Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-557/2011

2011 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžio, kuriuo O. G. nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. nuteistas už tai, kad įgijo turtą žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu: jis, 2010 m. lapkričio 29 d. po to, kai A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 440 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. M. šį telefoną žinodamas, kad telefonas gautas nusikalstamu būdu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas padarė tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas, nusikalto bausmės (taip pat už tyčinius nusikaltimus) vykdymo atidėjimo metu, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam O. G. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė. Priešingai, bylos duomenys leidžia manyti, kad jis linkęs nusikalsti, nenori laikytis įstatymų, gyventi dorai ir sąžiningai. O. G. tyčines nusikaltimas veikas daro sistemingai, anksčiau jam skirtos laisvės apribojimo bausmė bei laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nuteistajam įtakos nepadarė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. nuostatas taikė tinkamai, tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Beje, nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį, tačiau jos trukmę nustatė artimą BK 189 str. 1 d. sankcijos minimaliam dydžiui. Be to, bendrindamas bausmes BK 64 str. tvarka, teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri yra švelnesnė už ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę. Pažymėtina, jog nuteistojo siekis tęsti gydymą nuo narkomanijos gali būti įgyvendinamas ir laisvės atėmimo vietų medicinos įstaigose. Tuo būdu tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. G. apeliacinį skundą atmesti.