Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-993/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-09-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-29
Bylos Nr.
1A-590-993/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44707-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis
R. D., A. Š.
Civilinis ieškovas
UAB „IKI Lietuva“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-993/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44707-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

A. Š. pripažintas recidyvistu.

R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vienų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys dėl padarytos 622,15 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir civilinės ieškovės naudai solidariai iš A. Š. ir R. D. priteisti 622,15 Eur (šeši šimtai dvidešimt du eurai ir 15 ct) turtinei žalai atlyginti.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu A. Š. ir R. D. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie 2024 m. lapkričio 11 d. laikotarpyje tarp 8.08 val. ir 8.16 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį sumanymą pagrobti svetimą turtą, atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų skyriuje bendrais veiksmais nuo lentynų paėmė vieną 1 l talpos butelį midaus „Suktinis medaus nektaras“ 29,95 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį viskio „Jameson Irich“ 19,99 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį viskio „Chivas Regal Scoth 12 YO“ 39,95 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier VS“ 34,95 Eur vertės, du 0,7 l talpos butelius džino „Heindricks“ bendros 69,90 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Gauter VS“ 39,95 Eur vertės, du 0,7 l talpos butelius viskio „Jameson Black Barrel“ bendros 59,90 Eur vertės, keturis 0,7 l talpos butelius romo „Plantation Barbados Grande Reserve“ bendros 103,80 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį likerio „Tatratea Arbatos“ 37,95 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį likerio „Tatratea Forest Fruit Arbatos“ 37,95 Eur vertės, du 0,7 l talpos butelius viskio „Glendalough Double Irish“ bendros 71,90 Eur vertės ir keturis 0,35 l talpos butelius romo „Bumbu The Original“ bendros 75,96 Eur vertės, susidėjo alkoholinius gėrimus į atsineštą krepšį ir į kuprinę bei iš parduotuvės išėjo už prekes nesumokėję, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 622,15 Eur vertės, padarydamas turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo kuo labiau sušvelninti paskirtą bausmę ir panaikinti pripažinimą recidyvistu. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Su paskirta bausme nesutinka, nes ji yra per griežta. Nusikaltimas nesunkus, jo pobūdis taip pat nesunkus, pilnai prisipažino ir gailisi. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šiuo metu prižiūri mamą ir nėra kam ja pasirūpinti;

2.2. Nesutinka, jog buvo pripažintas recidyvistu. Su civiliniu ieškiniu sutinka, esant galimybei dalimis išmokės.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Kaltę pilnai pripažino ir gailisi. Darys viską, kad daugiau nepasikartotų. Serga nepagydoma liga, su kuria kovoja ir stengiasi prie priklausomybės negrįžti. Turi senyvą tėvą, kuriam reikalinga pagalba, taip pat sutuoktinę. Laikysis įstatymų ir jų nepažeidinės.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Jūratė Pliauskienė pateikė atsiliepimą į nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinius skundus ir prašo šiuos skundus atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

4.1. Atsiliepime sutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentais dėl bausmės skyrimo R. D. A. Š. Nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, nuteistųjų asmenybes.

4.2. Teismas, skirdamas R. D. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas buvo jau 18 kartą, ankstesniais teismų sprendimais, kuriais jau buvo paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės, tačiau bausmėmis siekiami tikslai nebuvo pasiekti, jis pakartotinai nusikalsdavo, dėl savo elgesio išvadų nepadarė. Atsižvelgė ir įvertino jo atsakomybę sunkinančią bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes, taip pat paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BPK 64¹ straipsniu. Prokurorė atsiliepime atsakydama į apeliacinio skundo argumentus pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems yra užtikrinama medicininė pagalba, todėl R. D. atliekant laisvės atėmimo bausmę bus sudarytos visos reikiamos sąlygos, medikų pagalba, siekiant atsikratyti priklausomybės. Apeliaciniame skunde nurodė, kad turi senyvo amžiaus tėvą, kuriam reikalinga pagalba, taip pat turi žmoną. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog jis yra išsiskyręs. Vien senyvo amžiaus tėvo priežiūra nelaikyta aplinkybe, kuri sudarytų objektyvų pagrindą sušvelninti jam paskirtą bausmę, ypač atsižvelgiant į tai, jog R. D. sistemiškai vykdo nusikalstamas veikas, o senyvo amžiaus tėvo priežiūra nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio.

4.3. Teismas, skirdamas A. Š. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas buvo jau 39 kartą, dar 20 baudžiamųjų bylų yra nagrinėjamos teismuose, nusikalstama veika yra tik jo pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Nusikalstamą veiką padarė neilgai trukus po to, kai baigėsi lygtinio paleidimo terminas, anksčiau buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmes, tačiau A. Š. savo nusikalstamo elgesio nepakeitė. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė ir įvertino jo atsakomybę sunkinančias bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes, paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BPK 64¹ straipsniu. Prokurorė atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl A. Š. pripažinimo recidyvistu. Apeliaciniame skunde nurodo aplinkybė susijusi su motinos priežiūra nelaikyta tokia, kuri sudarytų objektyvų pagrindą sušvelninti A paskirtą bausmę, ypač atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis sistemiškai vykdo nusikalstamas veikas, ir motinos priežiūra nesustabdė jo nusikalstamo elgesio.

4.4. Visos įstatymų numatytos galimybės skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes, tiek atsižvelgiant į bausmės rūšį, tiek į bausmės dydį, buvo išnaudotos ir pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertintos, tačiau, atsižvelgiant į R. D. ir A. Š. charakteristiką, teistumus, skirti jiems kitą bausmės rūšį ar trumpesnį paskirtos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo - terminą nėra objektyvaus pagrindo, tokių argumentų nepateikta ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistieji savo kaltės neginčija, prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. A. Š. taip pat nesutinka su sprendimu jį pripažinti recidyvistu.

4. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

5. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

6. A. Š. ir R. D. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams ir šešiems mėnesiams, R. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams. Jiems paskirtos bausmės, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažintos trečdaliu. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, teisėjų kolegija dėl jų apeliacinių skundų pasisakys atskirai.

Dėl A. Š. apeliacinio skundo

7. Parinkdamas A. Š. bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatė, jog A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

8. Motyvuodamas bausmės skyrimą A. Š., žemesnės instancijos teismas vertino tai, kad jis yra daugybę kartų baustas administracine tvarka, didžioji dalis nusižengimų susiję su teisei priešingais veiksmais nuosavybei (1 t., b. l. 115-129), kad nedirba nuo 2022 m. sausio mėnesio, registruotas užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. spalio mėn. (1 t., b. l. 71, 72). Teismas įvertino ir medicinos įstaigų pateiktus dokumentus, kad 2015 m. gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130), nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. gydytas (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 131–133). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 137) A. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kas A. Š. 2025 m. balandžio 6 d. pradėjo dalyvauti stacionarioje ilgalaikėje socialinės psichologinės reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149), tačiau 2025 m. birželio 16 d. savo noru nutraukė priklausomybės ligos gydymą. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Š. teisiamas 39 kartą, dar 20 baudžiamųjų bylų yra nagrinėjamos teismuose. Beveik visos nusikalstamos veikos yra susijusios su nusikalstamomis veikomis nuosavybei.

9. Įvertinęs aptartus duomenis, apylinkės teismas sprendė, kad A. Š. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neilgai trukus po to, kai baigėsi lygtinio paleidimo terminas. Bei vertino A. Š. nurodytas aplinkybes teisiajame posėdyje, kad jis vagystes vykdė, nes turi (duomenys neskelbtini), tačiau teismas spendė, kad jo bandymai gydytis buvo nesėkmingi, paskutinį kartą gydėsi prasidėjus bylos nagrinėjimui, tačiau gydymą tęsė tik 2 mėnesius. Todėl padarė išvadą, kad A. Š. suvokdamas, jog turi priklausomybę, kuri verčia jį daryti nuskalstamas veikas, sąmoningai nesiima jokių efektyvių ir ilgalaikių priemonių gydytis, nesiekia susirasti darbą, todėl nenustatė pagrindo spręsti, kad jis nori taisytis ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

10. Individualizuodamas bausmę teismas vertino ir anksčiau A. Š. skirtas bausmių rūšis bei jų dydžius ir tai, kad jos jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Anot pirmosios instancijos teismo, nuteistojo teistumų kiekis, jo pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, darbo veiklos nevykdymas sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio jo nusikalstamo elgesio dalis ir pakankamai ilgą laiką nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltiniu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatyti duomenys išskirtinai neigiamai charakterizuoja A. Š. ir sudaro pagrindą skirti griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl skirtinos bausmės dydžio, atsižvelgė ir į A. Š. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į valstybėje formuojamą bausmių politiką, į tai, kad savo kaltės neginčijo, tyrimo proceso neapsunkino, pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais parinko didesnį už minimalų bausmės dydį – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat paskirtoji bausmė taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka sumažinta trečdaliu, ir paskirta sumažinta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

11. Įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei prokurorės atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek parinkdamas nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtiną bausmės rūšį, tiek ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, bausmė individualizuota tinkamai ir yra teisinga bei būtina, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir švelnesnės bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Tokia išvada daroma įvertinus jau aptartus duomenis apie apelianto teistumus, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės – areštas, bauda, taip pat ne kartą ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, tai rodo, kad nei švelnesnės bausmės, nei anksčiau taikytas faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam teigiamos įtakos nepadarė. Akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų griežtų sankcijų nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės ir nukentėjusių asmenų interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šios išvados nepaneigia ir deklaratyvūs argumentai, jog jis prižiūri mamą ir nėra kam ja pasirūpinti. Be to, šeimyninės aplinkybės (mama, jos priežiūra), neabejotinai ir veikos padarymo metu jam buvo žinomos, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

12. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo skunde akcentuojamą aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikaltimą veiką, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors A. Š. nesutinka su jo pripažinimu recidyvistu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos nuosprendį keiti ir šioje dalyje. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) panaikino savaiminį asmens laikymą recidyvistu, kai asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą, pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Toks sprendimas šiuo metu turi būti motyvuojamas, taigi lengvina asmens padėtį ir turi būti taikomas šioje byloje.

13. A. Š. nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Analizuojamojoje byloje padarytas turtinis nusikaltimas nuosavybei, siekiant turtinės naudos. ĮKNR išrašas taip pat patvirtina, kad A. Š. naujus nusikaltimus daro nuolatos. Prieš analizuojamą veiką šioje byloje jis buvo teistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 28 d., nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta 3 mėtų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę jis atliko, 2024 m. gegužės 9 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, tačiau naują, šioje byloje inkriminuotą veiką, jis padarė praėjus šešiems mėnesiams po bausmės atlikimo (2024 m. lapkričio 11 d.), t. y. turėdamas neišnykusį teistumą. Kaip matyti, A. Š. iki nagrinėjamojoje byloje jam inkriminuojamos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymo buvo teistas taip pat daugiausiai už nusikaltimus, kuriais kėsintasi į svetimą nuosavybę – vagystes, sukčiavimą. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistajam yra būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pagrįstai pripažintas recidyvistu.

14. Įvertinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad A. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl R. D. apeliacinio skundo

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. D. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. Pirmosios instancijos teismas įvertino, tai, kad jis padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą. R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir į ją buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Be to, R. D. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę atsižvelgė ir į R. D. asmenybę. O būtent tai, kad jis yra jauno, darbingo amžiaus. Teismas įvertino apelianto nurodytą aplinkybę, kad pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra (duomenys neskelbtini). Taip pat analizavo į bylą gydymo įstaigų pateiktus duomenis, apie apeliantui taikytą gydymą, bei jo nurodytas aplinkybes, kad yra pasiryžęs ir laisvėje (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, teismas pagrįstai ir teisingai vertino baudžiamosios bylos medžiagą, kuri patvirtina, kad R. D. praeityje yra daug kartų teistas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas aštuonioliktą kartą, o teismuose jo atžvilgiu nagrinėjama ir dar baudžiamųjų bylų dėl turtinio pobūdžio veikų. Apelianto daromos nusikalstamos veikos daugiausiai yra susijusios su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu (2 t., b. l. 9-21). Jis daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 28-37). Vadovaujantis „Sodra“ duomenimis, nuo 2005 m. liepos mėnesio nedirbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 7; 8). Šie duomenys neabejotinai rodo, kad išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų, jam anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės bausme siekiamų tikslų nepasiekė, jis ir toliau darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Aptarti duomenis bei apelianto teistumų kiekis, jo pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, darbo veiklos nevykdymas, suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadas, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio R. D. nusikalstamo elgesio dalis, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas, iki šiol nedėjo jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas (daugeliu atvejų analogiškas) nusikalstamas veikas.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad R. D. prisipažino dėl nusikalstamos veikos, paaiškino, jog vogė, nes turėjo (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgęs į jį charakterizuojančius duomenis, vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, tolimesnį elgesį po nusikalstamos veikos padarymo nusprendė skirti griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – terminuotas laisvės atėmimą. Bausmės dydį nustatė įvertinęs, jog nusikalstama buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, valstybėje formuojamą bausmių politiką, kad savo kaltės neginčijo, pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tyrimo proceso neapsunkino, savanoriškai ėmėsi veiksmų gydytis nuo (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais skyrė didesnį bausmės dydį nei bausmės minimali riba – 1 metus laisvės atėmimo. Tokia parinkta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, jog aukščiau aptarti duomenys rodo, kad R. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Nors nuteistasis nurodo, kad laikysis įstatymų ir nenusikals, darys viską, kad daugiau nepasikartotų, jog kovoja su priklausomybe ir stengiasi prie jos negrįžti, turi senyvą tėvą, kuriam reikalinga pagalba, taip pat sutuoktinę, tačiau vien šie teiginiai nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui sušvelninus bausmę. Iki šiol jokių realių pastangų nenusikalsti jis nedėjo. Kaip minėta, R. D. už turtinių nusikalstamų veikų padarymą yra teistas ne kartą, būdamas darbingo amžiaus – ilgą laiką nedirbo, o neteisėtas veikas daro sistemingai, todėl bausmės tikslai negali būti pasiekti parinkus apeliantui švelnesnę bausmę. Šeimyniniai santykiai, į kuriuos apeliuoja R. D., tai yra, jog turi sutuoktinę, senyvo amžiaus tėvą, neabejotinai jam buvo žinomi prieš nusikalstant, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir šeimos nariams, artimiesiems, yra tiesioginis jo neteisėto elgesio rezultatas. Todėl nėra pagrindo švelninti bausmę.

19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. R. D. paskirta bausmė yra teisinga, ne per griežta, neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjai Indrė AverkienėDaina DyburienėAlgirdas Giedraitis