Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

O. C. 2024 m. gruodžio 7 d., apie 19 val. 29 min, Vilniuje, Ožkinių g., ties stotele pavadinimu „Ožkiniai“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. C. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. važiavo vakare apie 19 val. Prieš tai dirbo sode, išgėrė 300 gramų Starkos. Buvo per mažai, todėl nusprendė nuvažiuoti daugiau į parduotuvę ir už vairo užmigo. Prieš sėsdamas už vairo suprato, kad yra apsvaigęs. Neginčija alkotesterio rodmenų, tiek ir pripūtė. Nuvažiavo apie 2,5 kilometro. Užmigo pakelėje ir kai atsibudo pamatė, kad gulėjo stulpas be laidų. Policiją iškvietė žmonės. Automobilis priklauso jam, įsigijo prieš 3 metus už 1 000 Eur. Blogai vertina savo poelgį, daugiau tai nepasikartos. Tą dieną paskambino sesė ir pasakė, kad mamai blogai, o mamai 96 metai. Dėl to susinervino ir išvažiavo į parduotuvę. Vairuoja nuo 1990 metų, eismo įvykių nėra turėjęs. Eismo įvykio metu automobilis buvo pilnai sugadintas, jį perdavė draugui, sutarties neturi, tiesiog atidavė, jam automobilis nereikalingas, atidavė kartu ir automobilio dokumentus, automobilio neišregistravo. Už jį galima gauti apie 170 Eur, toks buvo jo ir draugo susitarimas, kad laikys pas save aikštelėje ir jis (kaltinamasis) paims pinigus. Automobilis nėra vertas 1 700 Eur, jį 2022 metais pirko už 1 000 Eur, to patvirtinančių duomenų neturi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoją jo buvusią sutuoktinę A. C..

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Dirbant kartu su kolega G. M., 2024 m. gruodžio 7 d., apie 19.29 val., gavo pranešimą, kad Ožkinių g., Vilniuje, ties stotele „Ožkiniai“, automobilis „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Jiems atvykus minėtu adresu, pastebėjo apgadintą automobilį ir prie jo stovintį vyrą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai O. C.. Bendraujant su O. C., šis paaiškino, kad, vairuodamas šiam priklausančią transporto priemonę, ant kelio pastebėjo išbėgusias dvi stirnas, todėl, bandant jų išvengti, trenkėsi į gatvėje įrengtą apšvietimo stulpą. O. C. po eismo įvykio į policiją nesikreipė, tiesiog stovėjo ir laukė. Policijos pareigūnus iškvietė kitas pravažiuojantis asmuo. Paklausus O. C., ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo ir maždaug prieš valandą išgėrė porą stikliukų stipriųjų gėrimų, trauktinės, o tuomet važiavo iš parduotuvės į sodybą. Alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju pūtimu O. C. buvo nustatytas 2,14 prom. girtumo laipsnis. Patikrinus antrą kartą O. C. buvo nustatytas 2,01 prom. girtumo laipsnis. O. C. prisipažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo „Volvo“ automobilį. Nuo O. C. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 56-58).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2024 m. gruodžio 7 d., 19.29 val. gautas pranešimas, jog ties stotele „Ožkiniai“, tamsiai mėlynos spalvos „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą (b. l. 6-7).

Iš 2024 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Ožkinių g., prie arčiausiai esančio namo Ožkinių g. 28. Ant takelio matomas stovintis „Volvo V70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio priekinė dalis nukreipta į Ožkinių g., o galinė dalis link Balsių. Automobilio priekinė dalis sudaužyta, kėbulas turi subraižymų. Priešais automobilį matomas gulintis apšvietimo stulpas ir aplink likusios dalys. Atidarius automobilio vairuotojo dureles, matomos iššovusios priekinės dalies oro pagalvės (b. l. 15-29).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0381 šaknelėse ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad O. C. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0381, patikros sertifikato Nr. 2200387, galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (b. l. 36), 2024 m. gruodžio 7 d. pirmuoju tikrinimu 19:54 val., nustatytas 2,14 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 20:10 val. – nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 33-36). O. C. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. O. C. nurodė, kad su rezultatais sutinka (b. l. 33).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volvo V70 D5“ (2002 m.) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1 700 Eur (su PVM) (b. l. 37).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V70 “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra O. C. (b. l. 38).

Iš 2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241207-194932UTC+0200(1)“ matoma, kaip atvyko pareigūnai, matomis automobilis „Volvo V70“, tamsiai mėlynos spalvos, prie jo stovi žmogus. Pareigūnui paklausus, kas nutiko, žmogus teigia, kad ant kelio išbėgo stirna ir jam nebuvo kur trauktis, todėl atsitrenkė į elektros stulpą. Paklausus, ar vartojo alkoholį, vairuotojas patvirtina, kad išgėrė apie 200 gramų alkoholio, kurį suvartojo prieš valandą. Vaizdo įraše matyti, kad automobilio „Volvo“ visas priekis yra stipriai apgadintas, o jo dalys išsibarsčiusios ant asfalto. Ant kelio matomi ant žemės nukritę laidai. Pareigūnas paklausia, ar reikalinga medikų pagalba. Vairuotojas nurodo, kad nereikalinga. Vairuotojas papučia į alkotesterį, kuris pirmuoju pūtimu parodo 2,14 promilės. Paklausus, kur važiavo, vairuotojas nurodo, kad į parduotuvę. Pareigūnas klausia, ar vairuotojas prisipažįsta vairavęs. Vyras patvirtina, kad vairavo. Policijos pareigūnas dar kartą paklausia, kiek alkoholio buvo išgerta. Vairuotojas patikslina, kad išgėrė 200 gramų „Starkos“. Vyras į alkotesterį pučia antrą kartą, alkotesteris rodo 2,01 promilės (b. l. 43-45).

Iš 2025 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys garso įrašai, pateikti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), surašyta stenograma. Visuose įrašuose fiksuoti pranešimai apie eismo įvykį. Trečiajame įraše pranešėjas nurodo, kad „Volvo“ automobilis, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo, tačiau atrodo kaip neadekvatus (b. l. 46-53).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis O. C. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną dirbo sode ir išgėrė 300 gramų alkoholio, kadangi pritrūko jo, važiavo automobiliu į parduotuvę nusipirkti daugiau ir užmigo prie vairo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gavus pranešimą apie į apšvietimo stulpą atsitrenkusį automobilį, nuvyko į įvykio vietą, kur automobilio vairuotojas O. C. nurodė vartojęs alkoholinius gėrimus prieš valandą, jam buvo nustatytas neblaivumas. Minėtas kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo buvusi sutuoktinė A. C. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodė, kad O. C. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykio metu O. C. padarytą žalą 2 388,68 Eur, A. C. atlygino, t. y. pervedė draudimo kompanijai ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. O. C. per 36 vairavimo metus nėra nė karto padaręs avarijos, vairavo atsargiai, niekada nevairavo neblaivus. Laidavimą prašo taikyti be užstato dėl sunkios materialinės padėties, kadangi šiuo metu nedirba. Įsipareigoja daryti teigiamą įtaką, kad kaltinamasis elgtųsi atidžiau, atsakingai ir laikytųsi įstatymų bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Posėdžio metu A. C. prašymą palaikė, nurodė, kad kaltinamasis yra buvęs sutuoktinis, išsiskyrė prieš 20 metų. Turi dukrą ir anūką, kuris labai myli senelį. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje su dukra, o buvęs vyras (O. C.) sode. Ji sode augina daržoves, jų santykiai labai glaudūs. Lietuvoje giminaičių neturi, tad pirmiausia skambina jai. Mato, kad jam dar nepraėjęs šokas. Nustebo dėl įvykio, blogai vertina tokį poelgį. Tokia situacija bet kokiu atveju nepasikartos, nes jis jau nebeturi automobilio, turės važiuoti autobusu. Yra dirbanti, neteista, nebausta. Mėnesinės pajamos yra 1 100 Eur į rankas, finansinių įsipareigojimų neturi. Apie įvykį sužinojo, kai O. C. iš karto jai paskambino. Turi įtakos kaltinamajam, nes atsitikus bėdai jis skambina jai ir klausia, ką daryti. Ji jį prižiūri, moka už telefoną, mokesčius, nes jis nelabai „susigaudo“ elektroninėje bankininkystėje. Kaltinamajam jos nuomonė svarbiausia. Sausio 3 ar 5 dieną gavo pranešimą, kad draudimo bendrovė reikalauja žalos atlyginimo, todėl ji iš savo sąskaitos padarė pavedimą ir žalą atlygino.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. C. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad civilinio ieškinio byloje nėra, spręstina, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, atsakomybės nevengė, teisme pateikė motyvus dėl neteisėtų veiksmų, davė nuoširdžius parodymus viso proceso metu. O. C. elgesys po veikos padarymo, nuoširdus gailestis bei tai, kad supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, išgyvena dėl jų, teismui abejonių nekelia. Kaip minėta, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl šios veikos, savo veiksmus vertina kritiškai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad O. C. anksčiau neteistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas tris kartus, t. y. du kartus už leistino greičio viršijimą ir kartą už sustojimą draudžiamoje zonoje. Šie nusižengimai padaryti 2024 m., 2022 m. ir 2020 m., paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 86-88). Padarytų administracinių nusižengimų kiekis ir pobūdis nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo būtų linkęs nesilaikyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, kaip paaiškino, tik dėl tų aplinkybių, kad neturi transporto priemonės, o pastaroji buvo reikalinga dėl darbo pobūdžio, artėja (duomenys neskelbtini) amžius (b. l. 83-85). Aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad O. C. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

A. C., padavusi prašymą perduoti O. C. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista, administracine tvarka nebausta, darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip atsakingai vykdanti patikėtas užduotis, drausminių nuobaudų neturinti, pasižyminti gerais bendravimo įgūdžiais, jautri, geranoriška bendravime su kolegomis, gebanti išklausyti, patarti įvairiais klausimais, visada linkusi ieškoti kompromisų. Matyti, kad kaltinamojo ir jo buvusios sutuoktinės santykiai, nepaisant santuokos nutraukimo, yra artimi, glaudūs, jie dažnai bendrauja ir drauge leidžia laiką. Laiduotojos teigimu, yra savo buvusiam sutuoktiniui autoritetas. Duomenys, apibūdinantys A. C. asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų nuoširdaus ir artimo tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad A. C. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl O. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. C. atsakomybei. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinus jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, A. C. finansinę padėtį, spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, O. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Toks terminas nustatytinas įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, veikos pavojingumą (vairuodamas užmigo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių), taip pat tai, kad anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Kaltinamasis O. C., būdamas neblaivus, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023).

Kaltinamasis nurodė transporto priemonės jau nebeturintis – ją, kartu su registracijos dokumentais, perdavė pažįstamam asmeniui, kadangi pastaroji visiškai sugadinta įvykio metu, taigi, transporto priemone jis nebedisponuoja, ji yra trečiojo asmens žinioje. Viena vertus, pažymėtina, kad transporto priemonės vertės išieškojimas iš kalto asmens vien tik dėl tos priežasties, kad sugadintą transporto priemonę po eismo įvykio bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023). Tad, šiuo atveju, turėtų būti konfiskuojamas būtent kaltinamajam priklausantis automobilis, neatsižvelgiant į jo būklę. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu, grąžinus kaltinamajam transporto priemonę, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas, atitinkamai asmeniui nebuvo išaiškinta pareiga saugoti transporto priemonę iki proceso pabaigos, automobilio savo žinioje jis nebeturi, taigi konfiskuoti turtą natūra, šiuo atveju, galimybės nebėra. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies normos ir iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Prokurorė prašė išieškoti iš kaltinamojo transporto priemonės vertę, kuri nustatyta, įvertinus VšĮ „Emprekis“ duomenis, t. y. 1 700 Eur (su PVM). Teismo vertinimu, tai neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų ir būtų nepagrįstai bloginama kaltinamojo padėtis. Kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu, nėra kliūtis konfiskuoti turtą natūra. Taigi, tokiu atveju, jei būtų buvusi galimybė tą padaryti nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, kad konfiskuotino turto – automobilio, vertė neatitiktų VšĮ „Emprekis“ nurodytai sumai, t. y. iš kaltinamojo būtų konfiskuotas jau ženkliai mažesnės vertės turtas. Taigi, sprendžiant dėl transporto priemonės vertės išieškojimo, tikslinga vadovautis transporto priemonės verte būtent po įvykio.

Kaltinamojo teigimu, jis iš pažįstamo už transporto priemonės pridavimą metalo supirkimo įmonei sutarė gauti apie 170 Eur. Siekiant įvertinti, kokia yra nebetinkamų eksploatuoti transporto priemonių supirkimo kaina, teismas kreipėsi su paklausimu į tris šią veiklą vykdančias bendroves, tačiau atsakymai nebuvo pateikti. Iš viešai prieinamų UAB „Ekoterra“ internetinės svetainės duomenų matyti, kad transporto priemonės (pilnos komplektacijos) vidutinė supirkimo kaina yra 170, neįskaitant PVM. Įvertinus tiek kaltinamojo paaiškinimus, tiek viešai pateiktą informaciją, iš O. C. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 170 Eur, pridedant PVM (iš viso – 205,70 Eur).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju, skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu O. C. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 74-80), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kompaktinis diskas (su vaizdo ir garso įrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. C., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos A. C. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

O. C. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. C., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti O. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 11 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, išieškoti O. C. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 205,70 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

O. C. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinį diską (su vaizdo ir garso įrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.