. Kai kuriais atvejais jis siekia turto, kai kuriais dėl tyrimo. Buvo nekonkretūs grasinimai. Bijo, kad tėtis jai pakenks, jos draugui. Bijo, kad tėtis juos išmes iš namų. Buvę, kad tėtis ėjo pats nusišauti ir juos iššaudyti. Anksčiau jis turėjo ginklą. Prisimena, kai buvo konfliktai su mama, jis eidavo žudytis. Jis eidavo į rūsį, pasiimdavo ginklą. Tėtis nėra grasinęs ginklu. Nematė, kad ginklu grasintų mamai. Tėtis daugiausiai grasino mamai. Grasinimai atsiranda tada, kai kalba eina apie turto dalybas. Nemano, kad kas nors girdėjo, kai tėtis grasino. Jai niekas nieko nepatarinėjo, ji turi savo nuomonę. Jos nuomonės niekas neįtakojo. Yra sulaukusi grasinimų ir iš tėčio draugės D. K. (1 t., b. l. 32-33, 35-36, 42-45). Šiuos parodymus nukentėjusioji K. S. patvirtino, apklausta 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 28-33). Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. K. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad nukentėjusioji nurodo, kad dėl tėvų skyrybų ir patirto didžiulio streso bei įtampos, trupučio spaudimo (vykusį maždaug prieš porą trejetą metų) su tėčiu, pati galbūt pervertino ar ne taip suprato ir ne taip ir teisėsaugos atstovų buvo suprasta klaidingai. Tačiau dabar situaciją vertina kitaip ir mano, kad taip nebuvo (3 t., b.l. 118). 2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad šiuo metu ji gyvena su seneliais. Su tėčiu nebendrauja, tačiau nori bendrauti. Raštą vaiko teisėms parašė, kadangi nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgo. Susiprato, kad anksčiau viską vertino per stipriai, todėl parašė šį raštą. Nebuvo taip, kaip pasakojo anksčiau. Jis, kaip tėtis, yra griežtas, bet rankos prieš ją nekėlė. Jis neskriaudė jos. Mano, kad ji per jautriai sureaguodavo į tėčio sudrausminimą. Tėtis ją drausmindavo žodžiu. Ji norėdavo išeiti, neklausydavo tėčio, tai jis paimdavo už rankos ar dar kažkur. Tai būdavo tėčio reikalavimas atkreipti jos dėmesį. Apie raštą vaiko teisėms kalbėjo su broliu ir močiute. Brolis galėjo bendrauti su tėčiu, todėl ji pagalvojo, kad reikia imtis veiksmų. Jautė kaltę dėl šios situacijos, kadangi per jautriai į viską sureagavo. Močiutė sakė, kad tai yra jos pačios pasirinkimas, jeigu aš taip jaučiasi, nori parašyti rašą vaiko teisėms, tai turi tai padaryti. Buvo jauna, per daug vadovavosi emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pasakė teismui, neteisingai buvo suprasta. Dėl grasinimų jos draugui pedofilija ir pasodinti į kalėjimą, tai nebuvo grasinimai, tai buvo labiau teiginiai. Dabar jai pačiai atrodo, kad tarp jų buvo per didelis amžiaus skirtumas ir jų santykiai atrodė keistai. Ji buvo su šiuo draugu išvykusi į užsienį, pora savaičių važinėjosi po Europą, važiavo sunkvežimiu. Dabar supranta, kad buvo neteisi, buvo jauna ir išsigandusi. Supranta, kad jos parodymai skiriasi. Pirmą kartą davė parodymus ir sakė, kad tėtis ją skriaudė, kažkada tempė už plaukų, dabar galvoja, kad buvo netyčia, norėjo paimti už peties ar rankos, o pasitaikė plaukai. Mano, kad tėtis mašinoje jai netrenkė. Tuo metu vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepštelėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieš ją. Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo ją atsukti, kad ji išklausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. Mano, kad jokio skausmo nejautė. E. S. atžvilgiu nėra mačiusi smurto. Nemano, kad tėtis yra jį mušęs, jie labai gerai sutaria. Brolis tėčio bijotų, jeigu jis būtų jį skriaudęs. E. S. išdykaudavo, tai galėjo būti sudrausminimai. Yra mačiusi, kaip tėtis drausmina E. S., atima iš rankos flomasterį ar dar kažką. Niekada nematė, kad tėtis smurtautų mamos atžvilgiu, niekada nebuvo įtraukta į tėvų barnius. Su visais seneliais sutaria gerai. Šiuo metu jaučiasi pasimetusi, kaltina save, kad vyksta šis procesas (3 t., b.l. 179-182). 2020 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad šio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, ir visi jos parodymai skyrėsi. Paskutiniai jos duoti parodymai yra teisingi. 2016 metais tėtis prieš ją nesmurtavo, jai skausmo nesukėlė, apie tai davė neteisingus parodymus, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Yra susipažinusi su paskutiniu ekspertizės aktu. Neteisingus parodymus davė mamos ir M. A. poveikyje. Buvęs draugas jai sakydavo, kad tėvas jiems trukdo bendrauti. Jos aplinkoje tuo metu tėvas atrodė kaip priešas, visa mamos šeima tėtį apibūdino kaip blogą žmogų, kadangi jis paliko šeimą. Tuo metu tai atrodė jai, kaip pasaulio pabaiga, nes liko su motina. Ji pati pasistatė sieną tarp savęs ir tėčio. Visą tuometinę situaciją pati sudramatizavo, ir tas situacijas iš dalies pati susigalvodavo. Motina ir M. A. nenurodydavo, ką kalbėti apklausų metu. Ji pati išgalvojo situaciją su broliu. Brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, ką girdėjo aplinkoje. Jis sakydavo tai, ką norėjo girdėti aplinkiniai. Apie situaciją kalbėdavosi su seneliais. Jie sakydavo, kad tėtis juos paliko, jis to yra nusipelnęs. Ji pati su mama kalbėdavo apie tai, kokius davė parodymus. Brolis girdėdavo jų pokalbius. Brolis gindavo tėtį, bet ji bandydavo brolį nuteikti prieš tėvą. Ji pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Galvojo, kad tokiu būdu tėtė negalės su ja bendrauti, o ji galės būti su savo draugu. Nesuprato viso melo pasekmių. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsigando, norėjo pakeisti parodymus. Tyrėja tuomet pasakė, kad gali nukentėti jos motina. Išsigando, kad mama gali būti nuteista. Žinojo apie šeimoje esančius finansinius sunkumus, sunku buvo išlaikyti namą, galvojo, kad padės pareikštas civilinis ieškinys (4 t., b.l. 153 – 158).

Taip pat teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, laiko, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad R. S. vaikų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S. Įvertinus nukentėjusiojo E. S. parodymus (1 t., b.l. 102 – 104), negalima daryti neginčijamos išvados dėl smurto jo atžvilgiu naudojimo. Juo labiau nukentėjusioji K. S. teisme parodė, kad brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, ką girdėjo aplinkoje, jis sakydavo tai, ką norėjo girdėti aplinkiniai, brolis girdėjo jų pokalbius. Dalinai šiuos K. S. parodymus patvirtina ir E. S. 2018 m. birželio 28 d. rašytinis paaiškinimas (3 t., b.l. 117). Liudytoja V. T. patvirtino, kad jos akivaizdoje E. S. parašė šį paaiškinimą, prieš tai su juo kalbėjosi, E. S. buvo nuoširdus, jai nekilo minčių, kad jo atžvilgiu padarytas poveikis. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. raštas patvirtina, kad E. S. yra labai stiprus emocinis ryšys su tėvu, kuris jam yra vienas reikšmingiausių ir emociškai svarbiausių žmonių jo gyvenime, blogai jaučiasi, kad negali matytis su tėvu (2 t., b.l. 53-54). Taip pat šiame rašte nurodyta, kad į šią tarnybą atvykusi J. S. ir E. S. krikšto mama reiškė pretenzijas dėl anksčiau tarnybos išreikšto siūlymo prokurorui panaikinti apribojimą ir leisti tėvui bendrauti su sūnumi. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas rašytinio pasižadėjimo įpareigojimas, draudžiantis R. S. bendrauti su sūnumi E. S. (2 t., b.l. 95 – 96). Teismas, įvertinęs visus bylos duomenys, neturi pagrindo padaryti neginčijamą išvadą, kad E. S. buvo psichiškai gniuždomas, jo atžvilgiu vartojant fizinį smurtą, ir bauginamas smurtu.