Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio V. K. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas M. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, tai yra nuo 2021 m. vasario 5 d. 00 val. 15 min. iki 2021 m. vasario 5 d. 16 val. 32 min., viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d., tačiau per nustatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą (iki 2021 m. spalio 18 d.) M. G. bausmės neįvykdė, todėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu ji priverstiniam išieškojimui buvo perduota antstoliui.

Kauno apylinkės teisme 2023 m. birželio 13 d. gautas antstolio V. K. teikimas dėl M. G. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme – laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, kad iš nuteistojo M. G. bauda iki šiol nėra išieškota. Nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki dabar antstolis periodiškai tikrino jo turtinę padėtį. Šiuo metu M. G. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nelaiko. Jis negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą, gera valia skolos nedengia, todėl įvertinus visas aplinkybes bauda keistina kita bausmės rūšimi.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis jam paskirtos bausmės vengia. Baudą siūlė pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Antstolis teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nuteistasis buvo atvykęs į antstolio kontorą, su juo buvo tariamasi dėl baudos sumokėjimo, tačiau nuteistasis iki sutarto termino įmokų neatliko. Šiuo metu jokia baudos dalis iš jo nėra išieškota.

Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo. Jis į pirmą teismo posėdį, kuris buvo numatytas 2023 m. liepos 11 d., buvo šaukiamas teismo šaukimu, siųstu teismui žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau šaukimas jam grįžo neįteiktas, su prierašu, kad M. G. nerastas, į paliktus pašto darbuotojo pranešimus neatsiliepė, teismo šaukimo neatsiėmė pašte. Teismui ėmus priemonių užtikrinti nuteistojo dalyvavimą posėdyje, buvo priimta nutartis jį atvesdinti, tačiau iš policijos pareigūnų, vykdžiusių pavedimą, gauta informacija, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, į paliktą pranešimą reaguota nebuvo. Susisiekus telefonu su M. G. motina V. Š., ji paaiškino, kad su sūnumi nepalaiko jokių ryšių, kur jis būna, nežino, tik yra girdėjusi, kad jis išvykęs į užsienį, kur tiksliai, nežino, jo telefono numerio neturi. Pasiteiravus apie adresą (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad butas išnuomotas ir ten gyvena kiti asmenys. M. G. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimos neturi. Valstybės sienos apsaugos duomenimis jis 2022 m. lapkričio 9 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir negrįžo. Jo kontaktiniai telefono numeriai, rasti policijos registruose, nenaudojami. Kadangi kitos M. G. gyvenamosios ar galimo buvimo vietos policijai nėra žinomos, jis į 2023 m. liepos 25 d. posėdį nebuvo atvesdintas. Minėtame posėdyje antstolis nurodė, kad 2022 m. spalio mėnesį pavyko iškviesti M. G. į antstolio kontorą, kur minėtas asmuo parašė prašymą leisti sumokėti skolą per 12 mėnesių terminą. Pateiktame prašyme nuteistasis nurodė savo el. pašto adresą ir telefono numerį. Atsižvelgiant į antstolio pateiktą informaciją, teismo posėdis buvo dar kartą atidėtas ir nuteistasis į kitą teismo posėdį, kuris vyko 2023 m. rugpjūčio 10 d., buvo kviečiamas teismo šaukimu, kuris jam buvo išsiųstas antstolio nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau nuteistasis į šį laišką neatsakė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, išnaudojus visas įmanomas ir ekonomiškai pagrįstas priemones iškviesti nuteistąjį į teismo posėdį, tačiau to padaryti nepavykus, teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis) bei, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Vadovaujantis BVK nuostatomis, jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis (kaip ir teismo baudžiamasis įsakymas), visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Tad neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju iš antstolio pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis M. G. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl šios baudos išieškojimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu privertinai vykdomas per antstolį. BVK 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones, o priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Kaip matyti, per daugiau nei dvejus metus trunkantį priverstinį baudos bausmės vykdymo procesą M. G. paskirtos baudos antstoliui išieškoti nepavyko. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog antstolis, siekdamas įvykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, buvo pakankamai aktyvus, siekiant išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį, jis nustatė, kad išieškoti baudą iš nuteistojo nėra galimybės, nes jis nedirba, pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, be to, kaip antstolis nurodė teismo posėdžio metu, 2022 m. spalio mėnesį jam pavyko iškviesti M. G. atvykti į jo kontorą ir buvo sutarta dėl baudos mokėjimo dalimis per nustatytą 12 mėnesių laikotarpį. Iš teikimo turinio ir antstolio paaiškinimų taip pat matyti, kad nuteistasis vykdymo proceso eiga visiškai nesidomėjo ir joje nedalyvavo, priešingai, atvykęs į antstolio kontorą ir sutaręs dėl baudos mokėjimo dalimis, įmokų neatliko ir su antstoliu daugiau nebesusisiekė. Policijos pareigūnų, vykdžiusių nuteistojo atvesdinimą, duomenimis, M. G. 2022 m. lapkričio 9 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir negrįžo.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančio pranešimo M. G. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad jis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (bauda) bei jos dydžiu sutiko (3 t., b. l. 24). Bylos duomenys patvirtina, kad M. G. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo įteiktas teismo baudžiamasis įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d., tačiau per nustatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą (iki 2021 m. spalio 18 d.) M. G. bausmės neįvykdė.

Kaip matyti, nuteistasis M. G., kuris nuo pat baudos bausmės paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti, per teismo nustatytą terminą pats gera valia baudos nesumokėjo, dėl to vykdomasis dokumentas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstolei. Nustatyta, kad iš nuteistojo šiai dienai yra likusi neišieškota visa teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 32 MGL dydžio bauda. Nuteistasis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Duomenų, kad nuteistasis per tokį ilgą laikotarpį būtų dėjęs pastangas sumokėti bent dalį jam skirtos baudos, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neieškojo būdų savalaikiai sumokėti baudą, baudos vykdymą perdavus antstoliui, tolimesniu baudos išieškojimo procesu nesidomėjo, su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu nebendradarbiavo, tokiu būdu sąmoningai vengė vykdyti jam Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą. Tuo tarpu iš antstolio teikime išdėstytų aplinkybių matyti, kad antstolis galimybių išieškoti baudą priverstinai neturi, kadangi nuteistasis niekur oficialiai nedirba, o nuteistojo vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, nėra. Esant tokiai situacijai, teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta ir neatlikta bausmė – bauda keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. G. buvo paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda, iš kurios nėra išieškota jokia suma, todėl minėtu įsakymu paskirta 32 MGL bauda keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, M. G. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 32 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam intensyvi priežiūra neskirtina, vietoje jos skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolio V. K. teikimą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą ir neatliktą bausmę – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą, pakeisti į 32 (trisdešimt dvi) dienas laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros M. G. skiriant įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios šios nutarties nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.