- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1-16-791/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- K. S., E. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.9.8Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
nepilnamečio nukentėjusiojo E. S. atstovei pagal įstatymą J. S., atstovams advokatams J. Š. ir R. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. kaltinamas tuo, kad jis
nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 02 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S. dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu. Taip nesunkiai sužalojo savo dukrą K. S., nes K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte;
Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą K. S., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu per veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad su J. S. susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Santuokoje gimė du vaikai K. S. ir E. S. (duomenys neskelbtini) metais su šeima išvyko gyventi į Airiją. Į Lietuvą sugrįžo (duomenys neskelbtini) metais. Iš pradžių gyveno pas jo tėvus. Vėliau išėjo gyventi į savo nuosavą namą. Nesutarimai šeimoje prasidėjo (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje išėjo gyventi pas tėvus, įvyko oficialios skyrybos. Nesutarimai vyko dėl finansų, buvo paimta paskola namo statybai. Santykiai su vaikais buvo geri. Vėliau pas K. S. atsirado žymiai vyresnis draugas, dėl to jis, kaip tėvas, buvo nepatenkintas, prieštaravo K. S. ir žmonai, kad ji leido K. S. bendrauti su žymiai už ją vyresniu vyriškiu. Dukra buvo minėjusi, kad jis vartojo svaigalus ir narkotines medžiagas. Jis siekė, kad K. S. pabaigtų mokyklą, kad ją lankytų, kadangi K. S. pradėjo praleidinėti pamokas. Po skyrybų žmona uždraudė jam bendrauti su vaikais. Dėl to kreipėsi į vaikų teisių specialistus, kadangi žmona rasdavo visokių priežasčių neleisti jam bendrauti su vaikais. Vaikai buvo nuteikinėjami prieš jį, sūnaus buvo užblokuotas telefono numeris, kad jis negalėtų jam paskambinti. Sūnui skambindavo iš kitų numerių. Sūnus bijodavo su juo bendrauti, kadangi mama bardavo jį. Dėl įvykio 2016 metais, kurio metu jam pareikštas kaltinimas dėl smurto prieš K. S., pamena, kad žmona jam paskambino, kad vaikus nuvežtų į mokyklą. Vežant K. S. į mokyklą, paklausė, kur K. S. motina. K. S. pasakė, kad mama laukiasi ir pradėjo verkti. Jis pasakė, kad viskas yra normalu. Tuomet K. S. pradėjo jam priekaištauti dėl jo turimos draugės, ir dar labiau pradėjo verkti. Jis paklausė, kokia situacija yra su K. S. draugu M. A. K. S. supanikavo, prasidėjo isterija, bandė išlipti iš važiuojančio automobilio. Tuomet jis suėmė ją už peties ir sulaikė. Privažiavus prie mokyklos, ji verkdama nusikeikė ir nuėjo į mokyklą. Jokio smūgio į veidą K. S. nesudavė. K. S. iš pradžių verkė dėl to, kad motina laukiasi, po to pradėjo priekaištauti dėl jo turimos draugės, o paklausus apie M. A., prasidėjo isterija. Po šio įvykio su dukra bendravo sunkiai, ji buvo nusiteikusi priešiškai. Tarp K. S. ir jos draugo buvo apie 10 metų skirtumas, dukrai tada buvo 14 ar 15 metų, o jam apie 25 metai.
Kaip tėvas, jis buvo griežtas. Buvo atvejis dėl lango, kai E. S. išdaužė langą. Tuo metu buvo visi namuose, svečiuose buvo dėdė, ir E. S. akmenuku išdaužė langą. Prisimena, tuomet visi pasijuokė, kad mažu akmenuku E. S. sugebėjo išdaužti lango stiklą. Jis sudrausmino sūnų, sakydamas, kad duždamas stiklas gali jį sužaloti, liepė būti jam atsargiam. Jokio bauginimo niekada nebuvo. Griežtesnių pokalbių buvo ir su K. S. Kalbėjosi dėl jos vyresnio draugo M. A.. Aiškino jai, kad reikia baigti mokyklą, tai buvo griežtas pokalbis. Bet visi pokalbiai daugiau vyko su vaikų motina J. S., priekaištavo jai, kad leidžia taip dukrai elgtis. Dukra su M. A. buvo išvykusi su krovininiu automobiliu į užsienį. Kiek jam žinoma, tuomet M. A. neturėjo teisių, buvo jas praradęs. Jis pergyveno, kadangi dukra buvo nesaugi. Ji nelankė mokyklos, ne vieną kartą buvo išvažiavusi. Jis domėjosi mokykloje, jos lankomumas buvo nepatenkinamas. K. S. išvažiuodavo pas draugą, į Šiaulius. Savaitėmis nelankydavo mokyklos. Motina toleravo tokį K. S. elgesį. Ji sakydavo, kad viskas gerai, kad pabaigs tuos mokslus. Iš pradžių tas K. S. draugas buvo pristatytas, kaip mamos draugas. Visi aplinkiniai galvojo, kad jis yra J. S. draugas. Vėliau sužinojo, kad tai K. S. draugas. Motina sakydavo, kad viskas gerai, kad jie tik draugai. J. S. jam grasindavo, kad jį pasodins į kalėjimą, supūdys cypėje. Tai atsirado tuomet, kai jis pradėjo bendrauti su kita moterimi.
Vaikų auklėjimui fizinių bausmių nenaudodavo. Būdavo tik pokalbiai su vaikais griežtesniu tonu. Prisimena, kai sūnus E. S. peiliu supjaustė baldus. Jam griežtesniu tonu buvo paaiškinta, kad taip elgtis negalima, bet jokio fizinio smurto vaikų atžvilgiu nenaudojo.
Jis pats kelis kartus kreipėsi į vaiko teisių tarnybą. Buvo nurodęs, kad K. S. nelanko mokyklos dėl to, kad gyvena su M. A.. Vaikų teisių specialistai paaiškino, kad tas M. A. yra mamos draugas. Jis žodžio pedofilija nenaudojo. Girdėjo, kad kaimynai sakydavo, kad išnaudoja mergaitę. Iš kaimynų girdėjo, kad jie pro langus mato, kad mergaitė yra išnaudojama. Jis pats dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Šis atvejis buvo skirtas pagal kažkieno skambutį. Tuo metu jis dar nežinojo, kad M. A. yra dukters, o ne motinos, draugas. M. A. negrasino, kad jį pasodins į kalėjimą. Priešingai, visi jam sakydavo, kad jį pasodins į kalėjimą. Galėjo griežčiau pasakyti, kad taip negalima daryti. K. S. draugas atsirado gal 2015 metais. Yra sakęs ir K. S., kad šis žmogus nėra jai tinkamas. Jokio grasinimo nebuvo. Jam buvo neramu dėl K. S., kadangi tas asmuo buvo teistas, vartojo svaigalus, jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad K. S. yra nesaugu su šiuo žmogumi bendrauti, kadangi tuomet K. S. buvo 14 – 15 metų, o M. A. buvo žymiai vyresnis už K. S. K. S. su juo išvažiuodavo į reisus, būdama 14-15 metų, nelankydavo mokyklos. Su juo, kaip tėvu, motina J. S. dukros išvykų nederindavo. Apie dukros išvykimą į užsienį sužinojo K. S. išvykus, vasaros pabaigoje, todėl jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nebuvo išsakyti grasinimai palikti šeimą be namų. Buvo pokalbis su žmona, kai yra finansinių sunkumų dėl paskolos atidavimo. Sakė, kad gali tekti likti be namų, bet tai buvo pokalbis su J. S..
Šiuo metu sūnus E. S. gyvena su juo. Dukra K. S. yra pilnametė, gyvena atskirai. Dukra mokosi, baigia dvyliktą klasę. Ikiteisminio tyrimo metu su vaikais nebendravo, kadangi jam buvo skirti draudimai. Vėliau pareigūnai su E. S. leido bendrauti, tačiau draudė J. S., rasdavo įvairių priežasčių neleisti bendrauti. E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kiek dukra minėjo, šiuo metu J. S. yra Brazilijoje. J. S. E. S. tiesiog išvijo, kadangi E. S. parašė raštą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vaikas susirinko knygas, tuo metu jis dirbo, todėl E. S. parvežė jo motina. Nuo to laiko jis gyvena su juo. Su motina E. S. bendrauja sms žinutėmis. Niekada nebuvo smurto prieš vaikus, buvo tik griežtesni pokalbiai, jo tonas yra griežtesnis, tačiau visada stengėsi elgtis tolerantiškai. visada stengiuosi tolerantiškai elgtis. Su K. S. santykiai yra geri.
Tuo metu, kai vykdavo konfliktai su J. S., stengdavosi vaikus išvežti pas senelius, kad jie nematytų. Tačiau įvertinus visą laikotarpį, vaikams tekdavo matyti konfliktus. Jis turėjo legaliai laikomą ginklą, laikė jį seife. Niekada nebuvo konfliktų metu panaudoti grasinimai ginklu. Kai važiuodavo į medžiokles, dukra galėjo matyti, kaip jis iš seifo pasiima ginklą. Iš namų jis išsikraustė 2015 metais. Tuomet į namo vidų jis nepatekdavo, buvo pakeistos spynos. Vaikus pasiimdavo lauke. Nebuvo tokio atvejo, kad konfliktas su dukra vyktų namo viduje. Buvo tik konfliktas su žmona, kai atvažiavo pasiimti sūnaus. O policija buvo kviečiama, kai jo motina atvyko paimti sūnaus E. S.. Su J. S. buvo sunku bendrauti dėl vaikų, ji nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos, visaip drausdavo bendrauti su vaikais.
Niekada netampė dukros už plaukų, nebuvo smūgio į veidą. Su sūnumi E. S. žaisdavo, jam patikdavo žaisti lėktuvėliais, norėjo būti pilotu, tai sūnų žaidimo forma mesdavo ant lovos. Tačiau jokio smurto nebuvo. Mano, kad vaikai apie smurtą kalbėjo dėl motinos įtakos, nes iš tikrųjų nebuvo jokio smurto. Visuomet teikė išlaikymą vaikams. Mano, kad vaikai buvo prieš jį nuteikti, nes niekada nebuvo atvejų, kaip smūgių sudavimai, tampymai už plaukų. Vyko konfliktai dėl namo, vyko įvairūs nesutarimai finansiniais klausimais. Motina dukrai leido bendrauti su M. A., sakydavo, kad K. S. protinga ir susitvarkys. Jo, kaip tėvo akimis, tai buvo nenormalu, kadangi dukra nelankė mokyklos, vėliau ją metė, būdama nepilnametė su šiuo asmeniu važinėjo po užsienį. –Konfliktiniu laikotarpiu K. S. buvo labai karštakošė, impulsyvi, priešiška, labai ryškiai išreikšdavo savo jausmus, nepasitenkinimą. Šiuo metu K. S. elgesys visiškai pasikeitė. Ji suaugo, pradėjo brandžiai mąstyti. Su K. S. santykiai atsinaujino prieš du su puse metų. Vaikai iniciavo santykių atnaujinimą. Šiuo metu K. S. gyvena atskirai, kadangi pardavė namą ir jai nupirko butą. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad jos tėvai J. S. ir R. S. yra išsiskyrę apie metus laiko. Mama su tėvu bendrauti nedraudžia. Dar prieš tėvų skyrybas tėvas jos atžvilgiu buvo agresyvus. Yra ne kartą prieš ją smurtavęs, pastumdavęs, suduodamas ranka. Paskutinį kartą yra buvę maždaug prieš mėnesį laiko. Nuo to laiko nenori su juo bendrauti, kadangi jo bijo. Tėtis nori ją kontroliuoti, įbaugina. Taip pat skambina ir rašo SMS žinutes, grasina „suėsti gyvenimą“, „pasodinti mano draugą“. Jaučiasi nuolat stebima ir engiama. Tėtė jos ir mamos nepaliko ramybėje. Kartą jis jai trenkė, skambinėdavo, rašinėdavo. Kai bendravo, retai klausdavo kaip jai sekasi, kaip jaučiasi. Smurto buvo visada. Būdavo, kad už plaukų tempė ir smogdavo į veidą. Grasindavo mamai, kad juos iššaudys. Paskutinis atvejis buvo, kai mokėsi gimnazijoje, kai jam nesakė kur mama. Tada jis jai trenkė į veidą. Tai buvo 2016 mokslo metų pradžioje, rudenį. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Įvykis galėjo būti spalio mėn. Tai galėjo būti ketvirtadienis. Mamai reikėjo išvykti ir mama prašė, kad tėtis juos nuvežtų į mokyklą. Iš pradžių nuvežė brolį į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, paskui ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Važiuojant tėtis paklausė, kur yra mama. Ji nepasakė, tada jis užpyko ir jai trenkė. Sėdėjo ji priekinėje sėdynėje. Tuo metu brolis jau buvo mokykloje. Tai buvo beveik prie įsukimo į mokyklą. Tėtis sudavė dešiniu delnu. Jis vairavo. Pataikė į kairį žandą, ties skruostikauliu. Žandas buvo kažkiek paraudęs. Ji pati matė, kad buvo paraudęs. Ji automobilyje verkė, tėtis tai matė. Jis gal kažkiek išsigando, nes pakeitė balso toną, nustojo rėkti. Pyko tėtis, kad nesakė, kur mama ir kad grubiai tai jam pasakė. Smūgis buvo stiprus, jai skaudėjo. Apie tai papasakojo draugei ir auklėtojai V. S.. Draugei pasakojo, kad susipyko su tėčiu ir kad jis jai trenkė. Auklėtojai pasakė, kad tik susipyko su tėčiu. Nesakė, kad jis trenkė, nes bijojo, kad jam reiks už tai atsakyti. Tai buvo paskutinis kartas, kai buvo panaudotas fizinis smurtas. Mėlynės nebuvo. Anksčiau yra buvę, kad tėtis už plaukų tampė už tai, kad nesusitvarkydavo namų. Visada buvo auklėjama smurtu. Įvykis kai tėtis tampė už plaukų buvo jos kambary, tuo metu, kai tėtis turėjo jau kitą moterį, ji kažką ne taip padarė ar pinigų prašė, jis pradėjo rėkti ant jos, trenkė į žandą, nutempė už plaukų ant žemės. Neatsimena kuo trenkė. Tada liko žymės ir kraujavo apatinė lūpa. Buvo suduoti du smūgiai. Pirmą kartą trenkė į veidą, nutempė už plaukų ant žemės, tada, ji kažką pasakė, jis dar kartą trenkė. Viską matė mama ir brolis. Mama bandė ginti, bet tėtis mamą nustūmė. Nepamena, koks metų laikas buvo. Buvo darbo diena. 2013-2014 m. Į policiją nesikreipė. Prieš tai būdavo, kad dažnai gaudavo per užpakalį. Mušdavo ranka. Mušimui kitų daiktų nenaudojo. Buvo ir daugiau suduota per veidą, per galvą, neprisimena kiek kartų. Būdavo, kad likdavo pirštų žymės, kai stipriais suspausdavo ranką. Ankstesniais atvejais viskas vyko namuose. Yra buvę, kad smurtą patyrė pas diedukus, iš tėčio pusės. Kartą pas diedukus tėtis ją pastūmė į radiatorių. Neprisimena, kodėl taip įvyko. Jis pastūmė už peties. Jai atrodo, kad ji atsitrenkė dešiniu pečiu ir nugara į radiatorių. Skaudėjo stipriau nei gavus į žandą. Mėlynė buvo. Mėlynę matė mama. Apie smurtą žino brolis, mama, abiejų pusių seneliai, teta J. S., pusseserė R. S., pusbrolis L. S.. Jie žino, kad jos buvo mušamos. Pusseserė ir pusbrolis yra matę, kad tėtis drausmindavo smūgiais, smurtu. Teta irgi gal mačiusi. Diedukai yra matę kaip užsimoja. Pastūmimą į radiatorių matė močiutė. Mama matė. Tėtis brolį irgi skriausdavo, tampydavo, pakratydavo paėmęs už peties. Pakratydavo stipriai, brolis apsiverkdavo. Jam suduodavo stipriau nei reikia per užpakalį. Jį paimdavo už pakarpos, nunešdavo į kambarį ir numesdavo kaip šuniuką. Brolį mušė mažiau, nei ją ir mamą. Jam suduodavo rankomis per pakaušį, nestipriai. Ant brolio žymių nematė. Paskutinį kartą kaip brolį mušė, tėvai dar buvo kartu. Tėtis brolį aprėkė ir už drabužių ištempė į kitą kambarį. Smūgius matydavo per užpakalį, kai broliui buvo 4-5 metai. Brolis sakė, kad tėtės bijo. Tėtis yra grasinęs, kai prasidėjo turto dalybos. Neseniai grasino mamai, kad bus karas, kad jos draugą pasodins į kalėjimą, kad pakenks. Kai kuriais atvejais jis siekia turto, kai kuriais dėl tyrimo. Buvo nekonkretūs grasinimai. Bijo, kad tėtis jai pakenks, jos draugui. Bijo, kad tėtis juos išmes iš namų. Buvę, kad tėtis ėjo pats nusišauti ir juos iššaudyti. Anksčiau jis turėjo ginklą. Prisimena, kai buvo konfliktai su mama, jis eidavo žudytis. Jis eidavo į rūsį, pasiimdavo ginklą. Tėtis nėra grasinęs ginklu. Nematė, kad ginklu grasintų mamai. Tėtis daugiausiai grasino mamai. Grasinimai atsiranda tada, kai kalba eina apie turto dalybas. Nemano, kad kas nors girdėjo, kai tėtis grasino. Jai niekas nieko nepatarinėjo, ji turi savo nuomonę. Jos nuomonės niekas neįtakojo. Yra sulaukusi grasinimų ir iš tėčio draugės D. K. (1 t., b. l. 32-33, 35-36, 42-45).
Nukentėjusioji K. S. apklausta 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 28-33) parodė, kad buvo 2016 m. mokslo metų pradžia, tėtis vežė ją į mokyklą. Važiuojant tėtis paklausė, kur yra mama, kodėl negalėjo jos nuvežti į mokyklą. Ji nesutiko atsakyti, sakė, kad jūs išsiskyrėte ir koks tau yra skirtumas. Tai jam sukėlė agresiją ir jis trenkė dešiniu delnu jai į kairį žandą. Žandas buvo truputį paraudęs, mokykloje verkė. Prie tėtės irgi verkė, bet jam tai nesukėlė kažkokių emocijų. Viskas vyko mašinoje, ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Smūgis buvo vidutinio stiprumo. Kai pamatė, kad ji verkia, tėtis nustojo rėkti. Apie šį įvykį pasakojo draugei, G. N.. Mokykloje auklėtojai sakė, kad susipyko su tėčiu. Nesakė, kad tėtis jai trenkė. Jai skaudėjo, bet turbūt labiau išgąstis buvo. Iki šio įvykio stengėsi, kad jų santykiai būtų geri, tačiau tėčio išpuoliai dažnai pasireikšdavo. Mušdavo mamą, būna už plaukų patempia, suduoda į žandą, pastumia. Prašo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tokie santykiai buvo nuo vaikystės. Dar Airijoje gyveno, atsimena tėčio išpuolius ir prieš mamą. Yra mačiusi, kad tėtis mamą smaugė, stūmė. Gyventi į Lietuvą grįžo, kai ji ėjo į darželio paruošiamąją klasę. Tėvų santykiai labiausiai pablogėjo, kai gimė brolis. Būdavo ir prieš brolį smurtaujama, jį pastumdavo, patampydavo už drabužių. Žino, kad yra gavęs ir iš delno per užpakalį, bet jį silpniau mušdavo negu ją. Draugavo su vyresniu vaikinu, tėčiui nepatiko, kad jis vyresnis. Tarp jų buvo 9 metų amžiaus skirtumas. Prasidėjo nesutarimai, tėtis pradėjo grasinti ir jai ir draugui, draugas ne kartą į policiją ėjo aiškintis dėl tėčio išpuolių. Draugas M. A., jis iš (duomenys neskelbtini). Su juo susipažino prieš tris metus, jai buvo 14 m. Namuose lankytis pradėjo prieš pora metų, su tėčiu susipažino po 2-3 mėnesių nuo draugystės pradžios. Pradžioje draugystės tėtis nepriekaištavo. Priekaištai pasireiškė tuo, kad ir mamai priekaištavo, sakė, kad čia pedofilija. Tėtis sakė, kad pasodins jos draugą, kad jam pakenks, kad sugadins jam gyvenimą. Tiesiogiai M. A. negrasino, tai darė per ją. Visą šį laiką jautė stresą, pergyveno, buvo skaudu. Santykiai su tėčiu pablogėjo, kai jis susirado draugę. Tai buvo 2015-2016 m. Mano, kad jų santykių pablogėjimui turėjo įtakos tėvų skyrybos, turto dalybos, pavydas. Tėtis neapsisprendė ko norėjo, keršijo, kad mama gali susitvarkyti viena, pavydėjo. Fizinis psichologinis smurtas, jis sakydavo: „aš tau pakenksiu, sugadinsiu tavo draugui gyvenimą“, „liksite vieni, be namų, nemokėsiu paskolos“, tai gąsdinimai. Ji bandė bendrauti su tėčio drauge, bet ji jai nepatinka. Ji vengia tėčio draugės. Rašė jai žinutes. Žino, kad žinučių turinys nėra gražus. Ji tuos žodžius labai dažnai girdėdavo namuose, iš tėčio pusės, todėl jai tai atrodė normalu. Pripažįsta, kad ji kišosi į suaugusiųjų reikalus, jai patinka padėti spręsti reikalus. Yra drąsi, galinti pastovėti už save ir už savo šeimą. Jai buvo labai sunku, nemiegodavo naktimis, turėdavo baisių minčių. Buvo nustojusi valgyti, buvo nusilpusi, tai buvo 2016-2017 m. Mokykloje būdavo labai sunku susikaupti. Norėtų bendrauti su tėčiu. Galėtų jam atleisti, jeigu tėtis pripažintų. Dėl visų įvykių buvo prislėgta. Prisimena, kad tėtis dažnai ją tampydavo už plaukų, būdavo stipriau paimdavo už rankos ar už peties, likdavo mėlynės, pirštų įspaudai. Pamena, kad ne kartą yra sudavęs į lūpą, į veidą, kraujuodavo. Tokių įvykių dažnumas priklausydavo nuo tėčio nuotaikos ir pan. Ar truputį daugiau išgerdavo, tas turėdavo įtakos. Prieš šeimos narius smurtas pasireikšdavo tikrai kartą į savaitę. Smurtas būdavo dėl to, kad pinigų paprašydavo, ar norėdavo išeiti su draugais, dėl namų ruošos. Ji niekaip jam neįtikdavo. Mano, kad dažnai smurto priežastimi būdavo tiesiog jo bloga nuotaika, noras kažkur išsilieti. Teta J. S. tikrai mačiusi tėčio smurtą. Smurtą matė ir pusseserė., R. S.. Prieš ją yra smurtauta daugiau nei tris kartus, prieš brolį taip pat. Bet jie nebūdavo tokie stiprūs, kaip prieš ją. Brolį stipriau sugriebdavo, pakratydavo, esu mačiusi, kaip muša su diržu, delnu. Brolis verkdavo, pergyvendavo, tikrai būdavo skaudu. Smurtas vykdavo namuose. Prisimena, kai pas diedukus iš tėčio pusės, tėtis ją pastūmė į radiatorių, neprisimena smulkių detalių. Grasinimai būdavo išsakyti akis į akį. Jis negrasindavo skambučiais ar žinutėmis. Jis grasindavo dėl turto, sakydavo „liksite be namų“, sakydavo, kad sugadins mano draugui gyvenimą, kad mus išskirs, kad mano mamai sugadins gyvenimą, o man tas būdavo baisu, tai gal labiausiai gadindavo gyvenimą man. Grasinimai vykdavo žodžiais. Lankėsi pas psichologą, gėrė žolelių vaistus. Ji yra impulsyvi, karšto būdo, mano, kad paveldėjo iš tėčio. Mano, kad tėtis tokį elgesį, smurtą, suprato kaip auklėjimą. Ji buvo vaikas, galbūt ne visur buvo teisi, tačiau tai nėra priežastis skriausti vaiką. Jos akivaizdoje vyko tėvų konfliktai dėl turto, ji pati ne kartą buvo įsikišusi į šiuos ginčus. Mano, kad būtų teisinga, kad didžioji turto dalis atitektų jiems, kadangi jie yra trise, o jis vienas. O tėtis nori viską dalinti pusiau. Tėtis buvo žadėjęs butą (duomenys neskelbtini) jai palikti, pasirūpinti jos ateitimi, studijomis. Ji stengiasi visa tai susigrąžinti, susitvarkyti, turėti galimybę studijuoti. Tėtis sakė, kad nemokės paskolos, kad liksim be namų, automobilį norėjo atimti. Palaiko civilinį ieškinį.
Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. K. S. rašytinio paaiškinimo (3 t., b.l. 118) matyti, kad nukentėjusioji nurodo, kad dėl tėvų skyrybų ir patirto didžiulio streso bei įtampos, trupučio spaudimo (vykusį maždaug prieš porą trejetą metų) su tėčiu, pati galbūt pervertino ar ne taip suprato ir ne taip ir teisėsaugos atstovų buvo suprasta klaidingai. Tačiau dabar situaciją vertina kitaip ir mano, kad taip nebuvo. Psichologo pagalba/konsultacijos jai yra nereikalingos.
2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 179-182) nukentėjusioji K. S. parodė, kad šiuo metu ji gyvena su seneliais. Su tėčiu nebendrauja, tačiau nori bendrauti. Raštą vaiko teisėms parašė, kadangi nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgo. Susiprato, kad anksčiau viską vertino per stipriai, todėl parašė šį raštą. Nebuvo taip, kaip pasakojo anksčiau. Jis tėtis yra griežtas, bet rankos prieš ją nekėlė. Jis neskriaudė jos. Mano, kad ji per jautriai sureaguodavo į tėčio sudrausminimus. Tėtis ją drausmindavo žodžiu. Ji norėdavo išeiti, neklausydavo tėčio, tai jis paimdavo už rankos ar dar kažkur. Tai būdavo tėčio reikalavimas atkreipti jos dėmesį. Apie raštą vaiko teisėms kalbėjo su broliu ir močiute. Brolis galėjo bendrauti su tėčiu, ji pagalvojo, kad reikia imtis veiksmų. Jautė kaltą dėl šios situacijos, kadangi per jautriai į viską sureagavo. Močiutė sakė, kad tai yra jos pačios pasirinkimas, jeigu aš taip jaučiasi, nori parašyti rašą vaiko teisėms, tai turi tai padaryti. Buvo jauna, per daug vadovavosi emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pasakė teismui, neteisingai buvo suprasta. uosi, kad noriu parašyti raštą vaikų teisėms, tai turėčiau taip ir padaryti. Turbūt buvau per jauna ir per daug vadovavausi savo emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pateikiau teismui, gal pati neteisingai buvau suprasta. Dėl situacijos prie mokyklos, dabartiniu jos supratimu, tai buvo ne smurto panaudojimas, o sudrausminimas žodžiu. Tėtis pasakė jai, kad atsisėstų ir paklausytų, ką jis sako. Įvykis prie mokyklos įvyko dėl tėvų skyrybų. Ji supyko ant tėčio ir jie apsižodžiavo. Dėl grasinimų jos draugui pedofilija ir pasodinti į kalėjimą, tai nebuvo grasinimai, tai buvo labiau teiginiai. Dabar jai pačiai atrodo, kad tarp jų buvo per didelis amžiaus skirtumas ir jų santykiai atrodė keistai. Ji buvo su šiuo draugu išvykusi į užsienį, pora savaičių važinėjosi po Europą, važiavo sunkvežimiu, tuo metu jai buvo 16 metų. Šiuo metu su mama sutaria gerai. Jai sakė apie raštą vaiko teisėms. Gyvena su mama, bet dabar ji yra užsienyje. Neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena ir namuose, ir pas močiutę. Po mamos išvykimo gyvens pas senelius. Raštą vaikų teisėms rašė ir jos brolis, turinio neskaitė. Rašė, kad sutaria su tėčiu, kad jam patinka leisti laiką su juo. Raštą vaiko teisėms rašė, kadangi jie kreipėsi į pareigūnus. Dabar supranta, kad buvo neteisi, buvo jauna ir išsigandusi. Supranta, kad jos parodymai skiriasi. Pirmą kartą davė parodymus ir sakė, kad tėtis ją skriaudė, kažkada tempė už plaukų, dabar galvoja, kad buvo netyčia, norėjo paimti už peties ar rankos, o pasitaikė plaukai. Mano, kad tėtis mašinoje jai netrenkė. Tuo metu vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepštelėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieš ją. Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo ją atsukti, kad ji išklausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. Mano, kad jokio skausmo nejautė. E. S. atžvilgiu nėra mačiusi smurto. Nemano, kad tėtis yra jį mušęs, jie labai gerai sutaria. Brolis tėčio bijotų, jeigu jis būtų jį skriaudęs. E. S. išdykaudavo, tai galėjo būti sudrausminimai. Yra mačiusi, kaip tėtis drausmina E. S., atima iš rankos flomasterį ar dar kažką. Niekada nematė, kad tėtis smurtautų mamos atžvilgiu, niekada nebuvo įtraukta į tėvų barnius. Su visais seneliais sutaria gerai. Šiuo metu jaučiasi pasimetusi, kaltina save, kad vyksta šis procesas.
2020 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad šio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, ir visi jos parodymai skyrėsi. Paskutiniai jos duoti parodymai yra teisingi. 2016 metais tėtis prieš ją nesmurtavo, jai skausmo nesukėlė, apie tai davė neteisingus parodymus, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Yra susipažinusi su paskutiniu ekspertizės aktu. Neteisingus parodymus davė mamos ir M. A. poveikyje. Buvęs draugas jai sakydavo, kad tėvas jiems trukdo bendrauti. Jos aplinkoje tėvas atrodė kaip priešas, visa mamos šeima tėtį apibūdino kaip blogą žmogų, kadangi jis paliko šeimą. Tuo metu tai atrodė jai, kaip pasaulio pabaiga, nes liko su motina. Ji pati pasistatė sieną tarp savęs ir tėčio. Visą tuometinę situaciją pati sudramatizavo, ir tas situacijas iš dalies pati susigalvodavo. Motina ir M. A. nenurodydavo, ką kalbėti apklausų metu. Ji pati išgalvojo situaciją su broliu. Brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, ką girdėjo aplinkoje. Jis sakydavo tai, ką norėjo girdėti aplinkiniai. Apie situaciją kalbėdavosi su seneliais. Jie sakydavo, kad tėtis juos paliko, jis to yra nusipelnęs. Ji pati su mama kalbėdavo apie tai, kokius davė parodymus. Brolis girdėdavo jų pokalbius. Brolis gindavo tėtį, bet ji bandydavo brolį nuteikti prieš tėvą. Ji pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Galvojo, kad tokiu būdu tėtė negalės su ja bendrauti, o ji galės būti su savo draugu. Nesuprato viso melo pasekmių. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsigando, norėjo pakeisti parodymus. Tyrėja tuomet pasakė, kad gali nukentėti jos motina. Išsigando, kad mama gali būti nuteista. Žinojo apie šeimoje esančius finansinius sunkumus, sunku buvo išlaikyti namą, galvojo, kad padės pareikštas civilinis ieškinys. Civilinio ieškinio atsisako (4 t., b.l. 153 – 158).
Nepilnametis nukentėjusysis E. S., 2017 m. vasario 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad tėtis R. S. su jais negyvena metus ar jau dvejus. Su tėčiu sutaria gerai. Jis kartais nusiveda į baseiną, į vandens parką. Kartu nueiną į kiną, į piceriją. Su tėčiu susitinka į savaitę 1-2 kartus. Nori su juo susitikti. Nebuvo taip, kad nenorėtų su juo susitikti. Kai buvo mažas, buvo šeimoje konfliktų. Nelabai atsimena tuos laikus. Mano, kad buvo konfliktų, nes prisimena, kad ant jo rėkė ar mušė. Gal tėtė ir mušė, neprisimena. Gal kai prisidirbdavo, tai ir mušė. Kai akmenuku įskėlė stiklą, tai turbūt daugiau rėkė, bet gal biškį ir mušė. Nepamena, kaip mušė, gal tris kartus per užpakalį su diržu mušė. Prisimena, kaip išsiėmė diržą iš miegamojo spintos. Mušė per rūbus. Biškį skaudėjo, perštėjo. Neatsimena, ar liko žymės. Turėjo viską matyti sesė. Ji tuo metu turėjo būti, o gal buvo mokykloje, nes jis buvo darželinukas. Turėtų ir mama atsiminti, nes ji buvo namuose. Vieną kartą, kai tėtis norėjo mušti, mama gynė. Atsimena, kaip tėtė sesę tampė už plaukų. Tada mama rėkė ant tėtės ir gynė sesę. Jis buvo mažas. Viskas vyko salione ir virtuvėje. Kai jis buvo 6 m. sesė norėjo susitikti su draugu, tai kažkaip ji susipyko, tai tėtė jai tempė už plaukų, tada sesė buvo virtuvėje ir kampe verkė. Skambino močiutei. Tada tėtė juos atvežė pas močiutę. Tėtė paėmė sesę už plaukų ir pargriovė ant lovos. Viskas vyko salione. Neprisimena, ar sesė verkė. Turėjo verkti. Gal ir buvo atvejų, kai tėtis ranka mušė. Tokie ginčai buvo senokai, dabar taip nebūna. Dabar su tėčiu gerai sutaria. Kai tėtis jo atvažiuoja, mama jį išleidžia bijodama. Su tėčiu gerai jaučiasi, su juo patinka. Daugiau nėra matęs konfliktų tarp sesės ir tėčio. Kai jam skaudėjo akis ir jis negalėjo eiti į sklandymą, tėtis telefonu ant jo rėkė, bet po to atsiprašė ir davė 10 eurų. Tėčio bijo nuo mažens, kai jį mušė. Baimė nuolatinė, per laiką priprantą, per 10-20 min. ir atpranta, kai būna namie. Gal ir buvo, kad tėtis gąsdintų, bet neprisimena. Kai buvo užsirakinę rūsy, tėtis sakė, kad iškvies policiją, bet nekvietė. Kitų grasinimo atvejų nebuvo. Tėtis sesę gąsdino nebent tada, kai tampė už plaukų, tiksliai neprisimena (1 t., b. l.102-104).
Iš 2018 m. birželio 28 d. E. S. rašytinio paaiškinimo (3 t., b.l. 117) matyti, kad nukentėjusysis nurodo, kad šiuo metu atostogauja pas senelius ir tėtį, jam patinka su tėčiu, važiuoja prie ežero, nori gyventi su tėčiu, nes linksma. Nei mama nei tėtis jo neskriaudžia. Jis neatsimena, kad tėtis jį ir sesę skriaustų, bet jam mama liepė taip pasakyti teisme ir apklausoje.
Liudytoja J. S. parodė, kad su R. S. išsiskyrė 2015 m. spalio 15 d. Gyvenant santuokoje buvo daug konfliktų tiek dėl vaikų, jų auklėjimo, tiek dėl nuomonių skirtumo. Dukra bandė išlaikyti santykius su tėvu, tačiau nepavyko. Ji, kaip motina, niekada nedraudė bendrauti su vaikais, tik skatino. Į santykius įsiterpė R. S. draugė. Tai nepatiko K. S. Prisimena įvykį, kai R. S. 2016 metų rudenį vežė vaikus į mokyklą. Jis pats pasiūlė nuvežti vaikus. Jai reikėjo išvykti į Vilniaus oro uostą. Vėliau pamokų metu paskambino K. S., ir verkdama pasakė, kad su tėčiu įvyko konfliktas. Pasakė, kad važiuojant automobiliu ji atsisakė tėčiui suteikti informaciją apie ją. Ji K. S. buvo prašiusi, nieko nepasakoti, kadangi jų gyvenimai yra atskiri, ir jos gyvenimas yra asmeninis jos reikalas. Paaiškino vaikui, kas vyksta, ir vaikų tai neliečia. K. S. atsisakius pasakyti, kur išvyko mama, tėtis labai supyko ir trenkė K. S. ranka per veidą. Šias aplinkybes jai pasakojo K. S. telefonu. Konfliktas įvyko automobilyje, prie mokyklos, prieš pamokas. K. S. apie įvykį papasakojo savo draugei ir mokytojai. Pasakė, kad įvyko konfliktas su tėčiu. Išgirdusi šias aplinkybes, ji labai pasimetė. K. S. gana uždara, kartais su ja sudėtinga bendrauti, sunku iš jos ištraukti informaciją, bet jų santykiai yra draugiški, K. S. nuo jos neturi paslapčių. Po konflikto matė K. S., žymių ant veido nebuvo. Šis konfliktas įvyko 2016 metais, tuomet K. S. buvo 14 metų, jų santuoka buvo oficialiai nutraukta. Gyvenat santuokoje, sutuoktinis prieš ją smurtavo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis visada ją kontroliavo. Pati buvo priklausoma nuo sutuoktinio. Jis namuose laikė ginklą, buvo medžiotojas, vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini). Buvo ūmaus būdo, išgėręs būdavo agresyvus. Gyvendama santuokoje, jo bijojo. Bijojo ir vaikai. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Visumoje R. S. nebuvo blogas vyras, rūpinosi vaikais, bet kartais pasirodydavo jo agresyvumas. Tai vyko ir vaikų atžvilgiu. Buvo atvejis, kai sūnus akmenuku išdaužė langą. R. S. įsiuto. Paėmė sūnų už kupros, nunešė ir numetė ant lovos. Ant dukros visada sakydavo, kad ji bloga, tinginė, liepdavo jai indus plauti, padėti namų ruošoje. Tokie jo paliepimai buvo grubūs. Būdavo taikomos ir fizinės bausmės. Diržu suduodavo per užpakalį. Daug visokių atvejų buvo, visų gerai neprisimena. Bet jo tie pasakymai visada būdavo grubūs. Gniuždymas vyko tiek iš tėvo, tiek iš senelių pusės. Ji visada jautė spaudimą, žeminimą. Dirbo prastą darbą, buvo nevertinama. Kai vyras įsidarbino (duomenys neskelbtini), tuomet labiau pasireiškė jo valdingumas. Su sūnumi santykiai buvo geresni, bet būdavo, kad prieš jį pakeldavo ranką. Buvo E. S. išdaužęs stiklą, numetęs televizorių, supjaustęs baldus. Sūnus ir dabar bijo susitikti su tėčiu. Jai sūnus yra sakęs, kad bijo tėvo. Pasakojo, kad sūnui nepatinka tėčio dabartinė draugė, todėl nelabai nori pas juos važiuoti. Tačiau E. S. myli tėtį. K. S. tėčio būdavo apibarta, pastoviai gniuždoma. Sakydavo, kad ji stora, per daug valgo. K. S. užsidarydavo kambaryje, tapo uždara. Dukra tik prieš skyrybas pradėjo daugiau savimi pasitikėti, išsakyti savo nuomonę. Po skyrybų K. S. susipažino su vyresniu draugu, kuris atvažiavo pas juos. Leido jam nakvoti jų namuose. Jie bendravo draugiškai. Grįžo R. S., kuris parvežė E. S.. Kieme pamatė svetimą automobilį. Jam nepatiko vyresnis draugas, iškvietė vaikų teisių apsaugos darbuotojus. Tai buvo jo kerštas. K. S. draugystė su šiuo vaikinu trunka ir dabar. Ji pasitiki savo dukra. K. S. sunkiai sekėsi mokintis. Iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos perėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Prasidėjus skyrybų procesui, nutarė mesti mokslus. Motyvaciją dingo mokytis dėl konfliktų su tėčiu. Iš pradžių K. S. sumelavo apie vaikino amžių. Kai pradėjo draugauti, K. S. buvo 14 metų. Iš pradžių tėtis draugystei neprieštaravo. Po vaikų teisių iškvietimo į namus, prasidėjo priekaištai, žinutės, grasinimai, kad su ja susidoros, taip pat ir su K. S. draugu. Dėl to, kad jis vyresnis, todėl pasodins jį už pedofiliją, o ją pasodins už tai, kad aš neprižiūri vaikų. Prieš skyrybas buvo smurto atvejų K. S. atžvilgiu. Tiksliai visko neprisimena, bet tėtis trenkė K. S. per veidą, tempė už plaukų, ji bandė K. S. apginti. Atvejis buvo, kai ji buvo darbe, paskambino dukra, kad tėtis yra namuose, jis buvo atvažiavęs sūnaus. Taip pat buvo, kad K. S. paprašius pinigų, jis juos suplėšė. Elgdavosi grubiai. Per visą santuoką tokių įvykių tikrai daug buvo. Smurtaudavo prieš dukrą, daug matė pati, bet daugiau gal būdavo, kai ji nebūdavo namuose. Gyvenant Airijoje, R. S. taip pat prieš ją (J. S.) yra smurtavęs, alkūne sudavė jai į akį. Pirmą kartą smurtą prieš dukrą pamatė, kai jai buvo kokie 5 metai, tiksliai neprisimena. Tėvui buvo normalu vaikui suduoti per užpakalį. Atsineša diržą, kad pagąsdintų vaiką. Ji mano, kad vaiko pastūmimas ar trenkimas jam, yra smurtas, nepriklausomai, ar tam buvo priežastis. Į policiją kreiptis bijodavo, kadangi jis sakydavo, kad visur jo pažįstami. Buvo atvejis, kai ji iškvietė policijos pareigūnus ir pasakė, kad ginklu jai buvo grasinta. Būdavo tokių įvykių, kai jis sakydavo, kad paims ginklą ir visus iššaudys. Kai R. S. susirado draugė, iš jos taip pat sulaikė žeminančio pobūdžio žinučių. Žymių nuo diržo nelikdavo, kadangi mušdavo per kelnes. Ant dukros rankų yra mačiusi mėlynių. Vaikai lankėsi pas psichologus. R. S. buvo atvykęs į namus, dukrai darė spaudimą, kad atsiimtų kaltinimus, grasino susidoroti, bandė atimti telefoną. Tai sukėlė didelį stresą ir išgąstį. Šiuo metu K. S. nesimoko, yra išvykusi į Angliją. Dėl to ji, kaip motina, prisiima visą atsakomybę. Po skyrybų R. S. pradėjo labiau stengtis dėl vaikų. Yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Ji stengiasi jos laikytis. Bet būdavo atvejų, kai R. S. atvažiuodavo ir be jos žinios pasiimdavo vaiką. Su ja būdavo nesiskaitoma. Civilinį ieškinį prašo patenkinti.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra J. S. tėvas. Dukra daugiau bendravo su motina, ji daugiau žino aplinkybių. Girdėjo, kad dukra skundėsi, kad R. S. ją šantažuoja, o K. S. prie mokyklos trenkė per veidą. Yra matęs J. S. su smurto požymiais ant veido. R. S. yra jiems grasinęs, kad jeigu jį pasodins, tai jų dukra bus pakasta. Po šio įvykio daugiau nebendrauja, maždaug apie pusę metų laiko. Apie žinutes jam nieko nėra žinoma. K. S. sakė, kad tėtis jai rašinėja nesąmoningas žinutes. Buvo vienas įvykis, kai į J. S. namus atvažiavo R. S. su savo tėvu. K. S. jam paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų, nes bijojo, kad jos nenuskriaustų. Apie įvykį prie mokyklos jam žinoma, kad tėvas K. S. sudavė per veidą, nes K. S. neatsakė į jo klausimą. Jam paskambino K. S. ir pasakė, kad jai tėtis sudavė. Jis nuvažiavo pas K. S., jos skruostas buvo paraudęs, ji verkė. Apie įvykį pasakojo pati K. S.. Su K. S. susitiko prie mokyklos, maždaug po 10 minučių po įvykio. Ji nėjo į pamokas, laukė jo atvažiuojančio, jis paėmė K. S.. Nieko nežino apie K. S. draugystę su vaikinu, jį matė vieną kartą. E. S. ir tėčio santykiai yra šilti. Jie pykosi dėl sūnaus bendravimo. Nebuvo tokių atvejų, kad dukra neleistų tėvui bendrauti su sūnumi iš pykčio. Nematė, kaip R. S. bendrauja su savo vaikais. E. S. skundėsi, kad jį mušė, pastūmė. Tai buvo prieš kokius metus laiko. Vieną kartą buvo atvažiavęs R. S. pasiimti E. S., bet E. S. nevažiavo su juo, verkė. Tuo metu R. S. buvo kartu su savo tėvu. K. S. norėjo bendrauti su tėčiu, bet bijojo.
Liudytojas L. S. parodė, kad jis yra K. S. ir E. S. pusbrolis. Tarp jų yra nemažas amžiaus skirtumas. Daugiausia bendraudavo per šventes. Jokių faktų nežino, i jų šeimos santykius nesikišo. Yra girdėjęs konfliktus, pykčius, bet konkrečiai nieko negali pasakyti. Iš savo tėvų pokalbių yra girdėjęs apie smurtą šeimoje. Matė, kad tėvo santykiai su sūnumi yra geri, o su K. S. – nelabai. Jam susidaręs toks įspūdis, kad E. S. su tėčiu daugiau bendrauja. K. S. jam asmeniškai nesiskundė dėl tėčio elgesio. E. S. taip pat nesiskundė. Nepastebėjo, kad vaikai vengtų tėvo. Nieko nežino apie grasinančias žinutes. Mano, kad K. S. jautė tėčiui kažkokią neapykantą dėl jo padarytų veiksmų. Mano, kad K. S. pyksta ant tėčio dėl iširusios santuokos. Jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negali.
Liudytoja J. S. parodė, kad ji yra J. S. sesuo ir E. S. krikšto mama. J. S. yra rūpestinga ir labai mylinti mama, visada žiūri vaikų interesų. Kai sesės šeimoje prasidėjo konfliktai, ji skambindavo ir guosdavosi. Labai mylėjo sesės vaikus, su jais bendraudavo K. S. buvo uždaro būdo, su ja bendraudavo mažiau. R. S. nebuvo švelnaus būdo tėvas. Jis kartais grubiai elgdavosi su vaikais. Yra mačiusi, kaip tėvas pastumdavo K. S., ji išeidavo verkdama. E. S. elgesys pasikeisdavo, kai jis grįždavo iš tėčio ar senelių, būdavo blogas, keikdavosi. E. S. nesiskųsdavo, kad jį kas nors skriaudžia. K. S. jai pasakojo apie atvejį, kad tėvas atvežęs į mokyklą, jai sudavė. K. S. pergyveno, verkė. Žinojo, kad K. S. bendrauja su vyresniu vaikinu. Apie tai nieko daugiau nežino. Dėl K. S. draugo amžiaus jai nekilo jokių klausimų. Yra girdėjusi, kad K. S. labai pergyveno ir verkė dėl to, kad tėtis grasino, kad pasodins jos draugą į kalėjimą. Yra girdėjusi apie R. S. grasinimus J. S., ji labai bijodavo, pergyvendavo. Bijojo R. S., nes jis sakė, kad atims namus, mašiną, vaikus. Pasakojo, kad pykosi su vyru, buvo muštynės, vyras jai grasino, atėmė iš jos telefoną. R. S. sakė J. S., kad ją nušaus. Nežino, ar tai rimti grasinimai ar tiesiog psichologinis smurtas, kad ji bijotų. Matė, kad R. S. pastumia K. S., tai ją patempia, paėmęs už rankos, išveda iš kambario. Tai vykdavo, kai būdavo pas juos namuose, tuo metu K. S. buvo mažiau nei 10 metų. Su K. S. apie tėvo smurtą nėra kalbėjusi. R. S. finansiškai rūpinosi šeima, jis normalus žmogus, gal jo toks charakteris, jis greičiau supyksta, o vėliau pyktis praeina.
Liudytojas M. A. parodė, kad jis yra K. S. draugas. Bendrauja su ja ilgą laiko tarpą, su pertraukomis. Apie K. S. tėvų skyrybas jokių detalių nežino. Su K. S. pradėjo bendrauti po skyrybų. K. S. pasakojo apie pykčius su tėčiu, tačiau dėl smurto nieko nėra girdėjęs. Nežino, dėl ko pykosi su tėvu. Jis buvo iškviestas į policiją, rašė paaiškinimus dėl bendravimo su K. S.. Jis lankydavosi K. S. namuose, galėjo kaimynai pranešti policijai. Būdavo atvejų, kai K. S. atvykdavo pas jį į svečius. Su K. S. pradėjo bendrauti, kai tėtis negyveno namuose. Kelis kartus matė R. S.. R. S. jam jokių priekaištų, taip pat grasinimų nėra išsakęs, taip pat ir dėl jo amžiaus. K. S. nieko jam nepasakojo apie tėvo grasinimus. Kai susipažino su K. S., ji sakė, kad jai 17 metų, tačiau buvo 14 m. Tikrą jos amžių sužinojo tik po pusmečio draugystės. K. S. sakė, kad tėtis nepatenkintas dėl jo amžiaus, apie grasinimus nieko neminėjo. Nėra matęs, kad K. S. atžvilgiu būtų smurtauta. Šiuo metu su K. S. yra apsipykę. E. S. dažnai būdavo pas tėtį. Grįžęs iš tėčio nebūdavo piktas. K. S. su tėčiu pasipykdavo, tačiau ir pasikalbėdavo. Žinoma, kad šiuo metu santykiai yra nutrūkę. Priežastys jam nežinomos. K. S. jam sakydavo, kad ji nori su tėčiu bendrauti, bet ir pyksta ant jo. Kiek teko matyti, tai K. S. su tėčiu bendravo normaliai. Nemano, kad K. S. bijo tėčio. K. S. yra pakankamai drąsi, impulsyvi, todėl būtų pastebėjęs, kad bijo tėvo.
Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra J. S. motina. Šeimoje seniai vyko konfliktai, mano, dėl charakterių nesuderinamumo. Matydavo smurto požymius ant dukros veido. J. S. sakydavo R. S., kad nori skirtis gražiuoju, o R. S. nesutikdavo. Vieną kartą R. S. tėvukas sakė „Jeigu muša, reiškia myli“. R. S. motina irgi atkalbinėdavo J. S. nuo skyrybų. Pirmas didelis konfliktas vyko, kai jie gyveno užsienyje, tuomet jos dukra buvo sumušta. Vieną kartą buvo atvejis jų namuose, kai K. S. nepaklausė tėvo. Tuomet R. S. paėmė K. S. už kupros ir numetė, o pats išvažiavo. Tai buvo prieš penkerius ar daugiau metų. K. S. ilgai verkė. K. S. sakydavo, kad tėtis jos nemyli, o brolį myli labiau. K. S. pasakodavo, kad konfliktų metu ji gindavo savo mamą. Girdėjo, kad R. S. turėjo atvažiuoti pasiimti E. S., o E. S. sakė: „važiuoju, nes bus kaip K. S.“. Nežino, ką vaikas norėjo pasakyti. K. S. buvo karinga, nenusileisdavo, bet mano, kad bijojo savo tėvo. K. S. sakydavo, kad bijo savo tėvo. K. S. pasakojo, kad tėvas sudavė jai per veidą automobilyje, kai vežė į mokyklą. Sakė, kad K. S. neatsakė į tėtės klausimą, todėl jis sudavė delnu per skruostą. Pati sužalojimo ant K. S. veido nematė. Neprisimena, ar tą dieną kalbėjo su K. S.. K. S. pasakojo, kad tėtis ją tampė už plaukų. Daugiau aplinkybių nežino. E. S. nėra pasakojęs dėl tėčio elgesio. J. S. pasakojo, kad tėvas negražiai elgiasi su tėvais. R. S. yra grasinęs J. S., kad jeigu neatsiims kaltinimų, tai jis jai sužlugdys gyvenimą, kad ji liks be gyvenamos vietos. Konfliktai tarp vaikų ir tėvo kildavo gal dėl to, kad kažko vaikai nepaklausydavo, R. S. susinervindavo, kažką padarydavo, po to gailėdavosi. K. S. stengdavosi už save pastovėti, neleisdavo engti jos. Šiuo metu K. S. pasiėmė akademines atostogas, o E. S. išvežtas su mokyklos žinia.
Liudytoja V. S. parodė, kad ji buvo K. S. mokytoja 2015 – 2016 metais (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. K. S. buvo gana rami, tyli mokinė, sėdėdavo galiniame suole, neišsiskirdavo iš kitų mokinių savo elgesiu. Buvo praleista daug pamokų, bet su pateisinamomis priežastimis. Dalį praleistų pamokų pateisindavo jos motina. Buvo nurodomos priežastys, kad išvyko į Kauną, ar skaudėdavo nugarą, ar pan. K. S. mokymosi rezultatai nebuvo labai geri, turėjo ir nepatenkinamą įvertinimą. Buvo nepakankama motyvacija mokytis. K. S. turėjo vyresnį draugą, galbūt tai buvo viena iš pamokų praleidimo priežasčių. K. S. su ja nenorėdavo kalbėti apie praleistas pamokas ir draugą, sakydavo, kad viskas yra gerai. Kiek jai žinoma, K. S. su motina buvo geros draugės, buvo artimos. Įvykis buvo tą dieną, kai buvo ruošiamasi vasario 16 d. valstybės atkūrimo dienai. Klasė repetavo dainą renginiui, vyko klasės valandėlė ir K. S. atėjo pavėlavusi. Ji buvo apsiverkusi. Išvedė K. S. į koridorių pasikalbėti. K. S. pasikūkčiodama verkė ir sakė, kad tėvai labai stipriai susipyko, kad ją kaltina dėl skyrybų, nes mama susirado kitą draugą, ir tėtis mamą labai užsipuolė dėl to. Tokias aplinkybes pasakojo K. S. Ji ramino K. S.. Apie smurtą K. S. nieko nesakė, sakė, kad mama su tėčiu labai susipyko. Neprisimena, kokia tai buvo diena, bet buvo ruošiamasi vasario 16 d. renginiui. Jokių smurto požymių ant veido nebuvo. Ji naudodavo daug kreminės pudros, makiažas buvo nubėgęs nuo ašarų, todėl ji nuvalė K. S. veidą. Valydama veidą K. S., jokių paraudimų nepastebėjo. Jų pokalbis truko apie 15 min. Tuomet grįžo į klasė ir tęsė pamoką. K. S. buvo nurimusi. K. S. labai draugavo su K. A., su kuria sėdėjo visą pamoką. Tas atvejis, kai ji kalbėjosi su K. S., buvo žiemos metu, K. S. buvo labai plonai apsirengusi, pas ją klausė, ar nešalta. Per visą laiką, kaip klasės auklėtoja, nepastebėjo jokių smurto šeimoje požymių. Individualių pokalbių su K. S. buvo mažai. Su K. S. buvo kalbėta dėl nelankomumo, dėl neigiamo pažymio, buvo mamą pasikvietusi pokalbiui. K. S. mokyklą pakeitė prie kitos mokytojos, kadangi ji užbaigė 2016 mokslo metus ir išėjo motinystės atostogų. Dėl charakteristikoje nurodytų patyčių gali pasakyti, kad klasė buvo pakankamai draugiška. Iš mergaičių buvo girdėjusi pokalbių, kad K. S. turi žymiai vyresnį draugą, kad gali tuoj susilaukti vaiko. Yra vieną kartą K. S. draugą mačiusi prie bažnyčios kartu su K. S. ir jos motina. Iš pokalbių su K. S. suprato, kad tėtis draudžia su vyresniu draugu jai draugauti, o mama ją užtaria. Per jos bendravimo su K. S. laiką tik vienas kartas buvo, kai K. S. į mokyklą atėjo apsiverkusi. K. S. į mokyklą atvežė kažkuris iš tėvų. Galėjo būti, kad K. S. sakė, kad tėtis ją atvežė į mokyklą, ir jie susipyko dėl mamos draugo ar dar kažko. Šis įvykis buvo 2016 metų pirmame ketvirtyje, kadangi 2016 metų birželio mėnesį ji išėjo motinystės atostogų, 2016 metu rugsėjo mėnesį jau mokykloje nedirbo.
Liudytoja L. S. parodė, kad ji yra kaltinamojo R. S. motina. Iš pradžių santykiai su sūnaus šeima buvo geri, po vedybų gyveno kartu. Atskirai išėjo gyventi, kai K. S. buvo 11 metų. Iš pradžių santykiai tarp sūnaus ir jo žmonos buvo geri. Vaikai buvo mylimi ir prižiūrimi. Visi kartu pramogaudavo, žaisdavo, kartu rūpinosi buitimi. K. S. ypač buvo lepinama iki 6 metų. K. S. nieko netrūko. Vėliau prasidėjo konfliktai, kurie vyko dėl finansinių reikalų, J. S. reikėjo daugiau pinigų. Tuo laikotarpiu, kai jie gyveno visi kartu, jokių nusiskundimų iš K. S. dėl smurto ar kitų nusiskundimų nebuvo. K. S. dažnai susipykdavo su broliu ir mama. R. S. kartais sudrausmindavo, pasakydavo, kad negerai taip elgtis, bet niekada nenaudojo smurto. Kai gyveno atskirai, vaikai dažnai juos lankydavo. Taip pat R. S. atveždavo vaikus, kai pykdavosi su žmona. Dažniausiai pykdavosi dėl vaikų. Kai K. S. pradėjo draugauti su vyresniais už save, R. S. tai nepatikdavo, jis drausdavo tokias draugystes. Norėjo, kad vaikai mokytųsi. Kai K. S. buvo 12-13 metų, ji turėjo 19-20 metų draugą, mama jai nedrausdavo su juo draugauti, o R. S. drausdavo. Bendraudama su K. S. ir E. S., negirdėjo jokių nusiskundimų dėl tėvo elgesio su jais. K. S. su ja buvo atvira, viską pasipasakodavo. Ji dirba darželyje direktorės pavaduotoja, vaikų mokykla buvo šalia to darželio, jie dažnai ateidavo į darželį. K. S. buvo depresija, kai ji pradėjo bendrauti su žymiai vyresniu vyru, kuris vartojo narkotikus ir alkoholį, prie jų pripratino ir K. S.. Dėl to ji kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. K. S. su šiuo vyresniu asmeniu pradėjo bendrauti, kai jai buvo 14 metų. Motina K. S. išleido su šiuo asmeniu važiuoti į užsienį, kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Visas šias aplinkybes jai pasakojo pati K. S.. Sakydavo, kad pavartojus „žolės“, viską pamiršdavo, jai pagerėdavo. Ji norėjo, kad tėvai susitaikytų. Kai mama pastojo, ji atėjusi verkė, buvo baisi depresija, pergyveno, kad tėvai jau niekada nesusitaikys. J. S. drausdavo vaikams ateiti pas ją, K. S. eidavo slapta. Su vaikais bendraudavo telefonu, kai J. S. negirdėdavo. K. S. pasakojo, kad pirko nėštumo testą, jai buvo 15 metų. K. S. į užsienį su vyresniu draugu buvo išvažiavusi dviems mėnesiams, važinėjosi po Europą. Tam asmeniui buvo 26 metai. Taip pat pas jį išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), dvi savaites nelankydavo pamokų. Žino, kad R. S. kreipėsi į vaiko teises dėl draugystės su vyresniu vyru. Viskas būdavo nutraukta, kadangi motina leisdavo K. S. bendrauti. Tas draugas K. S. duodavo pinigų, tai pasakodavo pati K. S. Būdavo atvejų, kai K. S. atsiliepdavo telefonu, būdama neblaivi. Kai susipažino su šiuo vyru, K. S. labai pasikeitė elgesys. Ji nustojo lankyti mokyklą, klausyti tėvų, su jais pykosi. Prasidėdavo isterijos, ji labai kovojo už draugystę su šiuo vyru. Mokykloje jos draugės iš jos šaipydavosi, sakydavo, kad ji už pinigus būna su tuo vyru, ji turėdavo su savimi narkotikų. E. S. atrodo taip pat kalbėdavo, kad kanapės yra vaistai. Dėl to ji ir R. S. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus. R. S. parašė prašymą, kad neleidžia jam bendrauti su vaikais, tada prasidėjo šitas ikiteisminis tyrimas. Buvo iškviesta policija, vaikų teisės. Buvo pranešta, kad K. S. miega su suaugusiu vyriškiu. R. S. buvo nuvažiavęs, rado M. A., bet jis išsigynė, kad jis nėra K. S. draugas. Kai K. S. išsiskyrė su tuo vaikinu, ji pradėjo mokytis, stengtis, kabintis į gyvenimą. Dabartinė K. S. būsena yra gera. Nenori praeities prisiminti. Pergyvena, kad padarė daug klaidų. Ikiteisminio tyrimo metu su vaikais mažiau bendravo. E. S. buvo pasakyta, kad jam yra uždrausta bendrauti su tėčiu, dėl to E. S. labai pergyveno. Vaikai tėvo nebijojo. Skyrybų laikotarpiu K. S. ilgai abejojo su kuriuo iš tėvų likti po skyrybų. Ji sakė, kad jai gal geriau būtų likti pas senelius, nes tada galėtų bendrauti su abiem tėvais. Kai R. S. su J. S. išsiskyrė, K. S., E. S. ir R. S. gyveno pas juos bute. Rugsėjo mėnesį J. S. išsivežė vaikus, nes reikėjo eiti į mokyklą. Vaikai dažnai atvažiuodavo pas juos, paskui prasidėdavo J. S. skambinimai ir sakymai, kad iškvies policiją, kad jie pagrobė vaikus. Mano, kad tėvų skyrybos galėjo įtakoti K. S. sveikatą. Ji labai pergyveno dėl skyrybų, norėjo, kad tėvai liktų kartu, ji labai verkė, kai sužinojo, kad mama laukiasi nuo kito vyro. J. S. nenoras leisti vaikams bendrauti su tėvu iššaukė visus konfliktus. K. S. reikėjo psichologo pagalbos po tėvų skyrybų. K. S. tokia pagalba nebuvo suteikta. Ji pati dėl pagalbos suteikimo K. S. kreipėsi į vaikų teises. J. S. neleido, kad K. S. būtų suteikta pagalba, sakė, kad K. S. stipri ir pati susitvarkys. J. S. skųsdavosi dėl smurto jos atžvilgiu, tačiau pati to niekada nematė. Prisimena, kai vieną kartą J. S. sukėlė labai didelį konfliktą, K. S. šaukė, kad nesibartų. J. S. norėjo vežtis K. S. pas kažkokius ekstrasensus, o ji neleido, dėl to susipyko. J. S. šaukė, pasiėmusi vaikus išbėgo. Kai J. S. susipykdavo su R. S., ji iškart pasiimdavo vaikus ir grasindavo visiems, kad nepamatys vaikų. Neteko girdėti J. S. nusiskundimų, kad R. S. smurtauja prieš vaikus. Nebuvo nusiskundimų, kad R. S. grasina. Vaikai nėra skundęsi, kad tėvas jiems grasina ar smurtauja prieš juos. Ant J. S. nematydavo sumušimo žymių, o R. S. veidą matė sudraskytą. J. S. neleisdavo jiems padėti, vydavo juos iš kiemo, grasindavo policija. Kai buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai dėl M. A., buvo pasakyta, kad jis yra J. S. draugas. E. S. bijojo savo mamos, jis verkdavo, kad jo tėtį atėmė, sakydavo, kad tėtis jo nemušė, jis buvo labai mylimas. Mano, kad J. S. juos primokė, sakyti, kad tėtis juos mušė ir naudojo psichologinį smurtą.
Liudytojas R. S. parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Sūnaus šeima gyvena kartu su jais iki kol pasistatė namą. K. S. pas juos užaugo. R. S. ir K. S. santykiai buvo labai geri. Tarp K. S. ir R. S. konfliktinių situacijų nematė. Matė, kad K. S. yra nereikalinga motinai. K. S. J. S. buvo reikalinga tik tada, kai reikėjo apkaltinti tėvą. Kol J. S. neužeidavo isterijos priepuoliai, konfliktų nekildavo. K. S. ir E. S. niekada nesiskundė, kad tėvas juos skriaudė, tai yra melas. Kalbėjo su E. S., jis sakė, kad mama liepė taip sakyti, kad tėtis jį mušė. K. S. reikėjo laisvės, kadangi prasidėjo draugystė su vyresniu vyriškiu, jai tuomet buvo 15 metų. J. S. nedraudė K. S. bendrauti su vyresniu vaikinu, ji parašė sutikimą, kad K. S. galėtų išvažiuoti su juo į užsienį. Keliavo krovininiu automobiliu. R. S. draudė K. S. bendrauti su tuo vyru. J. S. buvo proga suvesti su vyru sąskaitas. Šiuo metu E. S. daugiausia būna pas juos. K. S. irgi stengiasi atsigauti po narkotikų vartojimo. K. S. šiuo metu gyvena žmonos bute, kadangi susipyko su savo motina. K. S. buvo nustojusi bendrauti su tėvu, metė mokslus, pradėjo vartoti narkotikus, pasidarė atžagari. K. S. J. S. buvo reikalinga tik kai reikėjo atkeršyti tėvui, ji sakydavo, kad uždarys R. S. į kalėjimą. Smurto naudojimo atvejų nematė ir negirdėjo. R. S. sudrausmindavo vaikus, kai jie neklausydavo. Bardavo K. S. už jos draugystė su vyresniu vyru. Dėl to K. S. pykdavo. Vieną kartą matė K. S. draugą, kai jis paėmė K. S. nuo Latvijos-Lietuvos sienos. Tėvas buvo blogas, kadangi draudė bendrauti su vyru. Mama skatino K. S. blogai elgtis su tėvu, dėl to ji parašė sutikimą išvykti jai į užsienį. Kai K. S. grįžo iš užsienio, pasakojo kelionės įspūdžius. Pradėjo pasakoti apie tai, kiek kainuoja „žolė“. Jam paklausus, pasakė, kad „žolę“ vartoją jo draugo draugai ir žino kainas. Mano, kad K. S. irgi rūkė „žolę“. E. S. pradėjo nešioti grandinėles su kanapėmis, sakė, kad „žolė“ yra sveika. K. S. reikėjo laisvės, o R. S. kerštavo J. S., nes dar gyvenant santuokoje, ji sakydavo, kad supūdys R. S. kalėjime. Konfliktai tarp R. S. ir J. S. kildavo dėl to, kad J. S. jam buvo neištikima. Kai norėdavo pasiimti E. S., J. S. neduodavo vaiko, tada būdavo įvairūs konfliktai, J. S. juos vydavo iš kiemo, grasindavo policija. E. S. bijojo važiuoti į ekspertizę, grįžęs sakė, kad labai verkė. Jis yra rašęs raštą vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl įvykio, kai buvo 22 laipsniai šalčio, o J. S. atvežė E. S. prie jų namų ir paleido pusiau nuogą. Turėjo E. S. pirkti batus. Rašė, kadangi norėjo atkreipti dėmesį, kaip motina prižiūri vaiką. Buvo atvejų, kai E. S. neleisdavo važiuoti kartu. Tokių atvejų buvo, dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Sūnus jį veždavosi kartu, kaip liudytoją, kadangi J. S. filmuodavo, drausdavo vaikams bendrauti.
Liudytoja Ž. A. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vaiko teisių skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas. Jų tarnybai J. S. ir R. S. šeima. Žino, kad skyriuje buvo nagrinėjami J. S. ir R. S. prašymai, buvo bendraujama su vaikais, su šia šeima dirbo specialistė V. T.. Pirmas prašymas buvo gautas apie 2012 m. Kreipėsi J. S. po kažkokio šeimoje vykusio konflikto, kad pravestų pokalbį su kaltinamuoju dėl jo netinkamo elgesio su ja vaikų akivaizdoje. Bet po kelių dienų buvo gautas J. S. prašymas nenagrinėti šio prašymo, nes jie susitaikė ir vaikai jaučiasi gerai. Tada po kažkiek laiko buvo gautas neprisistačiusio vyro telefoninis pranešimas apie tai, kad moteris nepilnametei dukrai leidžia gyventi su suaugusiu vyru. Tuomet skyriaus darbuotojai ir policijos pareigūnai vyko nurodytu adresu, duris atidarė kažkoks vyras, jis prisistatė ir mums paaiškino, kad jis yra namo šeimininkės, tai yra J. S., draugas. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo J. S. ir R. S. dukros K. S. draugas. Dėl to buvo atliktas kažkoks tyrimas, mano, kad buvo nutrauktas. Buvo atvejis, kai į skyrių kreipėsi R. S., jis teigė, kad mama vaikais netinkamai rūpinasi, kad leidžia dukrai bendrauti su vyresniu vyru, kad jai mama leido važiuoti į užsienį, tėvas nerimavo, kad dukra praleidinėja pamokas. Tada kreipėsi į mokyklą dėl K. S. charakteristikos, buvo tokių duomenų, kad buvo problemų dėl mokyklos lankomumo, kalbėjome apie tai su mama. Taip pat tėtis kreipėsi ir dėl bendravimo su vaikais, teigė, kad jam neleidžiama bendrauti, aiškinomės šias aplinkybes su J. S. ir K. S.. J. S. teigė, kad ji nedraudžia bendrauti, o K. S. pasakė, kad tėtis prieš ją smurtauja, todėl ji nenori su juo bendrauti. Tuomet visus dokumentus perdavė policijai tyrimui. Visoje skyriaus darbo eigoje šeimai buvo siūlyta lankytis pas psichologus, jos žiniomis sūnus lankėsi pas psichologus, K. S. buvo kelis kartus. Šeimai buvo siūloma ir mediatoriaus pagalba. Yra bendravusi ir su kaltinamojo motina, kadangi ji nurodė, kad J. S. draudžia jai bendrauti su vaikaičiais. Vaikų mamai buvo išaiškinta, kad seneliai turi teisę bendrauti su vaikaičiais. Bendraujant su vaikais, pastebėjo, kad E. S. nuomonė apie tėvą yra visai kitokia, nei K. S. Sūnus labai norėjo bendrauti su tėčiu. Šią šeimą kuravo V. T.. Kai vaikai atvyko ir rašė paskutinius paaiškinimus, apie tai ją informavo V. T.. Šiuos rašytinius paaiškinimus perdavė prokurorui.
Liudytoja V. T. parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyresniąja specialiste. Dirbo su J. S. ir R. S. šeima nuo to momento, kai K. S. pasakė, kad tėvas prieš ją ir brolį smurtauja. K. S. pasakė, kad tėtis ją tampė už plaukų, daugiau detalių neprisimena. Tai buvo 2016 metų rugsėjo pabaigoje. Su šia šeima bendravo dažnai, nes kartojosi tėvų prašymai. Buvo gautas tėčio prašymas, kad neleidžia motina susitikti su vaikais, buvo pranešimai policijai dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), buvo ir kitų atvejų. Buvo gautas R. S. prašymas, kad galimai motina jam neleidžia bendrauti su vaikais. Ji išsikvietė motiną ir K. S. į skyrių, K. S. pasakė, kad ji nenori bendrauti su tėčiu, nes jis muša ją ir brolį. Tuomet viskas prasidėjo, buvo kreiptasi į policiją dėl tyrimo. K. S. ateidavo su motina, jos kalbėdavo kartu, J. S. K. S. kaip ir pritardavo, kad smurtas buvo. Iš E. S. jai neteko girdėti apie smurtą. Teko bendrauti su R. S. betarpiškai, klausė R. S. dėl smurto, jis neigė smurto atvejus. Jos nuomone, R. S. myli savo vaikus. Dėl K. S. ir E. S. pateiktų rašytinių paaiškinimų, tai pirmas į vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko E. S.. Jį lydėjo tėtis ir močiutė. E. S. pasakė, kad nori bendrauti su tėčiu, nori su juo kartu gyventi, teigė, kad motina nedraudžia su tėčiu bendrauti, pasakojo apie jų bendrą veiklą. Ji su E. S. bendravo atskirame kabinete. Ji E. S. uždavė klausimus, o jis rašė paaiškinimus, taip buvo surašytas E. S. raštas. E. S. kalbėjo nuoširdžiai, matėsi, kad E. S. ryšys su tėčiu yra stiprus. Ji pasakė E. S., kad jeigu jis nori bendrauti su tėčiu, jie turi žinoti, kad jam gerai ir saugu būti su tėčiu. K. S. raštą priėmė kartu su kolege. K. S. atėjo į skyrių ir iškart paprašė duoti lapą, nes ji nori kažką parašyti. Ji K. S. pasiūlė pasikalbėti, ji pasakė, kad nenori kalbėti, o nori rašyti. K. S. davė lapą ir ji parašė paaiškinimą. Ji dar kartą pasiūlė K. S. pasikalbėti. K. S. parašė, kad ji galimai buvo klaidingai suprasta institucijų, rašė, kad ji nori bendrauti su tėčiu, kad jai trūksta tėčio. Visą tai vėliau pasakė ir žodžiais, ji sunkiai kalbėjo, bet patvirtino tai, ką parašė paaiškinime. K. S. rašė lėtai, pagalvodama. Tuomet ji pagalvojo, kad K. S. pavargo nuo visų teismų ir procesinių dalykų, todėl nori viską užbaigti. Nesiaiškino, ar vaikams buvo padarytas poveikis, kad jie surašytų paaiškinimus. Dėl E. S. nekilo tokių minčių, kad jam galėjo būti padarytas poveikis. O dėl K. S. pagalvojo, kodėl pasikeitė jos nuomonė. Vaikus siuntė pas psichologą, J. S. sakė, kad privačiai veš vaikus, nes čia galimai nekompetentingi darbuotojai dirba. Kažkokį laiko tarpą vaikai lankėsi pas psichologą. Jos darbas su šia šeima baigėsi 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Dėl pedofilijos kažkas buvo, bet tuomet dirbo kita darbuotoja.
Iš 2016 m. spalio 5 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) rašto Nr. SD-9900(12.71) matyti, kad VTAS gautas R. S. prašymas, kad vaikų motina J. S. neleidžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir K. S.. Į skyrių atvykusi motina J. S. su dukra K. S., kuri paaiškino, kad su tėvu nebendrauja, nes jis galimai prieš ją smurtauja (1 t., b. l. 1-3, 2 t., b.l. 16, 25).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. S. savanoriškai pateikė susirašinėjimą su D. K.. Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad K. S. aktyviai dalyvavo vyksiančiame tėvų konflikte (1 t., b. l. 168-169).
Iš Savanoriško daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas J. S. pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas J. S. ir K. S. pokalbis, kuris patvirtina konfliktiškus santykius (1 t., b.l. 164, 165 – 167)
Iš VTAS pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. buvo gautas telefoninis anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) motina J. S. galimai leidžia savo nepilnametei dukrai K. S. gyventi su suaugusiu vyru, kuris tvirkina nepilnametę, nuvykus (duomenys neskelbtini), namuose rastas M. A., kuris paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), atvyko į svečius, yra namo savininkės draugas (2 t., b.l. 16, 19, 20).
Iš Alytaus apskrities VPK duomenų matyti, kad policijos komisariate buvo tirtas anoniminis pranešimas, kad K. S. yra galimai tvirkinama suaugusio vyro, dėl ko 2016 m. birželio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (4 t., b.l. 64 – 83).
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. birželio 8 – liepos 13 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-105/2017 konstatuota, kad K. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie galimai atliktus jos tėvo R. S. fizinio bei psichologinio smurto veiksmus, atitinka jos amžių bei išsivystymo lygį. Būdama 6 m. amžiaus K. S. galėjo teisingai suprasti fizinio smurto faktines aplinkybes, tačiau negalėjo suprasti fizinio ir psichologinio smurto esmės. Būdama 14-15 m. galėjo teisingai suprasti fizinio smurto esmę, tačiau tik dalingai galėjo suprasti psichologinio smurto esmę. Galimai vykęs ilgalaikis tėvo fizinis ir psichologinis smurtas prieš K. S. sukėlė jai neigiamų jausmų, psichinį ir fizinį skausmą, pasitikėjimo savimi ir kitais trūkumą, nuotaikos svyravimus, valgymo sunkumus, potrauminį stresą, o sąveikoje su nuo mažens jaučiama meilės stoka, gyvenimui tarpusavyje konfliktuojančių tėvų šeimoje ir tėvų tarpusavio smurto stebėjimu, neigiamai paveikė jos asmenybės raidą, kas savo ruožtu šiek tiek apsunkina jos socialinę adaptaciją. K. S. nebūdingas padidintas įtaigumas ir padidintas polinkis fantazuoti. Nepaisant to, kad kai kurios 2016-11-30 apklausos metu K. S. išsakytos aplinkybės yra padiktuotos jos motinos, K. S. parodymų turinys atitinka jos dabartines pažiūras ir emocinį santykį su įtariamuoju. Šiuo metu K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų. K. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. K. S. gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus (1 t., b. l. 68-76).
Iš 2017 m. birželio 8 – liepos 13 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-104/2017 matyti, kad E. S. duoti parodymai 2017-02-21 ikiteisminio tyrimo metu apie galimai atliktus tėvo R. S. fizinio bei psichologinio smurto veiksmus jo ir sesers K. S. atžvilgiu, atitinka jo amžių bei išsivystymo lygį, nestebima požymių, kad jie būtų padiktuoti kito asmens ar būtų E. S. fantazijos vaisius. Būdamas 4-6 m. E. S. buvo pajėgus suprasti kai kurias R. S. galimai atliktų fizinio smurto veiksmų faktines aplinkybes, tačiau buvo nepajėgus suprasti šių veiksmų reikšmės ir jiems pasipriešinti. Būdamas 4-6 m. E. S. buvo nepajėgus suprasti R. S. galimai atliktų psichologinio smurto veiksmų esmės ir jiems pasipriešinti. R. S. galimai atliktų fizinio ir psichologinio smurto veiksmų metu E. S. išgyveno liūdesį, baimę, skausmą. Šiuo metu prisiminus R. S. smurto veiksmus E. S. pasireiškia susijaudinimo, liūdesio reakcijos, smurto veiksmų pasikartojimo baimė. E. S. nenustatytas padidintas polinkis įtaigai ir fantazavimui. E. S. šiuo metu konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų bei kitų psichotraumuojančių faktorių: užsitęsusios konfliktinės situacijos šeimoje, bendravimo su tėvu ribojimo. E. S. patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą jo psichikos sveikatai ir nesunkiai jo sutrikdė (1 t., b. l. 119-125).
2018 m. vasario 20 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių psichiatrės A. D. – B. specialisto išvadoje Nr. S2/2018 konstatuota, kad K. S. atliktos teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės metu buvo nepilnai ir neišsamiai išnagrinėti jos sveikatai grėsmę kėlę (rizikos) veiksniai. Kadangi nustatyto emocijų sutrikimo požymiai yra nespecifiniai ir gali būti nustatomi kitose stresą sukeliančiose aplinkybėse (persirgta epilepsija, įsitraukimas ir patiriamas distresas dėl tėvų konflikto, neplanuoto nėštumo grėsmė nepilnametystėje, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, patyčios mokykloje, asmenybės raidos sunkumai) daroma išvada, kad negalima tiesiogiai susieti K. S. nustatytos diagnozės, t. y. emocijų sutrikimų (F93.8) su K. S. tėvui R. S. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis. Konstatuojama, kad K. S. buvo įtraukta į po skyrybų užsitęsusį tėvų tarpusavio konfliktą, kurio metu motina J. S. savo įvairaus pobūdžio elgesiu (menkindama, žemindama vaikų tėvą R. S.) siekė atskirti vaikus nuo kartu negyvenančio tėvo ir jo šeimos nariu, taip darydama žalą K. S. harmoningai asmenybės raidai. Pabrėžtina, kad tarptautinės teismo psichiatrinės bendruomenės nuostatose pažymėta, kad vaiko įtraukimas į tėvų konfliktą, esant sutrikusiems vaiko ir tėvų santykiams, yra vertinamas, kaip vaiko išnaudojimas vieno iš tėvų konflikte prieš kitą; toks tėvų elgesys yra priskiriamas elgesiui, darančiam žalą vaiko interesams [Fornari, 2013:769]. Tinkamai neįvertinus ekspertinio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių (K. S. įsitraukimas į konfliktinius tėvų tarpusavio santykius, K. S. ir mamos J. S. sudarytas stiprus ryšys (aljansas) ir bendras tėvo menkinimas, atstūmimas) padarytos ekspertinės išvados nebeatitiko atlikto ekspertinio tyrimo rezultatų tiek vertinant priežasties pasekmės ryšius, tiek ir, galimai, daromą poveikį K. S. parodymams ir liudijimui. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu nebuvo pritaikyti vertinimo kriterijai, skirti įvertinti elgesį vaiko, įtraukto į užsitęsusį tėvų konfliktą, kai vienas iš tėvų siekia atstumti kitą. Darant ekspertines išvadas ir norint visapusiškai ir galutinai atsakyti į teismo klausimus, turėjo būti atlikta išsamesnė faktinių aplinkybių analizė, būtent vertinant ne tik individualiai K. S. psichikos būseną, asmenybės raidos bruožus, bet ir jos bendravimo su tėvu ir motina ypatumus, darančius įtaką jos parodymų ir liudijimų turiniui. Kadangi išvados padarytos, esant surinktų duomenų vertinimo trūkumams, o ekspertinio tyrimo rezultatai neatitinka padarytų išvadų, todėl 3, 4 ir 5 ekspertizės išvadas galima laikyti neišsamiomis, nepakankamai patikimomis ir nevisapusiškomis ir/ar prieštaraujančiomis ekspertinio tyrimo rezultatams (3 t., b.l. 56-69).
Iš 2019 m. spalio 3 – spalio 21 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-570/2019 matyti, kad nukentėjusioji K. S. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, ji yra praktiškai psichiškai sveika, šiuo metu savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali, jos bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, nenustatyta tokių pažintinės veikos (suvokimo, atminties, dėmesio, atkūrimo) ypatumų, kurie trukdytų jai suprasti konkrečias faktines aplinkybes bei duoti apie tai parodymus; nukentėjusiajai K. S. nenustatytas polinkis įtaigai; jos nurodytų 2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamajame posėdyje reikšmingų tyrimui duomenų nagrinėjimas nėra teismo ekspertų kompetencijoje; jai nenustatytas polinkis fantazuoti, K. S. yra praktiškai psichiškai sveika, o faktinių asmenų, darančių įtaką šių jos parodymų davimui tyrimas yra ne ekspertų kompetencijoje; K. S. nenustatyti jokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt), dėl kurių ji negalėtų duoti apie tai parodymus, o parodymų patikimumo nustatymas yra teismo kompetencijoje; teismo ekspertai neturi naujų objektyvių duomenų apie K. S. tarpasmeninių santykių su tėvu R. S. ypatumus ir jie yra nenagrinėtini; K. S. ryšio su motina ir tėvu ypatumai, jos vaidmuo tėvų tarpusavio konflikte buvo vertintini teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte (aktas 2017 m. birželio 8 – liepos 13 d. Nr. 103MS-105/2017) ir atsakyta taip: „K. S. nebūdingas padidintas įtaigumas ir padidintas polinkis fantazuoti. Nepaisant to, kai kurios 2016 m. lapkričio 30 d. apklausos metu K. S. išsakytos aplinkybės yra padiktuotos jos motinos, K. S. parodymų turinys atitinka jos dabartines pažiūras ir emocinį santykį su įtariamuoju“; papildomai pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose pagal pokalbių apyrašą (3 t., b.l. 190, 191) nėra reikšmingų duomenų, kurie galėtų turėti esminės įtakos ekspertizės išvadoms; K. S. nėra konstatuotinas koks nors sveikatos (emocijų) sutrikimas, todėl rizikos jokie veiksniai nevertintini. Ji yra praktiškai psichiškai sveika. K. S. šiuo metu savo veiksmų esmės supranta ir juos valdyti gali (4 t., b.l. 124 – 129).
Ekspertė psichiatrė S. S. teismo metu tvirtino ekspertizės išvadas. Išvados padarytos remiantis psichikos būklės tyrimu ir psichologiniu įvertinimu. Buvo vadovaujamasi dokumentacija ir pedagoginės tarnybos psichologo išvadomis, kurios buvo prijungtos prie baudžiamosios bylos. Iš medicininės dokumentacijos paaiškėjo, kad vaikai nebuvo konsultuoti psichikos sveikatos priežiūros specialistų. Įvertinus K. S. medicininę dokumentaciją, buvo pastebėta, kad nuo 2014 m. buvo kreiptasi į gydytojus dėl somatoforminio, somatinio pobūdžio simptomų - pilvo skausmų, nugaros skausmų, kurie galėtų turėti psichologinį pagrindą. Buvo nustatytos tos pačios diagnozės - emocijų sutrikimas vaikystėje. E. S. atveju matėsi liūdesys ir nerimas. Tėtis jam labai reikšmingas asmuo. Apie atiriamas nuobaudas, emocinį smurtą šeimoje jis kalbėjo švelniai, lyg jausdamasis kaltas dėl to. Akivaizdžiai matėsi emocinis labilumas, graudus reagavimas į šeimos tarpusavio santykius, tai buvo vertinta, kad emocinis reagavimas į įtariamojo veiksmus, tiek į konfliktines situacijas, tiek bendravimo su tėvu ribojimą. Tai keletas traumuojančių faktorių, šiuo atveju jie visi vienodo reikšmingumo E. S.. E. S. emocijų sutrikimą įtakojo visi šie veiksniai, jie neigiamai veikė ir suformavo, įtakojo šio susirgimo atsiradimą. Įtariamojo veiksmai, konfliktinė situacija, draudimas bendrauti su tėvu, neigiamai veikė ir suformavo išsivysčiusį emocijų sutrikimą. K. S. nustatė emocijų sutrikimą vaikystėje dėl įtariamojo veiksmų, ir tą situaciją sunkina užsitęsusi konfliktinė situacija. Susirgimui įtakos turėjo jos atžvilgiu kaltinamojo taikytas fizinis ir psichologinis smurtas, smurtas stebėtas jos motinos atžvilgiu. Vertino tuos tėvo veiksmus, apie kuriuos ji pasakojo apklausos metu ir ekspertizės metu. Abiejų vaikų atžvilgiu išvados skirtingos, nes skiriasi jų pasakojimas ekspertizės metu ir emocinis reagavimas į turinį, kurį pasako ekspertizės metu ir ką akcentuoja. K. S. labiau akcentavo, kalbėjo ir emociškai reagavo į tėvo apibūdinimą ir tėvišką santykį, jai trūko tėviškos šilumos, nejautė jo palaikymo, jausdavo paniekinimą iš jo pusės, nuvertinimą, tie prisiminimai iššaukdavo graudulį, emocinį reagavimą, ji jautė konkurencinį santykį broliui, nes jis jaunesnis, dėl to K. S. jautė nuoskaudą. Prisiminimai apie galimai vartotą tėvo smurtą, K. S. sukelia pykčio, liūdesio, nereikalingumo jausmus, ji verkia, tada atsiprašo, kad verkia, bando slopinti savo jausmus, tai nebuvo demonstratyvus verkimas, kurį galėtumėm vertinti kritiškai, tai buvo natūralus emocinis reagavimas. Medicininiuose dokumentuose buvo įrašas, kad 2010 metais K. S. buvo nustatyta židininė epilepsija ir skirtas prieš epilepsinis gydymas. Teoriškai epilepsija ilgainiui gali sukelti ir emocinį labilumą, turėti tam įtakos. Židininė epilepsija gali turėti įtakos emocijų sutrikimui. Dėl K. S. duota išvada, kad sužalojimas atsirado tik dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau užsitęsusi konfliktinė situacija vertintina kaip sunkinanti aplinkybė. Išnykus konfliktinei situacijai, tikėtina, kad sutrikimas išnyktų.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertė psichologė I. S. tvirtino išvadas. Parodė, kad E. S. ir K. S. yra skirtingos situacijos, vaikai skirtingi, amžius jų skiriasi ir santykis su įtariamuoju skiriasi, todėl jų parodymai skiriasi. E. S. matė 2017 metais, tuo metu vaikas gyveno su mama, su tėvu santykis buvo ribojamas. E. S. labai išgyveno dėl to, jis norėjo matytis su tėvu, vyko konfliktai su mama, nes jis norėjo matytis su tėvu, o mama neleido, jo buvo didelis noras būti su tėvu. Nepaisant didelio noro būti su tėvu, vaikas mini tai, ką kartojo ir apklausoje, mini situaciją, kai jis įskėlė langą ir gavo per užpakalį. Kita situacija, kai matė, kaip tėtis sesę už plaukų tampė. E. S. yra dideliame konflikte tarp tėvų, jis stengiasi laviruoti tarp dviejų konfliktuojančių pusių ir švelninti abiejų veiksmus, įtikti abiems ir išlaikyti santykį. E. S. pažintinė ir socialinė raida normali, kai nekalbama apie šeimą, o duodamos kažkokios neutralios užduotys nesusijusios su šeima, tada vaikas pralinksmėja ir bendrauja laisviau. Kitose sferose jam viskas gerai, bet namų, šeimos tema jam kelia neigiamų išgyvenimų. Pagal savo amžių jis pakankamai pajėgus suprasti klausimus ir į juos atsakyti. Minėtų įvykių tikslaus laiko ir smulkių detalių jis neprisimena, bet jam įstrigę tie momentai, ir jis dėl jų skaudžiai išgyveno. Kalbant apie poveikį, nepaisant to, kad jis gyvena tokioje konfliktinėje situacijoje, bet sugeba išlaikyti jis savo matymą, jis sugeba pasakyti kas ką ne taip padarė, sugeba pasakyti ką mama ne taip padarė ir ką tėtis, nėra kažkokio nukrypimo į kažkurio iš tėvų pusę, jis sugeba išlaviruoti. E. S. pasakojo du smurto atvejus. Negali atriboti veiksnių, sukėlusių emocijų sutrikimą. Kalbant apie jo emocinę būseną, tie įvykiai jį paveikė. Sesės atveju E. S. bandė ginti ją, bet jam nepavyko, nes jis buvo mažas. Kai vaikas gyvena tokioje aplinkoje, tie įvykiai kaupiasi ir vienas kitą papildo ir lemia dabartinius rezultatus. Neįmanoma pasakyti, kiek procentų įtakos kažkuris įvykis turėjo ekspertizės metu nustatytai jo būsenai. Su K. S. situacija kitokia, jai ekspertizės metu buvo 16 metų. Labiau matėsi, kad konfliktinėje situacijoje ji pasiduoda į mamos pusę ir perima mamos žodžius. Tas akivaizdžiausiai matėsi iš apklausos pas tyrėją, toje apklausoje kartu su ja dalyvavo mama. Pradžioje apklausos K. S. labiau pati pasakoja, o apklausos viduryje K. S. pradeda pritrūkti argumentų, ji pradeda žvalgytis į mamą, ir tada mama kažką pasako, o K. S. perima mamos žodžius. Emocinės reakcijos buvo, iš pradžių ji kalbėjo apie tai, kad jai ir broliui liūdna, kad ši situacija sunki, tačiau „Stebima motinos įtaka tiriamosios parodymų turiniui (Nuo apklausos vidurio tiriamoji, nežinodama, ką atsakyti, vis dažniau žvilgteli į motiną. Motina tyliai pamini finansus. Apklausos pabaigoje tyrėjai paklausus, gal mama pati gali kažką pasakyti, motina išsako neigiamą nuomonę apie tėvo sugyventinę – tai girdėdama tiriamoji pritariamai linksi, paskui pratęsia kalbą, dėsto neigiamą požiūrį į tėvo sugyventinę. Tiriamajai kalbant apie tėvą, motina įterpia „pradėjo įžeidinėti“ – ir tiriamoji pakartoja „pradėjo įžeidinėti“. Motina pasako: „Kiekvieną kartą tu pradedi verkti“ – ir tiriamoji pratęsia: „Aš visą laiką verkiu“. Motina pasako: „Dar įdomu būtų, pavyzdžiui, teismo nuosprendį pakeisti dėl bendravimo su broliu, ar broliui tikslinga su juo bendrauti“ – ir tiriamoji pratęsia: „Aš, jo, manau, kad jam reikia riboti bendravimą su tėvu. Jis pats nelabai rodo iniciatyvą bendrauti su tėčiu“. Tos apklausos metu matosi, kad dalis parodymų yra pakartoti iš motinos, tai įtakoti parodymai, bet negali sakyti, kad jie visiškai tuščioje vietoje, nes tiriamoji ir ekspertizės metu labai gražiai pasakoja, nes ji didelė, ji geriau prisimena visą įvykių seką. Ji pasakoja, kad po brolio gimimo pasikeitė jos santykiai su tėvu, ji jautėsi nereikalinga, minėjo, kad dažnai būdavo pas senelius, K. S. ryšys su seneliais buvo geras, o šeimoje ji jautėsi nereikalinga. Dar ji kalba apie visus konfliktus, konfliktinę, smurtinę situaciją, kuri vyko abipusiai tarp tėvų. Iš pradžių ji pradeda kalbėti apie tai, kad tėvas smaugdavo mamą, daužydavo mamos galvą į sieną ir sako, kad mama buvo kovinė, atlaikydavo tėčio išpuolius. Iš to matyti, kad susikibimas vykdavo iš abiejų pusių, nebuvo taip, kad tik viena pusė kitą skriaudžia. Visa ta situacija ją veikė neigiamai ir kėlė stresą, tai matyt buvo dar viena iš priežasčių, kodėl ji stengdavosi būti pas senelius. Kalbant apie tai, ką pats tėvas jai yra padaręs, ji mini situacijas, kuriose buvo tempiama už plaukų. Pradžioje buvo žodinis konfliktas, o paskui ją tempė už plaukų, dar sako, kad buvo ir ne tokių įsimintinų dalykų, buvo kažkokie pastumdymai, rėkimai. Ta situacija su jos vyresniu draugu, dar įpylė žibalo į ugnį, nes ji norėjo bendrauti su savo draugu, o tėtis neleido, ir tai buvo papildomas konfliktas, dėl ko ji labai aiškiai priėmė savo mamos poziciją ir nusistatė prieš tėvą.
Parodymai labai priklauso nuo to, kaip apklausos vykdomos, geriausia, kai būna viena apklausa iškart po įvykio, tada vaikas daugiausiai prisimena. Dar labai priklauso nuo to, kokius klausimus užduoda, nes vaikas gali perimti kažkokius žodžius, o jeigu apklausos metu mama dar pašnibžda, ką reikia sakyti, tai tokiais parodymais galima mažiau tikėti. Vaikas gali perimti interpretacijas ir įmantrius žodžius, teisines sąvokas, bet konkrečių situacijų perimti tikrai negali. Jeigu yra labai ryškus prisiminimas ir vaikas jį pasakoja daug kartų, tai greičiausiai tas įvykis tikrai yra jo atmintyje. Jeigu vaikas kalba apibendrintai ir negali išsakyti jokių pavyzdžių, tada į tokius apibendrinimus reikia atsargiai žiūrėti. Dėl E. S. parodymų patikimumo jai nekyla abejonių, o dėl K. S. parodymų išvadoje parašyta, kad kai kurios aplinkybės yra padiktuotos motinos, tačiau bendrai jos parodymų turinys atitinka jos dabartines pažiūras ir emocinį santykį su įtariamuoju.
Specialistė psichiatrė A. D. – B. parodė, kad ji tyrimą atliko pagal kaltinamojo gynėjo prašymą. Remdamasi gautais duomenimis, kurių buvo tikrai daug, jai nekilo abejonių dėl savo išvadų. Skiriasi jų metodikos, nes lietuvių kalba nėra metodikos, kuri leistų atriboti veiksmų svarbą, todėl ji rėmėsi Italų teismo psichiatrijos fundamentaliaisiais veikalais, ir juose atrado kriterijus, kuriais remdamasi padarė savo išvadas. Pagrindinis teismo psichiatro eksperto klausimas, kai byloje yra kaltinama dėl padaryto smurto, atsakymas į pateiktą klausimą yra formuojamas išsiaiškinant to paties įvykio aplinkybes, daugiausiai emocines, ir tada vertinant. Svarbūs yra tie atsakymai, kurie teismo psichiatrine prasme galėjo sukelti tą sutrikimą. Smurtas yra nustatomas tik tada, kada po jo seka pakitęs vaiko elgesys, tai yra kyla tam tikras sutrikimas. Šis sutrikimas, kuris buvo nustatytas, jis nėra pagal visus kriterijus sekantis po tokių įvykių. Šis nustatytas sutrikimas yra labai bendras ir būdingas vaikams, kurie gyvena tokiose aplinkybėse ir yra veikiami įvairių veiksnių. Jeigu mes paimtumėm tik tuos įvykius, kurie yra užfiksuoti teismo ekspertizės akte ir tiriamųjų prisiminimų, tai ten nėra duomenų, kad būtent po minimų įvykių sekė svarbios psichiatrinės pasekmės. Visi tie įvykiai vyko, kai E. S. buvo 4-6 metai, tai daryti išvadą, kad E. S. būsena pakito 2017 metais, tai tokio priežastinio ryšio nustatyti negalima. Jos manymu pats svarbiausias įvykis, kuris traumuoja vaiką, tai yra jo įtraukimas į tėvų konfliktą. Čia iš tikrųjų ką pamini ir liudytojai ir ekspertės, kad visas sunkumas prasidėjo, kai prasidėjo skyrybos. Po skyrybų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas mamą. Po skyrybų rūpinantis vaikais, svarbiausias kriterijus yra saugios aplinkos vaikui garantavimas ir apsaugojimas nuo sutuoktinių konfliktų, o šioje byloje matyti, kad vaikai labai dalyvavo tėvų konfliktuose, ir tai darė didelę įtaką jų emocinei būsenai ir raidai. Kitas veiksnys buvo vaiko atskyrimas nuo tėvo, čia labai stiprus veiksnys, jis iškart sureagavo, tada buvo prašyta psichologo pagalba ir psichologai ją suteikė, kadangi buvo prašyta panaikinti kardomąją priemonę ir vėl leista matytis E. S. su tėvu. Vaiko būsena pagerėjo susitikus su tėvu, tokia informacija gauta iš visų šaltinių. Labiausiai E. S. išgyveno dėl negalėjimo bendrauti su tėvu, kuris jam yra saugumo, patikimumo, ugdymo garantas šioje istorijoje. Dėl K. S., jos istorija labai komplikuota, tačiau įsiskaičius jos istoriją buvo matyti, kad mergaitė turėjo epilepsiją, bet ji negavo pagalbos, nes kito įrašo apie gydymą nebuvo, o žinoma, kad tai turi labai didelę įtaką vaiko charakteriui, vaiko charakteris būna sudėtingesnis turint tokį sutrikimą, ir elgesio bei emocijų sutrikimai kyla žymiai anksčiau. Mergaitė buvo labai prižiūrima ir lepinama, jai buvo sunku išlaikyti tam tikras ribas, ji protestuodavo ir vis tiek pasiekdavo, ko norėjo. Ribų nustatymas šeimoje yra ypatingai svarbi tėvų kompetencija tiek vaikų auklėjimo, tiek ugdymo prasme, kas yra ypatingai svarbu atėjus paauglystei. Kai yra apsunkintas bendravimas su tėvu, kuris natūraliai yra dažniausiai šeimoje ribas brėžiantis ir nustatantis elgesio taisykles asmuo. K. S. konfliktas prasidėjo tada, kai ji pradėjo kurti santykius su vyresniu vyru, o tėvas jai pasipriešino. K. S. ekspertizės metu sakė, kad ji neklausys tėvo, kad ji yra linkusi pasiekti savo ir jai niekas nenurodinės. Jos aštrus charakteris tuo metu tiesiog išklestėjo ir šioje vietoje buvo labai svarbus tėviškas vaidmuo, neleisti jai išvažiuoti, kažko vartoti, rūpintis jos psichologine ir emocine raida. Deja buvo taip, kad tuo tarpu mama, iš gautos medžiagos susidaro toks įspūdis, kad jai leido bendrauti su tuo vyresniu vyru. Toks kontrastas tarp leidimo ir neleidimo buvo labai svarbus to vidinio konflikto momentas. Tokiose bylose, kai vyksta konfliktiškos skyrybos ir konfliktas tęsiasi ir po skyrybų, nebūna lygiaverčio tėvų bendravimo, vaikas tokioje situacijoje sudaro stipresnį emocinį ryšį su tuo tėvu su kuriuo gyvena, perima jo manierą, kalbėjimo būdą ir supratimą, o kito tėvo požiūrį atmeta. Tai matosi ir šioje situacijoje, net E. S. sakė, kad K. S., kaip mamos advokatė, ir kariauja su mama prieš tėtį, o jis kariauti nenori. Tokie pasakymai yra labai svarbi informacija, rodanti tuos emocinius ryšius ir po to sekantį elgesį. K. S. teismo ekspertizės metu nustatytas emocinis sutrikimas vaikystėje tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų. Jai sunkiai suprantama, kokie tie veiksmai sukėlė šį susirgimą. Ekspertizės akte aprašyti kaltinamojo veiksmai, kad jis sudavė ranka prie mokyklos ir kad kažkada seniai tempė už plaukų, tai šiuos įvykius galima vertinti kaip tuos veiksmus. Ji, kaip psichiatrė, mano, kad tokios išvados iš turimos medžiagos negalima padaryti. Jos manymu, K. S. nustatyto sutrikimo veiksniai yra vaikystėje pakitęs šeimos santykių modelis neigiamai paveikęs vaiko požiūrį, tai yra brolio gimimas ir tėvų skyrybos, patikslintos problemos susijusios su artimos aplinkos asmenimis – nesutarimai šeimoje, didelė emocinė šeimos įtampa, neadekvatus bendravimas šeimoje, dar vienas dalykas - patyčios mokykloje, po ko mergaitė net keitė mokyklą. Šaipomasi buvo iš jos dėl bendravimo su vyresniu vyru, tada buvo problemų, susijusių su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu. Esant poroje dideliam amžiaus skirtumui, tai yra rimtas galimas veiksnys, darantis mergaitei neigiamą įtaką jos emocinei pusiausvyrai, esant tokiems ankstyviems ryšiams. Buvo nurodyta, kad mergaitė bendraudama su M. A. vartojo „žolę“. Jeigu tai tiesa, tai galėjo daryti įtaką jos sveikatai, emocinei būsenai. Visus šiuos veiksnius ji, kaip psichiatrė, mato tiesioginiame priežastiniame ryšyje su K. S. nustatytu sveikatos sutrikimu. Sužalojimo mastui gali turėti įtakos laikas praėjęs po sužalojimo iki jo nustatymo. Jos išvadose nurodyti rizikos veiksniai, kurie galėjo turėti įtakos nustatytai diagnozei. Pasiklausius įrašų, matėsi, kad tėvas dažnai skambino vaikams, jis labai rūpinosi vaikais, jo balso tonas buvo minkštas, švelnus, jis pajausdavo, kai vaikai nenorėdavo su juo kalbėtis, atsisakydavo su juo susitikti. Vertino jų bendravimo ypatumus iš tų pokalbių. Buvo svarbus pokalbis buvo tarp vaikų motinos ir tėvo, kuriame tėtis labai susirūpinęs būtent dėl „žolės“ rūkymo, dėl K. S. elgesio. Motina šio pokalbio metu nepaneigia šių aplinkybių, tačiau dėl visko kaltina tėvą. Tai parodo, kad konfliktas tarp tėvų vis dar tęsiasi.
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, siekiant nuoseklios duomenų sekos išdėstymo, ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima prieiti apibendrinančių išvadų, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos, nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis parodė, kad 2016 metais buvo įvykęs konfliktas automobilyje, K. S. vežant į mokyklą. J. S. paskambino ir paprašė nuvežti vaikus į mokyklą. Vežant K. S. į mokyklą, paklausė, kur K. S. motina. K. S. pasakė, kad mama laukiasi ir pradėjo verkti. Jis pasakė, kad viskas yra normalu. Tuomet K. S. pradėjo jam priekaištauti dėl jo turimos draugės, ir dar labiau pradėjo verkti. Jis paklausė, kokia situacija yra su K. S. draugu M. A.. K. S. supanikavo, prasidėjo isterija, bandė išlipti iš važiuojančio automobilio. Tuomet jis suėmė ją už peties ir sulaikė. Privažiavus prie mokyklos, ji verkdama nusikeikė ir nuėjo į mokyklą. Jokio smūgio į K. S. į veidą nesudavė. K. S. iš pradžių verkė dėl to, kad motina laukiasi, po to pradėjo priekaištauti dėl jo turimos draugės, o paklausus apie M. A., prasidėjo isterija. Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio parodė, kad 2016 mokslo metų pradžioje, rugsėjo mėnesį, mamai reikėjo išvykti, todėl ji tėčio paprašė vaikus nuvežti į mokyklą. Iš pradžių nuvežė ir prie mokyklos paleido brolį. Vežant ją, tėtis paklausė, kur yra mama. Ji atsisakė nurodyti šią aplinkybė, todėl tėtis supyko ir dešiniu delnu sudavė jai per kairį skruostą. Smūgis buvo stiprus, paraudo skruostas. Jai skaudėjo ir pradėjo verkti. Nuėjo į mokyklą. Apie įvykį papasakojo draugei ir auklėtojai V. S., kuriai pasakė, kad tarp jos ir tėčio įvyko konfliktas. Tai buvo paskutinis atvejis, kai tėvas prieš ją smurtavo. 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. sausio 6 d. teisiamųjų posėdžių metų K. S. parodė, kad automobilyje vyko apsižodžiavimas, tėtis norėjo ją sudrausminti, jokio smurto tėtis jos atžvilgiu nevartojo, visas aplinkybes sureikšmino. Vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepštelėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieš ją. Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo ją atsukti, kad ji išklausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. Mano, kad jokio skausmo nejautė. Liudytoja V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo K. S. mokytoja 2015 – 2016 mokslo metais. Nurodė, kad buvo įvykis, kurio metu į klasę pavėlavusi atėjo K. S. Ji buvo apsiverkusi. Išvedė K. S. į koridorių pasikalbėti. K. S. verkė ir pasakojo, kad tėvai labai stipriai susipyko, ją kaltina dėl skyrybų, mama susirado kitą draugą, dėl ko tėtis užsipuolė mamą. Apie smurtą K. S. nieko nesakė. K. S. labai verkė, todėl ji servetėle nušluostė jai veidą. Valydama veidą, ant veido jokių paraudimo žymių nepastebėjo. Pokalbis koridoriuje truko apie 15 minučių. Po pokalbio su K. S. grįžo į klasę ir baigė pamoką. Toks atvejis, kurio metu ramino verkiančią K. S., buvo vienintelis ir jis vyko žiemą, ruošiantis vasario 16 d. renginiui. 2016 metų birželio mėnesį ji išėjo motinystės atostogų, 2016 metų rugsėjo mėnesį mokykloje nedirbo, todėl šis įvykis negalėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Liudytojas A. B., nukentėjusiosios K. S. senelis, parodė, kad šio įvykio paskambino jam K. S. ir pasakė, kad jai tėtis sudavė per veidą. Jis atvažiavo, su K. S. susitiko prie mokyklos maždaug po 10 minučių po įvykio, K. S. verkė, juos skruostas buvo paraudęs. K. S. nėjo į mokyklą, laukė jo atvažiuojančio. K. S. pasakojo, kad kažko nepasakė tėvui, dėl ko jis sudavė smūgį. Liudytoja J. S., K. S. motina, parodė, kad po pamokų paskambino dukra ir verkdama pasakė, kad su tėčiu įvyko konfliktas. Pasakė, kad važiuojant automobiliu ji atsisakė tėčiui suteikti informaciją apie ją. Ji K. S. buvo prašiusi, nieko apie ją tėčiui nepasakotų, kadangi tėvų gyvenimai jau yra atskiri, ir jos gyvenimas yra jos asmeninis reikalas. K. S. atsisakius pasakyti tėčiui, kur išvyko mama, R. S. labai supyko ir trenkė K. S. ranka per veidą. Šias aplinkybes K. S. jai pasakojo telefonu. Konfliktas įvyko automobilyje, prie mokyklos, prieš pamokas. K. S. apie įvykį papasakojo savo draugei ir mokytojai. Po konflikto matė K. S., žymių ant veido nebuvo. Šis konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) metais, po skyrybų su R. S.. K. S. buvo 14 metų.
Įvertinus turimus duomenis, laikytina, kad nėra pakankamų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kaltinime nurodyta, kad R. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje smurtavo prieš savo dukrą K. S., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu per veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą. Visi apklausti asmenys nurodo apie tėvo ir dukros konfliktą, įvykusį automobilyje. Tačiau įvertinus liudytojos V. S., kuri buvo K. S. auklėtoja, parodymus, ji 2016 metų birželio mėnesį išėjo motinystės atostogų ir 2016 metų rugsėjo mėnesį mokykloje nedirbo. Todėl kyla pagrįsta abejonė, dėl šio įvykio padarymo laiko. Taip pat teismas nesivadovauja liudytojo A. B. parodymais, kadangi jie prieštarauja pačios K. S., liudytojos V. S. parodymams. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016). Objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių, kad šio konflikto metu R. S. ranka sudavė K. S. per veidą, dėl jo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, byloje nėra. Laikytina, kad nenustatytas šios nusikalstamos veikos vienas iš būtinų nusikaltimo sudėties požymių – objektyvioji pusė, kad byloje neginčytinai nėra įrodyta aplinkybė, kad K. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad po šio įvykio nei pati K. S., nei jos įstatyminė atstovė motina J. S. į atsakingas institucijas ir medikus nesikreipė, apie šį įvykį nepranešė, nors R. S. ir J. S. santuoka buvo nutraukta, R. S. neturėjo galimybės įtakoti J. S.. Šios aplinkybės dėl smurto K. S. atžvilgiu buvo nurodytos tuomet, kai 2016 m. rugsėjo 26 d. R. S. kreipėsi į VTAS su prašymu, kad vaikų motina J. S. neleidžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir K. S. (1 t., b.l. 1, 2 t., b.l. 16, 25). Tuomet į VTAS atvykusi J. S. su dukra K. S., kuri paaiškino, kad su tėvu nebendrauja, nes jis galimai prieš ją smurtauja (1 t., b.l. 2, 2 t., b.l. 26, 27). Taip pat 2016 m. spalio 4 d. rašytiniame paaiškinime K. S. dėl šio įvykio parodė, kad rugsėjo pradžioje, jai nesutikus važiuoti pas tėvą, po ilgų įkalbinėjimų ir grasinimų trenkė jai į veidą (1 t., b.l. 2). Tai visiškai kitos aplinkybės, nei vėliau K. S. parodė viso proceso metu. 2017 m. birželio 8 – liepos 13 d. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-105/2017) konstatuota, kad K. S. nebūdingas padidintas įtaigumas ir padidintas polinkis fantazuoti, nepaisant to, kai kurios 2016 m. lapkričio 30 d. apklausos metu K. S. išsakytos aplinkybės yra padiktuotos jos motinos, K. S. parodymų turinys atitinka jos dabartines pažiūras ir emocinį santykį su įtariamuoju (1 t., b.l. 68- 76). Šią išvadą patvirtino teisme apklausta ekspertė psichologė I. S.. Nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus laikyti objektyviais, teismas neturi tam pagrindo. Todėl nesant objektyvių ir neginčijamų parodymų dėl to, kad R. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje smurtavo prieš savo dukrą K. S., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu per veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą, kaltinamasis R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte
Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
R. S. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S.. Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S. ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S., dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu. Taip nesunkiai sužalojo savo dukrą K. S., nes K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo nepripažino. Parodė, kad jo šeima iš pradžių gyveno pas jo tėvus, o pasistačius namą, išėjo gyventi atskirai. Nesutarimai su J. S. prasidėjo 2014 metais. Nesutarimai vyko dėl finansų, kadangi buvo paimta paskola namo statybai. Vykstant konfliktams su sutuoktine, jis stengdavosi vaikus išvežti pas senelius, tačiau buvo atvejų, kai vaikai girdėdavo konfliktus. (duomenys neskelbtini) metais įvyko skyrybos. Santykiai su vaikais buvo geri. Vėliau pas K. S. atsirado už ją ženkliai vyresnis vaikinas, todėl jis nepritarė jų draugystei. Šis vaikinas buvo tolimųjų reisų vairuotojas, jam yra žinoma, kad jis vartojo svaigalus ir narkotikus, buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Draugaujant su šiuo vaikinu, K. S. pradėjo blogai mokytis, vėliau metė mokyklą. Jis, kaip tėvas, buvo nepatenkintas, kad J. S. pritaria šiai dukros draugystei. Po skyrybų J. S. pradėjo drausti jam bendrauti su vaikais, todėl jis kreipėsi į VTAS. Vaikai buvo nuteikinėjami prieš tėvą. Sūnaus telefone buvo užblokuotas jo numeris, kad jis negalėtų jam paskambinti. Sūnui skambindavo iš kitų numerių. Sūnus bijodavo su juo bendrauti, kadangi mama bardavo jį. Pripažįsta, kad kaip tėvas, jis buvo griežtas. Jis sudrausmindavo vaikus, tačiau fizinių bausmių nenaudojo. Taip pat vaikų niekaip nebaugino. Dėl pedofilijos, tai jis nerimavo, kad nepilnametė K. S. bendrauja su žymiai vyresniu už ją vaikinu. Iš pradžių ši draugystė nuo jo buvo slepiama. Vėliau sužinojo, kad K. S. praleidinėja pamokas. Su K. S. dėl to buvo griežtesnių pokalbių. Aiškino jai, kad reikia baigti mokyklą. Bet visi pokalbiai daugiau vyko su vaikų motina J. S., priekaištavo jai, kad leidžia taip dukrai elgtis. Dukra su M. A. buvo išvykusi su krovininiu automobiliu į užsienį. K. S. išvažiuodavo pas draugą, į (duomenys neskelbtini). Savaitėmis nelankydavo mokyklos. Motina toleravo tokį K. S. elgesį. Iš pradžių šis K. S. draugas buvo pristatytas, kaip mamos draugas. Visi aplinkiniai galvojo, kad jis yra J. S. draugas. Vėliau sužinojo, kad tai K. S. draugas. Jis niekam negrasino pasodinti į kalėjimą, priešingai J. S. jam grasindavo, kad jį pasodins į kalėjimą, supūdys cypėje. Šie grasinimai atsirado po to, kai jis pradėjo draugauti su kita moterimi. Vaikų auklėjimui fizinių bausmių nenaudodavo. Su vaikais kalbėdavosi griežtesniu tonu. Jis pats kelis kartus kreipėsi į vaiko teisių tarnybą. Buvo nurodęs, kad K. S. nelanko mokyklos dėl to, kad gyvena su M. A.. Vaikų teisių specialistai paaiškino, kad tas M. A. yra mamos draugas. Jis žodžio pedofilija nenaudojo. Kaimynai kalbėjo, kad išnaudojama mergaitė. Dėl šio įvykio policijoje vyko tyrimas. M. A. negrasino, kad jį pasodins į kalėjimą. K. S. su M. A. pradėjo draugauti 2015 metais, tuomet jai buvo 14 metų Su K. S. apie tai kalbėdavo, sakė, kad jis nėra tinkamas draugas. K. S. su juo išvažiuodavo į užsienį, kai jai buvo 14 – 15 metų. J. S. leido K. S. vykti į užsienį, su juo nederino. Jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Grasinimų, kad šeima paliks be namų, neišsakė. Pokalbis vyko su J. S. dėl finansinių sunkumų atiduodant bankui paskolą, bet tai buvo tik pokalbis, o ne grasinimas. Buvo pokalbis su žmona, kai yra finansinių sunkumų dėl paskolos atidavimo. Sakė, kad gali tekti likti be namų, bet tai buvo pokalbis su J. S.. Jis turėjo teisę turėti ginklą, jį laikė namuose esančiame seife, tačiau niekada ginklu niekam negrasino. Po to, kai E. S. parašė raštą vaiko teisių apsaugos skyriuje, J. S. išvijo E. S. iš namų, nuo to laiko E. S. gyvena kartu su juo. Mano, kad J. S. buvo nuteikusi vaikus prieš jį, o tuo metu K. S. buvo ūmaus būdo, norėjo laisvės, pyko dėl jo draudimų.
Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas R. S. ne vieną kartą yra prieš ją smurtavęs, pastumdavęs, suduodamas ranka. Skambino ir SMS žinutes, grasino „suėsti gyvenimą“, „pasodinti jos draugą“. Jaučiasi nuolat stebima ir engiama. Smurto buvo visada. Būdavo, kad už plaukų tempė ir smogdavo į veidą. Grasindavo mamai, kad juos iššaudys. Anksčiau yra buvę, kad tėtis už plaukų tampė už tai, kad nesusitvarkydavo namų. Visada buvo auklėjama smurtu. Įvykis, kai tėtis tampė už plaukų, buvo jos kambaryje, tuo metu, kai tėtis turėjo jau kitą moterį. Ji kažką ne taip padarė ar pinigų prašė, jis pradėjo rėkti ant jos, trenkė į žandą, nutempė už plaukų ant žemės. Neatsimena kuo trenkė. Tada liko žymės ir kraujavo apatinė lūpa. Buvo suduoti du smūgiai. Pirmą kartą trenkė į veidą, nutempė už plaukų ant žemės, tada, ji kažką pasakė, jis dar kartą trenkė. Viską matė mama ir brolis. Mama bandė ginti, bet tėtis mamą nustūmė. Nepamena, koks metų laikas buvo. Buvo darbo diena. 2013-2014 m. Į policiją nesikreipė. Prieš tai būdavo, kad dažnai gaudavo per užpakalį. Mušdavo ranka. Mušimui kitų daiktų nenaudojo. Buvo ir daugiau suduota per veidą, per galvą, neprisimena, kiek kartų. Būdavo, kad likdavo pirštų žymės, kai stipriais suspausdavo ranką. Ankstesniais atvejais viskas vyko namuose. Yra buvę, kad smurtą patyrė pas diedukus, iš tėčio pusės. Kartą pas diedukus tėtis ją pastūmė į radiatorių. Neprisimena, kodėl taip įvyko. Jis pastūmė už peties. Jai atrodo, kad ji atsitrenkė dešiniu pečiu ir nugara į radiatorių. Skaudėjo stipriau nei gavus į žandą. Mėlynė buvo. Mėlynę matė mama. Apie smurtą žino brolis, mama, abiejų pusių seneliai, teta J. S., pusseserė R. S., pusbrolis L. S.. Jie žino, kad jos buvo mušamos. Pusseserė ir pusbrolis yra matę, kad tėtis drausmindavo smūgiais, smurtu. Teta irgi gal mačiusi. Diedukai yra matę kaip užsimoja. Pastūmimą į radiatorių matė močiutė. Mama matė. Tėtis brolį irgi skriausdavo, tampydavo, pakratydavo paėmęs už peties. Pakratydavo stipriai, brolis apsiverkdavo. Jam suduodavo stipriau nei reikia per užpakalį. Jį paimdavo už pakarpos, nunešdavo į kambarį ir numesdavo kaip šuniuką. Brolį mušė mažiau, nei ją ir mamą. Jam suduodavo rankomis per pakaušį, nestipriai. Ant brolio žymių nematė. Paskutinį kartą, kaip brolį mušė, tėvai dar buvo kartu. Tėtis brolį aprėkė ir už drabužių ištempė į kitą kambarį. Smūgius matydavo per užpakalį, kai broliui buvo 4-5 metai. Brolis sakė, kad tėtės bijo. Tėtis yra grasinęs, kai prasidėjo turto dalybos. Neseniai grasino mamai, kad bus karas, kad jos draugą pasodins į kalėjimą, kad pakenks. Kai kuriais atvejais jis siekia turto, kai kuriais dėl tyrimo. Buvo nekonkretūs grasinimai. Bijo, kad tėtis jai pakenks, jos draugui. Bijo, kad tėtis juos išmes iš namų. Buvę, kad tėtis ėjo pats nusišauti ir juos iššaudyti. Anksčiau jis turėjo ginklą. Prisimena, kai buvo konfliktai su mama, jis eidavo žudytis. Jis eidavo į rūsį, pasiimdavo ginklą. Tėtis nėra grasinęs ginklu. Nematė, kad ginklu grasintų mamai. Tėtis daugiausiai grasino mamai. Grasinimai atsiranda tada, kai kalba eina apie turto dalybas. Nemano, kad kas nors girdėjo, kai tėtis grasino. Jai niekas nieko nepatarinėjo, ji turi savo nuomonę. Jos nuomonės niekas neįtakojo. Yra sulaukusi grasinimų ir iš tėčio draugės D. K. (1 t., b. l. 32-33, 35-36, 42-45). Šiuos parodymus nukentėjusioji K. S. patvirtino, apklausta 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 28-33). Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. K. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad nukentėjusioji nurodo, kad dėl tėvų skyrybų ir patirto didžiulio streso bei įtampos, trupučio spaudimo (vykusį maždaug prieš porą trejetą metų) su tėčiu, pati galbūt pervertino ar ne taip suprato ir ne taip ir teisėsaugos atstovų buvo suprasta klaidingai. Tačiau dabar situaciją vertina kitaip ir mano, kad taip nebuvo (3 t., b.l. 118). 2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad šiuo metu ji gyvena su seneliais. Su tėčiu nebendrauja, tačiau nori bendrauti. Raštą vaiko teisėms parašė, kadangi nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgo. Susiprato, kad anksčiau viską vertino per stipriai, todėl parašė šį raštą. Nebuvo taip, kaip pasakojo anksčiau. Jis, kaip tėtis, yra griežtas, bet rankos prieš ją nekėlė. Jis neskriaudė jos. Mano, kad ji per jautriai sureaguodavo į tėčio sudrausminimą. Tėtis ją drausmindavo žodžiu. Ji norėdavo išeiti, neklausydavo tėčio, tai jis paimdavo už rankos ar dar kažkur. Tai būdavo tėčio reikalavimas atkreipti jos dėmesį. Apie raštą vaiko teisėms kalbėjo su broliu ir močiute. Brolis galėjo bendrauti su tėčiu, todėl ji pagalvojo, kad reikia imtis veiksmų. Jautė kaltę dėl šios situacijos, kadangi per jautriai į viską sureagavo. Močiutė sakė, kad tai yra jos pačios pasirinkimas, jeigu aš taip jaučiasi, nori parašyti rašą vaiko teisėms, tai turi tai padaryti. Buvo jauna, per daug vadovavosi emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pasakė teismui, neteisingai buvo suprasta. Dėl grasinimų jos draugui pedofilija ir pasodinti į kalėjimą, tai nebuvo grasinimai, tai buvo labiau teiginiai. Dabar jai pačiai atrodo, kad tarp jų buvo per didelis amžiaus skirtumas ir jų santykiai atrodė keistai. Ji buvo su šiuo draugu išvykusi į užsienį, pora savaičių važinėjosi po Europą, važiavo sunkvežimiu. Dabar supranta, kad buvo neteisi, buvo jauna ir išsigandusi. Supranta, kad jos parodymai skiriasi. Pirmą kartą davė parodymus ir sakė, kad tėtis ją skriaudė, kažkada tempė už plaukų, dabar galvoja, kad buvo netyčia, norėjo paimti už peties ar rankos, o pasitaikė plaukai. Mano, kad tėtis mašinoje jai netrenkė. Tuo metu vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepštelėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieš ją. Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo ją atsukti, kad ji išklausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. Mano, kad jokio skausmo nejautė. E. S. atžvilgiu nėra mačiusi smurto. Nemano, kad tėtis yra jį mušęs, jie labai gerai sutaria. Brolis tėčio bijotų, jeigu jis būtų jį skriaudęs. E. S. išdykaudavo, tai galėjo būti sudrausminimai. Yra mačiusi, kaip tėtis drausmina E. S., atima iš rankos flomasterį ar dar kažką. Niekada nematė, kad tėtis smurtautų mamos atžvilgiu, niekada nebuvo įtraukta į tėvų barnius. Su visais seneliais sutaria gerai. Šiuo metu jaučiasi pasimetusi, kaltina save, kad vyksta šis procesas (3 t., b.l. 179-182). 2020 m. sausio 6 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad šio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, ir visi jos parodymai skyrėsi. Paskutiniai jos duoti parodymai yra teisingi. 2016 metais tėtis prieš ją nesmurtavo, jai skausmo nesukėlė, apie tai davė neteisingus parodymus, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Yra susipažinusi su paskutiniu ekspertizės aktu. Neteisingus parodymus davė mamos ir M. A. poveikyje. Buvęs draugas jai sakydavo, kad tėvas jiems trukdo bendrauti. Jos aplinkoje tuo metu tėvas atrodė kaip priešas, visa mamos šeima tėtį apibūdino kaip blogą žmogų, kadangi jis paliko šeimą. Tuo metu tai atrodė jai, kaip pasaulio pabaiga, nes liko su motina. Ji pati pasistatė sieną tarp savęs ir tėčio. Visą tuometinę situaciją pati sudramatizavo, ir tas situacijas iš dalies pati susigalvodavo. Motina ir M. A. nenurodydavo, ką kalbėti apklausų metu. Ji pati išgalvojo situaciją su broliu. Brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, ką girdėjo aplinkoje. Jis sakydavo tai, ką norėjo girdėti aplinkiniai. Apie situaciją kalbėdavosi su seneliais. Jie sakydavo, kad tėtis juos paliko, jis to yra nusipelnęs. Ji pati su mama kalbėdavo apie tai, kokius davė parodymus. Brolis girdėdavo jų pokalbius. Brolis gindavo tėtį, bet ji bandydavo brolį nuteikti prieš tėvą. Ji pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Galvojo, kad tokiu būdu tėtė negalės su ja bendrauti, o ji galės būti su savo draugu. Nesuprato viso melo pasekmių. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsigando, norėjo pakeisti parodymus. Tyrėja tuomet pasakė, kad gali nukentėti jos motina. Išsigando, kad mama gali būti nuteista. Žinojo apie šeimoje esančius finansinius sunkumus, sunku buvo išlaikyti namą, galvojo, kad padės pareikštas civilinis ieškinys (4 t., b.l. 153 – 158).
Nepilnametis nukentėjusysis E. S., 2017 m. vasario 21 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su tėčiu sutaria gerai. Su tėčiu susitinka į savaitę 1-2 kartus. Nori su juo susitikti. Nebuvo taip, kad nenorėtų su juo susitikti. Kai buvo mažas, buvo šeimoje konfliktų. Mano, kad buvo konfliktų, nes prisimena, kad ant jo rėkė ar mušė. Gal tėtė ir mušė, neprisimena. Gal kai prisidirbdavo, tai ir mušė. Kai akmenuku įskėlė stiklą, tai turbūt daugiau rėkė, bet gal biškį ir mušė. Nepamena, kaip mušė, gal tris kartus per užpakalį su diržu mušė. Prisimena, kaip išsiėmė diržą iš miegamojo spintos. Mušė per rūbus. Biškį skaudėjo, perštėjo. Neatsimena, ar liko žymės. Turėjo viską matyti sesė. Ji tuo metu turėjo būti, o gal buvo mokykloje, nes jis buvo darželinukas. Turėtų ir mama atsiminti, nes ji buvo namuose. Vieną kartą, kai tėtis norėjo mušti, mama gynė. Atsimena, kaip tėtė sesę tampė už plaukų. Tada mama rėkė ant tėtės ir gynė sesę. Jis buvo mažas. Viskas vyko salone ir virtuvėje. Kai jis buvo 6 m. sesė norėjo susitikti su draugu, tai kažkaip ji susipyko, tai tėtė jai tempė už plaukų, tada sesė buvo virtuvėje ir kampe verkė. Skambino močiutei. Tada tėtė juos atvežė pas močiutę. Tėtė paėmė sesę už plaukų ir pargriovė ant lovos. Viskas vyko salone. Neprisimena, ar sesė verkė. Turėjo verkti. Gal ir buvo atvejų, kai tėtis ranka mušė. Tokie ginčai buvo senokai, dabar taip nebūna. Dabar su tėčiu gerai sutaria. Kai tėtis jo atvažiuoja, mama jį išleidžia bijodama. Su tėčiu gerai jaučiasi, su juo patinka. Daugiau nėra matęs konfliktų tarp sesės ir tėčio. Kai jam skaudėjo akis ir jis negalėjo eiti į sklandymą, tėtis telefonu ant jo rėkė, bet po to atsiprašė ir davė 10 eurų. Tėčio bijo nuo mažens, kai jį mušė. Baimė nuolatinė, per laiką priprantą, per 10-20 min. ir atpranta, kai būna namie. Gal ir buvo, kad tėtis gąsdintų, bet neprisimena. Kai buvo užsirakinę rūsy, tėtis sakė, kad iškvies policiją, bet nekvietė. Kitų grasinimo atvejų nebuvo. Tėtis sesę gąsdino nebent tada, kai tampė už plaukų, tiksliai neprisimena (1 t., b. l.102-104).
Liudytoja J. S. parodė, kad su R. S. išsiskyrė 2015 m. spalio 15 d. Gyvenant santuokoje buvo daug konfliktų tiek dėl vaikų, jų auklėjimo, tiek dėl nuomonių skirtumo. Ji, kaip motina, niekada nedraudė bendrauti su vaikais, tik skatino. Į santykius įsiterpė R. S. draugė. Tai nepatiko K. S.. Gyvenat santuokoje, sutuoktinis prieš ją smurtavo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis visada ją kontroliavo. Pati buvo priklausoma nuo sutuoktinio. Jis namuose laikė ginklą, buvo medžiotojas, vėliau įsidarbino Alytaus pataisos namuose. Buvo ūmaus būdo, išgėręs būdavo agresyvus. Gyvendama santuokoje, jo bijojo. Bijojo ir vaikai. Visumoje R. S. nebuvo blogas vyras, rūpinosi vaikais, bet kartais pasirodydavo jo agresyvumas. Tai vyko ir vaikų atžvilgiu. Buvo atvejis, kai sūnus akmenuku išdaužė langą. R. S. įsiuto. Paėmė sūnų už kupros, nunešė ir numetė ant lovos. Ant dukros visada sakydavo, kad ji bloga, tinginė, liepdavo jai indus plauti, padėti namų ruošoje. Tokie jo paliepimai buvo grubūs. Būdavo taikomos ir fizinės bausmės. Diržu suduodavo per užpakalį. Daug visokių atvejų buvo, visų gerai neprisimena. Gniuždymas vyko tiek iš tėvo, tiek iš senelių pusės. Ji visada jautė spaudimą, žeminimą. Sūnus bijojo tėvo. Buvo E. S. išdaužęs stiklą, numetęs televizorių, supjaustęs baldus. E. S. myli tėtį. K. S. tėčio būdavo apibarta, pastoviai gniuždoma. Sakydavo, kad ji stora, per daug valgo. K. S. užsidarydavo kambaryje, tapo uždara. Dukra tik prieš skyrybas pradėjo daugiau savimi pasitikėti, išsakyti savo nuomonę. Po skyrybų K. S. susipažino su vyresniu draugu, kuris atvažiavo pas juos. Leido jam nakvoti jų namuose. Jie bendravo draugiškai. Grįžo R. S., kuris parvežė E. S.. Kieme pamatė svetimą automobilį. Jam nepatiko vyresnis draugas, iškvietė vaikų teisių apsaugos darbuotojus. Tai buvo jo kerštas. K. S. draugystė su šiuo vaikinu trunka ir dabar. Ji pasitiki savo dukra. K. S. sunkiai sekėsi mokintis. Iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos perėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Prasidėjus skyrybų procesui, nutarė mesti mokslus. Dėl konfliktų su tėčiu dingo motyvacija mokintis. Po vaikų teisių iškvietimo į namus, prasidėjo priekaištai, žinutės, grasinimai, kad su ja susidoros, taip pat ir su K. S. draugu. Dėl to, kad jis vyresnis, todėl pasodins jį už pedofiliją, o ją pasodins už tai, kad aš neprižiūri vaikų. Prieš skyrybas buvo smurto atvejų K. S. atžvilgiu. Tiksliai visko neprisimena, bet tėtis trenkė K. S. per veidą, tempė už plaukų, ji bandė K. S. apginti. Atvejis buvo, kai ji buvo darbe, paskambino dukra, kad tėtis yra namuose, jis buvo atvažiavęs paimti sūnaus. Taip pat buvo, kad K. S. paprašius pinigų, jis juos suplėšė. Elgdavosi grubiai. Per visą santuoką tokių įvykių tikrai daug buvo. Smurtaudavo prieš dukrą, daug matė pati, bet daugiau gal būdavo, kai ji nebūdavo namuose. Gyvenant Airijoje, R. S. taip pat prieš ją (J. S.) yra smurtavęs, alkūne sudavė jai į akį. Pirmą kartą smurtą prieš dukrą pamatė, kai jai buvo kokie 5 metai, tiksliai neprisimena. Tėvui buvo normalu vaikui suduoti per užpakalį. Atsineša diržą, kad pagąsdintų vaiką. Į policiją kreiptis bijodavo, kadangi jis sakydavo, kad visur jo pažįstami. Buvo atvejų, kad jai buvo grasinama ginklu. Sakydavo, kad paims ginklą ir visus iššaudys. Kai R. S. susirado draugė, iš jos taip pat sulaikė žeminančio pobūdžio žinučių. Žymių nuo diržo nelikdavo, kadangi mušdavo per kelnes. Ant dukros rankų yra mačiusi mėlynių. Kiti apklausti teisme liudytojai tiesiogiai R. S. naudojamo smurto vaikų atžvilgiu nematė.
Išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinimai R. S. pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Kaltinamajame akte išdėstyti duomenys, kuriais vadovaujasi prokurorė dėl R. S. kaltės, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nors tai daryti draudžia įstatymas, todėl kaltinamasis R. S. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išteisintinas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įvertinus viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. S. ir J. S. šeimoje ilgą laiko tarpą vyko įvairaus pobūdžio konfliktai, kuriuose aktyviai dalyvavo nepilnametė dukra K. S., be apklaustų asmenų parodymo, tai patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, tai yra garso įrašas bei pateiktas susirašinėjimas (1 t., b.l. 165 – 167, 168 – 169). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nuo 2012 metų kovo mėnesio nagrinėja įvairius prašymus ir pranešimus dėl konfliktų J. S. ir R. S. šeimoje (2 t., b.l. 16 – 52, 3 t., b.l. 137 – 173). Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad nepilnametė K. S. nuo 2014 metų ilgą laiko tarpą draugavo su vyresniu vaikinu M. A., kuris už ją vyresnis beveik dešimčia metų. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktų duomenų matyti, kad K. S. per 2016 metus yra praleidusi 180 pamokų, 2017 metais – 157 pamokų (1 t., 80, 3 t., b.l. 141). K. S. patvirtino, kad kartu su M. A. ilgesniam laikui vyko į užsienį, lankėsi jo gyvenamojoje vietoje. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai R. S. ir L. S.. Kaltinamasis R. S. parodė, kad jis nepritarė tokiai dukters draugystei su vyresniu vaikinu, ne vieną kartą su ja kalbėjosi griežtesniu tonu, tačiau pedofilija niekam negrasino. Iš VTAS ir Alytaus apskrities VPK pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. buvo gautas telefoninis anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) motina J. S. galimai leidžia savo nepilnametei dukrai K. S. gyventi su suaugusiu vyru, kuris tvirkina nepilnametę, nuvykus (duomenys neskelbtini), namuose rastas M. A., kuris paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), atvyko į svečius, yra namo savininkės draugas; 2016 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities VPK nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b.l. 16, 19, 20, 4 t., b.l. 64 – 83). Apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad jis su K. S. susipažino, kai jai buvo 14 metų. K. S. pasakojo apie pykčius su tėčiu, tačiau smurto niekada neminėjo, pats smurto atvejų nėra matęs. R. S. jam jokių priekaištų, taip pat grasinimų, nėra išsakęs. K. S. nieko jam nepasakojo, kad tėvas jai kažkuo grasina. Nemano, kad K. S. bijo tėčio. K. S. yra pakankamai drąsi, impulsyvi, todėl būtų pastebėjęs, jei bijotų tėvo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. turėjo pakankamą pagrindą nerimauti dėl nepilnametės dukros K. S. saugumo, įžvelgti galimai daromo teisės pažeidimo požymius, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad R. S. turėjo tiesioginę tyčią fiziškai ir psichiškai gniuždyti savo dukrą K. S., sistemingai grasinant jai ir jos draugui M. A. sugriauti gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. K. S. kaltinimuose nurodytu laikotarpiu buvo jauno amžiaus, aktyviai dalyvavo tėvų konfliktuose, jos elgesiui turėjo įtakos ją supanti aplinka, motinos J. S. įtaka dukrai, pakitęs šeimos modulis, draugystė su vyresniu vaikinu, todėl kaltinamojo R. S. veiksmus, kuriais jis, kaip tėvas, siekė sudrausminti savo dukrą, vertino kaip psichologinį smurtą ir jos gniuždymą.
Taip pat teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, laiko, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad R. S. vaikų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S. Įvertinus nukentėjusiojo E. S. parodymus (1 t., b.l. 102 – 104), negalima daryti neginčijamos išvados dėl smurto jo atžvilgiu naudojimo. Juo labiau nukentėjusioji K. S. teisme parodė, kad brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, ką girdėjo aplinkoje, jis sakydavo tai, ką norėjo girdėti aplinkiniai, brolis girdėjo jų pokalbius. Dalinai šiuos K. S. parodymus patvirtina ir E. S. 2018 m. birželio 28 d. rašytinis paaiškinimas (3 t., b.l. 117). Liudytoja V. T. patvirtino, kad jos akivaizdoje E. S. parašė šį paaiškinimą, prieš tai su juo kalbėjosi, E. S. buvo nuoširdus, jai nekilo minčių, kad jo atžvilgiu padarytas poveikis. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. raštas patvirtina, kad E. S. yra labai stiprus emocinis ryšys su tėvu, kuris jam yra vienas reikšmingiausių ir emociškai svarbiausių žmonių jo gyvenime, blogai jaučiasi, kad negali matytis su tėvu (2 t., b.l. 53-54). Taip pat šiame rašte nurodyta, kad į šią tarnybą atvykusi J. S. ir E. S. krikšto mama reiškė pretenzijas dėl anksčiau tarnybos išreikšto siūlymo prokurorui panaikinti apribojimą ir leisti tėvui bendrauti su sūnumi. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas rašytinio pasižadėjimo įpareigojimas, draudžiantis R. S. bendrauti su sūnumi E. S. (2 t., b.l. 95 – 96). Teismas, įvertinęs visus bylos duomenys, neturi pagrindo padaryti neginčijamą išvadą, kad E. S. buvo psichiškai gniuždomas, jo atžvilgiu vartojant fizinį smurtą, ir bauginamas smurtu.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį į kaltinimo ydingumą, kadangi teismas bylą teisme nagrinėja tik kaltinimų ribose (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Kaltinamajam R. S. suformuluotame kaltinime nenurodytos blanketinės normos, įtvirtinančios tėvo teises ir pareigas, todėl neaišku, kokios blanketinės normos buvo pažeistos, R. S. piktnaudžiaujant tėvo teisėmis ir pareigomis. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis R. S. „... Psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S.. Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S. ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S. ...“ Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Inkriminuojant fizinę ir psichinę prievartą, atskleidžiant jos sistemingumą ir ilgalaikiškumą, būtina konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo psichiškai ir fiziškai gniuždomi nepilnamečiai vaikai, kaip pasireiškė fizinės ir psichinės prievartos sistemingumas. Šis sistemingumas kaltinime nėra aprašytas, nenurodytas grasinimų laikas, jų dažnumas. Teismas mano, kad nusikalstamų veikų konstatavimui nepakanka įvardinti tik ilgą laikotarpį (kaltinime nurodytas laikotarpis nuo 2013 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2016 m. gruodžio 2 d.), reikia tuos psichologinio ir fizinio smurto veiksmus konkrečiai apibūdinti ir nurodyti jų aplinkybes (t. y. visais atvejais byloje turi būti įrodytos kiekvieno įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai ir kt.). Šiuo atveju, kaltinime nenurodyta nei tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, nei vieta, neaišku, kuriose vietose buvo atliekami tam tikri konkretūs neteisėti veiksmai, kurie turi būti aiškiai aprašyti. Taip pat kaltinimuose pagal BK 163 str., 138 str. 2 d. 3 p., nenurodyti ir neaprašyti kaltinamojo atlikti fizinio smurto veiksmai nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu. Kaltinamojo akto trūkumai buvo konstatuoti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartyje. Teismas šioje baudžiamojoje byloje buvo aktyvus, apklausė eilę naujų liudytojų, ekspertus, skyrė naują ekspertizę, reikalavo naujus duomenis. Ištyrus įrodymus teisme, prokuroras nesinaudojo BPK nurodyta galimybe pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes, jas tikslinant ir sukonkretinant.
Tėvai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką, į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktų auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai už netinkamą tėvų ir kitų vaiko atstovų savo teisių ir pareigų įgyvendinimą nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, viena vertus, negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, kita vertus, peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį.
Teismas mano, kad kaltinamojo R. S. veiksmai, auklėjant vaikus ir juos drausminant, nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kuriuos jis turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šioje baudžiamojoje byloje tėvų konfliktai, vykę vaikų akivaizdoje, galėtų būti vertintini, kaip administraciniai teisės pažeidimai, tai yra tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaikų interesams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (galiojusį iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Tačiau įvertinus, kad nurodytu laikotarpiu tokiam pažeidimui buvo taikomas šešių mėnesių senaties terminas administracinės nuobaudos paskyrimui, todėl pradėti administracinio nusižengimo teiseną yra netikslinga.
Taip pat teismas mano, kad negali būti didesnė reikšmė suteikta byloje esančioms ekspertizių išvadoms, lyginant su kitais duomenimis, juolab, kad ir jose yra prieštaravimų. 2017 m. birželio 8 – liepos 13 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-105/2017 nustatyta, kad K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų. K. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (1 t., b. l. 68-76). 2017 m. birželio 8 – liepos 13 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-104/2017 nustatyta, kad E. S. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų bei kitų psichotraumuojančių faktorių: užsitęsusios konfliktinės situacijos šeimoje, bendravimo su tėvu ribojimo. E. S. patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą jo psichikos sveikatai ir nesunkiai ja sutrikdė (1 t., b. l. 119-125). Kaip matyti, ekspertų padarytos išvados yra skirtingos, nors abu vaikai augo toje pačioje aplinkoje, juos įtakojo tie patys veiksniai. Ekspertė psichiatrė S. S. šias išvadas patvirtino teisme. Teisme ekspertė parodė, kad ekspertizės metu vertino tuos tėvo veiksmus, apie kuriuos K. S. pasakojo apklausos ir ekspertizės metu. Ekspertizių išvados abiejų vaikų atžvilgiu yra skirtingos, nes skyrėsi jų pasakojimas ekspertizės metu ir emocinis reagavimas į pasakytą turinį, akcentus. K. S. akcentavo, kalbėjo ir emociškai reagavo, apibūdindama tėvą, esamą tėvišką santykį, jai trūko tėviškos šilumos, nejautė jo palaikymo, jausdavo paniekinimą iš jo pusės, nuvertinimą, tie prisiminimai iššaukdavo graudulį, emocinį reagavimą, ji jautė konkurencinį santykį broliui, nes jis jaunesnis, dėl to K. S. jautė nuoskaudą. Medicininiuose K. S. dokumentuose fiksuota, kad 2010 metais K. S. nustatytas susirgimas – epilepsija, buvo skirtas gydymas. Nurodo, kad teoriškai epilepsija ilgainiui gali sukelti ir emocinį labilumą, turėti įtakos emocijų sutrikimui. Padaryta išvada, kad K. S. nustatytas sužalojimas atsirado tik dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau užsitęsusi konfliktinė situacija vertintina kaip sunkinanti aplinkybė. Iš VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių psichiatrės A. D. – B. specialisto išvados Nr. S4/2018 matyti, kad K. S. atliktos teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės metu buvo nepilnai ir neišsamiai išnagrinėti jos sveikatai grėsmę kėlę rizikos veiksniai. Kadangi nustatyto emocijų sutrikimo požymiai yra nespecifiniai ir gali būti nustatomi kitą stresą sukeliančiose aplinkybėse (persirgta epilepsija, įsitraukimas ir patiriamas distresas dėl tėvų konflikto, neplanuoto nėštumo grėsmė nepilnametystėje, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, patyčios mokykloje, asmenybės raidos sunkumai) daroma išvada, kad negalima tiesiogiai susieti K. S. nustatytos diagnozės, tai yra emocijų sutrikimų su K. S. tėvui R. S. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis (3 t., b.l. 56 – 69). Iš 2019 m. spalio 3 – spalio 21 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-570/2019 matyti, kad K. S. nėra konstatuotinas koks nors sveikatos (emocijų) sutrikimas, todėl rizikos jokie veiksniai nevertintini. Ji yra praktiškai psichiškai sveikai (4 t., b.l. 124 – 129). Dėl paminėtų aplinkybių, teismo nuomone, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, jog R. S. sukėlė K. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą – emocijų sutrikimą vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl kaltinime nurodytų veiksmų, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, principu. Taip pat nėra objektyviai nustatyta, kada ir kokie konkrečiai veiksmai nulėmė kaltinime nurodytų padarinių nukentėjusiajai K. S. atsiradimą. Taip pat įvertinus prieštaringus nukentėjusiosios K. S. parodymus, nustatytą motinos įtaką jos parodymams, teismas prioritetą suteikia kaltinamojo R. S. teisme duotiems parodymams. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje, padarymo, nėra pagrindo remtis abstrakčiais išvestiniais, įvykiuose nedalyvavusių liudytojų A. B., G. B., L. S., R. S., J. S. parodymais, kurie atstovauja skirtingiems interesams ir yra atitinkamai suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojos J. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi. Kitų apklaustų liudytojų parodymai, susiję su tam tikrų institucijų veikla ir tam tikrų proceso veiksmų atlikimu. Kadangi sveikatos sutrikdymo mastas, nustatytas nukentėjusiajam E. S., kaltinamuose R. S. nėra inkriminuotas, todėl teismas to netiria ir nepasisako.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose NR. 2K-510/2012, 2K-315/2012).
Įvertinus visus bylos duomenis, teismo atliktus papildomus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti, teismas daro išvadą, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl to, kad R. S. 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis; psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S.; sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S. ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų ir tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S., dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu, taip nesunkiai sužalojo savo dukrą K. S., kaltinamasis R. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo išteisintinas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 47 - 48). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Teisme yra gautas nukentėjusiosios K. S. pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo (4 t., b.l. 28). Teisme nukentėjusioji K. S. patvirtino, kad civilinio ieškinio atsisako, jai yra suprantamos visos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės. BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišeina į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios atsisakymas nuo ieškinio įstatymui neprieštarauja, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Daiktiniai įrodymai – CD laikmenos, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Priimti nukentėjusiosios K. S. atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktinius įrodymus - CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.