Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. V. tėvai yra F. V. ir J. V. (b. l. 17). F. V. ir J. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad F. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) statinių priėmimo naudoti aktas (b. l. 5–7), 0,1319 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos1 d., įsigaliojus CK), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, (duomenys neskelbtini) F. V. sudarė testamentą, patvirtintą Švenčionių rajono antrojo notarų biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui A. V., t. y. pareiškėjui (b. l. 13), kadangi sudarytas testamentas nekeičia teisinio reguliavimo ir negali jo pakeisti, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo tėvams priklauso po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su kitais statiniais, nes šis turtas įgytas santuokoje. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. V. (b. l. 16), po jos mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 8, 23). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas F. V. (b. l. 10), 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl tėvo palikimo priėmimo (b. l. 9). Iš pažymos dėl gyvenamosios vietos matyti, kad J. V. iki savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu F. V. nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame po žmonos mirties liko gyventi F. V. iki savo mirties (b. l. 12), jis rūpinasi turtu, mokėjo mokesčius ir kitus mokėjimus už suteiktas paslaugas nurodytu adresu (b. l. 14, 15).

7. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tėvas F. V. per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

8. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,34 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas A. V. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.