Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. E. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant laiduotojos R. E. atsakomybėn 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, R. E. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 9 d. ir konfiskuotas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Taip pat iš R. E. priteista 193,60 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020 m. gegužės 9 d., apie 6.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0213, patikros sertifikato Nr. 1179090, iškvėptame ore jam nustatytas 1,83 promilių girtumas) vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu R. E. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. E. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, arba šį terminą sumažinant iki 1 metų.

3. Apeliantas teigia, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, dėl jų gailėsis visą likusį gyvenimą. Nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, juo nesukelti sunkūs padariniai, nusikalstamą veiką R. E. padarė pirmą kartą, niekada gyvenime nėra baustas už šiukščius KET pažeidimus, nustatytas girtumas neženkliai viršijo 1,50 promilės ribą, jis charakterizuojamas ypatingai teigiamai. Pabrėžia, kad važiavo transporto priemone labai lėtai, šviesiu paros metu, anksti ryte, kuomet eismas nebuvo intensyvus, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas. Atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylose teismai už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, dažnai skiria minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį.

4. Skunde nurodoma ir tai, kad apylinkės teismas neįvertino sunkios apelianto finansinės padėties ir konfiskavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio reali rinkos vertė – apie 10 000 Eur. Anot apelianto, šios transporto priemonės konfiskavimas finansiškai ir morališkai sužlugdytų R. E., turėtų neigiamų pasekmių ir kartu su apeliantu gyvenančioms jo mamai ir močiutei, kurios neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei kitos transporto priemonės. Močiutė yra senyvo amžiaus, ligota, jai sunku vaikščioti, todėl apeliantas beveik visada jai suteikdavo pagalbą pavėžėdamas automobiliu. Minėtas automobilis yra vienintelė transporto priemonė, kuria naudojasi, kadangi kitas apelianto vardo registruotas automobilis – AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra senas, sugedęs ir jį remontuoti būtų neprotinga. Taip pat skunde nurodoma, kad automobilio konfiskavimas turėtų neigiamų pasekmių ir R. E. darbdaviui, kadangi atliekant darbo funkcijas kartais tenka vykti objektus, kurie yra nutolę nuo R. E. gyvenamosios vietos net 230 km. Apeliantas teigia turintis kreditorinių įsipareigojimų, todėl jo finansinė padėtis yra sunki. Turto konfiskavimas nėra adekvati ir proporcinga priemonė R. E. padarytam teisės pažeidimui, apeliantą charakterizuojančiai medžiagai. Apeliantas akcentuoja, kad yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo teisinė padėtis skiriasi nuo nuteisto asmens, todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika, turto konfiskavimas nėra privalomai ir taikomas teismo nuožiūros.

5. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog R. E. atžvilgiu turi būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tokiu atveju apeliantas prašo vietoj turto konfiskavimo skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį – 5 MGL ir išdėstant mokėjimą 12 mėnesių terminui.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Ražanskienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga priemonė, neadekvačiai varžanti apeliantą. Jei iš R. E. nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, būtų pažeista apelianto ir visuomenės interesų pusiausvyra, formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrinamas prevencijos baudžiamojo poveikio priemonių tikslas bei sudarytos sąlygos pakartotiniam asmens nusikalstamumui. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatant jos terminą buvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. R. E. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, jam nustatytas 1,83 promilės girtumas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesutrukdė R. E. padaryti priešingą teisei veiką, todėl nustatytas 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek apelianto asmenybei, teisinio pagrindo trumpinti šį terminą nėra.

7. Teismo posėdyje R. E. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Apeliantas savo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad apylinkės teismas, atleidęs jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skyrė nepagrįstai griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir bausme paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimant ar apriboti jiems galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. E. baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Priešingai, spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo termino, apylinkės teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes – R. E. nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad asmuo pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, nėra padaręs kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems motyvams ir daro išvadą, jog R. E. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra tinkamas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės) padarius nusikaltimą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius – nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K–85/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trumpesnis, nei paskirtasis, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į R. E. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nebūtų proporcingas jo padarytam nusikaltimui.

14. Apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmos instancijos teismas. Jo nurodomos aplinkybės, kad važiavo transporto priemone labai lėtai, šviesiu paros metu, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kad apeliantas anksčiau nėra baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus ir pan. nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir trumpinti paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą. Svarbiau už apelianto nurodomas aplinkybes yra tai, kad nusikalstamą veiką R. E. padarė tyčia, t. y. aiškiai žinodamas, kad transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus, ką draudžia įstatymas ir kas reiškia, jog jis suvokė savo veikos pavojingumą, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą. R. E. buvo nustatytas net 1,83 promilės girtumas, kuris, priešingai nei teigia apeliantas, ženkliai viršijo 1,50 promilės ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, o juo labiau – vairuotojui leistiną 0,4 promilės ribą. Tokiu būdu jis tyčia itin šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Be to, apeliantas, būdamas tokio apsvaigimo, automobilį vairavo ir mieste, apie 7 valandą ryto – laiku ir vietoje, kur ir kada eismas yra pakankamai intensyvus. Tokiu būdu apeliantas savo veiksmais kėlė didelę grėsmę visuomenės bei eismo saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta skaudžių pasekmių.

15. Esant tokioms aplinkybėms, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, todėl jo dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

16. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas jo atžvilgiu BK 72 nuostatas, pažeidė turto konfiskavimo instituto taikymo teisinius pagrindus bei nesirėmė aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika šiuo klausimu yra įvairi: nors apeliantas skunde nurodo eilę teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padariusiems analogišką veiką, turto konfiskavimas nebuvo taikomas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra eilė nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019 2K-186-648/2019 ir kt.). Taigi, kiekvienu atveju teismai vertina konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

18. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš BK 72 straipsnyje išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo apeliantas, yra nusikaltimo padarymo priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

19. Spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas turto konfiskavimas, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. E. pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau jis šeštadienio rytą važiavo Utenos miestu, kai eismas paprastai būna pakankamai intensyvus, tuo keldamas didelį pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei, per 5 metų vairavimo stažą 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kas rodo nepakankamai rimtą jo požiūrį į eismo dalyviui keliamų reikalavimų laikymąsi. Teismas pažymėjo, kad R. E. dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, o argumentai, kad darbo reikalais tenka vykti į objektus, kelis šimtus kilometrų nutolusius nuo jo gyvenamosios vietos, ir tam reikalinga transporto priemonė, taip pat kad R. E. teikia visokeriopą pagalbą močiutei ir motinai, turi kreditorinių įsipareigojimų, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Apylinkės teismas akcentavo, kad apeliantui turėjo būti žinoma apie griežtą administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kuri apima ir vairuotos transporto priemonės konfiskavimą, jis suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio, tačiau viskuo rizikavo. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam apylinkės teismo vertinimui.

20. Apeliantas savo prašymą netaikyti konfiskavimo argumentuoja savo asmenybės išskirtinai teigiamu vertinimu. Atsakant į šį apelianto argumentą visų pirma pažymėtina, kad jo asmenybė buvo įvertinta svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tai, kad jis išimtinai teigiamai charakterizuojamas buvo viena iš sąlygų taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

21. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina jam padarius tyčinį nusikaltimą. R. E. nurodė, kad automobilio konfiskavimas turėtų didelių neigiamų pasekmių ne tik jam, nes tai finansiškai jį sužlugdytų, bet ir jo motinai bei močiutei ir darbdaviui. Šioje vietoje pirmiausia pažymėtina, kad aplinkybė, jog paprastai neblaivaus (vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio) asmens vairuojamas automobilis konfiskuojamas, jam turėjo būti žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo, nes tai nustatyta įstatymu metu, bet tai R. E. nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio. Taigi, neigiamų padarinių šeimos buities, darbo ar finansų srityse atsiradimas nagrinėjamu atveju yra asmens padarytos nusikalstamos veikos natūraliai atsiradę padariniai ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė netaikyti turto konfiskavimo. Apeliantas, žinodamas, kad jam automobilis yra brangus ir labai svarbus, vis tiek vairavo jį būdamas neblaivus, todėl taip elgdamasis prisiėmė riziką ir dėl galimo turto praradimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. E. realiai jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatyrė – jam už nusikaltimo padarymą nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas.

22. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju R. E. paskirtos aptartos baudžiamojo poveikio priemonės yra visiškai adekvačios jo padarytai nusikalstamai veikai, jos padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo.

23. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. E. apeliacinį skundą atmesti.