- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 1-2502-946/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00982-14-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius, Jurgita Spaičienė
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Dolteka“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, anksčiau teistas 1 kartą: Kauno miesto apylinkės teismo pagal 284 str. 1 d. – bauda 3 MGL (390 litų), bausmę atlikęs (bauda sumokėta 2011-08-08), teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2014-08-07 apie 24:00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė sutuoktinei L. G. už rūbų ties krūtine, ją pakratė, po to sugriebė už kaklo ir pradėjo jį spausti, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas dešinėje krūtyje, abiejuose žastuose, pilvo dešinėje.
Be to, jis 2014-08-08, apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sutuoktinei L. G. vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad įvyko viskas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, pagriebė sutuoktinę ir pakratė ją, ir taip pat 2014-08-08 stuktelėjo ją netyčia. Viskas buvo taip, kaip perskaitė prokuroras. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad 2014-08-07 jis miegojo nuo 19 val., pabudo apie 24 val. ir ėjo į tualetą. Virtuvėje daromas remontas ir eidamas į tualetą pamatė, kad žmona su tuo vyriškiu, kuris daro remontą, sėdėjo virtuvėje. Nenori sakyti, ką matė virtuvėje. Jie buvo apsikabinę. Jis tada išėjo iš karto, o žmona, atėjusi pas jį, atsigulė į lova. Pradėjo tada ginčytis ir kilo konfliktas. Jis paėmęs suėmė ją ir pakratė su abiem rankom už krūtinės. Ėmė už rūbų ir pakratė. Neprisimena, ar ėmė už kaklo, jam buvo stresas. Paėmęs ją tiesiog pakratė ir tada atsigulė miegoti. Gali būti, kad buvo stipriai ją suėmęs. Negali tiksliai pasakyti, už kur buvo ją suėmęs. Iš priekio pagriebęs ją buvo, pakratė. Ji nesipriešino, jam nesudavė jokių smūgių, gulėjo lovoje. Jis gulinčiai jai taip darė. Tada atbėgo vaikas ir juos išskyrė. Jie rėkė vienas ant kito. Ji rėkė ant jo. Ji nerėkė, kad skauda. Kai juos išskyrė, nuėjo gulti. Nei žmona, nei vaikas policijos nekvietė. Rūbai nebuvo suplėšyti, sužalojimų nematė, nes kambary buvo tamsu. Kitą dieną išėjo į darbą prieš 5 val. ryto ir nematė, ar sužalota sutuoktinė buvo. Kitą dieną grįžęs iš darbo apie 19 val., tame pačiame bute rado žmoną ir darbininką, darbininkui liepė išeiti, bet jis sakė niekur neis ir lauks kol grįš sūnus ir apmokės už remontą. Konfliktas tada įvyko tarp jo ir darbininko, jie susistumdė, o žmona pakišo galvą ir jis jai pataikė, kai ji bandė juos išskirti. Jis tik norėjo suduoti darbininkui, o pataikė žmonai. Specialiai sutuoktinei netaikė. Darbininko vardas K. B., nežino kur jis gyvena. Darbininką daryti remontą pakvietė sūnus ir žmona. Po to susistumdymo žmona su darbininku išėjo. 2014-08-09 ryte dar parėkavo ir iškvietė policiją. Įvykių metu buvo pavartojęs alkoholio, tačiau mano, kad nebuvo apsvaigęs, alkoholis neįtakojo konflikto. Po įvykių padarė išvadas, kad yra kaltas. Bandė kalbėtis su sutuoktine, ji nieko nesakė. Norėtų, kad ji atleistų, nežino ar atleido. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko konfliktai. Po 2014-08-07 įvykio nesusitaikė, miegojo atskirai. Po darbo grįžo išgėlęs alaus. Reikalavo, kad darbininkas išeitų, norėjo suduoti Briedžiui, bet pataikė žmonai. Jos atsiprašė, bet jie nesusitaikė. Prašė, kad atleistų. Santuokoje pragyveno 27 metus, anksčiau policija nebuvo kviečiama. Savo elgesį vertina blogai, ką padarė, ateityje tai nepasikartos
Nukentėjusioji L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis pradėjo ją mušto ketvirtadienį. Jis grįžo iš darbo, buvo išgėręs ir pradėjo priekabiauti, tai jam tas netinka, tai anas. Kabinėjosi prie darbininko. Jis parsinešė dar alaus, kaip visada, degtinės. Išgėrė, ji jam pradėjo burbuliuoti, kam geri. Buvo padarius vakarienę, jis nevalgė. Po to atsigulė, kartu žiūrėjo televizorių, darbininkas dirbo virtuvėje, o marti buvo kitame kambarį. Darbininkas baigė darbą vakare, jis jai pasakė, kad užsirakintų duris. Tai ji stovėjo virtuvėje, o darbininkas rinkosi daiktus. Tada vyras atsikėlė, atėjo, nuėjo į tualetą. Tada ji susiruošė miegoti, jie atsigulė. Jis nusisuko nuo jos, tada atsisuko staigiai, puolė ją, pradėjo smaugti, ji suriko, atbėgo sūnus, marti ir ją apgynė. Po to ji gulėjo, jis irgi, po kiek laiko jis vėl ją puolė. Paskui apsiramino, pažadėjo, kad daugiau nekels rankos prieš ją, taip tą naktį ir praleido, nemiegojo. Tada jis ryte išvažiavo į darbą. O po to, kitą dieną, penktadienį, grįžo iš darbo. Buvo gerokai išgėręs, dar parsinešė alaus, degtinės. Jis vėl pradėjo prie jos priekabiauti. Ji pradėjo pykti, kodėl jis sulaužė telefoną. Jis tada kvietė eiti į kavinę, susitaikyti. Ji nėjo. Tada jis išėjo vienas. Kai grįžo vakare, puolė vėl prie jos, sudavė jai, tampė už drabužių. Ji tada išėjo iš kambario. Ant veido iškilo guzas didelis, uždėjo kažką šalto ant jo. Virtuvėje dar buvo tas pats darbininkas, jam pasakė, kad eitų namo, kad nematytų, kas čia pas juos darosi. Marti laukėsi, todėl išsigando, pradėjo mikčioti. Kai sutuoktinis naktį vėl grįžo iš naktinio baro, vėl puolė, pradėjo smaugti. Šeštadieniais jos marčiai reikia anksti į darbą, dėl to jį ramino, kad marti pailsėtų, tada jis grasino, kad ją išprievartaus. Šeštadienį ryte jis vėl išėjo į barą, o sūnus virtuvėje baldus rinko. Kai jis grįžo iš baro, pradėjo vėl ją smaugti, sūnus puolė ginti. Kokius 8 kartus jis mane smaugė, o sūnus mane gynė. Jis buvo per daug išgėręs. Po to atvažiavo kitas sūnus, norėjo išvažiuoti, jis atbėgo iš paskos, pradėjo priekabiauti ir tada jie iškvietė policiją. Policija tada jį išvežė. Namuose duris dar sudaužė. Pirmą kartą jis ją smaugė ketvirtadienio vakare, po to tada penktadienį ir šeštadienį. Konfliktas kilo dėl to, kad ji užburbuliavo, kad jis parėjo neblaivus ir dar parsinešė alaus. Ji stovėjo ties virtuvės durimis, o jis meluoja, kad ji buvo apsikabinusi su darbininku, nežino kodėl jis meluoja. Jie susipyko dėl gėrimo ir jis puolė ją dėl to, kad girtas buvo. Jau ne pirmą kartą čia taip buvo. Jis nieko nesakė, kai puolė ir griebė už kaklo. Po suspaudimo ji pati žymių nematė. Jis ją tada tampė visur, ir už kaklo, krūtinės, drabužių. Jis laikė ją už žastų, mėtė visur, trankė ir stumdė, buvo atsimušusi į stalą. Kakle kraujosruvų turbūt nebuvo. Kai sutuoktinis grįžo kitą dieną iš darbo, B. buvo, nes pabaiginėjo remontą. Jis grįžo išgėręs, kvietė eiti į kavinę, susitaikyti. Kai vyras kvietė į kavinę, remontininkas negirdėjo, nes jis buvo virtuvėje. Vyras ir darbininkas apsižodžiavo ir darbininkas išėjo iš karto po to. Kiek atsimena, vyras nebuvo užsimojęs trenkti darbininkui. Žandas jai tino nuo smūgio. Vyras su ja apsižodžiavo, o ne su darbininku, jai nereikėjo jų skirti. Darbininkas dirbo virtuvėje, o ji su vyru buvo kambaryje, jau po to, kai jai sudavė, ji nuėjo į virtuvę, tada atėjo ir vyras į virtuvę, paprašė, kad darbininkas išeitų. Jis išėjo. Smūgis jai buvo suduotas kambaryje. Nežino, kodėl vyras melavo, kad buvo darbininkas konflikto metu. Tą dieną, kai jai buvo suduotas smūgis, namie sūnaus nebuvo, jis buvo darbe, o marti buvo kitam kambaryje. Darbininkas dirbo virtuvėje ir nesikišo. Ji nesitikėjo to smūgio, gal jis netyčia sudavė. Jie su vyru skirsis, bet nori susitaikyti, kad jis nebūtų teistas, nes jai būtų gėda pasakyti, kad jos vyras teistas. Sutuoktinis jos atsiprašė, šiai dienai jie susitaikę, prašo bylą nutraukti šalims susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, A. G. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Liudytojas K. B. apklausiamas parodė, kad pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją bute virtuvėje darė remonto darbus. Šiaip čia sena istorija, ji buvo šią vasarą. Atlikinėjo remonto darbus, išėjo ten piktumai tarp jų ir tiek žinių. Vyrui pradėjo vaidentis, kad tarp jo ir jo žmonos vyksta romanas, dėl to gavosi piktumas. Būnant kaltinamajam neblaiviam jie susibarė. Ir to pasėkoje žmona gavo per žandą. Jis nematė, prie kokių aplinkybių jai sudavė per žandą. To nematė, nes nebuvo tame kambaryje, kur viskas įvyko. Dėl romano jis pats nieko jam nesakė. Nežino, kodėl jam tai vaidenosi. Girdėjo, kaip jis rėkė girtas ant žmonos. Jis jo nepuolė, jie tarpusavyje nesigrūmė. Po sudavimo, moteris buvo užėjusi į virtuvę, matėsi rausvas gal kairės pusės žandas, bet tiksliai neatsimena. O tas vyriškis buvo kambaryje. Matė, kad ten gero nebus, dėl to persirengė ir išėjo. Darbus aš ten atlikinėjo kurį laiką. Iš vakaro buvo pas juos, dirbo iki 23.00 val. Kai buvo suduotas smūgis, tai ten buvo iki 19.00 val. Grumtynių tarp jo ir kaltinamojo nevyko. Tas abi dienas buvo pas juos namie, kai vyko konfliktas. Abu vakarus G. buvo neblaivus. Sprendžia, kad jis buvo neblaivus iš to, kad atrodė girtas, sklido kvapas. Dėl suduoto smūgio tai girdėjo tik tekštelėjimą, dėl to suprato, kad vyras jai sudavė. Po įvykio jie nebendravo, daugiau remonto darbų ten nevykdė. Nebuvo taip, kad jo sutuoktinė sėdėjo jam ant kelių, nebuvo apsikabinę. Tarp jų nieko nevyko ir nevyksta. Jis pats buvo blaivus.
Liudytojas E. A. parodė, kad gavo iškvietimą, kad pilietis mašiną apdaužė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykę rado jaunuolį ir moteriškę, kuri papasakojo, kad jos girtas vyras apdaužė tą mašiną. Matėsi ant kapoto įlinkimai, stiklas įdužęs buvo. Išsiaiškino, kaip jis atrodo ir važiavo aplink rajoną jo paieškoti. Pamatė jį ir nuvežė į Žaliakalnį. Matėsi moteriškei mėlynas žandas, sakė moteriškei parašyti pareiškimą. Nukentėjusioji ir sūnus buvo, kai jie atvyko. Ji patvirtino, kad vyras ją sumušė. Jie jos vyrą sulaikė dėl mašinos sudaužymo, o moteriškė paaiškino, kad prieš porą dienų ją sumušė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie jam pasakė dėl ko sulaiko, bet jis buvo piktas. Savo noru jis į mašiną nėjo, dėl to buvo panaudotas elektros impulsas prieš pilietį. Jis kojom ir rankom priešinosi, kitaip nelipo į mašiną.
Liudytojas E. R. apklausiamas parodė, kad dirbo su Antanavičiumi, gavo pranešimą, kad girtas tėvas aplamdė sūnaus mašiną. Nuvykę rado moteriškę, dar kelis žmonės. Jie paaiškino, kad vyras geria kelintą dieną iš eilės. Pas moteriškę pamatė mėlyną žandą. Jis papasakojo, kaip jis atrodo ir jie išvažiavo jo ieškoti. Važiuodami jį pastebėjo, sulaikė ir pristatė į Policijos komisariatą. Parodė, kad sulaikytasis buvo kaltinamasis. Pas moterį jie klausė, iš kur mėlynė, ji pasakė, kad vyras jai taip padarė prieš kelias dienas, bet ne tą pačią dieną, kai vyrą sulaikė. Pilietis buvo sulaikytas ir tarnybinis pranešimas surašytas tą pačią dieną. Nepamena, kurioje pusėje buvo sužalojimai pas moterį. Bet moteris sakė, kad sužalojimas jai buvo padarytas ne tą pačią dieną, ne tuo momentu. Sulaikytasis buvo girtas. Tai matėsi vizualiai, nors jis ir negriuvinėjo. Be t buvo agresyviai nusiteikęs, piktas.
Specialisto išvadoje Nr. G1968./14(02) nurodyta, kad L. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešinėje krūtyje, abiejuose žastuose, pilvo dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 18).
2014-08-09 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-08-08 A. R., būdamas neblaivus, sudavė savo sutuoktinei L. R. kumščiu į veidą (b. l. 4-5).
2014-08-09 protokolas – pareiškimas, kuriame L. G. nurodė, kad 2014-08-07 jos vyras A. R., būdamas neblaivus, ją smaugė, o 2014-08-08 jau sudavė kumščiu į veidą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 2).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine L. G. metu tyčia 2014-08-07 apie 24:00 val., sugriebė sutuoktinei L. G. už kaklo ir pradėjo jį spausti, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, o 2014-08-08, kaip nustatyta ištyrus įrodymus teisme, apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sutuoktinei L. G. vieną kartą kumščiu sudavė į kairę veido pusę, tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad A. G. veikė tiesiogine tyčiaabiem atvejais, matyti iš to, kad sugriebta sutuoktinei ir jai smūgisn suduotas buvo ne bet kur, o būtent sugriebta buvo už kaklo, o smūgis suduotas į galvos sritį, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą ne tik smurtauti, bet ir sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai savo sutuoktinei, kas ir yra nustatyta vienu ir kitu atveju. Tai rodo, kad jis abiem atvejais suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji L. G. yra sutuoktiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika abiejuose epizoduose kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Nors kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta visiškai dėl abiejų nusikaltimų, tačiau epizode dėl suduoto sutuoktinei smūgio jis parodė, kad tuo metu konfliktavo su remontą atlikusiu Briedžiu, iš tikrųjų buvo užsimojęs ir smogė jam, tik netyčia pataikė sutuoktinei, kuri juos skyrė, kas faktiškai reiškia jį šiame epizode iš esmės neprisipažinus, šie jo parodymai yra prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams ir jais paneigti. Jo tokią versiją bei parodymus paneigė tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo Briedžio parodymai, iš kurių matyti, kad B. tuo metu buvo visai kitoje patalpoje (virtuvėje), o kaltinamasis sutuoktinei sudavė smūgį kambaryje. Tai tik patvirtina, kad smūgis buvo suduotas tyčia, tai yra norint taip veikti būtent prieš sutuoktinę ir siekiant būtent jai suduoti smūgį, kas eliminuoja bet kokią galimybę tokią kaltinamojo veika vertinti kaip neatsargią. Dėl šio priežasties konstatuotina, kad pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis šiame epizode prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra
Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas A. G. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. (2014-08-07 epizodas) ir BK 140 str. 2 d. (2014-08-08 epizodas) numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.
Pažymėtina, kad kaltinamasis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu, nes jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m. rugpjūčio mėn. 7 ir 8 dienos) turėjo neišnykusį teistumą (pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunktį nebuvo praėję trys metai po to, kai buvo atlikta bausmė (atlikta 2011 metų rugpjūčio 8 dieną), paskirta 2011-01-19 teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkų nusikaltimą), kas reiškia, kad A. G. yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme, kuris negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str. 2 d.)
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
A. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, smurtavo artimoje aplinkoje, jis veikė tiesiogine tyčia, jo veikos buvo baigtos, 2014-08-07 dienos epizode yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), 2014-08-08 dienos epizode lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kaltinamasis jau yra teistas vieną kartą už nesunkų nusikaltimą, šias abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko darytina išvada, kad A. G. savo tokio elgesio pakankamai kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jo nepakankamą norą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Minėta, kad nustatytos aplinkybės rodo, kad A. G. yra recidyvistas. Recidyvistui teismas vadovaujantis BK 56 str. 1 d. paprastai skiria tik laisvės atėmimo bausmę, kas reiškia, kad tokia bausmė yra tipinė bausmė recidyvistui, ir teismas ją skirti gali nepateikdamas dėl tokios bausmės rūšies papildomai daugiau motyvų. Tačiau norint skirti recidyvistui kitos rūšies bausmę, teismas tokį sprendimą privalo motyvuoti.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. G., nežiūrint to, kad jis yra recidyvistas, gali būti paskirta švelnes nės rūšies nei laisvės atėmimas bausmė, kadangi matyti, kad po įvykio kaltinamasis su nukentėjusiąją susitaikė, jos atsiprašė, nusikalto likus tik vienai dienai iki teistumo už ankstesnį nusikaltimą išnykimo. Šios aplinkybės rodo, kad A.G. atžvilgiu bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmę laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą tokios bausmės dydžio vidurkiui.
A. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką 2014-08-07 dienos epizode paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).
Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Arnoldas Blaževičius teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam A. G. šioje byloje, dėl ko tarnyba turėjo išlaidų, susidariusių dėl advokato darbo užmokesčio.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. G. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 198 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2014-08-07 dienos epizodas) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant jį neatligintinai išdirbti per 3 mėnesius 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2014-08-08 dienos epizodas) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 11 mėnesių, įpareigojant jį neatligintinai išdirbti per 5 mėnesius 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2014-08-07 dienos epizodas), sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. už šį nusikaltimą skirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant jį neatligintinai išdirbti per 2 mėnesius 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, už abu nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį neatligintinai išdirbti per 6 mėnesius 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirto laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-08-09 iki 2014-08-11, kai A. G. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese A. G., darbui apmokėti iš A. G. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.