Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nepilnamečiui kaltinamajam L. I., jo gynėjai advokatei I.Haase, nepilnamečio kaltinamojo įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams S. I., R. I., nukentėjusiajam E. B., VTAS atstovei R.Lebedžinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis kaltinamasis L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini),, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, Kauno „Aitvaro“ vidurinės mokyklos 11 klasės mokinys, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Vertinant nukentėjusiojo E. B. parodymus, teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, jog nusikaltimo metu jis buvo neblaivus, be to jam buvo suduotas smūgis į galvos sritį, jis nugriuvo ant metalinio konteinerio, todėl dėl šių priežasčių gali neprisiminti tiksliai visų įvykio aplinkybių ir jo parodymuose yra neesminių netikslumų dėl smūgių skaičiaus (protokole – pareiškime nurodo, jog kaltinamasis smūgiavo 1-3 kartus, apklausiant ikiteisminio tyrimo metu – 3-5 kartus, teisme – gal 3 kartus). Nukentėjusiojo E. B. parodymus patvirtino ir liudytojas G. D., kuriam iš karto po įvykio E. B. papasakojo įvykio aplinkybes, jog jį sumušė L. I.. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis negalėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir galėtų duoti apie tai parodymus, jo duodami parodymai yra nuoseklūs, tikslūs, negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą nukentėjusiojo norą atkeršyti kaltinamajam. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. B. parodymais, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais remdamasis pripažįsta L. I. kaltu padarius šiuos nusikaltimus. Liudytojas D. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė vienodus parodymus, jog matė, kaip kaltinamasis L. I. sudavė nukentėjusiajam vieną ar kelis smūgius į galvos sritį. Vertindamas šio liudytojo parodymus ir juose esančius netikslumus dėl smūgių skaičiaus, teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas yra jauno amžiaus, po įvykio su juo buvo susitikęs kaltinamasis ir jo tėvas, kuris turi kriminalinę praeitį ir yra žinomas Šakių mieste, todėl pats liudytojas pripažino bijantis duoti parodymus. Nustatydamas suduotų smūgių skaičių teismas remiasi eksperto išvada, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vieno smūgio pasėkoje. Be to remiantis eksperto išvada ir jo paaiškinimais teisme atmestini kaltinamojo L. I. argumentai, jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti krisdamas ar atsitrenkti į medį. Tiek ekspertizės išvadoje, tiek remiantis eksperto paaiškinimais nustatyta, jog sužalojimas būdingas smūgio sudavimui, nes nėra duomenų konstatuoti, kad nukentėjusysis atsitrenkė į medį ar nukrito ant žemės, tai yra nenustatyta tokio pobūdžio sužalojimų. Remiantis liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais atmestini kaltinamojo argumentai, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti kas nors kitas po šio susitikimo. Liudytojai E. S., E. R., D. P. ir L. E. parodė, jog prieš susitikimą nukentėjusiojo veidas nebuvo kruvinas, o po kontakto su L. I. iš nukentėjusiojo lūpos bėgo kraujas, D. P. apžiūrėjęs burną matė, kad nėra vieno danties. Tai, kad kaltinime nurodytas įvykio laikas yra apie 18.00 val., o nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą 22.05 val. nepaneigia šių liudytojų parodymų, kadangi įvykio laikas nurodytas apytiksliai, be to per tą laikotarpį nukentėjusysis skambino liudytojui G. D., jis atvyko į įvykio vietą ir tik vėliau atvežė nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. I. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi jis 2011 m. liepos 26 d. apie 18 val. viešojoje vietoje, parke prie Šakių autobusų stoties, esančios Aušros g. 3, Šakiuose, būdamas nepilnametis, gimęs 1994-05-31, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į veidą ir padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžimą 43, 44 dantų srityje, apatinio žandikaulio 44 danties simptominį periodontitą, 43 danties pūlinį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. I. viešoje vietoje, tai yra dienos metu, miesto parko teritorijoje netoli autobusų stoties, įžūliai elgėsi, tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o tuo pačiu ir nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą. Byloje esančių faktinių duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad L. I. padarytos veikos, kuria E. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo būtent chuliganiškos paskatos, ir jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Atkreiptinas dėmesys, jog veikos kvalifikacija nesikeistų net ir panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – telefoninį pokalbį ar žodinį konfliktą.

Teismas nerado kaltinamojo L. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant bausmę nepilnamečiui kaltinamajam L. I. teismas visų pirma atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 91 str., tai yra į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, vienas apysunkis nusikaltimai, taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti iš chuliganiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis L. I. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, nėra psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, tačiau konstatuotas mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas (t. 1, b.l. 97), specialisto išvadoje nurodyta, jog netikslinga L. I. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 84), mokymosi įstaigų charakterizuojamas neigiamai, į nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – tėvai išsituokę, L. gyvena su motina ir nepilnamete seserimi, tačiau sūnaus auklėjime dalyvauja ir tėvas, tėvų turtinė padėtis patenkinama, motina dirba (duomenys neskelbtini), tėvas šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, į tai, kad administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, tačiau vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo metu pareikšti įtarimai dėl nužudymo, į tai, kad byloje pareikštas pakankamai didelis civilinis ieškinys, kaltinamasis jo neatlygino nei dalies, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, BK 138 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Kadangi L. I. yra teisiamas pirmą kartą, už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pagal BK 55 str. numatytas bausmių skyrimo taisykles skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas bausmės vidurkiui. Kadangi nusikaltimai padaryti esant idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 str. – 60 valandų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį ir BK 87 str. – elgesio apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos Baudžiamajame kodekse numatytos dviejuose straipsniuose – BK 75 ir 92. Bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas, taikomas asmenims, kurie nusikaltimus padarė būdami pilnamečiai. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį XI skyriaus ,,Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Kaltinamasis L. I. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, todėl jam atidedant bausmę už padarytus nusikaltimus reikia vadovautis BK 92 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2009).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3087,06 Lt civilinį ieškinį už E. B. gydymą. Ieškinys grindžiamas medicininiais dokumentais, iš kurių matyti, jog E. B. suteiktos gydymo paslaugos už 3087,06 Lt (t.1, b.l. 20-21), todėl laikytinas įrodytu ir priteistinas iš kaltinamojo L. I..

Nukentėjusysis E. B. pareiškė 7000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 31). Kaltinamasis L. I. nepripažino civilinio ieškinio, kadangi nurodė nusikaltimo nepadaręs. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus fizinės sveikatos sutrikdymas, jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta ambulatorinė medicinos pagalba, 2011-07-27 2.10 val. nakties metu jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl skausmo žandikaulio srityje (t. 2, b.l. 45), 2011-07-27 jis buvo operuotas, dešimt dienų gydytas stacionariai gydymo įstaigoje, po to 1,5 mėn. nešiojo burnos įtvarus, buvo paskirta trinto maisto dieta (t.1 , b.l. 10). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarinius, į E. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas, suteikta ambulatorinė ir stacionari medicinos pagalba), į liekamųjų reiškinių buvimą ir turtinės žalos dydį (3087,06 Lt), į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, į L. I. turtinę padėtį (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu pilnametis, pajamų ir turto neturi, mokosi, suimtas ir pareikštas kaltinimas dėl nužudymo), į tai, kad pats nukentėjusysis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, priteistina 5000 litų neturtinė žala. Pagal CK 6.276 str. 3 d. nepilnamečio tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, todėl šiuo atveju L. I. nuosprendžio paskelbimo metu 2012-05-31 tapus pilnamečiu, žala priteistina iš paties kaltinamojo, o ne iš jo įstatyminių atstovų.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinant įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kadangi kaltinamasis šiuo metu yra suimtas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. I. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti :

pagal BK 284 str. 1 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 m. (dvejų metų) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 m. dvejus metus laisvės atėmimo. Taikytis BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 str. – 60 valandų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį ir BK 87 str. – elgesio apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), penkis tūkstančius litų (5000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir 3087,06 Lt Valstybinei ligonių kasai, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.