Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui, suinteresuotam asmeniui D. E., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovui, antstolėms Jurgitai Žilinskaitei, Audronei Adomaitienei, Rimai Gražienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, D. E., antstolėms Jurgitai Žilinskaitei, Audronei Adomaitienei, Rimai Gražienei, dėl praleisto termino įregistruoti daiktines teises atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 1997-07-12 tarp A. P. ir J. M. bei D. E. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl sodo namelio su rūsiu, metalinio garažo su kiemo įrengimais, esančių (duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Šios sutarties 6 punktas nustatė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 255 straipsniu bei Žemės įstatymo 14 straipsniu, ši sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota LR VĮ „Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure“ bei Kauno apskrities valdytojo administracijos, Kauno rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje. Piliečiai nustatyta tvarka neįregistravę žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti.

Sutarties 8 punkte nurodyta, kad sutartis sudaryta šešiais egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Kauno 2-me notaro biure, vienas VĮ „Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure“, vienas Kauno apskrities valdytojo administracijos, Kauno rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, likusieji – sutarties šalims.

Kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad atskirai reikia registruoti tiek žemės ūkio paskirties sklypą, tiek ir jame esantį nekilnojamąjį turtą, tikėtina, kad tai galėjo suklaidinti pirkėją. 2012-05-25 A. P. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu 1997 m. liepos 12 d. sutarties pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į statinius esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) tačiau prašymas buvo atmestas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino sutarčiai įregistruoti (b.l. 16). A. P. įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalį, 2012-08-03 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė (b.l. 17-22). A. P. gyveno įsigytame sodo namelyje nuo 1996 metų, tai patvirtina sodininkų bendrijos „Lantainiai“ 2010-04-21 pažyma (b.l. 15). Faktą, kad šiame namelyje gyveno A. P. patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos pažyma (b.l. 13-14). A. P. 2014-03-12 mirė (b.l. 10), palikimą priėmė jo dukra pareiškėja L. P. (b.l. 11). Suinteresuotas asmuo J. M. mirusi, liko jos vienintelė įpėdinė D. E..

1964 m. redakcijos CK normos, kurios galiojo sutarties sudarymo metu, nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento (1964 m.redakcijos CK 149 straipsnis). Sutinkamai su 1964 m. redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalis).

1997 m. liepos 12 d. sodo namelio su kitais statiniais pirkimo–pardavimo sutartis notariškai patvirtinta, tačiau įstatymo nustatytu terminu, tai yra, per tris mėnesius, ant žemės sklypo esantis sodo namelis Inventorizavimo biure nebuvo įregistruotas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios terminui atnaujinti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas, kuris įsigaliojo 2001-07-01, nenumato jokių terminų sutartims registruoti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Šiuo atveju teismas nurodo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jos tėvui registracijos terminas buvo neaiškus, nes ši pareiga nebuvo tinkamai išaiškinta, nebuvo atskirai nurodyta, kad reikia įregistruoti ir žemės sklypą, ir sodo namelį. Teismo nuomone šioje byloje svarbiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ginčo sutartis buvo visiškai įvykdyta. Pirkėjas visiškai atsiskaitė už nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi ir prižiūrėjo. Nusipirktame sodo namelyje A. P. gyveno nuo įsigijimo dienos, ten deklaravo ir savo gyvenamąją vietą.

Teismas spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.), taip pat turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas ir Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Šioje byloje teismas daro išvadą, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. redakcijos LR CK 255 str.), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: A. P. nupirko, o J. M. ir D. E. pardavė žemės sklypą su sodo namu, esantį SB (duomenys neskelbtini) pardavėjos gavo nekilnojamojo turto kainą; turtą perdavė įgijėjui, kurį ji priėmė, valdė, naudojosi, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius (1964 m. redakcijos CK 253 str.). Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 4.47 str., 4.37 str., 4.49 str., 1964 m. redakcijos LR CK 255 str.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjai L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 3819), sudarytą 1997-07-12 tarp A. P. ir J. M. bei D. E. dėl mūrinio sodo namelio su kitais statiniais, (duomenys neskelbtini) pirkimo, A. P. vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.